Civilinė byla Nr. 3K-3-730/2013

Proceso Nr. 2-56-3-01114-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ornamenti LT“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ornamenti LT“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl aukciono būdu sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – Kauno teritorinė muitinė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ornamenti LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno teritorinei muitinei (toliau – ir muitinė), prašydamas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, grąžinant šalis į pradinę padėtį, t. y. priteisiant už prekę sumokėtus 2 371 073,27 Lt bei įpareigojant grąžinti prekę pardavėjui; priteisti ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą: aukciono dalyvio bilieto kainą, krovinio saugojimo, gabenimo ir draudimo išlaidas bei procesines palūkanas.

Ieškovas nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė paskelbė apie įvyksiantį ne Bendrijos prekių – miltelių pavidalo juodos spalvos 155 699 g medžiagos, savo sudėtyje turinčios tauriųjų metalų: paladžio 11 702,32 g (7,52 proc.), sidabro 6652,35 g (4,27 proc.), platinos 16 200,52 g (10,41 proc.), pardavimą aukcione. Ieškovas 2011 m. kovo 9 d. dalyvavo aukcione ir jį laimėjo, įsigydamas parduodamą prekę už 2 371 073,27 Lt. Po aukciono ieškovui nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti įsigytą prekę, paaiškinus, kad tokia galimybė buvo suteikta prieš aukcioną. Nugabenus įsigytą medžiagą į Londoną, firmai Vale Inco Europe Limited 2011 m. balandžio 14 d. ir pakartotinai 2011 m. birželio 27 d. patikrinus jos sudėtį, nustatyta, kad medžiagoje esančių tauriųjų metalų kiekis yra daug mažesnis, nei nurodytas pirkimo dokumentuose, dėl to įsigytos medžiagos vertė yra daug mažesnė. Aukcione įsigyta medžiaga neatitinka pardavimo sąlygose nurodytų kokybės reikalavimų, tai laikytina esminiu šalių neaptartu trūkumu, suteikiančiu teisę pirkėjui atsisakyti sutarties ir grąžinti sumokėtą sandorio kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje kilo ginčas dėl aukcioną reglamentuojančių teisės normų ir CK 6.333 straipsnio 8 dalies aiškinimo ir taikymo. Šioje teisės normoje nustatyta, kad kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tai pardavėjas neprivalo garantuoti jų kokybės, o pirkėjas negali remtis tuo, kad pardavėjas pardavė netinkamos kokybės daiktą, išskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trūkumus pardavėjas žinojo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: nutraukė 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojo ieškovą grąžinti miltelių pavidalo juodos spalvos 155 699 g. medžiagos, savo sudėtyje, kaip skelbta aukciono sąlygose, turinčios tauriųjų metalų: paladžio 11 702,32 g (7,52 proc.), sidabro 6652,35 g (4,72 proc.), platinos 16 200 g (10,41 proc.), atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; priteisė iš atsakovo ieškovui 2 371 073,27 Lt sumokėtos prekės kainos bei procesines palūkanas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalims buvo pasiūlyta byloje skirti ekspertizę, tačiau jos šio siūlymo atsisakė, nusprendė šalių ginčą spręsti vadovaujantis byloje surinktais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovui buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į ieškovo atstovo V. V. paaiškinimus, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos kriminalinių tyrimų centre, tiriant tauriųjų metalų kiekį, galėjo būti naudojama pasenusi technologija, bei nustatęs, kad prekė buvo ištirta, atlikus ekspertizes Londone, kuriomis, teismo vertinimu, abejoti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą metalo kiekio procentinę išraišką ekspertizių, atliktų Londone, rezultatai iš esmės skiriasi nuo duomenų, nurodytų Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.333 straipsnio 8 dalies nuostatų, nes prekė buvo parduodama prokuroro nutarimu, kurį vykdant buvo surengtas aukcionas, bet ne teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, kad ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, vadovaudamasis CK 6.327 straipsnio 1 ir 3 dalimis, konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už netinkamos kokybės daikto pardavimą, tai pripažino esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu ieškovui teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Teisėjų kolegija sprendė, kad CK 6.333 straipsnio 8 dalies nuostatos turėtų būti taikomos ne tik vykdant teismo sprendimus, bet ir BPK numatytais atvejais vykdant prokurorų nutarimus, ikiteisminio