Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-06-20][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-793-555-2025].docx
Bylos nr.: e2A-793-555/2025
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
ADB Compensa Vienna Insurance Group 304080146 atsakovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Bendrosios draudimo nuostatos
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Civiliniai teisiniai santykiai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Draudimo rūšys
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Turto draudimas
Transporto priemonių draudimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Prievolių teisė
Bylinėjimosi išlaidos
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kiti su apeliacija susiję klausimai
Bylos dėl draudimo
Draudimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-793-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20027-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1

(S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. birželio 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9254-1234/2024 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1 244,95 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad su atsakove sudarė draudimo sutartį, patvirtintą draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. nuo visų rizikų apdraudė transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 10 d. eismo įvykio metu šiai transporto priemonei buvo padaryta žala. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 12 d. atlygino 4 217,05 Eur žalą, tačiau nepagrįstai atsisakė atlyginti likusią žalos dalį, nes įvykio metu buvo padaryta 5 582 Eur žala. Ieškovas teigė, kad sutartį su atsakove sudarė, nes sutartyje buvo nurodyta remonto įmonė UAB „Armi Auto“. Po įvykio ieškovas kreipėsi į šią įmonę, tačiau jam buvo pasiūlyta laukti du su puse mėnesio. Ieškovas tokių galimybių neturėjo, kitos dvi sutartyje nurodytos įmonės nekėlė pasitikėjimo. Be to, ši įmonė atlieka remontą tik naujomis detalėmis, o ieškovas pageidavo atstatyti apgadintą transporto priemonę į pirminę būklę, todėl ir kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų nustatytas patirto nuostolio dydis. Šios įmonės nepriklausomas vertintojas nustatė, kad ieškovo transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), įvertinus keistinų detalių nusidėvėjimą, yra 5 582 Eur.

