Civilinė byla Nr. e2YT-2822-717/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22579-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.13; 3.2.6.1
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 10 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė,
sekretoriaujant Andriui Pūkiui,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,
nedalyvaujant pareiškėjai A. V., suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui, išvadą teikiančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą; suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos Išvadą Dėl pavardės keitimo Nr. 05-14-874; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pakeisti pareiškėjos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „W.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos sūnaus M. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „W.“ bei išduoti naują gimimo liudijimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė iš esmės palaikė ir pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Kauno Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė šį klausimą spręsti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, I skyriaus 23 punkte taip pat yra nurodyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Rašant pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase pavardės rašomos lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba. Minėta nuostata yra taikoma visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. Taigi, asmens pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Taip pat, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su Belgijos Karalystės piliečiu F. J. H. W. (el. b. l. 7-9). 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjai gimė sūnus M. A. V., kurio pavardė išduotame gimimo liudijime įrašyta V. (el. b. l. 11). 2017 m. spalio 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui (toliau - Kauno CMS) pareiškėja pateikė prašymą pakeisti jos pavardę iš V. į W.. 2017 m. spalio 26 d. suinteresuotas asmuo Kauno CMS savo išvadoje Dėl pavardės pakeitimo Nr. 05-14-874 (toliau - Išvada) nurodė, kad priebalsė „W“ sulietuvinta forma rašoma „V“ todėl skyrius atsižvelgdamas į galiojančius teisės aktus, neturi teisinio pagrindo santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardę įrašyti kaip W. asmenvardį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p., civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
Tiek Kauno CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys (konvencijos) turi aukštesnę galią nei valstybės vidaus teisės aktai, todėl nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga E. S. Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika sprendžiant panašaus pobūdžio bylas.
E. S. Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl E. S. veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal E. S. Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. byloje Juta MENTZEN (taip pat žinoma kaip MENCENA) prieš Latviją nurodė, kad „Teismas atkreipia dėmesį, kad Latvijos valdžios institucijos, įrašydamos pareiškėjos pavardę pase, transkribavo afrikatą „tz“ kaip „c“, ir pavardei parinko kaitybos galūnę <...> Teismas tik norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vizualus adaptuotos ir originalios rašytinės formos yra pakankamai didelis, todėl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar šios pavardės sutampa <...> Todėl Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime. Dėl to Teismas pakartoja, kad teisė į privatų gyvenimą pagal Konvencijos 8 straipsnį apima teisę palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Dėl šios priežasties, kai pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojasi savo pasais, kuriuose jų pavardės rašomos skirtinga forma, tam tikrais atvejais jiems sunku išlaikyti požiūrį į save kaip į vieną vienetą.“
EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad skundžiami suvaržymai susiję su „privataus gyvenimo ribojimais“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrąjį principą, kad nors Konvencijos 8 straipsniu iš esmės siekiama apsaugoti individą nuo savavališko valdžios institucijų kišimosi, be šio negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos. Šios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbą privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimą. Priemonių (negatyviųjų ar pozityviųjų valstybės įsipareigojimų kontekste) pasirinkimas iš esmės patenka į valstybės diskreciją (vis dėlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkrečioje situacijoje). EŽTT, svarstydamas, ar valstybė įvykdė savo pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinėjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyra (proporcingumo aspektas).
Esant byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas išduoti santuokos bei vaiko gimimo liudijimus pareiškėjos pasirinkta vyro pavarde W. sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą, patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su „W“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo pasirinkta vyro pavarde su raide „W“, sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).
Į bylą pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Nr. XIII-471, Nr. XIIIP-535, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Dėl visų pirmiau šiame sprendime išvardytų priežasčių darytina išvada, kad nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėja bei jos nepilnametis sūnus, atsisakius tenkinti jos pareiškimą. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškimas turi būti patenkintas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus Išvadą Dėl pavardės pakeitimo Nr. 05-14-874.
Įpareigoti suinteresuotą asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą.
Įpareigoti suinteresuotą asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos sūnaus M. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „W.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Ona Valentukevičiūtė