Civilinė byla Nr. 3K-3-522/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
40.2; 52.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro
Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. kasacinį skundą
dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos statyba“ ieškinį
atsakovui ūkininkui M. B., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Slasta“,
dėl skolos už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį, baudos,
delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti
atsakovo atliktą 124 840,55 Lt įskaitymą negaliojančiu, statybos rangos
sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 690 582,21 Lt skolos,
8286 Lt delspinigių, 249 681 Lt baudos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų
už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad šalys 2006 m. rugsėjo 4 d. pasirašė statybos
rangos sutartį ir 2007 m. vasario 23 d. papildomą susitarimą, kuriais ieškovas
įsipareigojo atlikti kaimo sodybos statybos darbus, o atsakovas – už atliktus
darbus sumokėti. Ieškovo teigimu, atsakovas pagal šią rangos sutartį priėmė darbų
už 307 591,68 Lt, tačiau už juos nesumokėjo. Be to, atsakovas
nemotyvuodamas atsisakė priimti ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus ir
nesumokėjo 261 985,78 Lt už ieškovo 2008 m. sausio mėnesį atliktus
statybos darbus. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas 2008 m. sausio 21 d. vienašališkai nutraukė statybos
rangos sutartį, todėl privalo sumokėti ieškovui 249 681 Lt baudą. Be to, atsakovas
nepagrįstai 2007 m. gruodžio 15 d. į atliktų statybos darbų kainą įskaitė 124 840,55
Lt delspinigių, todėl privalo sumokėti ieškovui ir šią įskaitytą sumą.
Atsakovas su
pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad yra visiškai atsiskaitęs pagal
ginčo rangos sutartį. Atsakovo teigimu, ieškovas nuo 2008 m. vasario mėnesio
jokių darbų statybos objekte neatliko, nes 2008 m. sausio 31 d. šalys bei
trečiasis asmuo UAB „Slasta“ sudarė naują sutartį, pagal kurią visos ieškovo
teisės pagal ginčo statybos rangos sutartį perleistos UAB „Slasta“, įsipareigojusiai
baigti statybos darbus. Be to, šalys sutarė patikslinti ieškovo objekte atliktų
darbų dydį ir jų kainą už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008
m. sausio mėnesio, nes ieškovo atliktų darbų aktuose, kurie buvo pateikti laikotarpiu
nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio, buvo įrašyti ieškovo
realiai neatlikti statybos darbai. Atsakovo teigimu, jis nėra skolingas
ieškovui, nes buvo sumokėjęs 100 000 Lt avansą, 39 718,80 Lt sumokėjęs už
realiai neatliktus darbus, o už ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymą jis
neprivalo mokėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Šiaulių
apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė
iš atsakovo ieškovui 132 285,26 Lt skolos ir 5 procentų dydžio procesinių
palūkanų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendė, kad 2007 m. lapkričio 1
d. ieškovas buvo skolingas atsakovui 139 718,80 Lt už neatliktus statybos
darbus. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog atsakovas už darbus, ieškovo
atliktus iki 2007 m. lapkričio 1 d., buvo permokėjęs 39 718,80 Lt, nes
darbų atlikimo aktuose už šią sumą buvo įrašyti darbai, kurių ieškovas nebuvo
atlikęs. Be to, atsakovas pagal rangos sutartį buvo sumokėjęs ieškovui
100 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitomas į ieškovo atliktų statybos
darbų kainą. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal statybos rangos sutartį laikotarpiu
nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. atliko darbų už
307 591,68 Lt. 2008 m. sausio 31 d. šalių bei trečiojo asmens UAB
„Slasta“ pasirašyta trišale sutartimi šalys nustatė ieškovo faktiškai atliktų
darbų bei jų trūkumų apimtį ir kainą bei susitarė, kad atsakovas už statybos
darbų trūkumų ištaisymą mokės naujam rangovui UAB „Slasta“. Darbų trūkumų ištaisymas
kainavo 35 587,62 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2007 m.