tyrimo teisėjo (teismo) nutartis, t. y. realizuojant šiais procesiniais sprendimais perduotą valstybei turtą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2011 m. kovo 9 d. ne Bendrijos prekių pardavimo aukcione komisijos aukciono protokolo Nr. FT8-026 turinys įrodo, jog aukciono vedėjas supažindino dalyvius su aukciono tvarka, parduodamų prekių specifika, t. y. kad prekės yra konfiskuotos, be dokumentų. Visiems aukcione ketinantiems dalyvauti potencialiems pirkėjams buvo suteikta galimybė apžiūrėti aukcione parduodamą prekę, tačiau ieškovas ja nepasinaudojo. Nesant duomenų, kad atsakovui buvo ar turėjo būti žinoma apie kokius nors aukcione parduodamos prekės trūkumus, CK 6.333 straipsnio 8 dalies pagrindu atsakovas neturėjo garantuoti aukciono metu parduodamo konfiskuoto daikto kokybės. Ieškovas, nepasinaudojęs galimybe apžiūrėti parduodamą prekę bei įsitikinti jos kokybe bei sudėtimi ir taip prisiėmęs riziką įsigyti kitokios kokybės prekę, negu tikėjosi, negali remtis tuo, kad aukcione įsigijo netinkamos kokybės daiktą. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendė, kad vien ieškovo atstovo V. V. teismo posėdžio pateiktų paaiškinimų bei užsienio valstybėje atliktų aukciono metu parduotų miltelių tyrimų pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovui parduota aukciono metu prekė (milteliai) iš tiesų neatitiko tokios sudėties, kuri buvo nurodyta skelbime apie aukcioną. V. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo paaiškinimai nėra objektyvi įrodinėjimo priemonė ir turi būti vertinami bei analizuojami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nesant byloje kitų duomenų, patvirtinančių asmens duodamų parodymų teisingumą, ieškovo atstovo V. V. paaiškinimus apie tai, kad tiriant tauriųjų metalų kiekį Lietuvos kriminalinių tyrimų centre, galėjo būti naudojama pasenusi technologija, nesant kitų byloje šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija laikė tik subjektyvia suinteresuoto asmens nuomone. Teisėjų kolegija sprendė, kad miltelių tyrimų, atliktų Londone, rezultatai negali būti laikomi patikimais įrodymais, patvirtinančiais faktą, kad aukciono metu ieškovui buvo parduota netinkamos kokybės prekė. Byloje nėra duomenų, kokios specialybės asmenys atliko tyrimus, ar jie oficialiai įtraukti į ekspertų sąrašus, o atliktų tyrimų rezultatai gali būti laikomi ekspertizės išvadomis. Londone miltelių tyrimus atliko privati bendrovė, o Lietuvos Respublikoje – oficialios įstaigos – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kvalifikuoti specialistai, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Dėl to Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2006 m. rugsėjo 20 d. išvada negali būti paneigta Londone atliktų tyrimų rezultatais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Aiškinant specialiųjų teisės normų prasmę, pirmenybė teiktina lingvistiniam ir siaurinamajam aiškinimui. CK 6.333 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma yra ne imperatyvi, bet dispozityvi, t. y. leidžianti pardavėjui, kuris vykdo teismo sprendimus, pasinaudoti jam suteikta teise negarantuoti parduodamų daiktų kokybės, tačiau tai nereiškia, kad pardavėjo prievolė garantuoti daiktų kokybę negali atsirasti kitais pagrindais, nagrinėjamu atveju – iš sutarties (aukciono) sąlygų (CK 6.2 straipsnis, 6.420 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal nurodytos normos prasmę pardavėjas turi teisę veikti dispozityviai ir gali nesilaikyti bendrosios CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės ir nenurodyti pirkimo–pardavimo (aukciono) sąlygose daikto kokybę apibūdinančių duomenų arba juos nurodydamas pažymėti, kad pardavėjas dėl kokių nors priežasčių negali užtikrinti ofertoje nurodytos daikto kokybės, kartu išvengdamas pretenzijų bei pareigos atsakyti už parduodamo daikto kokybę. Ši teisės norma nedraudžia pardavėjui elgtis ir kitaip – nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje daikto kokybę apibūdinančias sąlygas, kartu prisiimant atsakomybę už parduodamų daiktų kokybę pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju santykis tarp CK 6.333 straipsnyje nustatytų bendrųjų taisyklių ir CK 6.333 straipsnio 8 dalyje nustatytos specialiosios normos aiškintinas taip, kad specialioji norma galioja tiek, kiek ji nepaneigia ir neprieštarauja bendrajai normai. Atsakovas, 2011 m. kovo 9 d. aukciono sąlygose ne tik išvardydamas parduodamoje medžiagoje esančius metalus, bet ir nurodydamas konkretų jų kiekį, kartu nurodė parduodamo daikto kokybę apibūdinančius požymius.

