Administracinė byla Nr. A⁵⁰²-3007/2010

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 16  d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),

sekretoriaujant L. Č.,

dalyvaujant pareiškėjo advokatui K. Ž.,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretieji suinteresuoti asmenys – K. P., A. P., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

 Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas A. P. bankrutavusi firma „Ketalda“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 3061 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3061) ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ (toliau – ir Sprendimas), VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 428 (toliau – ir Sprendimas Nr. 428), bei įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti A. P. ir K. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą,  prašydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 pagrindu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir įregistruoti A. P. ir K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir baigtą statyti ūkinį pastatą, esantį Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17. Nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas pareiškėjo prašymo netenkino. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centrui, kuris teritorinio registratoriaus sprendimus paliko galioti. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami Sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendime yra nustatytos aplinkybės, kad prašomas įregistruoti turtas priklauso bendrosios nuosavybės teise A. P. ir K. P., ginčo nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kartu įregistruotas areštas, kaip daiktinės teisės apribojimas, tai patvirtina oficialus dokumentas -  VĮ Registro centro išrašas, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į ginčo objektą. Nurodė, jog K. P. vengia įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą turtą, kad bankrutavusiai A. P. įmonei „Ketalda“ būtų išvengta prievolės atsiskaityti su kreditoriais, todėl minėtu skundu bankroto administratorius siekia apginti kreditorių interesus.

Atsakovai VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras (toliau – ir atsakovai) su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsakovai nurodė, kad prašomą įregistruoti turtą nekilnojamojo turto registre atsisakyta registruoti pagrįstai, nes pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė dokumento, patvirtinančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos teisėtumą, o pateiktame Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendime nėra aptartas šių statinių suformavimo teisėtumas, todėl įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir juos įregistruoti pagal pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. P. prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog pareiškėjas A. P. bankrutavusi firma „Ketalda“ nepagrįstai reikalauja turto, kuris A. P. nepriklausė ir nepriklauso. Paaiškino, kad 1989 m. buvo išduotas statybos leidimas statyti namui, namą pasistatė su pirma žmona, užgyventą turtą su A. P. pasidalino. Pažymėjo, kad statybos leidimo galiojimas yra pratęstas iki 2012 metų, o turto įregistruoti negali, nes pirmiau reikia pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. prašė skundą tenkinti, palaikė pareiškėjo poziciją ir nurodė, jog K. P. sąmoningai vengia įregistruoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 9 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsniu, 22 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad tam, jog turtas būtų pripažintas ir įregistruotas bendrąja jungtine nuosavybe, reikalinga, kad jis būtų įregistruotas bent vieno sutuoktinio asmenine  nuosavybės teise (CK 3.90 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo turtas būtų įregistruotas nuosavybės teisės objektu K. P. ar A. P. vardu. Argumentavo, kad VĮ Registrų centro išraše gyvenamasis namas (1A2p) (70 procentų baigtumo) ir ūkinis pastatas (2I1p), esantys Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17, nėra įregistruoti viešajame registre kaip nekilnojamieji daiktai. Pažymėjo, kad administracinėje byloje nustatyta, jog jie nebaigti statyti. Paaiškino, kad 1989 m. gegužės 19 d. K. P. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 159 statyti ginčo statinius, 2001 m. atlikti šių statinių kadastriniai matavimai, tačiau nuosavybės teisė neįregistruota. Pagal byloje esamus duomenis statybos leidimo galiojimas yra pratęstas iki 2012 m. gegužės 19 d.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuosavybės teisė gali atsirasti daikto sukūrimo (pastatymo) pagrindu, todėl tam, jog būtų įregistruota, statinio statytojas privalo pateikti statybos teisėtumą ir jos užbaigimą patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, sąrašas yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Šio straipsnio 10 punkte nustatyta, kad, be konkrečiai šiame straipsnyje išvardintų dokumentų, tokio registravimo pagrindas gali būti ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 4 dalis bei Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento Nr. 242 STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 34 punktas nustato, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė registrų tvarkytojui dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos teisėtumą, todėl darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai juos atsisakė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 rezoliucinėje dalyje ginčo turtas nėra paskirtas nei K. P., nei A. P., todėl minėtas sprendimas negali būti teisiniu pagrindu nuosavybės teisių įregistravimui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

 

 

III.

 

Pareiškėjas bankrutavusi A. P. firma „Ketalda“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą, atsakovo Sprendimą Nr. 3061, Sprendimą ir Sprendimą Nr. 428 panaikinti bei įpareigoti atsakovą įregistruoti A. P. ir K. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą (unikalus numeris 5200 – 1026 – 3018, žymėjimas 1A2p) ir ūkinį pastatą (unikalus numeris 5200 – 1026 – 3029, žymėjimas 2I1p)), esantį Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17.

Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ir teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 buvo konstatuota, jog Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17 esantys gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas priklauso A. P. ir K. P. bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 20/258168, atsakovas turi pakankamai informacijos apie nekilnojamąjį turtą, kurio nuosavybę prašoma įregistruoti. Teigia, kad iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nebaigtam statyti gyvenamajam namui (1A2p) ir ūkiniam pastatui (2I1p) yra suteikti unikalūs numeriai bei užfiksuoti šių pastatų duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Apeliantas remiasi Nekilnojamo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad minėti statiniai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, atlikti kadastriniai matavimai, todėl laikytini įregistruotais ir nagrinėjamu atveju nėra kliūčių viešajame registre padaryti atitinkamą įrašą, jog šis turtas priklauso A. P. ir K. P. bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymi, kad siekdamas užtikrinti A. P. firmos „Ketalda“ kreditinių finansinių reikalavimų patenkinimą Kauno apygardos teismas šios įmonės bankroto byloje nutartimi pritaikė gyvenamojo namo (1A2p) ir ūkinio pastato (2I1p) areštą, o areštą Nekilnojamojo turto registre buvo galima įregistruoti tik tuo atveju, jei Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti patys statiniai, taigi tai taip pat patvirtina, kad turtas, esantis Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17, priklauso A. P. ir  K. P..

Nurodo, kad A. P. firma „Ketalda“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir, remiantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, iš A. P. turto galima padengti A. P. firmos „Ketalda“ kreditorių turtinius reikalavimus, jei neužtenka pačios įmonės turto. Pažymi, kad neįregistravus santuokoje įgyto turto (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17) šia galimybe apeliantas negalės pasinaudoti. Remiasi Statybos techninio reglamentavimo Nr. STR 1.07.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamu naudoti tvarka“ 14 ir 15 punktais, 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų 23.6 punktu bei teigia, jog gauti pažymą apie nebaigtą statyti statinį ir pradėti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą gali tik statytojas K. P., o jis tyčia nesikreipia dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti, kol nebus užbaigtos bankroto procedūros ir bus baigtos skolų išieškojimo procedūros.

Teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pirmiausia privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis ginti įmonės kreditorių interesus, o ne priešingai – konstatuoti tam tikras procedūrines nuosavybės teisių įregistravimo kliūtis, kurių bankroto administratorius negali įvykdyti ir šios kliūtys apskirtai užkerta kelią CK 2.50 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 punkto ir kitų nuostatų įgyvendinimui. Pabrėžia, kad A. P. firmos „Ketalda“ bankroto procedūra tęsiasi beveik 8 metus, ginčas su atsakovu trunka apie 4 metus. Pažymi, jog nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, nėra nurodęs kitų pasiūlymų (be pažymos apie nebaigtą statybą bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentų pateikimo) dėl ginčo turto nuosavybės įregistravimo galimybių, kurias galėtų išnaudoti A. P. firmos „Ketalda“ bankroto administratorius.

Argumentuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino apelianto dėstytų aplinkybių, susijusių su tuo, jog nekilnojamojo turto duomenys jau buvo užfiksuoti viešajame registre, neįregistravus nuosavybės į šį turtą bus sukliudyta teisės aktų nustatyta tvarka tenkinti A. P. firmos „Ketalda“ kreditorių turtinius reikalavimus. Pažymi, jog pats viešojo registro tvarkytojas pripažino, kad įregistravo žymą, nekilnojamam turtui yra taikomas areštas, nors jis neva teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruotas. Argumentuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė konstitucinės ir teisės aktuose numatytos pareigos įvertinti visus ginčo šalių argumentus.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą teigia, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas paaiškina, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu įregistruoti juridinį faktą, jog nekilnojamieji daiktai A. P. ir K. P. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, VĮ Registrų centro Kauno filialas atsisakė motyvuodamas tuo, jog nepašalinti 2007 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje nurodyti trūkumai, tai yra nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir teigia, jog pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė viešojo administravimo subjekto atitinkamo dokumento, patvirtinančio gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos teisėtumą. Pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 negali būti teisiniu pagrindu nuosavybės teisių įregistravimui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir teigia, jog su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Akcentuoja, kad turtas, kurį pareiškėjas siekia įregistruoti jo ir A. P. bendrąja jungtine nuosavybe, niekada nepriklausė nei A. P., nei jos firmai „Ketalda“. Nurodo, kad turtas, kurį prašo įregistruoti pareiškėjas, įgytas jam gyvenant santuokoje su V. P. ir yra santuokinis jo ir V. P. turtas, o ne jo ir A. P. turtas. Teigia, kad dėl bankroto administratoriaus aplaidumo nebuvo atsiskaityta su kreditoriais ir A. P. nekontroliuodama iššvaistė visą savo firmos „Ketalda“ turtą. Nurodo, kad iki šiol nepašalinti savavalinių statybų padariniai, nėra vandentiekio, kanalizacijos, vandens valymo įrenginių ir teisės aktų nustatyta tvarka savavališkai perstatytas nebaigtas statyti statinys negali būti pripažintas tinkamu naudoti bei negali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Argumentuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006 nėra nustatyta bendroji jungtinė nuosavybė į nekilnojamuosius daiktus, kuriuos prašo įregistruoti pareiškėjas, todėl šio sprendimo pagrindu negali būti registruojama nuosavybė, be to, prašomas įregistruoti nekilnojamas turtas yra įgytas jam gyvenant santuokoje su V. P., o ne su A. P.. Akcentuoja, kad VĮ Registrų centro išraše padaryta žyma – statusas „neįregistruotas“ - įrodo, jog statiniai nėra tinkamai suformuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos registruoti, be to, šie nekilnojamieji daiktai yra jo asmeninė nuosavybė, kurią pasistatė su V. P. ir jų vaikais. Teigia, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo  Sprendimas Nr. 3061, Sprendimas ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos Sprendimas Nr. 428 yra teisėti ir pagrįsti.   

Atsakovas VĮ Registrų centras ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimų į pareiškėjo A. P. bankrutavusios firmos „Ketalda“ apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

            Apeliacinis skundas atmestinas.

            Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovų – nekilnojamojo turto registro tvarkytojų VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Kauno filialo – sprendimų, kuriais nuspręsta atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre A. P. ir K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (1A2p) ir ūkinį pastatą (2I1p), esančius Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų nekilnojamojo daikto įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, o kadangi nekilnojamieji daiktai yra neįregistruoti, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus. 

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą, atsakovų Sprendimą Nr. 3061 (b. l. 17, I tomas), Sprendimą (b. l. 18, I tomas)  ir Sprendimą Nr. 428 (b. l. 14 – 15, I tomas) bei įpareigoti atsakovą įregistruoti A. P. ir K. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (1A2p) ir ūkinį pastatą (2I1p), esančius Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. To pačio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, tačiau pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi teisės reikšti prašymo dėl nuosavybės teisės įregistravimo kitų asmenų vardu.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamą daiktą įgijęs asmuo, šiuo atveju – A. P., turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog nekilnojamieji daiktai - gyvenamasis namas (unikalus numeris 5200 – 1026 – 3018, žymėjimas 1A2p) ir ūkinis pastatas (unikalus numeris 5200 – 1026 – 3029, žymėjimas 2I1p), esantys Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško gatvėje 17, –  yra įregistruoti viešajame registre kaip nekilnojamieji daiktai, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Be to, įvertinusi pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 117 - 118, I tomas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks išrašas patvirtina aplinkybę, jog gyvenamasis namas (1A2p) nėra suformuotas ir kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadangi jo nurodyta būklė: „Nebaigtas statyti“, o baigtumo procentas 74 procentai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, atsižvelgiant į tai, kad jame yra įrašai: „1. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: 2.1. Pastatas – Gyvenamasis namas (1A2p), Statusas: Neįregistruotas; 2.2. Pastatas – Ūkinis pastatas (2I1p), Statusas: Neįregistruotas“, – gali būti vertinamas tik kaip įrodantis statinių nepilnų kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą ir tokiems statiniams suformuotą registro įrašo numerį, tačiau nepatvirtina atitinkamų nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, nepaisant to, kad statiniams suteikti unikalūs numeriai. Pabrėžtina, jog tokią išvadą pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A⁷⁵⁶ – 1467/2008, A¹⁴ – 595/2005 ir kt.) tokio pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 negali būti teisiniu pagrindu nuosavybės teisių įregistravimui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje ginčo turtas nėra paskirtas nei K. P., nei A. P..

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl firmos „Ketalda“ kreditorių interesų patenkinimo bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

            Pareiškėjo bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ apeliacinį skundą atmesti.

            Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai	Antanas Ablingis
	Roma Sabina Alimienė
	Artūras Drigotas