lapkričio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. statybos objekte buvo atlikta darbų už
307 591,68 Lt, kad atsakovas avansu buvo sumokėjęs ieškovui 139 718,80 Lt,
o ieškovo padarytų darbų trūkumų ištaisymas kainavo 35 587,62 Lt, sprendė,
kad atsakovas 2008 m. sausio 31 d. buvo skolingas ieškovui 132 285,26 Lt
(307 591,68 Lt – 139 718,80 Lt – 35 587,62 Lt), todėl šią sumą
priteisė ieškovui iš atsakovo (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė
atsakovo prašymą sumažinti atliktų darbų kainą 124 480,55 Lt. Atsakovas
tokį prašymą grindė nurodydamas, kad tiek delspinigių ieškovas jam turėtų
sumokėti, nes laiku neatliko rangos sutartyje numatytų darbų, o delspinigiai
turėtų būti įskaityti į atliktų statybos darbų kainą. Teismo teigimu, statybos
darbai laiku nebuvo atlikti dėl atsakovo kaltės, nes jis keitė statomo pastato
projektą, sumanė padidinti pastato aukštį ir pakeisti stogo konfigūraciją.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d.
sprendimą pakeitė: padidino ieškovui iš atsakovo priteistą atlyginimą už
atliktus darbus iki 152 225 Lt (be PVM). Teisėjų
kolegija sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo 2007 m.
lapkričio ir 2008 m. sausio mėnesiais pateiktus darbų priėmimo–perdavimo aktus,
o ieškovo reikalavimas sumokėti už šiuose vieno ieškovo pasirašytuose darbų atlikimo
aktuose nurodytus darbus yra nepagrįstas. Šią išvadą kolegija grindė tuo, kad atsakovo
nepasirašyti darbų atlikimo aktai buvo tikslinami ir šalys, suderinusios pozicijas,
2008 m. kovo mėnesį pasirašė galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą. Dėl to
kolegija sprendė, kad 2008 m. kovo mėnesio darbų atlikimo aktai patvirtina, jog
po 2007 m. lapkričio 1 d. ieškovas faktiškai atliko tuos darbus, kurie įrašyti
2008 m. kovo mėnesio abiejų šalių pasirašytuose darbų atlikimo aktuose. Taip
pat teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas pagrįstai nutraukė rangos sutartį,
nes ieškovas per pratęstą terminą darbams atlikti ir dar praėjus penkiems
mėnesiams po termino pratęsimo sutarties neįvykdė (CK 6.209 straipsnio 3
dalis, 6.658 straipsnio 4 dalis). Dėl to kolegija atmetė ieškovo
reikalavimą priteisti iš atsakovo 249 681 Lt baudą už sutarties
nutraukimą. Kolegija atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo
delspinigius, nurodydama, kad iki sutarties nutraukimo atsakovas neturėjo prievolės
atsiskaityti su ieškovu.
Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas
nepagrįstai 2007 m. gruodžio 15 d. atsakovui pateikė pareiškimą dėl
prievolių tarpusavyje įskaitymo 124 840,55 Lt atsakovo suskaičiuotų
delspinigių sumai, nes šalys 2007 m. gruodžio 15 d. neturėjo viena kitai
priešpriešinių vienarūšių galiojančių konkrečių reikalavimų (CK 6.130 straipsnis).
