Civilinė byla Nr. e2-152-837/2020

Proceso Nr. 2-08-3-03354-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.11.1; 3.2.6.1; 2.6.18.3

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas,

sekretoriaujant Dianai Niaurienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Evikonas“ atstovams advokatui L. J., J. Š.,

atsakovės R. M. įmonės atstovams R. M., A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Evikonas“ ieškinį atsakovei R. M. įmonei dėl vienašalio projektavimo darbų rezultato priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, avanso ir nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Evikonas“ prašo teismo pripažinti atsakovės R. M. įmonės vienašališkai pasirašytą darbo projekto priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiu, priteisti iš atsakovės R. M. įmonės, ieškovės sumokėtą avansą ir nuostolius dėl piniginės prievolės grąžinti avansą nevykdymo. Ieškovė vykdo pastato rekonstrukcijos darbus užsakovo Visagino savivaldybės administracijos užsakymu. Sudariusi rangos sutartį su užsakovu, ieškovė sudarė subrangos sutartį su atsakove. Atsakovė įsipareigojo parengti ieškovei statinio rekonstrukcijos darbo projektą ir atlikti atskirus rangos darbus. Subrangos sutartimi ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000 Eur dydžio avansą už darbo projekto parengimo paslaugas. Tačiau atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, nes jo pateiktas darbo projektas neatitiko nei subrangos sutarties, nei teisės aktų reikalavimų. Ieškovė negalėjo vykdyti rangos darbų pagal tokį atsakovės parengtą darbo projektą. Todėl ieškovė nutraukė subrangos sutartį ir pareikalavo grąžinti dalį atsakovei sumokėto avanso. Atsakovė atsisakė grąžinti dalį avanso ir vienašališkai pasirašiusi darbo projekto priėmimo – perdavimo aktą, laiko, kad atsakovė tinkamai parengė darbo projektą.

Siekdamas užtikrinti rangos darbų atlikimą Rangos sutartyje nustatytais terminais, ieškovė sudarė subrangos sutartį su atsakove, kaip Techninio projekto autoriumi. Kadangi atsakovė jau buvo rengusi Techninį projektą, ieškovė natūraliai tikėjosi, kad Darbo projektas bus parengtas operatyviai ir kokybiškai. Todėl ieškovė ir atsakovė 2019-01-28 sudarė statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2.9-(7BD)-5. Subrangos sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti Techninio projekto sprendinius įgyvendinantį Darbo projektą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad Subrangos sutartis buvo sudaryta ne tik dėl Darbo projekto parengimo, bet ir dalies statybos rangos darbų atlikimo. Pagal Subrangos sutartį atsakovė turėjo pagaminti ir sumontuoti Pastato korpusų skydus, o šių darbų bendra vertė siekė 300 000 Eur su PVM. Subrangos sutarties derybų metu atsakovė tikino, kad gali pats parengti ir Darbo projektą, nors akivaizdu, kad ją labiau domino korpuso skydų gamyba ir montavimas. Kaip paaiškėjo vėliau, visus projektavimo darbus vykdė net ne atsakovė, o jos samdyti asmenys. Subrangos sutartis draudė perleisti įsipareigojimų vykdymą trečiosioms šalims. Todėl nuo pat Subrangos sutarties sudarymo momento atsakovė vengė pateikti savo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nors šių dokumentų ieškovė prašė ir juos privalėjo pateikti užsakovei. Atsakovė turėjo informuoti, kad ji neturi jokių projektuotojų ir negali parengti tinkamai Darbo projekto, tačiau to nepadarė. Vietoje to, atsakovė klaidino ieškovę tikindama, jog gali parengti Darbo projektą. Todėl, kaip paaiškėjo vėliau, nuo pat Subrangos sutarties vykdymo pradžios netinkamai projektavimo rezultatas dėl ieškovės suklaidinimo jau buvo užprogramuotas. Prieš pradedant rengti Darbo projektą, ieškovė turėjo sumokėti atsakovei avansą (Subrangos sutarties 10.2). Po Avanso gavimo Atsakovė turėjo pateikti Darbo projektą per 30 dienų nuo Avanso gavimo (Sutarties 1.1.1 p. ir 7.1.1 p.). Ieškovė sumokėjo Avansą 2019-01-28. Todėl atsakovė turėjo parengti ir pateikti ieškovei Darbo projektą iki 2019-02-28 Tačiau atsakovė neįvykdė šio savo sutartinių įsipareigojimų – nepateikė tinkamo Darbo projekto per Subrangos sutartyje nustatytą terminą. Tiksliau tariant – pateikė ne visos apimties Darbo projektą, kuris apskritai neatitiko nei Subrangos sutarties, nei teisės aktų, nei techninio projekto reikalavimų. Dėl grubių klaidų ir neatitikimų ieškovė apskritai negalėjo vykdyti jokių statybos rangos darbų pagal atsakovės pateiktą Darbo projektą, jeigu apskritai atsakovės parengtą dokumentaciją galima vadinti darbo projektu, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Derybų dėl Subrangos sutarties metu atsakovė aiškino, kad ji turi visus reikiamus kvalifikacijos atestatus siekiant parengti Darbo projektą, tačiau Darbo projekto rengimo metu negalėjo pateikti jokių prašomų kvalifikacijos atestatų ir ieškovei nežinant samdė atskirus projektuotojus Darbo projektui. Ieškovė siekė bendradarbiauti ir nustatė papildomus terminus Darbo projektui parengti (CK 6.209 str.). Tačiau atsakovė ir nustatytais papildomais terminais nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nors ieškovė sudarė tam visas sąlygas. Todėl ieškovė nutraukė sudarytą Subrangos sutartį ir pareikalavo grąžinti pagal Sutartį sumokėtą avansą. Atsakovė savo ruožtu ne tik kad negrąžino avanso, bet ir vienašališkai 2019-05-15 pasirašė Darbo projekto priėmimo – perdavimo aktą Nr. 01 ir išrašė ieškovei sąskaitą už viso Darbo projekto parengimą.

Atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai pasirašė Priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovė vienašališkai pasirašyti Priėmimo – perdavimo aktą būtų galėjusi tik tuo atveju, jei Darbo projektas būtų parengtas tinkamai ir atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę perduoti Darbo projektą Subrangos sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis. Ginčo santykiuose nėra nė vienos šių sąlygų. Todėl Priėmimo – perdavimo aktas yra negaliojantis. Ieškovės teisę nepasirašyti Priėmimo – perdavimo akto patvirtina CK 6.662 str. 1 d. Šioje dalyje nurodyta, kad ieškovė būtų privalėjusi priimti tik atliktą darbą (tinkamai parengtą Darbo projektą). 

Siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones, vadovaudamasis CK 6.662 str. 5 d., užsakė atsakovės pateiktos dokumentacijos ekspertizę. Ekspertizės akte yra išvardinti visi atsakovės pateiktų  dokumentacijų, kurias ji vadina darbo projektu trūkumai. Ieškovė niekaip negalėjo vykdyti statybos darbų pagal tokį tariamą darbo projektą. Galutinė Ekspertizės aktą surašiusio dr. D. K. išvada: Atsakovės pateikta dokumentacija neatitinka darbo projektui keliamų reikalavimų ir nėra pakankama statybos darbams atlikti.

Atsakovei nevykdant prievolės grąžinti 8 790,00 Eur dydžio avansą, kiekvieną dieną ieškovė patiria minimalius 1,44 Eur dydžio nuostolius. Kadangi nuo Subrangos sutarties pabaigos (2019-06-16) iki ieškinio pareiškimo (2019-07-31) yra 45 dienos, todėl minimalus ieškovės nuostolių dydis sudaro 1,44 * 45 = 64,80 Eur.

Ieškovės atstovai prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. M. įmonė ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Darbo projektą atsakovė įsipareigojo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo avanso apmokėjimo, t. y. iki 2019 m. vasario 28 d. Nuo 2019 metų vasario 28 d. atsakovė el. paštu Ieškovei dalimis teikė Darbo projektą ir atliko jo korekcijas, kadangi techniniame projekte buvo numatyta, kad rekonstruojamas pastatas bus nuardytas iki pamatų, o tai padarius, atsivėrė tikroji pamatų būklė, dėl ko reikėjo koreguoti projektinius sprendimus. Ieškoė nuo pat pradžių teikė atsakovei nepagrįstus reikalavimus ir nepagrįstai nutraukė Sutartį, reikalaudamas perduoti teisę keisti techninio ir darbo projekto sprendinius, taip siekdama išvengti turtinės prievolės apmokėti už atliktus darbus (darbo projekto parengimą). Ieškovė pati, niekeno neverčiama sudarė Sutartį ir dėl jos turinio ir joje numatytų šalių teisių bei įsipareigojimų abejonių nekilo, kaip ir nekilo abejonių, kad Sutartis bei jos nuostatos atitinka tikruosius jos šalių ketinimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas ir sisteminis sutarties aiškinimo principas, reikalaujantis bet kokią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties tekstą. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kasacinio teismo pabrėžta, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Atsakovė nesutiko su vienašaliu Sutarties nutraukimu ir pateikė atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą atliktiems darbams, kurią ieškovė atmetė.

Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad atsakovė neturėjo teisės vykdyti savo Sutartyje numatytų įsipareigojimų – rengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo Darbo projektą, tačiau ieškovė sutinka, kad pateikto į bylą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo techninio projekto rengėjas yra atsakovė – R. M. įmonė. Taip pat ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad, nors Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ p. 9 apibrėžta, kad darbo projektą turi rengti techninį projektą parengęs projektuotojas, jame nurodyta išimtis. Tačiau ieškovė nepasinaudojo išimtimi ir, kaip pats teigia ieškinyje, pasirinko sudaryti Sutartį dėl darbo projekto su Techninio projekto autore– atsakove. Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodo, esą Sutarties vykdymo metu „netikėtai“ paaiškėjo, kad Darbo projektą rengs ne atsakovė, o kiti projektuotojai. Pažymėtina, kad projektuotojas V. U. rengė Techninį projektą, su kuriuo ieškovė buvo susipažinusi prieš dalyvaujant viešajame pirkime pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbams o, pagal pačios ieškovės pateiktą argumentą, Reglamento p. 9 nurodyta, kad darbo projektą turi rengti techninį projektą parengęs projektuotojas, taigi ieškovė atsakovę pasirinko todėl, kad atsakovė rengė ir Techninį projektą. Todėl atsakovės teiginys, esą „netikėtai paaiškėjo“, kad Darbo projektą rengė ne atsakovė, bet „kiti projektuotojai“ ir todėl ieškovė buvo „suklaidinta“, nepagrįsti, nes kvalifikacijos atestatai, numatyti Reglamente, išduodami ne juridiniams, bet fiziniams asmenims. Ieškovė teigia, esą atsakovė teisę, įgytą Subrangos sutartimi – rengti Darbo projektą, neteisėtai perdavė tretiesiems asmenims – projektuotojams, tačiau tai nėra teisės projektuoti perdavimas, kadangi tokios teisės juridinis asmuo (atsakovė) įgyti negali pagal teisės aktus.

Atsakovės atstovai prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, Darbo projekto tinkamumą įrodinėja, architektės D. V. Ekspertine išvada.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė vykdė pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus užsakovės Visagino savivaldybės administracijos užsakymu (1T, b.l. 14-32). Ieškovė ir atsakovė 2019-01-28 sudarė Statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2.9-(7BD)-5 (1T, b. l. 209-214), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbo projektą. Subrangos sutartimi ieškovė 2019-01-28 sumokėjo atsakovei 10 000 Eur dydžio avansą už darbo projekto parengimo paslaugas (1T, b. l. 215-216).  Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, nes jos pateiktas Darbo projektas neatitiko nei subrangos sutarties, nei teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovė negalėjo vykdyti rangos darbų pagal tokį atsakovės parengtą darbo projektą. Atsakovė atsisakė grąžinti dalį avanso ir 2019-05-19 vienašališkai pasirašė darbo projekto priėmimo – perdavimo aktą, laiko, kad jis tinkamai parengė darbo projektą (1T, b. l. 217). Esant tokioms aplinkybėms ieškovė 2019-06-27 nutraukė subrangos sutartį ir pareikalavo grąžinti dalį atsakovei sumokėto avanso (1T, b. l. 176-177). Ieškovė pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbo projekto netinkamumą įrodinėja eksperto dr. D. K. Vertinimo aktu (1T, b. l. 180-198). Šiame akte nurodyta, kad atsakovės parengtas Darbo projektas turi esminių trūkumų:

1. nepateikta bendroji techninė specifikacija su duomenimis;

2. nėra nurodymų ir reikalavimų projekto ir statybos dokumentų parengimui.

3. nėra bendrųjų reikalavimų statybos produktams (gaminiams ir medžiagoms), įrenginiams, darbams;

4. projektiniuose brėžiniuose nėra pakankamai detalizuoti mazgai;

5. nepateikiama informacija apie bendruosius duomenis ir brėžinius, bendruosius sprendinius, nepateikti sprendinių aiškinamieji raštai, sprendinių skaičiavimai, techninės specifikacijos, nėra pasirengimo statybai darbų ir statybos darbų organizavimo dalies;

Darbo projekte nėra visos sudėties Darbo projekto dalių: statinio architektūros (SA), šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK), vandentiekio (VN), elektrotechnikos (E), elektroninių ryšių (ER) ir gaisrinės signalizacijos (GSS). Statinio architektūros dalyje pateikta tik grindų, sienų, lubų ir durų apdaila, tačiau ir šios dalys aprašytos primityviai ir nepakankamai. Šioje dalyje turėjo būti Pastato priešgaisriniai sprendiniai, patalpų apšvietimo ir mikroklimato rodikliai ir sprendiniai, nėra pateikti grindų nuolydžiai ir vandens nubėgimo trapai ir pan. Visos kitos likusios Darbo projekto dalys eksperto buvo įvardintos kaip neišsamios ir nepakankamai detalios. Pavyzdžiui, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalyje apskritai nėra pateikiamos techninės specifikacijos, nėra tvirtinimo mazgų.

