Civilinė byla Nr. 2S-840-210/2013
Teisėja V. Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00742-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 110.4.;116.8;122.4.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos V. P. (G.) atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. (G.) prašymą suinteresuotam asmeniui I. Š. dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir arešto turtui panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. P. (G.) kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą tokiu būdu: nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. įpareigojant ją mokėti I. Š. po 200 Lt kiekvieno mėnesio 25 d. iki bus visiškai įvykdytas teismo sprendimas. Be to, prašo panaikinti jos turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
Pareiškėja nurodė, kad teismo sprendimu priteistos 9000 Lt kompensacijos ji negalinti sumokėti iš karto, nes tokios santaupų sumos neturi, jos turtinė padėtis sunki, atlyginimas siekia 1200 Lt kas mėnesį, ji moka paskolą, paimtą būsto pirkimui, be to pinigai reikalingi nugriauto ūkinio pastato stogo atstatymui, pragyvenimui. Areštą gyvenamajam ir ūkiniams pastatams prašo panaikinti, nes ketina sodybą parduoti, kuo greičiau atsiskaityti su I. Š..
Suinteresuotas asmuo I. Š. su pareiškėjos prašymu sutiko dalinai. Jis neprieštaravo, kad pareiškėja savo nuožiūra disponuotu nekilnojamuoju turtu, jį parduotų, todėl sutiko arešto panaikinimui. Tačiau dėl sprendimo išdėstymo kas mėnesį jam mokant po 200 Lt prieštaravo, nes tai labai menka suma, atsiskaitymas užtruktų ilgą laiką, todėl sutiko, kad pareiškėja jam kas mėnesį mokėtų po 400 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi V. P. (G.) prašymą tenkino dalinai.
Išdėstė Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos 9000 Lt kompensacijos mokėjimą vienerių metų vienuolikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. P. I. Š. kas mėnesį mokėti po 400 Lt, paskutinį mėnesį 200 Lt.
Panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – V. P. (G.) nekilnojamųjų daiktų – 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą. Nurodė įsiteisėjusią nutartį įregistruoti Turto arešto aktų registre.
Teismo nurodyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimu 0,3500 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja daline I. Š. ir V. G. (šiuo metu P.) nuosavybe, kurios 20/100 dalių priklauso I. Š., 80/100 dalių – V. G., ir I. Š. priklausančios nekilnojamojo turto dalis atidalino, šį turtą paliekant V. G. asmeninėn nuosavybėn, I. Š. priteisiant iš V. G. 9000 Lt kompensaciją. Šiuo sprendimu taip pat iš V. G. I. Š. priteista 714,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas laikė, kad priteisdamas kompensaciją už V. G. atitenkančią I. Š. turto dalį, neturėjo pareigos aiškintis, ar V. G. turės pakankamai lėšų tokios kompensacijos sumokėjimui. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymą siejo tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, kadangi išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas laikė, kad priteisdamas I. Š. piniginę kompensaciją už jo dalis bendrame turte, negali jos mokėjimo išdėstyti tokiam ilgam terminui, kad tokia kompensacija prarastų iš esmės visą savo kompensuojamąją vertę. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas kompensacijos mokėjimą išdėstyti beveik ketveriems metams prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Teismas įvertinęs abiejų šalių interesus, ir atsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra darbinga, dirbanti, išlaikytinių neturi, jos nuosavybėn atiteko nekilnojamasis turtas, kuriuo ji turi teisę savo nuožiūra disponuoti, neturėdama pakankamai lėšų jo išlaikyti. Teismo pažymėta, kad I. Š. priteisus kompensaciją, jis prarado teisę naudotis gyvenamuoju namu, kuriame jis gyveno, jo turtinė padėtis nėra nei kiek ne geresnė už V. P. (G.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad sprendimo vykdymo tvarka – kompensacijos mokėjimas po 200 Lt per mėnesį – aiškiai būtų neteisinga, diskriminacinė I. Š. atžvilgiu, neužtikrintų ginčo šalių lygiateisiškumo, todėl teismo nebuvo taikoma.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad įvertinus abiejų ginčo šalių dėmesio vertus interesus yra tikslinga kompensacijos mokėjimą išdėstyti tokiomis dalimis, su kokiomis sutinka I. Š. – po 400 Lt kas mėnesį.
Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu priteista iš V. P. bylinėjimosi išlaidų suma nedidelė – 714,10 Lt, iš I. Š. V. P. taip pat priteistos tokios išlaidos, galimas priteistų lėšų tarpusavio užskaitymas, todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo išdėstymo teismas netenkino.
