Civilinė byla Nr. e2A-273-852/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08350-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nord Horn Group“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Civinity namai Klaipėda“, kuriuo prašė priteisti 2 414,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2023 m. balandžio 7 d. buvo gautas pranešimas dėl galimai nevalytomis buitinėmis nuotekomis teršiamos aplinkos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra atsakinga už buitinių nuotekų valymo įrenginių esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), aptarnavimą. Įvertinus paimtų nuotekų ėminių valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatus, buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 2006 m. gegužės 17 d. Nr. D1-236 IV skyriaus 2 lentelėje nurodytų normatyvų viršijimai, tuo buvo pažeisti šio Įsakymo 29 punkto reikalavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2023 m. gegužės 22 d. atsakovei buvo duotas privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) nutraukti taršą, užtikrinant tinkamą nuotekų valymo įrenginio veikimą, t. y. tinkamą nuotekų išvalymą bei pateikti taršos nutraukimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė Privalomąjį nurodymą įvykdė 2023 m. gegužės 31 d. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad iš adresu (duomenys neskelbtini), esančių nuotekų valymo įrenginių sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, į aplinką buvo leidžiamos nuotekos viršijančios Įsakymo IV skyriaus 2 lentelėje nurodytus normatyvus. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus atliktą laboratorinį nuotekų mėginių tyrimą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iš buitinių nuotekų įrenginio buitinės nuotekos pateko į aplinką, buitinėse nuotekose nustatyta momentinė biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) koncentracija 171+-17 mgl/O2 viršija didžiausią leistiną momentinę koncentraciją 40 mgl/O2. Atsakovė, vykdanti įrenginio priežiūros darbus, neužtikrino, kad iš atsakovės administruojamų ir prižiūrimų įrengtų nuotekų valymo įrenginių išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, neviršytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto 2 lentelėje nustatytų į gamtinę aplinką leidžiamų nuotekų užteršimo normų. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė minėto reglamento 29 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, jog į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK. Taip pat išleidžiamos komunalinės ir buitinės nuotekos turi atitikti kitus III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus. Dėl atsakovės padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje, padaryta žala aplinkai (paviršiniams vandenims) 2 414,20 Eur, kuri apskaičiuota vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. D1-471, 28 punktu. Atsakovei 2024 m. gegužės 8 d. buvo surašytas ir pateiktas pasiūlymas gera valia atlyginti padarytą žalą aplinkai, siūlant aplinkai padarytą žalą atlyginti geranoriškai per 40 dienų bei atsakovė informuota, kad iki nurodyto termino pabaigos turi teisę pateikti motyvuotus prašymus dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis dviejų metų laikotarpiui. Tačiau atsakovė aplinkai padarytos žalos neatlygino, prašymų dėl mokėjimo išdėstymo dalimis nepateikė.
2. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ atsiliepimu prašė teismo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog ji nėra atsakinga už ieškinyje nurodytą žalą gamtai ir kategoriškai nesutinka su atsakomybės jai taikymu. Atsakovei atsakomybė už gamtai padarytą žalą nekyla, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakomybė už gamtai padarytą žalą turi kilti nekilnojamojo turto vystytojui UAB „Nord Horn Group“ (toliau – Vystytojas). Teigė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas savaime nepagrindžia ir nereiškia, kad atsakovė sutiko su civilinės atsakomybės jai taikymu už gamtai padarytą žalą. Privalomasis nurodymas buvo duotas neištyrus visų esminių aplinkybių, ypač susijusių su subjektu, traukiamu atsakomybėn, o iš esmės vien nustačius pažeidimo faktą. Atsakovė, įvertinusi bylinėjimosi kaštus, siekdama geranoriškai spręsti kilusią problemą, pasirinko įvykdyti Privalomąjį nurodymą, o ne skųsti teismui. Po Privalomojo nurodymo įvykdymo vykusios faktinės aplinkybės rodo, kad Privalomasis nurodymas atsakovei duotas nepagrįstai ir jei ji su juo būtų nesutikusi, tikėtina, kad teismine tvarka toks Privalomasis nurodymas būtų panaikintas. Ieškovas periodiškai vykdo valymo įrenginių patikrinimus, po kurių buvo pradėta ne viena administracinio nusižengimo teisena atsakovės ir jos direktoriaus atžvilgiu, tačiau vėliau jos nutraukiamos nustačius, kad nei atsakovės, nei jos direktoriaus veiksmuose nėra administracinio pažeidimo sudėties. 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) administracinio pažeidimo teisena atsakovės atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio pažeidimo sudėties. Nutarime konstatuota: 1) atsakovė nėra nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų šalinimo tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) valdytoja, jais nesinaudoja ir valdymo teisė nėra jai perleista, Įmonė nesprendžia šio objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimų; 2) nors į aplinką pateko buitinės nuotekos, kuriose teršalų koncentracija viršija Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto 2 lentelėje nurodytą didžiausią leidžiamą koncentraciją, tačiau vien administracinio pažeidimo faktas neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas. Vien ši aplinkybė savaime neįrodo, kad įmonė pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn; 3) byloje nėra duomenų, kokių konkrečių sutartinių įsipareigojimų Įmonė nevykdė ar vykdė aplaidžiai, ar kokių konkrečių veiksmų įmonė neatliko, kad iš nuotekų šalinimo tinklų išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumas neviršytų Reglamente nustatytų normatyvų, ar nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta, ar kad neefektyvų buitinių nuotekų šalinimo tinklų darbą lėmė tai, kad įmonė teikė nekokybiškas (netinkamas) paslaugas – nuotekų šalinimo tinklų priežiūrą. Priešingai, byloje yra duomenys, jog nuotekų šalinimo tinklų priežiūra vykdoma, iš gyventojų skundų dėl nekokybiškų administravimo paslaugų negauta, gyventojai už suteiktas paslaugas atsiskaito. Taip pat 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) atsakovės atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kitos administracinio nusižengimo teisenos atsakovės atžvilgiu taip pat nutrauktos. Taigi, pats ieškovas, išsamiai ištyręs valymo įrenginių technines savybes, atsakovei iš administravimo sutarties kylančias prievoles ir kitas svarbias aplinkybes, pripažino, kad atsakovė nėra atsakinga už nustatytą analogišką pažeidimą, t. y. už tai, kad iš valymo įrenginių į aplinką pateko užterštumo rodiklius viršijančios nuotekos. Viena vertus, ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja atsakovės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kita vertus ieškovas pripažįsta, kad atsakovė nėra tinkamas subjektas atsakyti už tokį pažeidimą. Pažymėjo, jog kaip konstatuota Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025, atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už UAB „Nord Horn Group“ netinkamai įrengtus valymo įrenginius. Atsakovė nėra valymo įrenginių savininkė ir jai nėra perduoti valymo įrenginiai savarankiškai valdyti, t. y. atsakovės paslaugos nėra susijusios su valymo įrenginių remontu ar techninių savybių keitimu. Valymo įrenginių priežiūrą (konkrečiai sutartyje numatytus darbus) atsakovė atlieka ne savo nuožiūra, o pagal individualių namų savininkų užsakymą konkrečiai sutartais terminais, t. y. atsakovė veikia tik pagal savo užsakovo (individualių namų savininkų) nurodymą. Atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė už gamtai kilusią žalą, nes jos veiksmai ar neveikimas nėra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai kilusia žala, t. y. žalą nulėmė ne atsakovės veiksmai ar neveikimas (reikiamų priemonių nesiėmimas), o netinkamai suprojektuoti ir įrengti nuotekų valymo įrenginiai, už ką atsakomybė turi kilti UAB „Nord Horn Group“. Pažymėjo, jog atsakovė kaip administratorė, turi itin ribotas galimybes kaip nors paveikti valymo įrenginių veikimą. Valymo įrenginių tinkamo pajėgumo užtikrinimas priklauso nuo UAB „Nord Horn Group“ ir/arba individualių namų savininkų sprendimų, nes būtent šių subjektų lėšomis turi būti didinamas valymo įrenginių pajėgumas ir organizuojamas perkėlimas į kitą sklypą.
3. Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Nord Horn Group“ nemokumo administratorius V. M. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Nord Horn Group“ bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2025 m. balandžio 16 d. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovo ieškinyje pateiktais argumentais. Pažymėjo, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) kuriame yra nuotekų valymo įrenginiai, nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams, t. y. G. L., K. L. ir trečiajam asmeniui UAB „Nord Horn Group“. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-l13-904/2025 įpareigojo UAB „Nord Horn Group“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti arba perkelti nuotekų valymo įrenginius, esančius žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) dalyje bei pašalinti gaisrinį rezervuarą, užpildant žemėmis iki žemės sklypo paviršiaus. Teismas šioje byloje konstatavo, kad darbai, atlikti statant ginčo statinius, buvo atliekami be bendraturčių sutikimo ir yra neteisėti, atitinkamai privalu pašalinti ginčo statinius, atstatant ginčo statinius į pradinę padėtį. Šioje byloje iš esmės nebuvo sprendžiami nuotekų valymo įrenginių valdymo, eksploatavimo tinkamumo ar įrenginių našumo klausimai. Byloje buvo nustatyta, kad 2018 m. parengtas vandentiekio ir nuotekų tinklų, gatvės, (duomenys neskelbtini) statybos projektas. Nurodoma, kad buitinių nuotekų tinklų pajungimas numatomas prie uždarų buitinių nuotekų valymo įrenginių, kur šiuo metu išvalytų nuotekų išleidimas numatomas į projektuojamą kūdrą. Numatoma sumontuoti biologinį valymo įrenginį išleistų nuotekų išvalymui. Projekte numatyta pastatyti du UAB „ENEKA“ valymo įrenginius AQUAmax Professional XL1A-0.75, skirtus max. 75 gyventojams aptarnauti. Trečiojo asmens nemokumo administratorius perėmė UAB „Nord Horn Group“ turtą, pagal balansą sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, t. y. ir įmonės dokumentus. Nustatė, kad 2020 m. liepos 31 d. Panaudos sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „Nord Horn Group” perdavė (duomenys neskelbtini) individualių namų savininkams neatlygintinai valdyti ir naudotis valymo įrenginiais, kol pastarieji bus perduoti AB „Klaipėdos vandenys“. Šalys sudarydamos šią Sutartį susitarė, kad Panaudos gavėjas turi teisę su trečiuoju asmeniu sudaryti sutartį dėl perduodamo turto administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo. 2021 m. liepos 31 d. tarp atsakovės ir individualių namų kvartale (duomenys neskelbtini) esančių individualių namų savininkų, buvo sudaryta Administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti klientams bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės ir kitos susijusios priežiūros paslaugas. Taigi už nuotekų valymo įrenginių priežiūrą atsakinga yra atsakovė. Trečiojo asmens atstovo vertinimu ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia egzistuojant visos būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl trečiasis asmuo neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pareikštu ieškiniu
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą kildina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad esą atsakovė, būdama atsakinga už buitinių nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) aptarnavimą, nevalytomis buitinėmis nuotekomis teršė aplinką. Remdamasis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė neteisėtų civilinės teisės prasme atsakovės veiksmų ar neveikimo. Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2020 m. vasario 3 d. priklauso UAB „Nord Horn Group“, nuo 2023 m. birželio 20 d. apribota disponavimo teisė. Iš 2020 m. liepos 31 d. Panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp UAB „Nord Horn Group“ ir individualių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalys susitarė, kad UAB „Nord Horn Group“ perduoda individualių namų kvartale (duomenys neskelbtini) turtą, tame tarpe ir nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (Panaudos sutarties 1.2.2 punktas). Pagal Panaudos sutarties 1.3. punktą, minėtą turtą UAB „Nord Horn Group“ perdavė valdyti ir naudoti neatlygintinai iki tol, kol individualių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) perduos minėtą turtą AB „Klaipėdos vandenys“. Byloje nėra duomenų apie minėto turtą perdavimą AB „Klaipėdos vandenys“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punktu, 2020 m. liepos 31 d. Administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) nuostatomis bei CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovei nėra perleistos nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini) ji nesinaudoja jais, tik atlieka vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimų tinklų, vandens valymo įrenginių, vandens gręžinio įrenginių priežiūrą (be remonto darbų). Panaudos sutartimi UAB „Nord Horn Group“ perdavė nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus valdyti ir naudoti neatlygintinai individualių namų kvartalui (duomenys neskelbtini) (Panaudos sutarties 1.3. punktas). Taigi atsakovei nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų valdymo teisė neperleista, ji nėra atsakinga už išleidžiamas nuotekas, o tik vykdo įrenginių priežiūrą (administravimo paslaugas) sutartinių santykių pagrindu.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2024 m. lapkričio 29 d. išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginio veikimo nurodyta, kad periodiškai faktinis nuotekų valymo įrenginio apkrovimas per parą viršija gamintojo nustatytą maksimalų apkrovimą 20 m3/parą ir gali siekti 24 m3/parą ar daugiau - suprojektuoti valymo įrenginiai, kurie priklauso UAB „Nord Horn Group“, yra per mažo galingumo, todėl negali išvalyti iki gamintojo deklaruojamų ir teisės aktuose nustatytų rodiklių didesnio nuotekų kiekio, dėl ko į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas viršijo leidžiamas normas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad neišsprendus nuotekų valymo įrenginių našumo problemos, vien atsakovės Administravimo sutarties pagrindu teikiamos paslaugos (atliekami darbai) negali užtikrinti, kad į gamtinę aplinką išleistų teršalų kiekis neviršytų leistinų normų ir nebūtų daroma žala gamtai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė įvykdė Privalomąjį nurodymą, tik parodo jos teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę prieš užsakovus (gyventojus), tačiau nereiškia, kad ji atsakinga už padarytą žalą. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Inspekcija periodiškai vykdo valymo įrenginių patikrinimus, po kurių buvo pradėta ne viena administracinio nusižengimo teisena atsakovės atžvilgiu dėl taršos, tačiau buvo nutrauktos nustačius, kad ne atsakovė yra nuotekų valymo įrenginių valdytoja.
6. Teismas, atmesdamas ieškinį visa apimtimi, taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Sprendime pažymėta, kad vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais sprendžiama, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažintina bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Teismo vertinimu, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, kad ieškovo iškeltas klausimas nebuvo sudėtingas, kuris nereikalavo specialių žinių, į tai, kad atsakovės atstovės paruoštuose atsiliepime ir triplike buvo nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, jas atitinkamai praplečiant, kas nepareikalavo didelių advokato darbo sąnaudų, taip pat į tai, kad keliamas klausimas buvo nagrinėjamas priimant nutarimus administracinėse bylose, kuriose atsakovė teikė tapačius paaiškinimus, į tai, kad ginčo suma yra nedidelė – 2 101,25 Eur, be to ji buvo sumažinta, į tai, kad teismas pasiruošimą bylos nagrinėjimui skyrė paruošiamųjų dokumentų būdu, į tai, kad byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau atsakovės atstovės prašymu byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose atsakovės atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu ir dėl to nereikėjo išvykti į kitą vietovę nei advokato darbo vieta, teismas sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti 8 469,44 Eur suma už advokato teisines paslaugas nepagrįsta, todėl ją sumažino, iki 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o likusią prašymo dėl advokato išlaidų atlyginimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) UAB „Civinity namai Klaipėda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir bylinėjimosi išlaidas perskirstyti – priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovei UAB „Civinity namai Klaipėda“ 8 469,44 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog:
7.1. Apeliantė nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o likusios sprendimo dalies neskundžia ir su ja sutinka. Apeliantės vertinimu, teismas atmesdamas ieškinį, t. y. išspręsdamas bylą apeliantės naudai, iš ieškovo priteisė tik 1200 Eur, t. y. tik apie 15 proc. faktiškai patirtų jos bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu, apeliantės įsitikinimu, buvo pažeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“. Pažymi, jog prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžių;
7.2. Apeliantė detalizuoja pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: už atsiliepimo (8 psl. apimties, prie kurio buvo surinkta ir pridėta 10 skirtingų dokumentų, kaip priedų) parengimą – 2710,40 Eur, kai tuo tarpu Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis – 5 594,75 Eur. Vadinasi, patirtos išlaidos nesiekia net pusės Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio; už tripliko (8 psl. apimties, prie kurio buvo surinkta ir pridėta 12 skirtingų dokumentų, kaip tripliko priedų) parengimą – 2108,43 Eur, Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis – 3356,85 Eur, patirtos išlaidos sudaro kiek daugiau nei 60 proc. Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio; už pasiruošimą teismo posėdžiams, kurių byloje buvo 3, ir atstovavimą teisme (10 val.), susipažinimą su bylos medžiaga ir kitus su byla susijusius teisinius veiksmus (1,5 val.) – 2589,40 Eur, Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis – 2686,29 Eur, tad patirtos išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio; už kitų su byla susijusių dokumentų, kuriuose reiškiami prašymai parengimą (3 prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ir pan.) – 1061,21 Eur, Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis tik už vieną tokį dokumentą – 895,16 Eur. Vadinasi, net ir šios kategorijos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantės vertinimu, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingoms Rekomendacijose nustatytiems dydžiams ir neatitinka atsakovės atstovo realiai patirtų sąnaudų;
7.3. Pasisakydama dėl bylos sudėtingumo apeliantė nurodo, jog aplinkosauginių ginčų pobūdis išskirtinis tuo, kad civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas glaudžiai susijęs su įvairių teisės šakų – civilinės, administracinės, aplinkos apsaugos teisės – nuostatų taikymu ir jų tarpusavio derinimu. Tokiose bylose būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp tariamai padarytos žalos ir konkrečių asmens veiksmų, taip pat įvertinti žalą reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus, kurie neretai yra specializuoto pobūdžio. Byloje buvo tiriamos ne tik įvykio, dėl kurio aplinkai kilo žala, aplinkybės, bet ir atsakovės sutartiniai santykiai su individualių namų savininkais, taip pat tų savininkų santykiai su trečiuoju asmeniu (UAB „Nord Horn Group“), apeliantės suteiktų paslaugų apimtis ir kokybė;
7.4. Apeliantė pažymi, kad nedidelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas mažinti bylą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų dydį. Tai, jog ieškinio suma yra mažesnė už atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nesudaro pagrindo jų mažinti. Nepaisant to, kokia yra ieškinio suma, atsakovė į šį procesą buvo įtraukta ieškovo pasirinkimu (t. y. ne savo valia), dėl ko jai buvo nustatytos procesinės pareigos teikti atsiliepimą. Apeliantės patirtos išlaidos nepriklausė nuo to, kokio dydžio suma buvo prašoma priteisti, nes pats procesas (įrodymų rinkimas, argumentų parengimas, dalyvavimas posėdžiuose) iš esmės reikalauja tų pačių darbo ir laiko sąnaudų, nepriklausomai nuo ginčo sumos. Ieškovas, pasinaudodamas teise pareikšti aiškiai nepagrįstą ir nemotyvuotą ieškinį, prisiėmė riziką, kad jo netenkinus, jam gali tekti atlyginti kitų proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog nei vienas atsakovės procesinis veiksmas nebuvo nesąžiningas, t. y. kad atsakovė būtų nesąžiningai naudojusi savo procesines teises, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui
7.5. Apeliantė pabrėžia, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko apie 8 mėnesius, o tai patvirtina, kad byla nebuvo tokia paprasta, jog būtų pakakę tik rašytinių dokumentų nagrinėjimo, t. y. žodinis procesas buvo objektyviai reikalingas. Pažymi, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro tik tokie procesiniai veiksmai, kurie buvo būtini ir buvo realiai atlikti, t. y. procesinių dokumentų rengimas, pasiruošimas teismo posėdžiams ir atstovavimas nuotoliniuose teismo posėdžiuose. Atskirai pažymi, jog Teismo teiginys, kad atsiliepimo į ieškinį ir tripliko argumentai iš dalies sutampa, savaime taip pat nėra pagrindas išlaidų mažinimui. Apibendrindama apeliantė nurodo, kad priteisdamas tik 15 proc. bylinėjimosi išlaidų sumos nuo prašytos sumos, teismas nepagrįstai likusią bylinėjimosi išlaidų dalį pripažino nepagrįstomis, toks sprendimas neatitinka CPK 93 ir 98 straipsnių bei teismų praktikos.
8. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog:
8.1. Taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Pažymi, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas;
8.2. Šiuo atveju atsakovė prie bylinėjimosi išlaidų sumos prideda ne tik išlaidas už atsiliepimo ir tripliko parengimą, bet ir išlaidas, tokias, kaip susipažinimas su bylos medžiaga ir kitus su byla susijusius veiksmus (2 589,40 Eur), bei už kitų su byla susijusių dokumentų, kuriuose reiškiami prašymai parengimą (3 prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ir pan.; 1 061,21 Eur). Ieškovo vertinimu, tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra ir negali būti priteisiamas. Pažymi, jog byloje taip pat negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti;
8.3. Ieškovo įsitikinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Pažymi, kad teismo posėdžiai buvo tik trys, 2025 m. balandžio 13 d. teismo posėdis truko 12 min., 2025 m. birželio 16 d. posėdis truko 1 val. 10 min., ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. posėdis truko 1 val. 12 min., visi trys teismo posėdžiai truko 2 val. 34 min. Vadinasi, atsakovės atstovei pasiruošimui teismo posėdžiams buvo skiriama likusios 7 val. 26 min. Ieškovo nuomone, esant pateiktiems parošiamiesiems dokumentas, kuriuos ruošė pati atsakovės atstovė papildomai pastangų įdėti ruošiantis bylai nereikėjo, juolab, kad ieškovas jokių papildomų dokumentų ar prašymų į bylą prieš posėdžius neteikė, dėl ko būtų tekę papildomai ruoštis, (t. y. atsikirsti į pateiktus prašymus, teikti nuomonę ar pan.);
8.4. Ieškovo, vertinimu, nors ir byla buvo nagrinėjama 8 mėnesius, reikėtų pažymėti, kad visgi byla buvo išnagrinėta per tris teismo posėdžius, o bylos užsitęsimas buvo dėl aplinkybių visiškai nesusijusių su bylos sudėtingumu, kažkokių specialistų išvadų byloje teikimu ar pan. Pirmasis posėdis nusikėlė todėl, kad ieškovas turėjo patikslinti žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statinys, unikalų numerį, kuris nesutapo su kitais procesiniuose dokumentuose nurodytais numeriais, kad būtų teisingai ir visapusiškai išnagrinėta byla, antrasis teismo posėdis atidėtas pasibaigus laikui, bei pasirengimui baigiamosioms kalboms. Pažymi, kad teismas turi teisę esant mažai ieškinio sumai, o advokato išlaidoms – neproporcingai didelėms – mažinti šias išlaidas. Apibendrindamas nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio bylą laimėjusiai šaliai teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
12. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai).
13. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydžio bylą laimėjusiai šaliai, teismas be aukščiau nurodyto reglamentavimo vadovaujasi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (galiojanti redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintomis Rekomendacijomis ir jose nustatytais dydžiais. Pagal šių Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.1.-2.10. punktai).
14. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas pirmiausia nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas). Tad tam tikra prasme galima išskirti du sprendimo dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priėmimo etapus: pirmajame sprendžiama dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, o antrajame – dėl taisyklės „pralaimėjęs moka“ pritaikymo (apskaičiuojamas bylos laimėjimo procentas, jei reikalavimas tenkinamas tik iš dalies ar tenkinama tik dalis reikalavimų ir pan.) Pažymėtina, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi negalima toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Apeliantės teigimu, teismas atmesdamas ieškinį, t. y. išspręsdamas bylą apeliantės naudai, iš ieškovo priteisė tik 1200 Eur, t. y. tik apie 15 proc. faktiškai patirtų jos bylinėjimosi išlaidų, ir taip buvo pažeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“, nors prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžių. Šie apeliantės argumentai vertintini kritiškai.
16. Išnagrinėtoje byloje atsakovė prašė priteisti 8 469,44 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: atsiliepimo parengimas – 2710,40 Eur, tripliko parengimas – 2108,43 Eur, pasirengimai teismo posėdžiams ir atstovavimas, susipažinimas su bylos medžiaga – 2589,40 Eur, už kitų su byla susijusių dokumentų, kuriuose reiškiami prašymai parengimą (3 prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ir pan.) – 1061,21 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2., 8.3., 8.16., 8.19. papunkčiais darytina išvada, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių. Tačiau kaip minėta, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad teismas remdamasis aptartais kriterijais ir nustatęs, kad išlaidos nėra protingo dydžio, negali jų sumažinti.
17. Vertindamas atsiliepimo į ieškinį bei tripliko turinį apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jie nėra didelės apimties, jų turinį iš esmės sudaro faktinių ginčo įvykio ir po jo sekusių aplinkybių išdėstymas bei teisinis vertinimas. Tokio turinio procesinių dokumentų pateikimas nereikalauja itin didelių darbo laiko sąnaudų. Be kita ko, kaip procesiniuose dokumentuose ne kartą akcentavo pati atsakovė, šio ginčo aplinkybės jai yra gerai žinomos, t. y. ne kartą atsakovės atžvilgiu ieškovo iniciatyva buvo pradėtos administracinių nusižengimų teisenos dėl taršos, tačiau visos bylos nutrauktos, todėl pagrįsta išvada, kad išnagrinėtoje byloje keltas klausimas atsakovei buvo gerai žinomas ir nereikalavo itin didelių pastangų analizuojant susiklosčiusią situaciją. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad byla nėra didelės apimties. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau atsakovės atstovės prašymu byla nagrinėta žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė ir ta, jog ginčo suma yra daugiau nei trigubai mažesnė nei prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (ginčo suma - 2 414,20 Eur; prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma - 8 469,44 Eur).
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra perteklinis ir neprotingas bei pagrįstai vertintas kaip nepagrįstas šalies išlaidavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti 1200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į visų nustatytų aplinkybių visumą. Nurodytas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis vertintinas kaip atitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, įvertinęs, kad jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
20. Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių teismas turėtų viršyti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2-3 dalys).
21. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuota bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Andrius Verikas