(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Anetai Jankovskai,
dalyvaujant ieškovei J. T. ir jos atstovei advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei E. P.,
trečiojo asmens Uždarosios akcinės bendrovės „Pakrantės būstas“ atstovui advokatui T. L.,
išvadą teikiančios institucijos atstovei L. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, su trečiuoju asmeniu byloje Uždarąja akcine bendrove „Pakrantės būstas“ bei išvadą teikiančia institucija Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl dalies statybos leidimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180314-00361 neteisėtu ir negaliojančiu dalyje dėl Bulgarų gatvės, Vilniaus mieste, šaligatvių/kelkraščio, gatvės bortų įrengimo teritorijoje, kuri ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 4400-4071- 9479, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę UAB „Pakrantės būstas“, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovę UAB „Pakrantės būstas“ teisės aktų nustatyta tvarka, parengti reikiamus naujus statybą leidžiančius dokumentus ir, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti/pertvarkyti Bulgarų gatvės, Vilniaus mieste dalį, įrengiant, kaip tai numatyta teritorijos Detaliojo plano sprendiniuose, įvažiavimus iš Bulgarų gatvės į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei UAB „Pakrantės būstas“, per įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalinus neteisėtos statybos padarinių, skirti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą pašalinti neteisėtos statybos padarinius dieną; išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visus su statybos leidimo Nr. LSNS-01-180314-00361 išdavimu susijusius dokumentus, numatytus LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje: prašymą dėl statybos leidinio išdavimo, statinio projektą, statinio projekto ekspertizės aktą, statybos leidimą LSNS-01-180314-00361; pripažinti, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto - Statybos leidimo Nr. LSNS-01-180314-00361 pripažinimo negaliojančiu ir atnaujinti skundo/ieškinio padavimo terminą bei priteisti iš atsakovės UAB „Pakrantės būstas“ visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0158:0109, esantis Nemėžio kaime, Vilniaus rajone. Paaiškino, kad nurodytas žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 30-1893 pagrindu buvo pradėtas rengti detalusis planas, pagal kurį vienas iš jai priklausančių žemės sklypų yra numatytas panaudoti infrastruktūrai. Nurodė, jog detaliojo plano sprendinių (brėžinių) turinys leidžia teigti, kad teritorijų planavimo dokumentu buvo numatyti (nustatyti) įvažiavimai į jai asmenine nuosavybe priklausančius žemės sklypus (sutartinių ženklų lentelėje nurodyta rodyklė žymi įvažiavimų vietas) t. y. detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvo numatyta (planuojama) gatvė, iš kurios buvo numatytos konkrečios patekimo į jai priklausančius žemės sklypus vietos. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 5 d. sudarė su atsakove UAB „Pakrantės būstas“ Kaimynų susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo, kad formuos susisiekimo ir inžinerinių tinkle teritorijų žemės sklypus bei juose statys ir įrengs susisiekimo komunikacijas ir (ar) kita inžinerinę infrastruktūrą pagal detaliojo plano sprendinius, kuria naudosis ir ji. Nurodė, jog projektavimo bei kelio statybos darbų atlikimo metu, jai nebuvo pateikti susipažinimui statomos gatvės inžinerinės infrastruktūros ar susisiekimo techniniai projektai, su ja šie dokumentai nebuvo derinti be to ji nebuvo informuota apie pradedamus vykdyti ir vykdomus gatvės statybos darbus. Paaiškino, jog tik atvykusi į jai asmenine nuosavybe priklausančius žemės sklypus, pastebėjo, kad vykdomi statybos - kelio tiesimo darbai, kurių metu nebuvo įrengti detaliajame plane numatyti įvažiavimai į jai priklausančius žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kad įrengiant statomos gatvės bortus, nebuvo įrengti įvažiavimai į jai asmenine nuosavybe priklausančius žemės sklypus, laiko, kad atlikti statybos darbai, galimai, ir išduotas statybos leidimas aiškiai prieštarauja detaliojo plano sprendiniams.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-180314-00361 yra nebegaliojantis. 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovės prašomas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-180314- 00361 yra pažymėtas negaliojančiu dėl techninės klaidos, nekeičiant projekto sprendinių pagal projektuotojo pateiktą prašymą, tačiau tą pačią dieną išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-190902-00893. Pažymėjo, jog įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimas turi būti formuojamas taip, kad tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį santykį, o jo patenkinimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju byloje nebėra teisės ar įstatymo saugomo ieškovės intereso, kurį teismas turėtų ar galėtų ginti, o tolimesnis procesas taptų iš esmės beprasmis.
