Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-112-768/2022

Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00016-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.    

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties.

Teismas

nustatė:

1.       Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 25 d. nutarimu D. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. D. A. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus, nes 2022 m. birželio 23 d., 05.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 (Pagrindinis kelias).

2.       Nesutikdamas su Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimu, D. A. skundu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus prašydamas nutarimą pakeisti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. liepos 25 d. nutartimi D. A. skundas atmestas ir Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė D. A. turėtų būti neskiriama. D. A. subjektyvūs teiginiai ir aplinkybės (apie mažesnį veikos pavojingumą, taip pat tai, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo darbine veikla, namų valdos priežiūra, mokesčių mokėjimu, tai, kad jis gali netekti darbo ir pajamų), nerodo, kad Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pakeistas Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimas ir D. A. nebūtų skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visiems tą patį administracinį nusižengimą padariusiems asmenims negali būti skiriamos vienodos nuobaudos. Padarytas KET pažeidimas yra tik formalus, kadangi kitiems eismo dalyviams nebuvo sukelti kokie nors nepatogumai, lenkiamo automobilio vairuotojui nekilo jokio poreikio kaip nors reaguoti į daromą pažeidimą, matomumas į visas puses buvo geras. Todėl vertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, būtina vadovautis visomis aplinkybėmis, o ne tik formaliu KET nustatytos taisyklės pažeidimo faktu. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tai, kad D. A. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad jis pažeidimo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, penkerių metų laikotarpyje tik du kartus buvo baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, o tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Teismas iš esmės nevertino ir D. A. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali nulemti ne tik darbo, tačiau ir pajamų šaltinį, kad yra pareigingas tėvas ir atsakingai žiūri į savo vaikų auklėjimą, kad turi nekilnojamojo turto, už kurį moka mokesčius, taip pat turi ir kitų finansinių įsipareigojimų (moka už mobiliojo ryšio paslaugas, yra apdraudęs savo vaikus nuo nelaimingų atsitikimų). Dėl paskirtos piniginės nuobaudos D. A. jau patyrė neigiamas pasekmes, kurios turės akivaizdų prevencinį poveikį.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Nurodoma, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšminga byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis, aptariamu atveju, apeliantui buvo būtina skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, apeliantas nebuvo nubaustas aiškiai per griežtai.

5.       Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas ar jo kvalifikavimas. D. A. sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, jog lenkimo manevrą atliko tam neleistinoje vietoje, t. y. sankryžoje, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi ir yra sumokėjęs jam paskirtą administracinę nuobaudą – 170 Eur dydžio baudą. Skunde yra keliamas administracinės poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepanaikinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7.       Pažymėtina, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atmesti D. A. skundą dėl Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimo panaikinimo, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei panaikinti D. A. paskirtą administracinio poveikio priemonę, nėra. Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde iš esmės yra pateikiami tie patys D. A. charakterizuojantys argumentai, kurie buvo žinomi bei įvertinti ne tik priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau ir Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau subjektyvus apelianto nesutikimas su priimtu jo netenkinančiu procesiniu sprendimu, nesuponuoja kitokio teismo sprendimo priėmimo.

9.       Apeliaciniame skunde pirmiausia yra nurodoma, jog D. A. padarytas KET pažeidimas yra formalaus pobūdžio, kadangi įvykio vietoje nusižengimo padarymo metu kelio matomumas buvo geras, nei vienam kitam eismo dalyviui, o taip pat ir lenkiamo automobilio vairuotojui, nebuvo sukelti kokie nors nepatogumai, nekilo jokio poreikio kaip nors reaguoti į padarytą KET reikalavimų pažeidimą. Pastebėtina, jog tokius apelianto argumentus įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad tokie D. A. teiginiai vertinami kritiškai ir nesąlygoja išvados, kad atliktas lenkimo manevras sankryžoje nekėlė didelio pavojaus nei paties pažeidėjo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei ir nedaro tokio elgesio mažiau pavojingu. Papildomai paminėtina, kad vien apelianto manymas, jog jo padarytas pažeidimas yra tik formalus, kadangi nors ir atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau, kaip nurodoma skunde, dėl tam tikrų aplinkybių neva yra mažiau pavojingas, jokiu būdu negali reikšti, kad už padarytus neteisėtus veiksmus, t. y. KET reikalavimų nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas, gali neatsirasti. D. A. privalėjo įvertinti atliekamus veiksmus ir kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, juolab atsižvelgiant dar ir į tai, jog jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, privalo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus.

10.       Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, jog D. A. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, jog nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Nors šios apelianto nurodomos aplinkybės iš tiesų suteikia pagrindą švelninti administracinę atsakomybę, pavyzdžiui, svarstant klausimą dėl skirtinų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių dydžių (trukmės), tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog šios aplinkybės nagrinėjamu atveju buvo nepakankamai įvertintos. Tiek iš Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tiek ir iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, jog D. A. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo įvertinta ir į ją atsižvelgta parenkant administracinės nuobaudos – baudos dydį (D. A. paskirta minimalaus dydžio ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 170 Eur). Be to, įvertinus D. A. charakterizuojančias aplinkybes, o taip pat ir jam skirtas administracines nuobaudas, pirmosios instancijos teismo jau buvo nustatyta, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, pagrįstai buvo paskirtas 3 mėnesių laikotarpiui, t. y. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam trumpiausiam galimam šios administracinio poveikio skyrimo laikotarpiui. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o taip pat ir D. A. skirtos nuobaudos  buvo įvertintos nepakankamai, nesudaro pagrindo teigti, kad šios aplinkybės buvo neįvertintos ir priimti kitokį sprendimą byloje bei administracinio poveikio priemonės neskirti. Taip pat, byloje esantys duomenys apie tai, kad D. A. teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali nulemti darbo praradimą, kad jis yra pareigingas tėvas, turi nekilnojamojo turto, už kurį moka mokesčius, taip pat turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, kaip ir nurodoma pirmosios instancijos teismo, neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju turėtų būti neskiriama. Matyti, jog apeliaciniame skunde pakartotinai nurodomos šios D. A. charakterizuojančios aplinkybės ir nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas jų iš esmės nevertino. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, aplinkybės dėl D. A. ir jo šeimai galinčių kilti nepatogumų, nurodomo galimo (duomenys neskelbtini) miesto gatvių valymo suprastėjimo, o taip pat ir kitos D. A. charakterizuojančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos, kadangi apelianto yra pateikiamos pakartotinai. Subjektyvus D. A. nesutikimas su jo netenkinančiu procesiniu sprendimu, nenurodant jokių naujų argumentų apie išskirtines itin teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kurioms esant atsirastų pagrindas spręsti dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo, tiesiog pakartotinai nurodant tas pačias, jau žinomas aplinkybes, nesuteikia pagrindo keisti priimtus sprendimus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių D. A. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas trumpiausios sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimui, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nustatyta viena D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta ją sunkinančių aplinkybių, kad D. A. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų KET pažeidimą.

11.       Visi pirmiau paminėti duomenys nerodo mažesnio D. A. asmenybės ar jo padaryto nusižengimo pavojingumo ir negali daryti esminės įtakos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. D. A. žinodamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes apie jam galinčius kilti nepatogumus ir prieš padarydamas KET pažeidimą turėjo būti itin atidus, dėmesingas bei suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris lemtų atitinkamų prievartos priemonių taikymą. Akivaizdu, jog vairuodamas automobilį atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas, todėl jis turi prisiimti visas dėl tokio jo elgesio kilusias pasekmes. Vadovaujantis išdėstytu spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, o pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir D. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.