3.       Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad sudarytoje draudimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad remontas draudžiamojo įvykio atveju atliekamas draudiko parinkimu. Tai nurodyta ir atsakovės Valdybos 2022 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemonių savanoriškojo (KASKO) draudimo taisyklių, galiojančių nuo 2022 m. vasario 7 d., 1 lentelėje (toliau – Taisyklės). Ieškovui ši sąlyga aiškiai buvo žinoma, ne kartą nurodyta ir pokalbių metu bei pateiktas atsakovės partnerių sąrašas, kur automobilį galima suremontuoti. Aplinkybė, kad ieškovas iš karto po eismo įvykio kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją parodo, jog ieškovas norėjo gauti draudimo išmoką, o ne remontuoti automobilį. Be to, nėra aiškios priežastys, dėl kurių ieškovas nenorėjo remontuoti automobilio atsakovės nurodytuose autoservisuose. Dėl automobilio remonto UAB „Armi Auto“ ieškovo pozicija nuolat kito, tuo tarpu teiginys, kad kiti autoservisai „nekėlė pasitikėjimo“ yra niekuo pagrįstas, o laukimo trukmė juose liepos mėnesį buvo savaitė arba pusantros savaitės, abi įmonės kėbulo remonto ir dažymo darbams suteikia ne trumpesnę nei 1 metų garantiją. Atsakovė pažymėjo, kad prieš sudarant draudimo sutartį su sąlyga „remontas draudiko parinkimu“, ieškovas turėjo galimybę susipažinti su draudiko partneriais, jeigu, ieškovui netiko draudiko siūlomi autoservisai, ieškovas galėjo pasirinkti draudimo sutartį su sąlyga „remontas draudėjo pasirinkimu“ ir pats pasirinkti remonto įmonę. Atsakovė neginčijo fakto, jog UAB „Armi Auto“ remontą atlieka tik naujomis dalimis, tačiau nurodo, kad iš pokalbių su ieškovu administruojant žalos bylą, pats ieškovas buvo neapsisprendęs, kur ir kaip nori tvarkyti automobilį. Tai, kad atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką tokio dydžio, kokia numatyta ieškovo pateiktoje nepriklausomo vertintojo ataskaitoje, negali būti laikoma draudimo išmokos mažinimu. Atsakovė vertino nepriklausomo turto vertintojo pateiktą ataskaitą – su ataskaitoje vertintomis remonto pozicijomis atsakovė sutiko ir jų neginčija. Tačiau, kadangi draudimo sutartis yra sudaryta su sąlyga „remontas draudiko pasirinkimu“, tai, jeigu remontas nėra atliekamas, atsakovė remonto sąmatą skaičiuoja pati, vadovaudamasi atsakovės nustatytais valandiniais remonto darbų įkainiais ir keičiamų dalių (naujų neoriginalių, naudotų originalių arba naujų originalių, pritaikant nusidėvėjimą) kainomis (Taisyklių 9.4.5. punktas). Atsakovė nesivadovavo ieškovo pateiktu oficialaus Mercedes-Benz atstovo keistinų naujų originalių dalių sąrašu, kadangi tai buvo tik pasiūlymas, ne sąskaita faktūra, kuri patvirtintų nurodytų dalių įsigijimą. Atsakovė, apskaičiuodama remonto darbų sąmatą, rėmėsi naujų originalių detalių kainomis tiekiamomis UAB „Dim Group“ nustačiusi, kad naujas originalias detales, reikiamas automobilio remontui, ieškovas turi galimybę įsigyti mažesnėmis nei ieškovo nurodytos kainomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti atsakovės nurodytų detalių originalumu ar kokybe. Atsakovė ieškovui išmokėjo netgi didesnę draudimo išmoką, kadangi taikė mažesnį detalių nusidėvėjimo procentą (31 proc.) nei numatytas vertinimo ataskaitoje (37 proc.). Be to, kadangi eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), atsakovė remonto darbų kainas skaičiavo, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) esančių autoservisų siūlomas kainas, t. y. remonto darbų valandinius įkainius nustato išvesdama aritmetinį vidurkį iš autoservisų pateiktų valandinių remonto ir dažymo darbų kainų. Kadangi automobilis remontuotas nebuvo, atsakovė, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) esančių autoservisų remonto darbų kaštus bei UAB „Dim Group“ tiekėjo pateiktas automobilio originalių naujų detalių kainas, sudarė sąmatą, pagal kurią ieškovui ir išmokėjo draudimo išmoką. Ieškinyje ieškovas apie valandinius įkainius nepasisako, jų neginčija. Kadangi ieškovas automobilio neremontavo, atsakovė pati apskaičiavo draudimo išmoką.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Utenos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad šalys sudarė savanoriškojo transporto priemonės draudimo sutartį. Draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudimo sutartimi apdraustas automobilis, įvyko 2024 m. liepos 10 d. Šalių sudarytoje draudimo sutartyje buvo nustatyta, kad ši sutartis sudaryta pagal Taisykles bei šalys susitarė dėl draudimo sąlygos „remonto įmonė draudiko parinkimu“. Minėta sąlyga detalizuota Taisyklių 9.4.5. punkte. Teismas padarė išvadą, kad, esant šalių sulygtai draudimo sąlygai „remonto įmonė draudiko parinkimu“, nuostolio dydis įvykus draudžiamajam įvykiui gali būti apskaičiuojamas dviem būdais priklausomai nuo to, kur yra remontuojamas automobilis. Pirma, nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal automobilio remonto kaštus, patvirtintus dokumentais, kai faktinis remontas atliekamas atsakovės parinktame autoremonto servise. Antra, nuostolių dydis apskaičiuojamas atsakovės vadovaujantis atsakovės nustatytais valandiniais remonto darbų įkainiais ir keičiamų dalių (naujų neoriginalių, naudotų originalių arba naujų originalių, pritaikant nusidėvėjimą) kainomis, jei faktinis remontas, visais atvejais esant atsakovės sutikimui, atliekamas ne atsakovės parinktame autoremonto servise.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas turėjo galimybę pasirinkti iš trijų atsakovės parinktų autoremonto servisų automobilio remontui – UAB „Armi Auto“, UAB „Auremas“ ir UAB „Visoda auto“. Ginčo dėl to nėra, kad ieškovas nei viename iš nurodytų autoremonto servisų savo automobilio neremontavo. Taigi, atsakovė negalėjo paskaičiuoti ieškovo patirto nuostolio dydžio pagal automobilio remonto kaštus, patvirtintus dokumentais, kai faktinis remontas atliekamas atsakovės parinktame autoremonto servise. Teismas ieškovo argumentus, kodėl nebuvo atliekamas automobilio remontas vienoje iš atsakovės rekomenduojamų remonto įmonių – UAB „Armi Auto“, laikė nenuosekliais, prieštaringais ir juos atmetė. Be to, ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl kitus atsakovės parinktus autoremonto servisus jis laikė nepatikimais.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog ieškovas būtų kreipęsis į atsakovę prašydamas sutikimo dėl automobilio remonto ne atsakovės parinktame servise. Ieškovas taip pat nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jis faktiškai automobilį suremontavo ir dėl to patyrė konkrečias išlaidas, kurių dalį atsakovė atsisako atlyginti. Ieškovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje buvo aiškiai sulygta dėl sąlygos „remonto įmonė draudiko parinkimu“, o tai atitinkamai sąlygojo ir nuostolių dydžio apskaičiavimo būdą.