Atsakovė UAB „Pakrantės būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog prašomas panaikinti statybos leidimas yra nebegaliojantis, todėl tokio ieškovės reikalavimo tenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Be to paaiškino, jog pagal ieškovės nurodytą kaimynų susitarimą ji įsipareigojo leisti ieškovei naudotis įrengiama susiekimo ir inžinerine infrastruktūra t. y. ieškovė iš esmės leido jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengti Bulgarų gatvę, kuri būtų vėliau perduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o apie jokių kitų su šią gatve nesimusijusių statinių projektavimą ar įrengimą ieškovei priklausančiame sklype susitarta nebuvo.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė byloje atsiliepimą kuriame nurodė, jog patikrinus informacinės sistemos ,,Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad ieškovės prašomas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-180314-00361 yra pažymėtas negaliojančiu dėl techninės klaidos nekeičiant projekto sprendinių pagal projektuotojo pateiktą prašymą, bei išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-190902-00893. Atsižvelgiant į tai, manė, kad nagrinėjamuoju atveju išnyko ginčo dalykas ir ieškovės formuluojamų reikalavimų nagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, todėl išnykus ginčo dalykui ieškinio reikalavimai atmestini, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas yra teisiškai nereikšmingas, nes teismo sprendimas nesukurs ieškovei jokių teisinių pasekmių.
Paskyrus byloje parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. spalio 22 d. byloje gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ieškovė nurodė, jog apie naujai išduotą statybos leidimą sužinojo tik teismui priėmus byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus (atsiliepimus į ieškinį), todėl mano, jog nepažeisdama nustatytų ieškinio senaties terminų pareiškė reikalavimą dėl naujai išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-190902-00893 panaikinimo.
2019 m. lapkričio 27 d. byloje gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Pareiškime ieškovė nurodė, jog teismui išreikalavus papildomus rašytinius įrodymus ir paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, kad statytojas pagal ginčijamą statybos leidimą Nr. LSNS-01-190902-00893 yra UAB „Litectus“, bei neturint duomenų, kad atsakovė UAB „Pakrantės būstas“ įgaliojimo ar kito dokumento pagrindu būtų perleidusi savo kaip statytojos teises UAB „Litectus“, prašė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ir atsižvelgiant į tai, kad byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos UAB „Pakrantės būstas“ teisėms ir pareigoms įtraukti UAB „Pakrantės būstas“ trečiuoju asmeniu byloje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino: įtraukė į bylą atsakove UAB „Litectus“ bei pakeitė UAB „Pakrantės būstas“ procesinę padėtį – pašalinant ją iš atsakovų ir įtraukiant UAB „Pakrantės būstas“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Išsiuntus naujai įtrauktam atsakovui byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus atsiliepimams pateikti, paaiškėjo, jog UAB „Litectus“ yra likviduota ir nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui duomenis, apie atsakovės UAB „Litectus“ teisių perėmėją bei išaiškino, jog nesant duomenų apie įmonės teisių perėmimą, byloje neliks proceso šalies. Per teismo nustatytą terminą jokie duomenys apie atsakovės UAB „Litectus“ teisių perėmėjus į bylą nebuvo pateikti, todėl 2020 m. sausio 9 d. nutartimi byla UAB „Litectus“ atžvilgiu nutraukta. Siekiant nustatyti ieškovės pareikštų ir palaikomų reikalavimų ribas po vieno iš atsakovų pašalinimo iš bylos, byloje paskirtas parengiamasis posėdis, pripažįstant ieškovės dalyvavimą jame būtinu.
2020 m. sausio 21 d. byloje gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuris teismo priimtas 2020 m. sausio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Šalims neišreiškus noro teikti atsiliepimų į patikslintus ieškinio reikalavimus, pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas ir byla išnagrinėta šio procesinio dokumento pagrindu.
2020 m. sausio 21 d. patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis. Pažymėjo, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą. Mano, jog valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl savo pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Todėl mano, jog byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Nurodė, jog pagal teismų praktiką, tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Atkreipė dėmesį, jog šiuo konkrečiu ginčo atveju, statytojas, kuriam buvo išduotas statybos leidimas - UAB „Litectus“ yra likviduota įmonė, kelias-gatvė (Bulgarų) pagal Kelių įstatymą nuosavybės teise turi priklausyti Vilniaus miesto savivaldybei. Nurodė, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui; pagal to paties straipsnio 32 dalį už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą ir nurodytas faktines aplinkybes, prašo:
1. Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-190902-00893 neteisėtu ir negaliojančiu dalyje dėl „Naujo statinio (paskirtis kelių (gatvių, gatvės D2 kat.) Bulgarų gatvės bordiūrų įrengimo“ pagal UAB „Enervektra“ parengtą techninį projektą (susisiekimo dalis) teritorijoje, kuri ribojasi su jos (ieškovės J. T.) nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
2. įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovą parengti naujus statybą leidžiančius dokumentus ir perstatyti/pertvarkyti gatvės dalį, įrengiant, kaip tai numatyta teritorijos detaliojo plano, jo koregavimo sprendiniuose, įvažiavimus iš Bulgarų gatvės į jos (ieškovės J. T.) žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepertvarkius gatvės dalies, įrengiant, kaip tai numatyta teritorijos detaliojo plano, jo koregavimo sprendiniuose, įvažiavimus iš Bulgarų gatvės į jos (ieškovės J. T.) žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), suteikti teisę jai (ieškovei J. T.) pertvarkyti gatvės dalį, patirtus nuostolius, išreikalaujant iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog palaiko visus 2020 m. sausio 21 d. patikslintus ieškinio reikalavimus.
Ieškovė J. T. paaiškino, jog 2016 m. gruodžio mėnesį pas ją apsilankė UAB „Pakrantės būstas“ atstovas, parodė dokumentus, paaiškino, kad bus padaryti įvažiavimai, vandens įvadai, ir išvažiavo, 2017 m. sausio 5 d. grįžo pasirašyti dokumentų. Nurodė, jog tikėjosi, jog bus sutvarkyti visi įvažiavimai ir į jos sklypus, tačiau 2018 metais nuvažiavo į laukus ir pamatė, jog stovi gatvė su bortais, įvažiavimų į jos sklypus nėra, todėl negali patekti į juos.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Akvilė Povilanskaitė papildomai nurodė, jog susidariusi situacija prieštarauja teisiniam reguliavimui, pagal kurį į kiekvieną sklypą turi būti numatytas privažiavimas. Tai pat mano, jog ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, nes statytojas neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypus, kuriuose buvo statoma ginčo – Bulgarų gatvė. Atsakydama į teismo klausimus atstovė pažymėjo, jog statybos leidimu buvo leista statyti statinį be įvažiavimų į ieškovei priklausančius žemės sklypus, mano, jog tokie sprendiniai prieštarauja patvirtintam detaliajam planui. Atstovė taip pat nurodė, jog nemato teisinių kliūčių statybos leidimo panaikinimo tik tam tikroje, su ieškovės interesais susijusioje dalyje.
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė palaikanti atsiliepime išdėstytą poziciją. Atkreipė dėmesį, jog pati nieko nestato, nėra ginčo gatvės statytoju, todėl negalėtų įgyvendinti ieškovės reiškiamų reikalavimų. Mano, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, taip pat mano, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą 30 dienų terminą statybos leidimui ginčyti.
Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog šiuo metu, po UAB „Litectus“ likvidavimo UAB „Pakrantės būstas“ yra statytojas pagal ginčijamą statybos leidimą. Paaiškino, jog 2016 m. gruodžio 21 d. bendrovė įsigijo iš UAB „Litectus“ 10 žemės sklypų, tačiau iki galutinio atsiskaitymo už perkamus sklypus, visos su sklypais susijusios teisės bendrovei nebuvo perleistos, o veiklai plėtoti UAB „Litectus“ išdavė jai (bendrovei UAB „Pakrantės būstas“) įgaliojimą. Dėl minėto statybos leidimas buvo išduotas UAB „Litectus“, o galutinai atsiskaičius už žemės sklypus statytojo teises buvo perimtos ir statybos tęsiamos pagal jau išduotą statybos leidimą. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl dalies statybos leidimo panaikinimo yra netinkamas ir neįgyvendinamas, tuo pačiu neproporcingas tuo atveju, jei teismas naikintų visą statybos leidimą. Pažymėjo, jog pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė kategoriškai nurodė, jog ieškinio reikalavimų negrįs Kaimynų susitarimo pagrindu, todėl byloje neturėtų būti vertinamas jo turinys. Kartu atkreipė dėmesį, jog ieškovei sutikus, kad viename iš jai priklausančių žemės sklypų būtų tiesiamos komunikacijos, ieškovė gavo didelę naudą, nes laukuose buvo pastatyta gatvė, įvestas vandentiekis, padarytas apšvietimas, o dėl įvažiavimų į žemės sklypus ieškovė į statytoją nesikreipė, šių veiksmų nederino, todėl jie nebuvo įtraukti į projektą, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei šia teise pasinaudoti ateityje.
2020 m. sausio 15 d. byloje gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, išvada dėl byloje kilusio ginčo. Išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, nagrinėjamos teritorijos vystymui parengtas apie 30 ha teritorijos tarp Ašmenėlės, Juodupio ir Savičiūnų gatvių Naujosios Vilnios sen. detalusis planas, patvirtintas 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-1474 „Dėl apie 30 ha teritorijos tarp Ašmenėlės, Juodupio ir Savičiūnų gatvių Naujosios Vilnios sen. detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – detalusis planas). 2017 m. UAB „Enervektra“ statytojo UAB „Litectus“ užsakymu parengė techninį projektą „Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statybos, 10kV elektros tinklų rekonstravimo teritorijoje tarp Ašmenėlės, Juodupio ir Savičiūnų gatvių, Vilniaus mieste, projektas“ (toliau – Techninis projektas). 2018 m. vasario 27 d. UAB „Enervektra“ įgaliotas asmuo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statybos, 10kV elektros tinklų rekonstravimo teritorijoje tarp Ašmenėlės, Juodupio ir Savičiūnų gatvių, Vilniaus mieste, projektui. Prašymas buvo patenkintas ir 2018 m. kovo 14 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą LSNS-01-180314-00361 susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statybai, 10kV elektros tinklų rekonstravimui. V. S. įstatymo 27 straipsnio 21 dalimi, 2019 m. rugsėjo 2 d. statybą leidžiantis dokumentas LSNS-01-180314-00361 pažymėtas negaliojančiu, kadangi išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-190902-00893. Techninio projekto rengimo metu parengta Detaliojo plano korektūra, patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.30-2172 „Dėl apie 30 ha teritorijos tarp Ašmenėlės ir Juodupio gatvių detaliojo plano sprendinių (susisiekimo komunikacijų išdėstymo) koregavimo tvirtinimo“. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 28 straipsnis numato galimybę keisti ir koreguoti patvirtintų detaliųjų planų sprendinius. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 323.1 punktas nustato, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais išvardinti sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui pritarė Teritorijų planavimo komisija. Suderinta korektūra patvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir įregistruota Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Enervektra“ per IS „Infostatyba“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statybos, 10kV elektros tinklų rekonstravimo teritorijoje tarp Ašmenėlės, Juodupio ir Savičiūnų gatvių, Vilniaus mieste, projektui. Su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti visi privalomi dokumentai, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje: statinio projektą, projekto ekspertizės aktą, susitarimą dėl statybos žemės sklype, kurio nuosavybės ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (tame tarpe ir 2017 m. sausio 5 d. kaimynų susitarimas tarp UAB „Pakrantės būstas“ ir J. T., kuriame J. T. įsipareigoja suteikti visus reikalingus sutikimus, derinimus UAB „Pakrantės būstas“, kurie gali būti reikalingi formuojant Infrastruktūros teritorijų sklypus/rengiant Infrastruktūros techninius projektus, NŽT sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai). Statinio projekto dokumentų sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimams. Prie statinio projekto pridėtos projekto sprendinius pagrindžiančios prisijungimo sąlygos. Projekto sprendiniai atitinka išduotų prisijungimo sąlygų reikalavimus. Statinio projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus. Statinio projektą nustatyta tvarka pasirašė privalantys pasirašyti asmenys. Pažymėta, jog Projekto sprendiniai atitinka detaliojo plano korektūros sprendinius, Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų, kitų teisės aktų nuostatoms. Projektuojamų statinių paskirtys atitinka detaliojo plano korektūroje suplanuotas pagrindines žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, užstatymo tipą, užstatymo tankį, užstatymo intensyvumą (užstatymo tūrio ir tankio rodiklius, tipą, statybos zoną, statybos liniją). UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ bendrosios ekspertizės vadovė Z. G. (kvalifikacijos atestato Nr. 8698) atliko projekto ekspertizę. Statinio projekto vertinimo išvadoje nurodyta, kad projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. IS „Infostatyba“ statinio projektą patikrino ir pateikė teigiamas patikrinimo išvadas visi subjektai, kurie, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 27 straipsniu, pagal kompetenciją, nurodytą STR 1.05.01:2017 5 priede, privalėjo patikrinti projektą. 2019 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašymą patenkino, išduodama statybą leidžiantį dokumentą LSNS-01-190902-00893. Dėl minėto išvadoje nurodoma, jog projektas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, jo sprendiniai nepažeidžia galiojančios detaliojo plano korektūros sprendinių. Kartu nurodoma, kad parengtos detaliojo plano korektūros sprendiniai leidžia, tačiau neįpareigoja projektuoti įvažiavimų į J. T. priklausančius žemės sklypus.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė L. D. papildomai paaiškino, jog tiesiant inžinierinius tinklus statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas nebūtinai asmeniui, esančiam žemės sklypo savininkui ar valdytojui, užtenka, kad statytojas turėtų žemės sklypų savininkų sutikimą dėl tinklų statybos. Atstovė taip pat nurodė, jog ieškovė galėjo susitarti su statytoju dėl įvažiavimų į jos sklypus įrengimo, ji vis dar gali tai padaryti, nes gatvė nepriduota; taip pat galės tai padaryti pagal detaliojo plano sprendinius ateityje pasikreipusi į Vilniaus miesto savivaldybę. Atstovė paaiškino, jog detaliajame plane nurodyti sprendiniai apibrėžia leistinas statybas, bet neįpareigoja jas visas pastatyti iš karto, t. y. negalima pastatyti daugiau įvažiavimų negu yra numatyta detaliajame plane, tačiau statant vieną, nebūtinai turi būti pastatyti visi iš numatytų, nes gal tam dar nėra ir gal ateityje nebus poreikio.
Ieškinys atmestinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės chronologine seka.
Ieškovei J. T. 2002 m. liepos 1 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2002 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausė 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Nemėžio k., Vilniaus m. sav.
2007 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1893 pagrindu buvo pradėtas rengti apie 30 ha teritorijos tarp Ašmenėlės ir Juodupio gatvių, Naujosios Vilnios seniūnijoje, detalusis planas. Iš į bylą pateikto rengiamo plano aiškinamojo rašto matyti, jog rengiant detalųjį planą buvo siekiama, kad iki 2015 metų visa teritorijoje esanti žemės ūkio paskirties žemė būtų konvertuota į kitos paskirties žemę, ieškovei J. T. priklausančiame sklype buvo planuojama suprojektuoti 10 vienbučių/dvibučių užstatymo sklypų, kurių bendras plotas 9 207 kv. m, 793 kv. m. patektų į gatvių raudonąsias linijas ir būtų paimti infrastruktūrai.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugsėjo 25 sprendimu Nr. 1-1474 „Dėl apie 30 ha teritorijos tarp Ašmenėlės ir Juodupio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino šios teritorijos detalųjį planą, į planą pateko ieškovės minėtas žemės sklypas. Pagal šį – patvirtintą detalųjį planą ieškovei buvo suformuoti 8 atskiri žemės sklypai, iš kurių žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-4071-6143, esantis Nemėžio k., Vilniaus m. sav., suformuotas kaip koridorius susiekimo ir inžinierinių tinklų komunikacijoms įrengti (Žemės sklypo planas el. b.t. I, l. 49).
2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Pakrantės būstas“ ir UAB „Litectus“ pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Litectus“ pardavė, o UAB „Pakrantės būstas“ nupirko 10 žemės sklypų, kurių bendras plotas 22 3691 ha, esančių Kalnėnų rajone, Vilniuje, patenkančių į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Atsiskaitymas už įsigytus žemės sklypus pagal sutartį turėjo būti vykdomas dalimis, o nuosavybės teisė į juos UAB „Pakrantės būstas“ turėjo pereiti tik po perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Dėl šios priežasties šalys susitarė, jog pagal pardavėjo neatšaukiamą įgaliojimą pirkėjui bus suteiktos teisės atlikti sklypų pertvarkymą bei projektuoti ir statyti inžinerinius statinius, tačiau pastarieji iki visos turto kainos sumokėjimo bus statomi ir registruojami pardavėjo (UAB „Litectus“) vardu (Sutarties 4.1-4.2 sąlygos, el. b. t. V, l. 52-54).
2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Litectus“ išdavė UAB „Pakrantės būstas“ įgaliojimą, pagal kurį įgaliojo pastarąją bendrovę atstovauti jai, kaip žemės sklypų savininkui atlikti jos vardu pirkimo – pardavimo sutartyje sulygtus veiksmus įgyvendinant detaliojo plano sprendinius (el. b. t. IV, l. 72-75).
2017 m. sausio 5 d. ieškovė J. T. ir trečiasis asmuo UAB „Pakrantės būstas“, kuriam tuo metu nuosavybės teise priklausė keturi žemės sklypai, patenkantys į detaliuoju planu patvirtintą teritoriją, sudarė Kaimynų susitarimą, pagal kurį šalys susitarė, jog UAB „Pakrantės būstas“ formuos susisiekimo ir inžinerinių tinklų žemės sklypus bei juose statys ir įrengs susisiekimo komunikacijas ir (ar) kitą inžinerinę infrastruktūrą pagal detaliojo plano sprendinius, kuria naudosis ir J. T., o J. T., atsižvelgiant į tai, kad vienas iš jos esamų sklypų papuola į Infrastruktūros teritorijų sklypus, įsipareigojo suteikti visus reikalingus sutikimus, kurie būtų reikalingi rengiant šios infrastruktūros techninius projektus bei atlikti visus, kaip minėto žemės sklypo savininkės veiksmus, perduodant suformuotą gatvę Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Projektuotojui UAB „Enervektra“ parengus „Susisiekimo komunikacijų ir inžinierinių tinklų statybos, 10 kV elektros tinklų rekonstravimo teritorijoje tarp Ašmenėlės, Juodupio ir Savičiūnų gatvių Vilniaus mieste“ techninį projektą (toliau – Projektas), Vilniaus miesto savivaldybės administracija jo pagrindu 2018 m. kovo 14 d. išdavė UAB „Litectus“ Statybos leidimą, inter allia suteikiantį teisę įrengti Bulgarų gatvę.
2018 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Pakrantės būstas“ ir UAB „Fegda“ sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-91/18(3.10.21-TD2), pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybės administracija užsakė iš rangovo UAB „Fegda“ atlikti susisiekimo komunikacijų ir inžinierinių tinklų statybos, 10 kV elektros tinklų rekonstravimo teritorijoje tarp Ašmenėlės, Juodupio ir Savičiūnų gatvių Vilniaus mieste darbus (priedas Nr. 3). Šių darbų vykdymo metu rangovas UAB „Fegda“ įrenginėjo ir Bulgarų gatvę pagal UAB „Enervektra“ parengtą techninį projektą.
UAB „Pakrantės būstas“ nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 23 d. įgijo nuosavybės teisę iš UAB „Litectus“ į visus žemės sklypus, kuriuose pagal UAB „Enervektra“ parengtą Projektą buvo numatyti vykdyti susisiekimo ir inžinierinių tinklų įrengimo darbai pagal 2018 m. kovo 14 d. išduotą statybos leidimą. Šias – nuosavybės teisės perėjimo į visus 2016 m. gruodžio 21 d. pirkimo -pardavimo žemės sklypus nuo 2018 m. gegužės 23 d. – aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikta, tačiau ieškovė šių aplinkybių neginčijo.
2019 m. liepos 29 d. projektuotoja UAB „Enervektra“ pateikė prašymą dėl 2018 m. kovo 14 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento naikinimo ir naujo išdavimo, nes dėl techninės klaidos prie prašymo išduoti statybos leidimą neprisisegė dalis projektinės dokumentacijos. Projektuotojo UAB „Enervektra“ prašyme nurodoma, kad projekto sprendiniai yra nekeičiami. Prašymo pagrindu 2018 m. kovo 14 d. statybos leidimas Nr. LSNS-01-180314-00361 buvo panaikintas ir 2019 m. rugsėjo 2 d. išduotas naujas statybos leidimas Nr. LSNS-01-190902-00893, kurį byloje ginčija ieškovė.
Dėl byloje pareikštų materialiųjų reikalavimų tenkinimo
Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymas, 2 straipsnio 87 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB „Litectus“ išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-190902-00893, kuriuo statytojui suteikiama teisė atlikti statybos darbus pagal UAB „Enervektra“ parengtą projektą, kuriame nenumatyta įrengti įvažiavimus į ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius Bulgarų gatvėje. Ieškovė mano, jog techninis projektas ir ginčijamas statybos leidimas prieštarauja detaliojo plano, jo koregavimo sprendiniams, o konkrečiai – detaliajame plane numatytiems sprendiniams dėl įvažiavimų į jai suformuotus žemės sklypus įrengimo – todėl prašo tokį statybos leidimą pripažinti negaliojančiu dalyje dėl Bulgarų gatvės bordiūrų įrengimo pagal UAB „Enervektra“ parengtą techninį projektą (susiekimo dalis) teritorijoje, kuri ribojasi su ieškovės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais šioje gatvėje.
Minėtas techninis projektas parengtas, įgyvendinant ginčo teritorijai patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano sprendinius. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6-7 punktus detaliuosiuose planuose be kitų visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomo naudojimo reglamento elementų, taip pat nustatomos inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos bei galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai). Pažymėtina, kad sklypas turi būti taip suplanuotas, jog būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, būtent turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinųjų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis 2 punktas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1138-520/2020).
Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijos patvirtintame detaliajame plane numatyti įvažiavimai į visus ieškovei priklausančius žemės sklypus, todėl bylai išnagrinėti būtina nustatyti, ar tokių įvažiavimų nenumatymas UAB „Enervektra“ techniniame projekte, kurio sprendinių įgyvendinimui išduotas ginčijamas statybų leidimas, prieštarauja įstatymo reikalavimams, kitaip tariant, ar Bulgarų gatvės statytojui kilo pareiga suprojektuoti įvažiavimus į ieškovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir atitinkamai juos pastatyti ieškovės naudai.
Pažymėtina, jog pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovės atstovė pažymėjo, jog ieškinio reikalavimų negrįs 2017 m. sausio 5 d. ieškovės ir UAB „Pakrantės būstas“ pasirašyto susitarimo nuostatomis, todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu šis rašytinis dokumentas buvo tiriamas tik kaip suteikiantis teisę statytojui įrengti gatvės funkcionavimui būtinas komunikacijas viename iš ieškovei priklausančių žemės sklypų, tačiau teismas nesiaiškino, kokias prievoles Susitarimo pagrindu prisiėmė UAB „Pakrantės būstas“, nes ieškovė neįrodinėjo ir ieškinio negrindė faktinėmis aplinkybėmis, jog būtent šio Susitarimo pagrindu statytojui kyla pareiga savo lėšomis įrengti įvažiavimus į ieškovės žemės sklypus.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavimą dėl įvažiavimų įrengimo grindė vien ta aplinkybe, jog tokie įvažiavimai yra numatyti detaliajame plane. Tačiau pažymėtina, jog įvažiavimų suplanavimas detaliajame plane tik sudaro prielaidas jiems realiai pastatyti. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 punktą inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Įvažiavimų savo sklypuose statytoju yra sklypų savininkas ar jo pasamdytas rangovas. Dėl minėto, norėdama įrengti įvažiavimus ir prisijungti prie Bulgarų gatvės inžinierinių tinklų ieškovė privalo kreiptis dėl prisijungimo sąlygų gavimo bei parengti projektą, o ginčijamas statybos leidimas ir jo pagrindu įgyvendinami techninio projekto sprendiniai niekaip neįtakoja ieškovės teisė į įvažiavimų įrengimą, nes kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovė iki šiol dėl tokių sąlygų gavimo nesikreipė.
Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą konstatuotina, jog ginčijamu statybos leidimu nepažeidžiamos ieškovės teisės į įvažiavimų į jai priklausančius žemės sklypu įrengimą.
Kartu pažymėtina, jog visas procesas nuo projektavimo pradžios, iki prašymo pateikimo bei leidimo išdavimo yra vieningas, siekiant vieno tikslo – gauti statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę statyti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1698-06). Atsižvelgiant į, ieškovės reikalavimas dėl dalies statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, negalėtų būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.
Bylos nagrinėjamu metu paaiškėjusios aplinkybės, jog UAB „Litectus“, kuriai buvo išduotas statybų leidimas, buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, o statytojo pareigas parėmė UAB „Pakrantės būstas“, taip pat neturi jokios teisinės reikšmės ir niekaip neįtakoja išduoto statybos leidimo teisėtumo, nes remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalimi pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą.
Ieškovės bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodytas naujas ieškinio faktinis pagrindas apie tai, jog statybų leidimas buvo išduotas juridiniam asmeniui – UAB „Litectus“ – neturinčiam teisės būti statytoju, išeina už bylos nagrinėjamo ribų, nustatytų pasiruošimo bylos nagrinėjimo metu. Kartu pažymėtina, jog nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, ieškovė neturi teisės ginčyti statybos leidimo galiojimo kitais pagrindais, nes pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.
Taip pat sutiktina su atsakovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Pagal Statybų įstatymo 33 straipsnio nuostatas panaikinus statybą leidžiantį dokumentą teismas taiko vieną iš keturių alternatyvių savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų, įpareigodamas statytoją (užsakovą), o jeigu jo nėra – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoja ar naudotoją per tam tikrą terminą atlikti tam tikrus įstatyme nustatytus veiksmus. Nagrinėjamu atveju reikalavimai yra pareikšti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiai institucijai, todėl panaikinus ginčo statybos leidimą, ieškovės prašomi skirti įpareigojimai dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo negalėtų būti realiai įgyvendinti, nes atsakovu byloje nepatrauktas gatvės statytojas.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visumą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Kaip atskirą ieškinio netenkinimo pagrindą tiek atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiek trečiasis asmuo UAB „Pakrantės būstas“ ieškinio reikalavimui dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas taip pat pasisako ieškinio senaties taikymo klausimu.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
Ieškovės šioje byloje kelia reikalavimą dėl administracinio akto (jo dalies) panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). Reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintas 30 dienų terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 2 d., ginčydama 2018 m. kovo 14 d. išduotą statybos leidimą. Tą pačią dieną buvo išduotas naujas statybos leidimas, kurį ieškovė užginčijo, tikslindama ieškinio reikalavimus 2019 m. spalio 22 d. pranešimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog apie ginčijamą 2019 m. rugsėjo 2 d. naujai išduotą statybos leidimą ieškovės atstovei buvo pranešta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu, kuris atsakovei išsiųstas 2019 m. rugsėjo 4 d. (el. b. t. I, l. 109 ir IV t. 108-112, 121-123), todėl konstatuotina, jog ieškovė, atstovaudama kvalifikuotų teisininkų, praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti ir nesant kitų pagrindų, ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisimo neprašė, todėl teismas dėl jų nepasisako; trečiasis asmuo byloje patyrė 1 815 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą pirmos instancijos teisme.
Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių teismo posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas trečiojo asmens advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl priteistinas iš ieškovės.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 9,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Pakrantės būstas“, juridinio asmens kodas 302584172, 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,12 Eur (devynis eurus ir 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok