Civilinė byla Nr. e2-1164-407/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02766-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.3.7.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jūratės Varanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V. V. V.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras reikalavimas bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi tikrajai ūkinei bendrijai (toliau – TŪB) „Energija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mokumo valdymo sprendimai“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
2. Bankroto administratorė prašė į kreditorių sąrašą įtraukti hipoteka užtikrintą BAB banko Snoras 101 349,02 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 83 021,13 Eur negrąžintas kreditas, 7 283,83 Eur nesumokėtos palūkanos ir 11 044,06 Eur delspinigiai.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą, įtraukdamas į jį BAB banką Snoras su 101 349,02 Eur finansiniu reikalavimu.
4. UAB prekybos namai „V.V.V.“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl BAB banko Snoras finansinio reikalavimo įtraukimo į BTŪB „Energija“ kreditorių sąrašą atmesti.
5. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis ir BAB banko Snoras finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų galima spręsti apie finansinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu nustatyti bankrutavusio juridinio asmens ir kreditorės sudarytų sandorių vykdymo eigą, įvertinti, ar kreditorės finansinis reikalavimas (fakto ir dydžio prasme) užfiksuoti atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Teismas darė išvadą, kad dėl iškilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi, kvalifikuoti BTŪB „Energija“ ir BAB banką Snoras siejusius teisinius santykius, įvertinti apeliantės pareikštas pastabas ir abejones dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo ir jo dydžio.
6. 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas įpareigojo BAB banką Snoras pateikti duomenis, kiek lėšų gauta, iš kokių asmenų, įskaitant visus įkaito davėjus (BTŪB „Energija“, V. Ž., G. Ž.) ir kaip lėšos užskaitytos dengiant BTŪB „Energija“ dalyvio V. D. (V. D.) kreditą, kurio pagrindu byloje pareikštas BAB banko Snoras reikalavimas, pateikiant ir pirminius skolos grąžinimo dokumentus.
7. BAB bankas Snoras pateikė teismui Kredito sutarties Nr. 031-02949 (toliau – Kredito sutartis) vykdymo veiksmų suvestinę laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d. (t. y. iki bankroto bylos BTŪB „Energija“ iškėlimo dienos), kur nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d. gauta 89 283,49 Eur suma, BTŪB „Energija“ bankroto bylos iškėlimo dienai V. D. skolą suinteresuotam asmeniui sudarė 101 349,02 Eur. Taip pat pateikti duomenys, iš kokių asmenų gautos lėšos dengti kreditą pagal Kredito sutartį laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d. BAB bankas Snoras paaiškino, kad duomenys yra teikiami tik už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d. dėl to, kad 2014 m. gruodžio 10 d. V. D. ir BAB bankas Snoras pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo V. D. patvirtino skolos sumą Papildomo susitarimo pasirašymo dieną.
8. BTŪB „Energija“ bankroto administratorė pateikė prašymą dėl pakartotinio visų rašytinių įrodymų išreikalavimo iš BAB banko Snoras. Nurodė, kad BAB bankas Snoras, tinkamai vykdydamas teismo įpareigojimą, turėjo pateikti ne suvestinę bei iškarpas tik už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d., tačiau už visą laiką iki šios dienos. BAB bankas Snoras kreditą iš įkaito davėjų galėjo išieškoti ir po BTŪB „Energija“ bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu BAB banko Snoras pateikti duomenys tokios informacijos neparodo.
9. UAB prekybos namai „V.V.V.“ nurodė, kad BAB bankas Snoras teismui pateikė neišsamius duomenis, visapusiška informacija yra reikalinga bylos esmei atskleisti ir įvertinti BAB banko Snoras reikalavimo pagrįstumą. V. D. nekalba lietuviškai, todėl neaišku ką, kokiomis aplinkybėmis ir kokios įtakos veikiamas galėjo pasirašyti ir patvirtinti stipresniosios šalies – BAB banko Snoras – naudai. V. D. negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl kitų asmenų (V. Ž., G. Ž.) prievolių vykdymo. Todėl yra būtina pateikti pirminius skolos grąžinimo duomenis (t. y. duomenis iki papildomo susitarimo pasirašymo) ir duomenis (pažymą) apie tai, kad BAB bankas Snoras iš V. Ž. ir (ar) G. Ž. ir (ar) jų vardu veikiančių trečiųjų asmenų nėra gavęs piniginių lėšų, skirtų BTŪB „Energija“ ar V. D. prievolių vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino BAB banko Snoras hipoteka užtikrintų finansinių reikalavimų eilės 101 349,02 Eur reikalavimą.