8.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad draudimo sutartyje buvo numatyta sąlyga „remonto įmonė draudiko parinkimu“ ir kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovės parinkti autoremonto servisai – UAB „Armi Auto“, UAB „Auremas“ ir UAB „Visoda auto“, atsisakė remontuoti ieškovo automobilį, pripažino, jog kad atsakovė, apskaičiuodama ieškovo patirtą nuostolį, neturėjo pagrindo vadovautis ieškovo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaita. Teismas taip pat laikė, kad ieškovas argumentų, jog atsakovės žalos sąmatoje nurodytos automobilio remontui būtinos detalės yra neoriginalios gamintojo detalės, nepagrindė jokiais leistinais įrodymais.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

9.       Apeliaciniu skundu A. M. prašo Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Atsakovė nepagrįstai ir neteisingai atsisakė ieškovui mokėti prašomo dydžio draudimo išmoką, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iš atsakovo priteisti draudimo išmoką, kuri turi būti išmokama dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvykusio draudžiamojo įvykio (autoavarijos), kurio metu ieškovo transporto priemonė buvo apgadinta ir kurios atstatymui į pirminę būseną reikalinga 5 582 Eur suma.

1.2.       Atsakovė išmokėjo nurodytą draudimo išmoką, sutikdama su ieškovo argumentais dėl per ilgo termino nurodytame autoservise atliekamo remonto. Byloje atsakovė turėtų įrodyti, kad keičiamų detalių kaina yra mažesnė, nei ieškovo reikalaujama.

1.3.       Nors pirmosios instancijos teismas nevertino nepriklausomų vertintojų ataskaitos kaip įrodymo, tačiau šioje ataskaitoje, prijungtoje prie šios bylos, pateiktos keistinų detalių kainos yra paimtos iš vieninteles Lietuvoje esančios oficialios Mercedes Benz atstovės UAB „VEHO Lietuva“ prekiaujančios originaliomis Mercedes Benz detalėmis. Tai yra neginčijamas įrodymas, patvirtinantis originalių detalių kainas. Be to ir atsakovė yra pateikusi gautas iš UAB „VEHO Lietuva“ keistinų detalių kainas. Jokia kita įmonė neturi teisės Lietuvoje prekiauti originaliomis Mercedes Benz detalėmis.

1.4.       Atsakovės nustatyta ieškovo automobilio remonto kaina yra mažesnė nei realiai padaryta žala. Šis skirtumas susidarė dėl to, kad atsakovės pateiktoje remonto sąmatoje žymiai skiriasi keistinų detalių kainos. Šioje sąmatoje pateiktos ne originalių, sertifikuoto gamintojo pagamintų detalių kainos ir atskaitytas 31 procentų detalių nusidėvėjimas , o nepriklausomo turto vertintojo sąmatoje pateiktos originalių detalių kainos ir atskaitytas 37 procentų detalių nusidėvėjimas, tačiau ir tokiu skaičiavimu atsakovės apskaičiuota išmoka buvo sumažinta 1 244,95 Eur. Autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis, buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu, todėl iš atsakovės ieškovui turi būti priteista automobilio remonto (atstatymo) vertė – 5 582 Eur, atėmus draudimo liudijime numatytą išskaitos dydį 120 Eur. Kadangi atsakovė savanoriškai išmokėjo 4 217,05 žalos atlyginimo, todėl dėl įvykusio draudiminio įvykio atsakovė ieškovui turi papildomai išmokėti viso 1 244,95 Eur draudimo išmoką.