Teismas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, patenkinus ieškovo I. Š. prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), areštas. I. Š. ieškinys patenkintas dalinai, jis nėra visiškai įvykdytas, tačiau sprendimo vykdymas yra išdėstytas, tvarka nustatyta tokia, su kuria sutinka asmuo, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo areštuotas turtas – I. Š., priteista suma nėra didelė, ženkliai mažesnė nei areštuoto turto – 0,35 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių – rinkos kaina, šis apribojimas suvaržo pareiškėjos teises laisvai disponuoti turtu, tuo pačiu ir jį parduoti, iš gautų lėšų atsiskaityti su I. Š., kuris neprieštarauja, kad areštas turtui būtų panaikintas. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas I. Š. prašymu ir jo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, panaikino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. P. (G.) prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dalyje dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo išdėstymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos sumos vienerių metų vienuolikos mėnesių laikotarpiui ir šioje dalyje tenkinti prašymą – išdėstyti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą nuo 2013-08-01 įpareigojant mokėti atsakovui po 200 Lt kiekvieno mėnesio 25 dieną iki bus visiškai įvykdytas teismo sprendimas.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad I. Š. turtinė padėtis nei kiek negeresnė už pareiškėjos. Pareiškėja teigia, kad uždirba tik 14 400 Lt per metus, dirba per dieną 8 val., todėl neturi galimybių ieškotis papildomo darbo, be to moka bankui kreditą ir palūkanas, kurių nesumokėjus laiku, bankas įgytų pirmumo teisę išieškoti įsiskolinimą iš hipotekos. Teismui nustačius periodines išmokas po 400 Lt praktiškai nebelieka lėšų pragyvenimui, todėl pareiškėja neturi galimybių ieškovui mokėti po 400 Lt kas mėnesį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą I. Š. prašo pareiškėjos V. P. atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėja nuo pat namų valdos 2011 m. įsigijimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir šiuo metu naudojasi namų valdos teikiamais privalumais, yra savininkė, kai tuo tarpu I. Š. jokios naudos, kurią galėtų būti sukūręs panaudodamas savo asmenines lėšas būsto įsigijimui, nepatiria. Apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovo ir atsakovo turtine padėtimi, yra nepagrįstos ir teisiškai nereikšmingos, įvertinus iš pareiškėjos priteistinos sumos dydį, jos gaunamas pajamas bei turimo turto vertę. Iš skundo akivaizdu, kad pareiškėja ketina vykdyti teismo sprendimą siekdama nepatirti jokių praradimų. Turėtų būti atsižvelgiama į šalių pusiausvyrą bei užtikrinamas šalių lygiateisiškumas ir nediskriminavimas, nes ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo turtinė padėtis yra gana prasta, gaunamos pajamos apie 380 Lt, be to ruošiasi tapti tėvu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Kadangi nutarties dalys dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo išdėstymo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra skundžiamos, todėl teismas pasisako atskirojo skundo ribose. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkino iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo bei sąžiningumo, taip pat LR CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo, šiuo atveju ieškovo, interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors LR CPK 284 str. 1 dalis numato galimybę atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, tačiau vertinant tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turėtų būti išimtis, skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.
Apeliantė nurodo, kad teismas iš dalies tenkindamas jos prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Su šiuo atskirojo skundo argumentu teismas nesutinka. Pagal susiformavusią teismų praktiką iš pradžių yra nustatinėjama atsakovo turtinė padėtis, vertinant atsakovo finansinę būklę sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjant atsakovo finansines galimybes, leisiančias atsakovui ateityje sprendimą įvykdyti dalimis, vėliau gali būti atsižvelgiama ir į ieškovo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo tik nurodyta, kad „ieškovo turtinė padėtis nėra nei kiek geresnė už pareiškėjos ir šios aplinkybės išsiaiškintos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu“. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nekėlė klausimo dėl ieškovo turtinės padėties nustatymo pirmosios instancijos teisme, o vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Remiantis išdėstytu, atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl netinkamo ieškovo turtinės padėties įvertinimo.
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė pateikdama prašymą dėl 9000 Lt priteistos kompensacijos išdėstymo, savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė pažymą apie 1256,00 Lt gaunamą vidutinį mėnesinį atlyginimą (3 t., 18 b. l.) ir 2013-06-07 sudarytos santuokos liudijimą (3 t., 28 b. l.). Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliantė įgydama nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bankui už kreditą ir palūkanas moka po 253,30 Lt (1 t., 59 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliantei liekamų jos gaunamų pajamų dydį, atskirojo skundo argumentą, kad teismui nustačius periodines išmokas po 400 Lt, praktiškai nebelieka lėšų pragyvenimui, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Be to, pareiškėjai nuosavybes teise atiteko ginčo nekilnojamasis turtas. Byloje nepateikta duomenų apie pareiškėjos sutuoktinio turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja, prašydama panaikinti areštą turtui, nurodo nekilnojamojo turto pardavimo galimybę. Deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad dėl 400 Lt mokamų išmokų ieškovui, laiku nesumokėjus įmokų, bankas įgytų pirmumo teisę išieškoti įsiskolinimą iš hipotekos, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos išvada dėl pareiškėjos turtinės padėties vertinimo, laikytina teisėta ir pagrįsta.
Pagal teismų praktiką, būtent sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų ieškovo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantės prašomas beveik 4 metų išdėstymo terminas nėra protingas, kuris ne tik neužtikrintų teisėtų išieškotojo interesų įgyvendinimo, bet iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą bei suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei. Teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad pareiškėja nuo pat namų valdos 2011 m. įsigijimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir šiuo metu naudojasi namų valdos teikiamais privalumais, yra savininkė, kai tuo tarpu I. Š. jokios naudos, kurią galėtų būti sukūręs panaudodamas savo asmenines lėšas būsto įsigijimui, nepatiria. Teismo akcentuotina ir tai, kad apeliantė iki šiol nepateikė įrodymų, patvirtinančių nors dalies teismo priteistos kompensacijos ieškovui grąžinimą.
Svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu būdu išieškotojo (šiuo atveju ieškovo) teisė susigrąžinti skolą iš skolininko (šiuo atveju iš apelianto) turi būti ginama, o skolininkas privalo gerbti šią išieškotojo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog ieškovo teisėti lūkesčiai yra siejami su LR CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, apimančiu ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, pagrįstai teismo sprendimu priteistos 9000 Lt kompensacijos sumokėjimo įvykdymą išdėstė vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laikotarpiui, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti būtent jos nurodytomis mokėtinomis 200 Lt sumomis per mėnesį, nes tokiu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei ieškovo interesai, todėl atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Kursevičius