11. Teismas nustatė, kad BAB banko Snoras 101 349,02 Eur finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje grindžia tarp BAB banko Snoras ir V. D. 2007 m. rugsėjo 24 d. sudaryta Kredito sutartimi, pagal kurią BAB bankas Snoras suteikė V. D. 434 430,03 Eur kreditą. Tinkamas įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas užtikrintas hipotekos lakštais. 2014 m. gruodžio 10 d. Papildomame susitarime išdėstyta paskutinė aktuali Kredito sutarties redakcija, kuria remiantis V. D. negrąžinta kredito suma sudarė 159 291,01 Eur. Numatytas kredito grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 23 d. V. D. pagal Kredito sutartį neatsiskaitė. BTŪB „Energija“ bankroto bylos iškėlimo dienai V. D. skolą BAB bankui Snoras sudaro 101 349,02 Eur (83 021,13 Eur negrąžintas kreditas, 7 283,83 Eur nesumokėtos palūkanos ir 11 044,06 Eur delspinigiai.)
12. BAB banko Snoras pateiktoje 2007 m. rugsėjo 24 d. Kredito sutarties Nr. 031-02949 veiksmų suvestinėje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d. gauta 89 283,49 Eur suma. Kaip patvirtina teikiama suvestinė, BTŪB „Energija“ bankroto bylos iškėlimo dienai V. D. skolą BAB bankui Snoras sudarė 101 349,02 Eur.
13. BTŪB „Energija“ bankroto administratorė nurodė, kad BAB bankas Snoras turėjo pateikti ne suvestinę bei iškarpas tik už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d., tačiau už visą laiką iki šios dienos, nes BAB bankas Snoras kreditą iš įkaito davėjų galėjo išieškoti ir po bankroto bylos iškėlimo. Teismas nesutiko su šiuo argumentu.
14. Pažymėjo, kad iškėlus BTŪB „Energija“ bankroto bylą skolininko turto realizavimas ir (ar) išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Iškėlus BTŪB „Energija“ bankroto bylą, už šios įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo yra atsakinga bankroto administratorė, kuri teigdama, kad BAB bankas Snoras kreditą iš įkaito davėjų galėjo išieškoti ir po BTŪB „Energija“ bankroto bylos iškėlimo nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, BTŪB „Energija“ bankroto administratorės argumentas atmestas.
15. UAB prekybos namai „V.V.V.“ nurodė, kad BAB bankas Snoras teismui pateikė neišsamius duomenis. V. D. nekalba lietuviškai, todėl neaišku ką, kokiomis aplinkybėmis ir kokios įtakos veikiamas galėjo pasirašyti ir patvirtinti stipresniosios šalies – BAB banko Snoras – naudai. V. D. negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl kitų asmenų (V. Ž., G. Ž.) prievolių vykdymą. Todėl yra būtina pateikti pirminius skolos grąžinimo duomenis ir duomenis (pažymą) apie tai, kad BAB bankas Snoras iš V. Ž. ir (ar) G. Ž. ir (ar) jų vardu veikiančių trečiųjų asmenų nėra gavęs piniginių lėšų, skirtų BTŪB „Energija“ ar V. D. prievolių vykdymui.
16. UAB prekybos namai „V.V.V.“ nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teiginių nepatvirtino ir šio kreditoriaus prašymu BAB banko Snoras pateikti į bylą įrodymai. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė šiuos teiginius.