10.       Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir taikė Taisykles, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir ieškovo, dalis. Atsakovė pritaria teismo vertinimui, jog reikia remtis Taisyklėmis ir būtent Taisyklių 9.7.9. punktu.

2.2.       Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, jog nėra jokių įrodymų, kad UAB „VEHO Lietuva“ yra vienintelis Lietuvoje originaliomis Mercedes Benz detalėmis prekiaujantis tiekėjas. Priešingai, atsakovė pateikė į bylą įrodymus, jog tokias pačias originalais detales galima įsigyti ir iš kito tiekėjo. Aplinkybė, jog skirtingi tiekėjai taiko skirtingas kainas, negali būti laikoma, kaip įrodymas, jog pigesnės detalės yra neoriginalios.

2.3.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, jog jokia kita įmonė neturi teisės Lietuvoje prekiauti originaliomis Mercedes Benz detalėmis. Šios aplinkybės ieškovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Nepaisant to, atsakovės pateikti duomenys, jog tokias pačias originalias detales galima įsigyti iš kito tiekėjo, įrodo, jog UAB VEHO Lietuva“ nėra vienintelė įmonė Lietuvoje, turinti teisę prekiauti originaliomis Mercedes Benz detalėmis.

2.4.       Pirmos instancijos teismas teisingai aiškino sudarytos draudimo sutarties nuostatas ir sulygtą draudimo sąlygą „remonto įmonė draudiko parinkimu“. Teismas teisingai aiškino, jog Taisyklių 9.7.9. punkte įtvirtinta sąlyga būtent reiškia, jog nuostolio dydis įvykus draudžiamajam įvykiui gali būti apskaičiuojamas dviem būdais priklausomai nuo to, kur yra remontuojamas automobilis. Atsižvelgiant į Taisykles ir būtent į 9.4.5. punktą, kuris ieškovui buvo žinomas, atsakovė ieškovo patirtą nuostolį galėjo apskaičiuoti ir naujų neoriginalių, naudotų originalių kainomis, kadangi ieškovas faktinio remonto draudiko nurodytame autoremonto servise neatliko. Tačiau, nepaisant to, atsakovė draudimo išmoką apskaičiavo remdamasi naujų originalių, pritaikant nusidėvėjimą, detalių kainomis.

2.5.       Ieškovas neteisingai traktuoja, kad apskaičiuota išmoka buvo sumažinta 1 244,95 Eur. Tai, jog atsakovė draudimo išmoką apskaičiavo pati, vadovaudamasi tokiu skaičiavimo mechanizmu, koks nurodytas Taisyklėse, o ne pagal nepriklausomų vertintojų vertinimo ataskaitoje nurodytą sumą, negali būti laikoma kaip draudimo išmokos mažinimu. Iš esmės, apeliaciniame skunde yra atkartojami tie patys ieškinyje ir dublike ieškovo nurodyti argumentai. Skirtingai nei atsakovė, ieškovas, norėdamas pagrįsti ir apginti savo poziciją, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų, jog atsakovė pasirinktas tiekėjas tiekia neoriginalias detales arba neturi teisės tiekti originalių detalių.

2.6.       Atsakovė pagrįstai mano, kad ieškovui išmokėta draudimo išmoka 4 217,05 Eur yra pagrįsta, pakankama ir nėra teisinio pagrindo ieškovui mokėti tokią sumą, kuri yra nurodyta jo pateiktoje nepriklausomų vertintojų vertinimo ataskaitoje, t. y. papildomai ieškovui primokant 1 244,95 Eur. Pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka atsakovės ir ieškovo sudarytos draudimo sutarties sąlygas bei Taisykles, o taikytas draudimo išmokos skaičiavimo mechanizmas neprieštarauja nei teisės aktams, nei teismų formuojamai praktikai draudimo teisiniuose santykiuose.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudimo išmokos sumokėjimo. 

