Bylos Nr. T-1259-1058/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26579-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
n u s t a t ė:
R. J. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. balandžio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. spalio 2 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės R. J. faktiškai atliko 2017 m. vasario 2 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. lapkričio 23 d. – 10 mėnesiai 9 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 59-196 nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis R. J. Komisijai pristatomas pirmą kartą, anksčiau teistas 3 kartus, du kartus taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė, vieną kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos. Amžius pirmojo teistumo metu 35 metai. Įvykdytiems nusikaltimams nebūdingas modelis. Nusikaltimą įvykdė vienas. R. J. pilnai prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus, gailisi. Laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose atlieka 2 kartą. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, atsiriboja nuo neigiamos aplinkinių įtakos, pasirenka su kuo bendrauti. Duomenų apie psichotropinių medžiagų vartojimą Vilniaus pataisos namai neturi, taip pat neužfiksuota ir alkoholio vartojimo atvejų.
Komisija nurodo, kad nuteistasis geba palaikyti kontaktą, laikytis socialiai priimtinų bendravimo normų. Pokalbio metu asmuo itin detaliai pateikia informacija, pasireiškia nerimastingumas. Asmeniui galimai būdingas impulsyvumas, kadangi jaučiasi išprovokuojamas įvairiose situacijose, galimai pirmumą teikia veiksmui, o ne planavimui. Kalbėdamas apie nusikalstamos veikos priežastis R. J. įvardija delsimą nutraukti santykius, užsitęsusius konfliktus. Nuteistojo teigimu nusikaltimas įvyko spontaniškai, kai buvo emociškai susijaudinęs, pastebimas kaltės perkėlimas aukai. R. J. kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišreiškia. Palankiai vertina priežiūrą ir išreiškia norą bendradarbiauti su personalu. Nuteistasis supranta poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes, tačiau iš dalies minimizuoja nusikaltimais padarytą žalą visuomenei.
Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. balandžio 14 d., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, skatintas vieną kartą, skirta padėka. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2017 m. gegužės 31 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gauna atlyginimą. Iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini) staliumi. Paleistas iš laisvės atėmimo darbo žada ieškotis per darbo biržą. R. J. šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 261,65 Eur, išieškota 148,93 Eur.
Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo priemonių bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Nuteistasis vedęs. Socialinius ryšius palaiko su žmona, lankomas pasimatymų metu, taip pat bendrauja telefonu, laiškais. Iš pirmos santuokos turi suaugusią dukterį. Iki suėmimo nuteistasis gyveno su sugyventine (duomenys neskelbtini), tačiau įvykdęs nusikaltimą prieš ją, ryšiai nutrūko. Po paleidimo planuoja gyventi su žmona ir jos sūnumi adresu (duomenys neskelbtini). Gautas teigiamas atsakymas dėl gyvenamosios vietos patikslinimo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 18 balų, iš jų 10 balų - statiniai, 8 balai - dinaminiai.
Atsižvelgus į nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką, priimamą atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą, į tai, jog vieną kartą skatintas, suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pataisos įstaigoje dirba, dengiamą ieškinį, turimą darbinę patirtį laisvėje, glaudžius socialinius ryšius, gyvenamąją vietą, Komisijos nuomone, darytina išvada, jog R. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Prokuroro atsiliepimo negauta.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.
R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. J. Komisijai pristatomas pirmą kartą, praeityje teistas 3 kartus, nusikaltimų modelis nebūdingas, daugiausia teistas už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, paskutinį kartą teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą šeimos nario atžvilgiu, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose R. J. atlieka antrą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą. Nuteistojo atžvilgiu du kartus taikytas lyginis paleidimas, taip pat taikytas amnestijos įstatymas. Nors nuteistasis praeityje nėra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų tačiau, aplinkybė, kad ir po jam išreikšto pasitikėjimo jis ir toliau darė sunkius bei labai sunkų nusikaltimą, leidžia teigti, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė.
Komisija nutarime nurodo teigiamas nuteistojo savybes, susijusias su bendravimo įgūdžiais, gebėjimu suprasti kitų požiūrį, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimu, palankiu priežiūros vertinimu ir noru bendradarbiauti su personalu, supratimu, kad reikia puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes. Vis tik, nepaisant šių asmenį teigiamai charakterizuojančių savybių, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog bendravimo su nuteistuoju metu jaučiamas nerimastingumas, R. J. galimai būdingas impulsyvumas, t. y. nuteistasis linkęs teikti pirmumą veiksmui, o ne planavimui, todėl jis veikia pagautas užplūstančio impulso. Taip pat, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis įvairiuose situacijose jaučiasi išprovokuojamas. Šios nuteistojo savybės yra ypatingai svarbios, jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, kadangi visos R. J. padarytos nusikalstamos veikos iš esmės yra smurtinio pobūdžio. Paties nuteistojo teigimu, paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas įvyko spontaniškai, kai jis buvo emociškai susijaudinęs. Kaip matyti, iš socialinio tyrimo išvados, tokia emocinio nestabilumo būsena, kuri šiuo atveju akivaizdžiai yra vienas iš nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių vis dar nėra pakitusi. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų panašaus pobūdžio ar kitų nusikalstamų veiksmų, teikdamas pirmenybę veiksmui ir užplūdusioms emocijoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatyta, jog R. J. iš dalies minimizuoja nusikaltimais padarytą žalą visuomenei, taip pat pastebimas kaltės perkėlimas aukai. Minėtos aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistasis iš tiesų pripažįsta savo veiksmų pavojingumą ir iš esmės pakeitė savo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta vidutinė galimos prievartos tarp sutuoktinių rizika. Ši aplinkybė neabejotinai yra svarbi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nusikaltimas, dėl kurio R. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę yra įvykdytas būtent prieš šeimos narį.
R. J. nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, už pareigingumą, drausmingumą ir gerą darbą jam skirta padėka (asmens b. l. 43), bausmės atlikimo metu dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gauna atlyginimą, pagal patvarkymą iš jo yra išieškoma skola, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, išėjęs į laisvę darbo žada ieškotis per darbo biržą, gyventi planuoja su žmona ir jos sūnumi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkmę ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad teigiamas nuteistojo elgesys, teigiamos charakterio savybės, tolerantiškas bendravimas su bausmės atlikimo vietos personalu, darbas laisvės atėmimo įstaigoje, gyvenamosios vietos laisvėje bei ateities planų dirbti turėjimas negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nustatytas jo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei likusią nemažą neatliktos bausmės už įvykdytą labai sunkų nusikaltimą dalį, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. Nr. 59-196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. J..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Telksnienė