17. Pažymėjo, kad BAB bankas Snoras į bylą pateikė tiek pirminę 2007 m. rugsėjo 24 d. Kredito sutartį, kurioje nurodytas paskolos sutarties dydis bei taikomos palūkanos, tiek ir 2014 m. gruodžio 10 d. Papildomą susitarimą, kuriame nurodyta negrąžinta paskolos suma, pradelsta grąžinti suma, priskaičiuotos palūkanos bei nesumokėti delspinigiai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius pateiktus rašytinius įrodymus bei tai, kad BAB banko Snoras pateikti rašytiniai įrodymai nėra nuginčyti ar ginčijami įstatymo nustatyta tvarka, objektyvių duomenų, kad pateikti dokumentai būtų suklastoti ar pasirašyti ne tų asmenų, kurie juose nurodyti, teismui nepateikta, teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti BAB banko Snoras 101 349,02 Eur finansinį reikalavimą, kuris priskirtinas hipoteka užtikrintų finansinių reikalavimų eilei.
18. Teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo reikalauti iš BAB bankas Snoras papildomų įrodymų apie Kredito sutarties vykdymą, kadangi pateikti duomenys apie vykdymą nuo 2014 m. gruodžio 10 d., kai Kredito sutarties šalių susitarimu fiksuota neįvykdytų įsipareigojimų pagal sutartį suma iki 2017 m. birželio 8 d., kuomet atliktas paskutinis mokėjimas. BAB bankui Snoras teigiant, kad vėlesnių mokėjimų atlikta nebuvo, ši neprivalo įrodinėti aplinkybių, kurias teigia neegzistuojančiomis. Įpareigoti pateikti į bylą visus BAB banko Snoras sąskaitų išrašus po 2017 m. birželio 8 d. yra neprotinga, o procesinę įrodinėjimo pareigą, turi su finansinio reikalavimo patvirtinimu nesutinkantis asmuo.
19. Reikalaujama patvirtinti 11 044,06 Eur delspinigių suma, atsižvelgiant pradelstų pagal kredito sutartį įsipareigojimų sumą (83 021 Eur) ir prievolių vykdymo praleidimo terminą (nuo 2014 m. gruodžio 10 d.), nelaikyta aiškiai per didele ir teismo nemažinta.
20. BAB bankui Snoras nurodant, kad nebuvo bankroto administratorės informuota apie bankroto bylos iškėlimą, tokiai aplinkybei esant užfiksuotai kreditorių susirinkimo protokole, bankroto administratorei jos neginčijant, terminas pateikti finansinį reikalavimą teismo laikytas praleistu dėl svarbios priežasties ir dėl to atnaujintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atskirajame skunde UAB prekybos namai „V. V. V.“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BAB banko Snoras ir bankroto administratorės prašymą dėl BAB banko Snoras finansinio reikalavimo įtraukimo į BTŪB „Energija“ kreditorių sąrašą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
21.1. Teismas nutartyje neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad BAB banko Snoras finansinis reikalavimas toks, koks jis pateiktas, net negalėjo būti tvirtinamas, kadangi jis pateiktas ženkliai praleidus finansinių reikalavimų pateikimo terminą.
21.2. Kreditoriai savo finansinius reikalavimus galėjo ir turėjo teisę pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 24 d. BAB bankas Snoras reikalavimą bankroto administratorei pateikė 2018 m. spalio 18 d. Nėra nurodyta termino praleidimo priežasčių.
21.3. Reikalavimas kildinamas iš skolos, susidariusios pagal daugiau nei prieš 10 metų, kreditorius turėjo galimybę pateikti reikalavimą bendrovei per bankroto byloje nustatytą terminą, kadangi jau nuo pat bendrovės bankroto bylos iškėlimo žinojo apie bendrovės galimus įsipareigojimus. BAB bankas Snoras atstovaujamas bankroto administratoriaus, turinčio žinių apie įmonių bankroto procedūras ir pasekmes.
21.4. Finansinių reikalavimų tikslinimas po termino pateikti kreditorinius reikalavimus pasibaigimo galimas tiktai esant prievolinių santykių modifikavimui.
21.5. Nei bankroto administratorius, nei pats BAB bankas Snoras savo dokumentuose nesuformavo prašymo dėl praleisto termino finansinio reikalavimo pateikimui atnaujinimo, dėl termino atnaujinimo nesprendė ir pirmosios instancijos teismas.
21.6. Teismas skundžiamoje nutartyje pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi užkirto kelią įrodyti bei nustatyti, jog BAB bankas Snoras galimai teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą reikalavimo teisę į BTŪB „Energija“.
21.7. BAB bankui Snoras teikiant į BTŪB „Energija“ bankroto bylą finansinį reikalavimą, kurio įvykdymas užtikrintas trečiųjų asmenų turto įkeitimu, buvo svarbu nustatyti, ar BAB bankas Snoras nesiėmė veiksmų teikiamą finansinį reikalavimą išsiieškoti iš įkaito davėjų, tai yra trečiųjų asmenų, kam įvykus, BAB banko Snoras finansinio reikalavimo apimtis turėtų būti mažinama iš įkaito davėjų išieškotos sumos dydžiu.
21.8. BAB bankas Snoras pateikė duomenis ne už visą laikotarpį nuo Kredito sutarties sudarymo iki šios dienos, nepateikė pirminių skolos gražinimo dokumentų.
21.9. Teismas ignoravo faktą, kad BAB bankas Snoras nepateikė visų teismo išreikalautų reikšmingų rašytinių įrodymų ir nusprendė vadovautis tik tais duomenimis, kuriuos bankas pateikė. Iš BAB banko Snoras pakartotinai neišreikalaudamas įpareigotų pateikti dokumentų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, esą kreditorius neįrodė, kad banko reikalavimas yra nepagrįstas, ką buvo galima nustatyti tik išreikalavus iš banko dokumentus, tokiu būdu užkirsdamas kelią kreditoriaus pateiktų argumentų įrodymui.
21.10. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kreditoriaus argumentų, jog BAB banko Snoras finansinio reikalavimo beveik 20 proc. sudaro delspinigiai ir palūkanos. Tokia delspinigių ir palūkanų suma neprotinga ir nepagrįsta.
21.11. Teismas nevertino realių BAB banko Snoras nuostolių dėl galimo kredito sutarties neįvykdymo, to nesiaiškino, dėl ko tinkamai negalėjo įvertinti skirtumo tarp nuostolių ir delspinigių sumos, dėl to negalėjo nustatyti, ar BAB banko Snoras nurodyti delspinigiai ir palūkanos nėra neprotingo dydžio ir ar nėra pagrindo juos mažinti.
21.12. BAB bankas Snoras nepateikė palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo pagrindimo. Kreditoriui nepagrindus nei delspinigių bei palūkanų skaičiavimo laikotarpio, o atsakovui reikalaujant taikyti senatį, teismas neturėjo pagrindo nesant minėtų įrodymų reikalavimą šioje dalyje tenkinti.
22. BAB bankas Snoras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
22.1. 2007 m. rugsėjo 24 d. V. D. ir suinteresuotas asmuo pasirašė Kredito sutartį, pagal kurią suinteresuotas asmuo suteikė V. D. 434 430,03 Eur kreditą. Tinkamas įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas užtikrintas hipotekos lakštais.
22.2. V. D. tinkamai nevykdant prisiimtų skolinių įsipareigojimų, 2014 m. gruodžio 10 d. papildomame susitarime prie Kredito sutarties išdėstyta paskutinė aktuali Kredito sutarties redakcija. Pasirašydamas papildomą susitarimą V. D. patvirtino, kad negrąžintą paskolos sumą sudaro 159 291,01 Eur. Numatytas kredito grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 23 d.
22.3. 2018 m. rugpjūtį suinteresuotas asmuo sužinojo, kad TŪB „Energija“ 2017 m. kovo 24 d. iškelta bankroto byla. Tai, kad bankroto administratorė negalėjo nustatyti visų BTŪB „Energija“ kreditorių patvirtina ir bankroto administratorės pirmajam kreditorių susirinkimui pateikta ataskaita, kurioje teigiama, kad apie bankroto bylos BTŪB „Energija“ iškėlimą pranešta tik žinomiems kreditoriams.
22.4. Apeliantė yra glaudžiai susijusi su BTŪB „Energija“ bei jos tikruoju nariu V. D. – V. D. yra vienas iš apeliantės akcininkų, o apeliantės vadovų pareigas skirtingais laikotarpiais taip pat ėjo su V. D. susiję asmenys. Akivaizdu, kad atskirasis skundas yra teikiamas V. D. iniciatyva „prisidengiant“ apeliantės vardu. V. D. visais įmanomais būdais siekia, kad finansinis reikalavimas nebūtų patvirtintas kuo ilgesnį laiką.
22.5. Įstatyme įtvirtintas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis ar sietinas išimtinai tik su kreditorių ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad finansinis reikalavimas pateiktas pažeidžiant imperatyvias procesines taisykles ir teismo negalėjo būti patvirtintas.
22.6. Terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl finansinis reikalavimas pagrįstai patvirtintas. Sužinojęs apie galimybę įgyvendinti savo teisę pateikiant finansinį reikalavimą tai padarė operatyviai. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, suinteresuotas asmuo nėra atstovaujamas bankroto administratoriaus.
22.7. Teigia, kad nurodė aplinkybes, kodėl finansinis reikalavimas yra reiškiamas pavėluotai. Skundžiamoje nutartyje nurodyti praleisto termino atnaujinimo motyvai yra pakankami.
22.8. Skundžiama nutartimi patvirtinus suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą išspręstas ir termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo klausimas. Skundžiamos nutarties dalis patvirtinti finansinį reikalavimą atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama argumentų, susijusių su procesinio termino atnaujinimo nepagrįstumu, pagrindu.
22.9. Nei pagal sutartį priskaičiuoti delspinigiai, nei palūkanos nėra nei nepagrįsti, nei neprotingo dydžio. Suinteresuotas asmuo ir skolininkas susitarė, kad skolininkas už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos mokės 0,05 proc. dydžio delspinigius. Papildomo susitarimo (kuriuo, be kita ko, palūkanos buvo pakeistos iš kintamų į fiksuotas) 2.3. punkte taip pat numatyta ir fiksuota (5 proc. nuo Papildomo susitarimo pasirašymo ir 4 proc. skolininkui padengus ne mažiau kaip 52 131,60 Eur kredito) palūkanų norma. Suinteresuotas asmuo į bylą taip pat pateikė Kredito sutarties vykdymo veiksmų suvestinę, kurioje atsispindėjo palūkanų ir delspinigių paskaičiavimai. Iš pateiktų skaičiavimų matyti, kad tiek delspinigiai, tiek palūkanos buvo skaičiuojami iki nutarties iškelti bankroto bylą BTŪB „Energija“ įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės BAB banko Snoras reikalavimas BTŪB „Energija“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. 2019 m. rugpjūčio 6 d. teisme gautas apeliantės UAB prekybos namų „V.V.V.“ prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantė teismui pateikė duomenis, jog 2018 m. gruodžio 5 d. atliktas vykdomasis įrašas išieškoti hipotekos kreditoriui BAB bankui Snoras iš skolininko V. D. 125 285,95 Eur (subsidiariai atsakingi G. Ž. ir BTŪB „Energija). Prašyme nurodo, jog hipotekos kreditorius ėmėsi išieškojimo veiksmų mažiausiai vieno asmens atžvilgiu iš trečiųjų asmenų, kurių turtu užtikrintos BTŪB „Energija“ ir (ar) V. D. prievolės.
25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad šie duomenys negalėjo į bylą būti pateikti anksčiau ir dar pirmosios instancijos teismui, taip pat naujai pateikiami įrodymai nei patvirtina nei paneigia bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, kadangi nėra duomenų, jog pagal vykdomąjį įrašą yra atlikti mokėjimai hipotekos kreditoriui, reikalavimo pagrįstumui ir dydžiui paneigti pateikti duomenys reikšmės neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako.
Dėl procesinio termino atnaujinimo
27. Atskirajame skunde apeliantė, be kita ko, teigia, kad nei bankroto administratorius, nei BAB bankas Snoras nepateikė prašymo dėl praleisto termino finansinio reikalavimo pateikimui atnaujinimo, dėl termino atnaujinimo nesprendė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantė išsako nesutikimą su finansinio reikalavimo patvirtinimu praleidus nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pateikti.
2. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog BAB bankui Snoras nurodant, kad nebuvo bankroto administratorės informuota apie bankroto bylos iškėlimą, tokiai aplinkybei esant užfiksuotai kreditorių susirinkimo protokole, bankroto administratorei jos neginčijant, terminas pateikti finansinį reikalavimą teismo laikytas praleistu dėl svarbios priežasties ir dėl to atnaujintas.
Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo
28. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
29. Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014)
30. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1036/2010).
31. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju, padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė, kadangi, tikėtina, jog likviduojamos įmonės turto neužtektų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1036/2010).
32. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas ignoravo faktą, kad BAB bankas Snoras nepateikė visų teismo reikalautų rašytinių įrodymų ir nusprendė vadovautis tik tais duomenimis, kuriuos bankas pateikė. Iš BAB banko Snoras pakartotinai neišreikalaudamas įpareigotų pateikti dokumentų, teismas nepagrįstai nurodė, esą kreditorius neįrodė, kad banko reikalavimas yra nepagrįstas, ką buvo galima nustatyti tik išreikalavus iš banko dokumentus, tokiu būdu užkirsdamas kelią kreditoriaus pateiktų argumentų įrodymui.
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
34. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
35. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
36. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009).
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).
38. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nėra pagrindo reikalauti iš BAB bankas Snoras papildomų įrodymų apie Kredito sutarties vykdymą, kadangi kreditorius pateikė duomenis apie vykdymą nuo 2014 m. gruodžio 10 d., kai kredito sutarties šalių susitarimu fiksuota neįvykdytų įsipareigojimų pagal sutartį suma iki 2017 m. birželio 8 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civiliniame procese galiojančias įrodinėjimo taisyklės, sutinka, jog BAB bankui Snoras teigiant, kad vėlesnių mokėjimų atlikta nebuvo, kreditorius neprivalo įrodinėti aplinkybių, kurias neigia. Procesinę įrodinėjimo pareigą paneigti tinkamai pagrįsto finansinio reikalavimo pagrįstumą turi su finansinio reikalavimo patvirtinimu nesutinkantis asmuo. Kreditorius tinkamai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, pagrindo reikalauti iš kreditoriaus duomenų, siekiant paneigti apeliantės abejonės dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, nėra.
39. Papildomai pažymėtina, jog byloje egzistuoja reikalavimo pagrįstumą patvirtinantys duomenys: 1) Kredito sutartis; 2) Papildomas susitarimas; 3) hipotekos lakštai; 4) Kredito sutarties vykdymo veiksmų suvestinė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d., 5) duomenys, iš kokių asmenų gautos lėšos dengti kreditą. Šiuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina kreditoriaus pagrindinio reikalavimo pagrįstumą, apeliantė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui duomenų, kurie paneigtų minėtais dokumentais patvirtinamas aplinkybes, nepateikė, abejones grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl kreditorės pagrindinio reikalavimo pagrįstumo pagrindo nesudaro. Dėl nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo patvirtinto BAB bankas Snoras pagrindinės skolos reikalavimo pagrįstumu.
Dėl sutartinių palūkanų dydžio
40. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog BAB bankas Snoras nepateikė palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo pagrindimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nurodė, jog nėra pagrindo abejoti prašomų patvirtinti palūkanų sumos pagrįstumu.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
42. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).
43. Įstatyminių palūkanų dydį numato CK 6.210 straipsnis, kuriuo remiantis metinių palūkanų dydis yra 5 proc. (kai viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo), arba 6 proc. (kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys).
44. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (Kredito sutarties, Papildomo susitarimo, Kredito sutarties veiksmų suvestinės) šalys Kredito sutartyje susitarė dėl kintamų palūkanų (Kredito sutarties 2.3, punktas). Papildomu susitarimu palūkanos pakeistos iš kintamų į fiksuotas, 2.3. punkte numatyta fiksuota (5 proc. nuo Papildomo susitarimo pasirašymo ir 4 proc. padengus ne mažiau kaip 52 131,60 Eur kredito) palūkanų norma.
45. Atsižvelgiant į tai, jog teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, bei tai, jog sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis), o nagrinėjamu atveju esant sutartoms fiksuotoms 5 proc. metinėms palūkanoms ir 4 proc. metinėms palūkanoms, padengus ne mažiau kaip 52 131,60 Eur kredito, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl palūkanų mažinimo ar jų dydžio nepagrįstumo nėra pagrindo spręsti.
Dėl sutartinių netesybų dydžio ir ieškinio senaties
46. Atskirajame skunde taip pat pažymėta, jog kreditoriui nepagrindus delspinigių skaičiavimo laikotarpio, o atsakovui reikalaujant taikyti senatį, teismas neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl netesybų dydžio patvirtinimo.
47. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
48. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
49. Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Nenustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų pateiktas materialiojo teisinio santykio šalies prašymas taikyti prašomoms patvirtinti netesyboms ieškinio senatį. Pažymėtina, jog atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas minėtu klausimu nepasisako.
50. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl BAB banko Snoras nuostolių dėl galimo kredito sutarties neįvykdymo, nevertino skirtumo tarp nuostolių ir delspinigių sumos. Teigia, jog teismas privalėjo įvertinti ar nėra pagrindo mažinti prašomas patvirtinti netesybas.
51. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
52. Šiai susitarimo sąlygai, kaip ir visai sutarčiai taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
53. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
54. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008).
55. Kredito sutarties 2.5. punkte susitarta, jog delspinigių norma: 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Papildomu susitarimu nustatyta netesybų norma koreguojama nebuvo.
56. Byloje nėra įrodymų, kad, sudarant Kredito sutartį V. D. neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų), yra pagrindas teigti, kad minėta sutarties sąlyga buvo aptarta iš anksto ir atitinka sutarties šalių valią. Taip pat matyti, jog sutarties vykdymo laikotarpiu, Papildomo susitarimo sudarymo metu bei po jo, V. D. prieštaravimų dėl nustatyto sutartinių netesybų dydžio nepateikė, sutarties sąlygų neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, kuris priimtas, be kita ko, siekiant apsaugoti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies interesus, 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Įvertinus tai, jog net vartotojams, kurie dažniausiai sudaro vartojimo kredito sutartis su daug didesnėmis palūkanomis, yra taikomos maksimalios 0,05 procento palūkanos už kiekvieną pradelstą atlikti įmoką dieną, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis.
57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalaujama patvirtinti 11 044,06 Eur delspinigių suma, atsižvelgiant pradelstų pagal kredito sutartį įsipareigojimų sumą (83 021 Eur) ir prievolių vykdymo praleidimo terminą (nuo 2014 m. gruodžio 10 d.), nėra aiškiai per didelė, yra teisinga, todėl prašomos patvirtinti netesybos pagrįstai nebuvo mažinamos.
Dėl bylos baigties
56. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
57. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Teisme gautas Intrum Lietuva, UAB prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 636,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog Intrum Lietuva, UAB patyrė bylinėjimosi išlaidas atstovaudama BAB banką Snoras, pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą bei į tai, kad atskirasis skundas atmestas, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos BAB bankui Snoras iš apeliantės kreditorės UAB prekybos namų „V.V.V.“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti BAB bankui Snoras, juridinio asmens kodas 112025973, iš UAB prekybos namų „V.V.V.“, juridinio asmens kodas 120872893, bylinėjimosi išlaidas – 636,64 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus).
Teisėjai Marius Bajoras
Jūratė Varanauskaitė
Vigintas Višinskis