Atsakovas pareiškimą apie prievolės įskaitymą ieškovui pateikė 2007 m. gruodžio
15 d., o atlikti darbai, kurių vertė 307 591,68 Lt, buvo perduoti ir
priimti 2008 m. kovo mėnesį. Atsakovas faktiškai darbus priėmė 2008 m. kovo 5
d., o aktus pasirašė kovo 19 d., todėl iki 2007 m. gruodžio 15 d. su ieškovu už
atliktus darbus buvo visiškai atsiskaitęs, darbai pagal 2007 m. lapkričio
30 d. aktus perduoti ir priimti nebuvo ir atsakovas neturėjo prievolės mokėti ieškovui
307 591,68 Lt už atliktus darbus.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai ieškovo prašomą iš atsakovo priteisti sumą sumažino
75 206,42 Lt (35 587,62 Lt +39 718,80 Lt). Grįsdama šią išvadą,
kolegija nurodė, kad atsakovas už atliktus darbus ieškovui sumokėjo 39 718,80
Lt per daug ir išrašė debetinę sąskaitą faktūrą. Ieškovas šią skolą pripažino
ir įtraukė į 2007 m. gruodžio mėnesio apskaitą. Iki bankroto bylos ieškovui
iškėlimo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartimi dėl šios sumos,
kaip ir dėl 35 587,62 Lt atsakovo sumokėtų už ieškovo darbų defektų
ištaisymą, tarp šalių įskaitymas nebuvo atliktas. Po bankroto bylos iškėlimo draudžiama
įskaityti priešpriešinius reikalavimus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai 35 587,62 Lt ir 39 718,80 Lt atėmė
iš priteisiamos ieškovui už atliktus darbus sumos.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė atliktų darbų kainą kartu
su PVM. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį ir Vyriausybės
2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 900 1.1 punktą, kai pirkėjas už
suteiktas paslaugas moka pardavėjui, kuris turi bankrutuojančios įmonės
statusą, pirkėjas PVM moka į valstybės biudžetą, o ne bankrutuojančiam
pardavėjui. Dėl to atsakovas ieškovui už atliktus darbus turi sumokėti ne
307 591,68 Lt, bet 252 225 Lt (t. y. atliktų darbų kainą be PVM). Atsakovas
jau yra sumokėjęs ieškovui 100 000 Lt avansą (be PVM), todėl mokėtina 252 225
Lt suma turi būti mažinama sumokėto avanso dydžiu.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d.
sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinys
patenkintas, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
sprendė, kad kasatorius negalėjo 124 840,55 Lt delspinigių įskaityti kaip dalinio
apmokėjimo už atliktus darbus, nes neteisingai nustatė, jog 2007 m.
gruodžio 15 d. šalys neturėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių galiojančių
konkrečių reikalavimų. Nepagrįsta teismo išvada, kad priešpriešiniai
reikalavimai gali būti įskaityti tik po to, kai šalys pasirašo atliktų darbų
priėmimo–perdavimo aktus. Pripažinus, kad rangos sutartis nutraukta teisėtai,
turėjo būti taikoma CK 6.221 straipsnio 2 dalis, pagal kurią sutarties
nutraukimo dieną kasatorius įgijo teisę reikalauti sumokėti netesybas už
sutarties nevykdymą. Teismai konstatavo, kad kasatorius pagrįstai nepasirašė
ieškovo pateiktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, t. y. nutraukiant sutartį šie aktai
nepasirašyti dėl ieškovo kaltės. Teisingus atliktų darbų priėmimo–perdavimo
aktus ieškovas pateikė tik 2008 m. kovo mėnesį, tačiau užtruko tik aktų
pasirašymas, o aplinkybė, kad formaliai darbai nebuvo priimti (nepasirašyti
atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai), nereiškia, jog kasatorius nutraukiant
sutartį neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, o
ieškovas neturėjo pareigos kasatoriui sumokėti delspinigius, skaičiuotus dėl
pavėluotai atliktų darbų. Nagrinėjamu atveju buvo visos CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos
prievolės įskaitymo sąlygos, todėl kasatorius įskaitymą atliko pagrįstai.
2.
Nepagrįsta apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai iš priteisiamos
sumos atėmė 39 715,80 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad
kasatorius šią sumą buvo permokėjęs ieškovui, šis skolą pripažino. Taigi
neteisinga teismo išvada, kad kasatorius turi dar kartą mokėti 39 718,80 Lt.
3.
Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai iš
priteisiamos sumos atėmė 35 587,62 Lt. Kasatorius neturi pareigos mokėti už
defektų šalinimą, nes tai būtų mokėjimas antrą kartą už tuos pačius darbus.
Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato rangovo
pareigą neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus per protingą terminą. Tokie
trūkumai buvo pašalinti ir už jų šalinimą kasatorius neturi pareigos
atsiskaityti.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis
teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde keliami teisės
normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą, aiškinimo ir taikymo klausimai,
dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl įskaitymo
sąlygų
Byloje keliamas
klausimas dėl to, ar galėjo kasatorius sumažinti savo skolą ieškovui už
atliktus statybos rangos darbus 2007 m. gruodžio 15 d. atlikdamas 124 840,55 Lt delspinigių įskaitymą.
Aiškindamas ir
taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią
praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų
leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų
nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios
sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir
pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o
kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi
būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne
trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y.
abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi
sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta,
abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini;
šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė
„Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“,
bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr.
3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“
v. UAB ,,Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos
Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB
,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio
21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“,
bylos Nr. 3K-3-407/2010; kt.).
Nagrinėjamu
atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad
įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes ieškovo atlikti statybos rangos darbai
iki 2008 m. kovo mėnesio nebuvo perduoti bei priimti, todėl kasatorius 2007 m.
gruodžio 15 d. ieškovui nebuvo skolingas, t. y. šalys neturėjo viena kitai
priešpriešinių vienarūšių galiojančių konkrečių reikalavimų, o priešpriešiniai
reikalavimai galėjo būti įskaityti tik po to, kai šalys pasirašė atliktų darbų
priėmimo–perdavimo aktus – 2008 m. kovo mėnesį. Kasatorius teigia, kad buvo visos CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos prievolės įskaitymo sąlygos, todėl įskaitymas
galėjo būti atliktas.
Iš byloje teismų
nustatytų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos sąlygos įskaitymui
atlikti buvo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius pagrįstai nutraukė rangos sutartį, nes ieškovas per
pratęstą terminą darbams atlikti ir dar praėjus penkiems mėnesiams po termino pratęsimo
sutarties neįvykdė (CK 6.209 straipsnio 3 dalis, 6.658 straipsnio 4 dalis).
Šalių sudarytoje rangos sutartyje ir papildomuose susitarimuose buvo numatyta
už vėlavimą atlikti darbus skaičiuoti delspinigius. Tam, kad prievolė
pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi
būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia,
kad atsiranda įskaitymo teisiniai padariniai, t. y. prievolė pasibaigia,
nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento
veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį
teisinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart
Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2008
m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių
lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje
byloje BUAB „Oldaras“ v. UAB „Švyturys-Utenos alus“, bylos Nr. 3K-3-34/2010;
2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB
,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010;
kt.). Taigi ieškovui laiku neįvykdžius sutarties,
kasatorius pagal sutartį galėjo skaičiuoti sutartyje apibrėžto dydžio
delspinigius, t. y. turėti galiojantį, vykdytiną bei apibrėžtą piniginį
reikalavimą ieškovui.
Teismai nustatė, kad ieškovas 2007 m. lapkričio bei 2008 m. sausio mėnesiais pateikė kasatoriui darbų priėmimo–perdavimo
aktus. Apeliacinės instancijos teismas, nuodugniai ištyręs bei palyginęs
ieškovo kasatoriui 2007 m. lapkričio mėnesį pateiktuose aktuose nurodytas darbų
kainas ir kiekius bei į 2008 m. kovo mėnesio šalių suderintus aktus perkeltų tų
pačių darbų kainas, kiekius, nustatė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį pateiktuose
aktuose buvo įrašyta daugiau darbų, didesniais kiekiais, nei šalys nustatė po
aktų suderinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius
pagrįstai atsisakė šiuos aktus pasirašyti, nes jie buvo netikslūs, nurodyti
neatlikti darbai, netiksliai nurodytos atliktų darbų apimtys ir pan. Su tuo,
kad pateikti aktai buvo netikslūs, sutiko ir ieškovas, todėl aktai buvo
tikslinami ir šalių suderinti 2008 m. kovo mėnesį. Apeliacinės instancijos
teismas konstatavo, kad atlikti už 307 591,68 Lt statybos darbai, už kuriuos kasatorius privalo atsiskaityti, buvo kasatoriaus faktiškai priimti 2008 m. kovo 5 d., o aktai pasirašyti 2008 m. kovo 19 d., t. y. po 2007 m. lapkričio 1 d. ieškovas faktiškai atliko tuos darbus, kurie įrašyti
2008 m. kovo mėnesio abiejų šalių pasirašytuose darbų atlikimo aktuose.