Atsakovė neginčija, kad jos parengtas Darbo projektas turi trūkumų, tačiau jos manymu šie trūkumai gali būti ištaisomi. Atsakovė savo parengto darbo projekto tinkamumą įrodinėja, architektės D. V. Ekspertine išvada (4T, b. l. 110-113). Išvadoje pažymima, kad Darbo projektas turi trūkumų, kuriuos pašalinus, darbo projektą galima naudoti pagal paskirtį. Visus Ekspertinės išvados tiriamojoje dalyje įvardintus darbo projekto trūkumus galima pašalinti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Subrangos sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai (CK 6.700-6.704 str.). Atsakovė neginčijo, kad jos parengtas Darbo projektas turi trūkumų. Tą aplinkybę patvirtina eksperto dr. D. K. Vertinimo aktas (1T, b. l. 180-198) ir architektės D. V. Ekspertinė išvada (4T, b. l. 110-113). Esant tokioms aplinkybėms ieškovė, turėjo pagrindą nutraukti Statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2.9-(7BD)-5 (1T, b. l. 209-214). Kadangi Sutartyje nebuvo apibrėžtas įspėjimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą terminas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Sutartis yra laikoma nutraukta praėjus 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Kadangi pranešimas buvo siųstas el. paštu 2019-05-30 (1T, b. l. 157-159), todėl 30 dienų terminas yra suėjęs, o Sutartis yra pasibaigusi jos vienašaliu nutraukimu. Rangovė šiuo pranešimu patvirtino sutartinių santykių pabaigą ir jiems pasibaigus reikalauja grąžinti viską, ką Subrangovas yra gavęs pagal Sutartį – konkrečiai avansą (CK 6.222 str.).

Rangovė yra sumokėjusi Subrangovui 10000 Eur avansą (pagal Sutarties 10.2 p.). Po avanso gavimo Subrangovas turėjo pateikti darbo projektą per 30 dienų nuo avanso gavimo (Sutarties 1.1.1 p. ir 7.1.1 p.). Kadangi Rangovė sumokėjo avansą 2019-01-28, todėl darbo projektas turėjo būti parengtas ir pateiktas Rangovui dar 2019 m. kovo pradžioje. Tačiau Subrangovas nepateikė tinkamo darbo projekto per Sutartyje nustatytą terminą, t. y. pateikė ne visos apimties Darbo projektą, kuris apskritai neatitinka nei Sutarties, nei techninio projekto reikalavimų. Dėl projekto klaidų ir neatitikimų Rangovė negalėjo vykdyti statybos rangos darbų pagal Subrangovo pateiktą darbo projektą. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovei nevykdant prievolės grąžinti 8790 Eur dydžio avansą, kiekvieną dieną ieškovė patiria minimalius 1,44 Eur dydžio nuostolius. Kadangi nuo Subrangos sutarties pabaigos (2019-06-16) iki ieškinio pareiškimo (2019-07-31) yra 45 dienos, todėl minimalus ieškovės nuostolių dydis sudaro 1,44 * 45 = 64,80 Eur. Šiuos minimalius nuostolius dėl pavėluotai grąžinto Avanso dalies atsakovė privalo atlyginti ieškovei.

Iš atsakovės priteistinos 6 proc. palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 str., 6.210 str.).

Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei 4323,10 Eur (1830 Eur už advokato paslaugas, 2069,10 Eur ekspertizės ir konsultavimo išlaidos ir 424 Eur žyminis mokestis, 1T, b.l. 200-201, 3T, b.l. 125-127, 4T, b.l. 124-126) ir 5,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Valstybei (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovės R. M. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), vienašališkai pasirašytą 2019-05-15 Darbo projekto priėmimo – perdavimo aktą Nr. 01 negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės R. M. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Evikonas“, įmonės kodas 155581488, naudai 8790,00 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) dydžio avansą, 64,80 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 80 ct) nuostolius ir 6 proc. metinių palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4323,10 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus 10 ct ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. M. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas                                                Arvydas Jasonas