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015). Teismai, spręsdami draudimo sutarties šalių ginčą, visų pirma turi aiškinti ir taikyti sudarytos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo šalis sieja savanoriškojo draudimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ginčui dėl draudimo išmokos dydžio išspręsti taikytinos šalių sudarytos Draudimo sutarties ir Transporto priemonių savanoriškojo (KASKO) draudimo taisykles, patvirtintos 2022 m. sausio 25 d. valdybos posėdyje, galiojančias nuo 2022 m. vasario 7 d., kurios yra sudėtinė šalių sudarytos sutarties dalis, nuostatos.

15.       Bylos duomenys patvirtina, kad draudimo sutartimi ieškovo automobilis buvo apdraustas rinkos verte, su besąlygine 120 Eur išskaita, taikant dalių nusidėvėjimą, remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu. Nuostolių dydžio nustatymas, draudimo išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas reglamentuojami Taisyklių 9 skyriuje. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su jam atsakovės apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, teigia, kad nuostolių dydis, pažeidžiant visiško nuostolių atlyginimo principą, nepagrįstai nustatytas pagal atsakovės sudarytą sąmatą, kadangi joje įvardinta suma yra mažesnė nei realiai padaryta žala. Šis skirtumas, apelianto vertinimu, susidarė dėl to, kad atsakovės pateiktoje remonto sąmatoje žymiai skiriasi keistinų detalių kainos.  

16.       Transporto priemonės sugadinimo atveju Taisyklėse nustatyta nuostolių dydžio apskaičiavimo tvarka keliais skirtingais atvejais: 1) kai apdrausta transporto priemonė yra suremontuota ir pateikiami remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai (Taisyklių 9.4.1, 9.4.5 punktai); 2) kai apdrausta transporto priemonė nėra suremontuota ir nepateikiama remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų (Taisyklių 9.4.2. punktas), išskirta galimybė kitų asmenų parengtais remonto išlaidų apskaičiavimo dokumentais vadovautis tik tais atvejais, kai draudiko rekomenduojamos remonto įmonės automobilį remontuoti atsisako (Taisyklių 9.7.9. punktas).

17.       Nagrinėjamo ginčo atveju apeliantas (draudėjas) neremontavo eismo įvykyje sugadinto automobilio, todėl nepateikė realias remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taigi šiuo atveju apeliantui priklausanti draudimo išmoka turėjo būti apskaičiuota pagal Taisyklių 9.4.2 punkto nuostatas bei nustačius, kad draudiko rekomenduojamos remonto įmonės automobilį remontuoti atsisakė pagal Taisyklių 9.7.9. punktą ir šalių sudarytos draudimo sutarties individuliai aptartas sąlygas.

18.       Taisyklių 9.4.1. punkte nurodyta, kad jeigu automobilis gali būti suremontuotas įprastomis sąlygomis, nuostolio dydį sudaro automobilio remonto kaštai. Draudimo išmoka mokama tik pateikus dokumentus, patvirtinančius patirtas automobilio remonto išlaidas. Taisyklių 9.4.2. punkte nustatyta, kad nepateikus dokumentų, įrodančių patirtas remonto išlaidas, draudimo išmoka gali būti išmokėta tik draudikui sutikus. Tokiu atveju išmoką apskaičiuoja draudikas, nuostoliams nustatyti vadovaudamasis draudiko nustatytais vidutiniais valandiniais remonto įkainiais ir keičiamų dalių (naujų neoriginalių, naudotų originalių arba naujų originalių, pritaikant nusidėvėjimą) kainomis, neatlyginant PVM. Be to, taisyklių 9.7.9. punkte nurodyta, kad draudimo išmoka dėl automobilio ir / arba jo dalių ar papildomos įrangos sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo negali būti skaičiuojama ir mokama pagal nepriklausomų vertintojų ataskaitas. Kitų asmenų, ne rekomenduojamų remonto įmonių, parengtais remonto išlaidų apskaičiavimo dokumentais gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kai rekomenduojamos remonto įmonės automobilį remontuoti atsisako.

19.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apelianto nuostolių dėl draudžiamojo įvykio dydį nustatė remdamasi 2024 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta žalos sąmata Nr. 24/270-072, pagal kurią darbai – 360,50 Eur; papildomos išlaidos – 15,45 Eur; dažymas – 764,79 Eur; dalys – 4 591,89 Eur, remonto kaina – 5 732,63 Eur, išskaitymai už dalių būklės pagerinimą (31 procentas) – 1 395,58 Eur, viso po išskaitymo 4 337,05 Eur, viso išskaičiusi 120 Eur franšizę, 2024 m. rugpjūčio 12 d. pervedė ieškovui 4 217,05 Eur draudimo išmoką – 4 217,05 Eur.