CK 6.134
straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus,
kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada
kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji
prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. lapkričio 29 d.
nutartis civilinėje byloje įmonė „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“,
bylos Nr. 3K-3-479/2010). Nagrinėjamu atveju įskaitymo atlikimo metu teisme
civilinė byla nebuvo iškelta, todėl tokioje situacijoje sprendžiant klausimą
dėl to, ar kasatorius galėjo 2007 m. gruodžio 15 d. atlikti įskaitymą,
reikšminga yra ta aplinkybė, kad kasatorius (užsakovas), gavęs 2007 m. lapkričio mėnesio aktus, neginčijo savo prievolės sumokėti apskritai, tačiau nesutiko
su nurodytais darbais ir mokėtinos sumos dydžiu, t. y. ginčas buvo ne dėl
kasatoriaus prievolės atsiskaityti už darbus, tačiau dėl jos apimties. Atsižvelgdama
į tai, kad tiek pradinė ieškovo 2007 m. lapkričio mėnesio aktuose nurodyta
kasatoriaus mokėtina suma, tiek galutinė šalių suderinta kasatoriaus skolos už
darbus kaina yra gerokai didesnė už kasatoriaus apskaičiuotų delspinigių sumą,
o šalys, būdamos verslininkai ir bendradarbiaudamos atliekant didelės apimties
statybos darbus, turėjo patirties nustatant tiek atliktų darbų kiekius, tiek jų
galimą kainą, taip pat remdamasi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais
(CK 1.5 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 2007 m.
gruodžio 15 d. šalims buvo akivaizdu ir suprantama, kad kasatorius turi pareigą
sumokėti ieškovui už atliktus darbus didesnę ar bent jau panašią sumą, kaip
kasatoriaus apskaičiuoti delspinigiai. Aplinkybė, kad
kasatoriaus nepasirašyti darbų atlikimo aktai šalių buvo tikslinami ir šalys,
suderinusios pozicijas, 2008 m. kovo mėnesį pasirašė galutinį darbų priėmimo–perdavimo
aktą, atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus apskaičiuota delspinigių suma buvo
gerokai mažesnė už ieškovo reikalaujamą atlyginimą už atliktus darbus, neduoda
pagrindo spręsti, kad įskaitymo sąlygas atitinkantys šalių reikalavimai
neegzistavo ar nebuvo pakankamai apibrėžti. Abiem šalims buvo žinomos tiek
darbų apimtys, tiek sutarties sąlygos dėl delspinigių skaičiavimo. Dėl
to laikytina, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų, jų
reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir pakankamai
apibrėžti.
Atsižvelgdama į
tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai konstatavo, kad įskaitymas 2007 m. gruodžio 15 d. apskritai negalėjo būti vykdomas nesant įstatyme įtvirtintų sąlygų. Dėl to ši nutarties
dalies naikinama.
Pažymėtina, kad
nagrinėjamu atveju ieškovas nesutiko su kasatoriaus reikalavimu dėl
delspinigių, nurodydamas, jog statybos darbai nebuvo baigti laiku dėl
kasatoriaus kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad įskaitymas
apskritai negalėjo būti vykdomas, netyrė nei kasatoriaus apskaičiuotų
delspinigių teisėtumo, nei jų dydžio pagrįstumo klausimų. Atsižvelgdama į tai,
kad, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, įskaitymas, kaip toks, buvo
galimas, tačiau yra ginčas dėl to, ar kasatorius pagrįstai skaičiavo
delspinigius, be to, tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi nesant suderintos
šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas
gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis)
nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį, o sumažinus delspinigius gali
būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos
Nr. 3K-3-408/2008), teisėjų kolegija
konstatuoja, jog byla turi būti grąžinama apeliacinės instancijos teismui
nagrinėti iš naujo, kad būtų išspręsti šie klausimai. Pripažinus, kad įskaitymas
2007 m. gruodžio 15 d. galėjo būti vykdomas, ieškovas turi galimybę ginčyti
kasatoriaus teisę skaičiuoti delspinigius bei jų dydį. Esant tokioms
aplinkybėms, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti
aplinkybes, susijusias su delspinigių skaičiavimo, dydžio pagrįstumu ir pan.
(CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl kitų kasacinio
skundo argumentų
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties
dalimis, kuriomis panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis
sumažinti iš kasatoriaus ieškovui priteistiną atlyginimą už atliktus darbus sumos atimant 35 587,62 Lt ir 39 718,80 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo išvadą nemažinti ieškiniu reikalaujamos sumos grindė tuo, kad iki bankroto bylos ieškovui
iškėlimo šių sumų, t. y. 35 587,62 Lt už darbų trūkumų šalinimą ir 39 718,80 Lt permokos už darbus, įskaitymas tarp šalių nebuvo
atliktas, o po bankroto bylos iškėlimo draudžiama įskaityti priešpriešinius
reikalavimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas
teisingai aiškino, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, o
prievolių įskaitymas taip pat patenka į šio įstatyme nustatyto draudimo taikymo
sferą, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo draudžiama atlikti
reikalavimų įskaitymus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tiek 35 587,62 Lt, susiję su atliktų darbų trūkumų
šalinimu, tiek 39 718,80 Lt, susiję su kasatoriaus ieškovui už atliktus
darbus sumokėta per didele suma, nėra priešpriešinės, vienarūšės šalių
prievolės, dėl kurių įskaitymo būtų galima kelti klausimą, o iš esmės yra
susijusios su kasatoriaus prievolės sumokėti už ieškovo atliktus darbus dydžio
klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo
reikalavimas priteisti iš kasatoriaus atlyginimą už atliktus darbus turi būti
mažinamas sumokėta 100 000 Lt avanso suma, nes už tiek atliktų darbų kasatorius
jau yra atsiskaitęs. Šalims pripažinus, kad kasatorius iki 2007 m. lapkričio 1
d. buvo sumokėjęs ieškovui už atliktus darbus 39 718,80
Lt per daug, turėtų būti taikomas tas pats principas. Apeliacinės instancijos
teismas taip pat nepagrįstai, remdamasis vien bankroto procesu, atmetė
reikalavimą mažinti ieškovo reikalaujamo atlyginimo už darbus dydį
atsižvelgiant į kasatoriaus teiginius dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų
taisymui turėtų išlaidų. Netinkamai atlikti darbai ir dėl to galinčios
atsirasti papildomos užsakovo išlaidos yra susiję su mokėtino už statybos
darbus atlyginimo dydžiu, todėl turėjo būti nagrinėjama, kiek darbų realiai
atlikta, kiek netinkamos kokybės, kiek perėmė trečiasis asmuo pagal trišalę
sutartį ir už kurių ištaisymą kasatorius turės atsiskaityti su juo ir pan. Šie
klausimai turėjo būti išspręsti nagrinėjant klausimą dėl ieškovo reikalavimo
dydžio pagrįstumo, tačiau to nebuvo padaryta. Dėl to ir ši bylos dalis turi
būti grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų
kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas,
panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš kasatoriaus
priteista suma sumažinta 75 306,42 Lt,
bei spręsdamas, kad 2007 m. gruodžio 15 d. įskaitymas buvo negalimas,
neteisingai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas,
neištyrė visų šiems klausimams išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių. Kadangi
nei šios, nei kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant
klausimus, susijusius su kasatoriaus prievolės sumokėti ieškovui už atliktus
darbus dydžiu, byloje apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėtos, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį
kasacinis teismas skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą patikrina tik teisės aspektu ir faktinių
aplinkybių nenustatinėja, tai kolegija sprendžia, kad pirmiau minėta apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimai grąžintini nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Janina Januškienė
Gintaras
Kryževičius