2. Teismo argumentai, kad ieškovas, nepasinaudojęs galimybe apžiūrėti parduodamą prekę ir įsitikinti jos kokybe bei sudėtimi, prisiėmė riziką įsigyti kitokios kokybės prekę, negu tikėjosi, taip pat teismo išvada, kad pirkėjas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, nepagrįsti, nes parduodamos prekės (miltelių) apžiūrėjimas negalėjo suteikti jokios informacijos apie miltelių cheminę sudėtį. Aukciono dalyviams nebuvo pateikta jokių duomenų, o jie patys objektyviai negalėjo gauti informacijos apie tai, kad aukcione parduodamos prekės kokybė gali neatitikti aukciono sąlygų. Kasacinis teismas, nagrinėdamas prekių pardavimo aukciono būdu bylas, yra pabrėžęs būtinumą aukciono sąlygose nurodyti tikslius duomenis, laikydamas tokios informacijos paskelbimą nenustatytam skaičiui asmenų viešąja oferta (CK 6.171 straipsnis) ir nurodydamas, kad įstatymas įpareigoja skelbiant aukcioną atskleisti visas aukciono sąlygas bei nustato, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis), o pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą, ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. Utenos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-78/2007).

3. Apeliacinės instancijos teismas, gretindamas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2006 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadą ir Londone firmos Vale Inco Europe Limited atliktos ekspertizės rezultatus, nepagrįstai Lietuvos specialistų išvadą įvertino kaip patikimesnę ir išreiškė abejonių užsienio ekspertų kompetencija vien tuo formaliu pagrindu, kad užsienio ekspertai dirba privačioje bendrovėje ir nėra oficialiai įtraukti į ekspertų sąrašus. Kasatoriaus nuomone, tokie sugretinimai yra formalūs ir neobjektyvūs. Pagal Lietuvos Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. balandžio 5 d. įsakymu patvirtintame akreditavimo pažymėjime nurodytas akreditavimo (veiklos) sritis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui niekada nebuvo suteikta akreditacija nei tirti metalo miltelių kokybinę sudėtį, nei paimti mėginius cheminių medžiagų sudėties tyrimui. A. Z. kvalifikacija nebuvo kaip nors susijusi su metalų ištyrimu. Rentgeno spindulių analizatoriaus OXFORD ED2000 tyrimo santykinė paklaida svyruoja nuo 0,5 iki 5 procentų, o Lietuvos specialistų panaudotas „Method all“ tyrimo metodas yra bestandartis. Lietuvos specialistai tyrimą atliko neišmaišę tiriamos medžiagos, dėl to atskiruose paketuose nustatyta metalų procentinė sudėtis skiriasi nuo kelių iki keliolikos kartų. Atsakovas, abejodamas firmos Vale Inco Europe Limited atliktos ekspertizės rezultatais, pirmosios instancijos teisme atsisakė siūlymo skirti dar vieną ekspertizę.

Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimais į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydami šiuos argumentus:

1. Kasatorius, lingvistiškai aiškindamas CK 6.333 straipsnio 8 dalies nuostatas, neatsižvelgė į šios teisės normos teleologinį aiškinimą, t. y. kokiam tikslui pasiekti ši teisės norma buvo įtvirtinta Civiliniame kodekse. Pagrindinis CK 6.333 straipsnio 8 dalies tikslas – užtikrinti, kad valstybės įgaliota institucija, realizuodama kitų institucijų sprendimais perduotus jai daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai, nebūtų įpareigojama garantuoti tokių daiktų kokybės. Priešingu atveju susiklostytų tokia teisinė situacija, kai valstybės institucija, realizuodama teismo sprendimu jai perduotus daiktus, neprivalėtų garantuoti jų kokybės, tačiau realizuodama prokurorų nutarimais perduotus daiktus jau privalėtų ją garantuoti. Už daiktų kokybę, techninius, saugumo ir patikimumo rodiklius būtų galima garantuoti tik tuo atveju, jei pardavėjas realizuotų jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, o ne daiktus, kurie yra nusikalstamos veikos rezultatas. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju jis neturėjo pareigos atsakyti už prokuroro nutarimu perduotų ir aukciono būdu realizuotų daiktų kokybę. Kasatorius, būdamas atidus pirkėjas, galėjo pasitelkti specialistų pagalbą, tačiau to nepadarė, todėl, žinodamas parduodamos prekės kilmę, specifiką, pobūdį, tai, kad parduodamas konfiskuotas daiktas, aukciono sąlygas, taip pat sąlygas, susijusias su parduodamos prekės apžiūra, patikrinimu, nepareiškė jokių prašymų, pastabų dėl aukciono tvarkos, nedalyvavo apžiūroje, prekės netyrė ir neatliko jokių veiksmų, nepateikė muitinei jokių prašymų, susijusių su parduodama preke, ją įsigijo savo rizika.

2. CK 6.420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas gali nustatyti bet kokias aukciono sąlygas, o nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą. Nagrinėjamu atveju visos aukciono sąlygos buvo paskelbtos pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1204 patvirtintų Daiktinių įrodymų, konfiskuotų, į valstybės pajamas perduotų, pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių Bendrijos prekių muitinio statuso, realizavimo taisyklių V skyriaus nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aukciono vedėjas supažindino dalyvius su aukciono tvarka, parduodamų prekių specifika, pranešdamas, kad prekės yra konfiskuotos, be dokumentų.

3. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pardavėjas neturėjo pagrindo netikėti oficialios valstybės institucijos pateiktais dokumentais. Taigi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2006 m. rugsėjo 20 d. išvada negali būti paneigta Londone atliktų tyrimų rezultatais.

4. Atsakovo nuomone, byloje restitucija neturi būti taikoma, nes atsakovas nebus garantuotas, kad kasatorius grąžins būtent tą prekę, kurią įsigijo aukcione. Be to, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 867a straipsnyje nurodyta, kad ne Bendrijos prekių pardavimas laikomas lygiaverčiu išleidimui į laisvą apyvartą, o tai reiškia, kad nuo to momento prekės įgavo Bendrijos prekių statusą, todėl atsakovas, būdamas atsakingas tik už ne Bendrijos prekių realizavimą, neturės teisės skelbti naujo aukciono, nes Bendrijos prekių realizavimas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija patikrina bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus kasacine tvarka teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu, neišeidama už kasacinio skundo nustatytų ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ginčo aukcione reglamentavimo

Daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą (CK 6.419 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą arba bet kokias kitas aukciono sąlygas. Nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Viešas paskelbimas apie parduodamą prekę ir jos pardavimo sąlygas nenustatytam asmenų skaičiui yra viešoji oferta (CK 6.171 straipsnis). Ji išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnis). Ofertos priėmimas (akceptas) sukelia teisinius padarinius (CK 6.173 straipsnis), t. y. aukciono dalyvis, pasiūlydamas kainą už parduodamą daiktą, išreiškia sutikimą įsigyti daiktą paskelbtomis sąlygomis. Taigi paskelbtos aukciono sąlygos teisiškai saisto tiek pirkėją, tiek pardavėją.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė paskelbė apie įvyksiantį ne Bendrijos prekių – miltelių pavidalo juodos spalvos 155 699 g medžiagos, kurios sudėtyje yra tauriųjų metalų: paladžio 11 702,32 g (7,52 proc.), sidabro 6652,35 g (4,27 proc.), platinos 16 200,52 g (10,41 proc.), pardavimą aukcione. Aukcione jo vedėjas supažindino dalyvius su parduodamų prekių specifika, t. y. kad prekės yra konfiskuotos, be dokumentų.

Ieškovui pareiškus, kad po aukciono paaiškėjo, jog aukcione įsigyta prekė neatitinka atsakovo paskelbtos informacijos apie parduodamą prekę sąlygų ir dėl to kilus šalių ginčui, atsakovas savo atsikirtimuose rėmėsi CK 6.333 straipsnio 8 dalies nuostata, kad kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tai pardavėjas neprivalo garantuoti jų kokybės, o pirkėjas negali remtis tuo, kad pardavėjas pardavė netinkamos kokybės daiktą, išskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trūkumus pardavėjas žinojo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nurodytos nuostatos netaikytinos, nes prekė buvo parduodama prokuroro nutarimu, kurį vykdant buvo surengtas aukcionas, bet ne teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad toks siauras teisės normos aiškinimas neatitinka jos tikslo, ir padarė išvadą, kad atsakovas neprivalėjo garantuoti parduotos prekės kokybės. Kasatoriaus nuomone, atsakovas, aukciono sąlygose nurodydamas konkretų tauriųjų metalų kiekį parduodamoje medžiagoje, apibūdino jos kokybę ir prisiėmė atsakomybę už neteisingai nurodytas aukciono sąlygas. Teisėjų kolegija pasisako dėl CK 6.333 straipsnio 8 dalies aiškinimo nagrinėjamos bylos kontekste.

Ginčo medžiagą prokuroras 2008 m. vasario 20 d. nutarimu nusprendė realizuoti vadovaudamasis BPK 93 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami (perduodami) Civilinio proceso kodekso nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka, t. y. tvarka, kuri taip pat taikoma vykdant teismo sprendimus (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Tokia pat tvarka kaip vykdant teismo sprendimą, turtas gali būti parduodamas vykdant teismo nutartis, įsakymus, nuosprendžius, nutarimus, teismo patvirtintas taikos sutartis, arbitražų sprendimus, institucijų ir pareigūnų nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, kitus institucijų ir pareigūnų sprendimus, kt. (CPK 584, 587 straipsniai). Taigi turtas realizuojamas pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdant ne tik teismo sprendimus, bet visus išvardytus vykdytinus procesinius sprendimus, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK 6.333 straipsnio 8 dalies nuostatos taikytinos vykdant ne tik teismo sprendimus, bet ir kitus procesinius sprendimus.

Turto realizavimą įstatymų nustatyta tvarka atlieka antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės (CPK 691 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 699 straipsnį turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles. Šių taisyklių 157 punkte nustatyta, kad, administruojant Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčias prekes, t. y. prekes, kurių apyvarta apribota, mokesčių inspekcijai pagal šias taisykles priskirtas funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos muitinė. Tokiais atvejais šios taisyklės taikomos tiek, kiek Bendrijos muitų teisės aktai ir jų nuostatas įgyvendinantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip. Daiktinių įrodymų, konfiskuotų, į valstybės pajamas perduotų, pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių Bendrijos prekių muitinio statuso, realizavimo tvarką nustato Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1204 patvirtintos Daiktinių įrodymų, konfiskuotų, į valstybės pajamas perduotų, pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių Bendrijos prekių muitinio statuso, realizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Nurodytų Taisyklių V skyriuje reglamentuojamas ne Bendrijos prekių pardavimas aukcione. Taisyklių 42 punkte detalizuotos privalomos paskelbti parduodamų ne Bendrijos prekių aukciono sąlygos: informacija apie parduodamą ne Bendrijos prekę (pavadinimas, rūšis, detalus aprašymas, kiekis ir pan.), pradinė prekės aukciono kaina, taikomi apribojimai įforminant pasirinktą muitinės procedūrą (42.3 punktas); prekės apžiūros vieta ir laikas (42.4 punktas); kt. Atsakovas, realizuodamas ginčo medžiagą, vadovavosi pirmiau nurodytais teisės aktais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 6.333 straipsnio 8 dalis laikytina ne individualią gyvenimo situaciją reglamentuojanti taisykle lex specialis, bet bendrųjų taisyklių išimtis nustatančia jus singulare, kuri skirtingai nei lex specialis gali nustatyti tam tikrą principą, išsiskiriantį iš bendrųjų lex generalis nuostatų, tačiau vis dėlto bendrąją siauros srities taisyklę. Aiškinant tokią teisės normą, būtina įvertinti, kokiam teisinių santykių aspektui reglamentuoti ji skirta, ir užtikrinti, kad aiškinimas neprieštarautų normos turiniui, jo paskirčiai. Civiliniame kodekse nenustatyta skirtingų atsakomybės už parduodamo turto kokybę sąlygų vien tuo pagrindu, kad turtas realizuojamas vykdant skirtingus pirmiau išvardytus procesinius sprendimus. CK 6.333 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos teisės normos nustatytą išskirtinumą iš tame pačiame straipsnyje lex generalis normų dėl pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę lemia tai, kad realizuojamas turtas priklauso ne parduodančiajam, bet kitiems asmenims, jis parduodamas ne savininko laisva valia, bet priverstinai vykdant tai atlikti įpareigojančias įstatymo nuostatas, konkretus parduodamas turtas nėra pardavėjo įsigytas siekiant juo prekiauti, todėl jis negali garantuoti kokybės turto, kurio savybės jam nėra gerai žinomos.

Minėta, kad ne Bendrijos prekių aukcioną reglamentuoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1204 patvirtintos Taisyklės. Sprendžiant dėl pagal šias Taisykles surengto aukciono dalyvių teisių ir pareigų, atsižvelgtina ne tik į Taisyklių nuostatas, bet ir į Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias aukcioną, nustatančias bendrąsias sutarčių sudarymo taisykles ir principus, kuriuos turi atitikti kiekviena sutartis (CK 6.155 straipsnis), sutarčių aiškinimo taisykles.

Nors atsakovas, vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 8 dalimi, neprivalo garantuoti parduodamų daiktų kokybės, tokia pareiga gali atsirasti jam atitinkamai suformulavus aukciono sąlygas, kurios iš esmės atitiktų įsipareigojimą garantuoti tam tikrus parduodamo daikto kokybės parametrus. Tokiu atveju pardavėjas laikomas atsakingu už parduodamo daikto kokybę ne pagal visus įstatyme nustatytus reikalavimus, bet tik ta apimtimi, kiek jis pats įsipareigojo atsakyti. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.

Kauno teritorinė muitinė skelbime apie aukcioną nurodė šias parduodamo daikto savybes: tai – ne Bendrijos prekė; miltelių pavidalo medžiaga; juodos spalvos; sveria 155 699 g; jos sudėtyje yra tauriųjų metalų: paladžio 11 702,32 g (7,52 proc.), sidabro 6652,35 g (4,27 proc.), platinos 16 200,52 g (10,41 proc.). Aukcione jo vedėjas papildė prekės apibūdinimą, nurodęs, kad ji yra konfiskuota, be dokumentų. Pardavėjas, paskelbęs pasiūlymą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl nurodytas savybes atitinkančios prekės, įsipareigojo akcepto atveju parduoti būtent nurodytų savybių prekę. Atitinkamai aukciono dalyvis, pasiūlęs sumokėti didžiausią kainą, įgijo teisę reikalauti aukciono sąlygose nurodytas savybes atitinkančios prekės. Kitokie kokybės reikalavimai prekei nagrinėjamu atveju nekeliami. Sutiktina su kasatoriaus nuomone, kad pardavėjas, dėl kokių nors priežasčių negalėdamas užtikrinti ofertoje nurodytos daikto kokybės, turėjo galimybę nenurodyti aukciono sąlygose atitinkamų daikto kokybę apibūdinančių duomenų arba juos nurodydamas pažymėti, kad pardavėjas dėl kokių nors priežasčių negali užtikrinti ofertoje nurodytos daikto kokybės, t. y. nurodyto tauriųjų metalų kiekio medžiagoje. Nagrinėjamu atveju muitinė tokia galimybe nepasinaudojo, pažymėjusi, kad, nurodydama parduodamos prekės savybes, rėmėsi Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada, kuria abejoti neturėjo pagrindo. Atsakovo argumentai, kad jis neturi pareigos atsakyti už paskelbtų aukciono sąlygų įvykdymą dėl to, kad realizavo ne jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, o tokius, kurie yra nusikalstamos veikos rezultatas, nepagrįsti. Tokia situacija, kai tik pirkėjas būtų saistomas aukciono sąlygų, įskaitant pareigos sumokėti pasiūlytą kainą, o pardavėjas savo paskelbtų sąlygų būtų nesaistomas, neatitinka pirmiau nurodytų sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 1, 2 dalys, 6.158 straipsnis).

Kita vertus pažymėtina, kad sutartį sudaro dvi jos šalys laisva valia, taip išreikšdamos, kad joms priimtinos sutarties sąlygos (CK 6.156 straipsnis). Įstatyme nustatytos privalomosios atskirų rūšių sutarčių sąlygos, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo sutarties dalyko ypatumų, sutarties tinkamam įvykdymui, jos šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti gali būti reikšmingos įvairios papildomos sąlygos. Sudarydamas sutartį, ieškovas išreiškė sutikimą įsigyti ginčo medžiagą egzistavusiomis sąlygomis: nesant sudarytų galimybių patikimai patikrinti pardavėjo skelbiamą informaciją apie medžiagos sudėtį; nesant pardavėjo įsipareigojimo priimti iš pirkėjo medžiagą ir grąžinti už ją sumokėtą kainą tuo atveju, jei paaiškės medžiagos sudėties neatitiktis paskelbtai informacijai. Sudaręs sutartį tokiomis sąlygomis, pirkėjas prisiėmė dalį rizikos dėl problemų, atsirandančių kilus šalių ginčui dėl tikrosios medžiagos sudėties jos pardavimo aukcione metu, jos nustatymo ir pirkėjo galimybių grąžinti tos pačios sudėties medžiagą pardavėjui. Šios aplinkybės reikšmingos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra verslininkas, kuriam keliami padidinto rūpestingumo reikalavimai.

Dėl įrodymų vertinimo

Teismai skirtingai vertino byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo atstovo V. V. paaiškinimus, nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos kriminalinių tyrimų centre, tiriant tauriųjų metalų kiekį, galėjo būti naudojama pasenusi technologija, o Londone atliktus tyrimus įvardijo ekspertize ir sprendė, kad jais abejoti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu įrodymų vertinimu pagrįstai nesutiko, atkreipęs dėmesį į tai, kad V. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo paaiškinimai nėra objektyvi įrodinėjimo priemonė ir turi būti vertinami bei analizuojami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. V. V. paaiškinimus, kad, tiriant tauriųjų metalų kiekį Lietuvos kriminalinių tyrimų centre, galėjo būti naudojama pasenusi technologija, nesant šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija laikė tik subjektyvia suinteresuoto asmens nuomone. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokia tik prielaida grindžiama nuomonė neturi jokios įrodomosios galios, nes nėra pakankamų faktinių duomenų, kurių tikrumas ir patikimumas galėtų būti tiriamas. Apeliacinės instancijos teismas tyrimų, atliktų Londone, rezultatų ne tik nelaikė ekspertizės išvadomis, bet ir pažymėjo, kad jie negali būti laikomi patikimais įrodymais, patvirtinančiais faktą, kad aukciono metu ieškovui buvo parduota netinkamos kokybės prekė, nes nėra duomenų apie tyrimus atlikusių asmenų kvalifikaciją.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 217 straipsnį ekspertizę atlikęs neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą ekspertas prisiekia pateikti objektyvią ir pagrįstą išvadą byloje ir įspėjamas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. To neatlikus byloje pateikta tyrimo išvada nelaikoma eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau priskirtina rašytiniams įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-312/2010). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Eksperto išvadą pripažinus rašytiniu įrodymu, jo patikimumo laipsnis mažėja, todėl įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiant, pripažintinos nustatytomis tam tikros aplinkybės ar ne, svarstytinas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Z. V., kt., bylos Nr. 3K-3-3/2010). Pirmosios instancijos teismas tyrimą, atliktą Londone, nepagrįstai vertino kaip ekspertizę, be to, jo išvadas nemotyvuodamas įvertino kaip nekeliančias abejonių. Apeliacinės instancijos teismas tyrimo, atlikto Londone, dokumentų turinio iš esmės nevertino, nespręsdamas dėl tokio įrodymo atitikties rašytiniams įrodymams keliamiems reikalavimams. Šiuos reikšmingus procesinio pobūdžio trūkumus būtina pašalinti.

Dėl restitucijos taikymo

Ieškovas prašo nutraukus ginčo sutartį taikyti restituciją natūra. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Kadangi ginčo sandoris sudarytas abiem šalims patikimai nepatikrinus ir nepatvirtinus aukcioną laimėjusiam ieškovui perduodamoje medžiagoje esančių tauriųjų metalų tikslaus kiekio, nesutarus dėl prekės grąžinimo pardavėjui tvarkos, susiklostė situacija, kuriai esant galimybė nustatyti restitucijai reikšmingus faktus – medžiagos perdavimo metu jos sudėtyje buvusius tauriųjų metalų tikslius kiekius yra sudėtinga. Iš byloje esančių dokumentų, patvirtinančių ginčo medžiagos tyrimus, atliktus Londone, matyti, kad medžiaga prieš ją tiriant buvo išmaišyta ir apdorota, t. y. buvo nuimtos muitinės plombos nuo medžiagos pakuočių. Dėl to nebeliko garantijos, kad pardavėjui bus grąžinta tos sudėties medžiaga, kokios buvo įsigyta. Esant tokiai situacijai restitucijos, kainos sumažinimo ir pakartotinės ekspertizės galimybė egzistuoja tik tuo atveju, jei įmanoma imtis priemonių, užtikrinant, kad atsakovo ieškovui perduotos medžiagos sudėtis nebuvo ir nebus pakeista iki grąžinimo atsakovui. Tokios galimybės egzistavimą ar neegzistavimą turi nustatyti teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo. Tuo atveju, jei būtų nustatytas pagrindas ginčo sutartį nutraukti, spręstina dėl įmanomo ir šalims priimtiniausio ieškovo teisių gynimo būdo, neapsiribojant restitucija natūra.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad reikšmingų byloje faktinių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, nepriklausantis kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Kolegija nenustatė išskirtinio pobūdžio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis) ir sprendžia, kad konstatuotas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintinas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Juozas Šerkšnas

Dalia Vasarienė