20.       Apeliantas teigia, kad automobilio remonto būtinosios išlaidos turi būti nustatomos pagal UAB (duomenys neskelbtini)“ sudarytą automobilio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbų kaina – 509,57 Eur, papildomos išlaidos – 27 Eur, dažymas – 864,64 Eur, dalys – 6 561,43 Eur, remonto kaina – 7 962,64 Eur, išskaitymai už dalių būklės pagerinimą 37 procentai – 2 380,13 Eur, viso – 5 582,51 Eur. Apeliantas remiasi tuo, kad, pagal draudimo sutartį, jis neturėjo pareigos remontuoti automobilį draudiko rekomenduojamose įmonėse, todėl atsakovė privalo išmokėti tokio dydžio draudimo išmoką, jog žalą patyręs asmuo būtų grąžintas iki pažeidimo buvusią padėtį.

21.       Dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama - apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal ginčo šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas, tuo atveju, kai draudėjas nusprendžia transporto priemonės neremontuoti, būtinas remonto išlaidas, pagal kurias nustatomas draudimo išmokos dydis, apskaičiuoja draudikas, nuostoliams nustatyti vadovaudamasis draudiko nustatytais vidutiniais valandiniais remonto įkainiais ir keičiamų dalių (naujų neoriginalių, naudotų originalių arba naujų originalių, pritaikant nusidėvėjimą) kainomis, neatlyginant PVM (Taisyklių 9.4.2 punktas). Taigi, kai draudėjas sugadintos transporto priemonės neremontuoja, galimi remonto kaštai nustatomi pagal draudiko apskaičiuotą kainą, už kurią gali būti atlikti draudžiamajame įvykyje sugadintos konkrečios transporto priemonės remonto darbai. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, byloje duomenų, jog draudiko rekomenduotos remonto įmonės atsisakė remontuoti apelianto automobilį, nėra, todėl, vadovaudamasi draudimo sutarties, kurios sudėtinė dalis yra Taisyklės, nuostatomis, atsakovė turėjo teisėtą pagrindą apeliantui mokėtiną draudimo išmoką apskaičiuoti būtent pagal savo parengtą sąmatą, kurioje automobiliui suremontuoti būtinų remonto darbų kaina, padarius išskaitą, yra 4 217,05 Eur.

23.       Nors apeliantas teigia, kad draudimo išmoka, apskaičiuota remiantis 4 217,05 Eur dydžio remonto kaštais, pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą, nes už tokią kainą žalą patyręs asmuo nėra grąžinamas iki pažeidimo buvusią padėtį, tačiau teismo proceso metu nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, jog, pagal atsakovės sudarytą sąmatą, draudimo sutartyje įvardintos įmonės yra atsisakiusios suremontuoti ieškovo automobilį ir remonto kaštai būtų didesni nei 4 217,05 Eur (CPK 12, 178 straipsniai).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ parengtoje sąmatoje nurodyta ginčo automobilio remonto konkreti kaštų suma, už kurią šis automobilis realiai galėtų būti suremontuotas, nurodytos keistinų detalių kainos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad keistinų detalių nėra galimybės įsigyti už sąmatoje nurodytą kainą, ar, kad automobilio Mercedes Benz įgaliotas atstovas – UAB „VEHO Lietuva“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, turinti teisę prekiauti originaliomis Mercedes Benz detalėmis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti visiško nuostolių atlyginimo principo pažeidimo, nes atsakovė pateikė konkrečius įrodymus, kiek kainuotų būtent ginčo Mercedes Benz automobilio remontas, taigi tinkamai ir pakankamai pagrindė galimų remonto kaštų realų dydį (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

25.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, įtvirtinančias visiško nuostolių atlyginimo principą, taip pat draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti papildomai iš atsakovės 1 244,95 Eur draudimo išmokos.

26.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė išlaikymo draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, ieškovas A. M. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

27.       Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

28.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :        

 

Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas

 


Paminėta tekste:
  • e2-9254-1234/2024
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas