Administracinė byla Nr. I-4887-244/2014
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07775-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja D. J. skunde (b. l. 1–4) prašo: 1) atnaujinti terminą skundui pateikti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-12-04 sprendimą Nr. (6.5) 1-8338; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-11-08 sprendimą Nr. (6.5) 1-7446; 4) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-jo pensijų skyriaus 2013-10-09 sprendimą Nr.(l0.l) S-69541; 5) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neteisėtai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 3 342,76 Lt; 6) priteisti pareiškėjai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad yra dirbanti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau - senatvės pensija) gavėja. Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas) jos pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. Kadangi yra dirbanti pensininkė, senatvės pensija buvo sumažinta du kartus, t. y. kaip tam tikro dydžio pensiją gaunančiam asmeniui ir kaip dirbančiam pensininkui. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Apie savo pažeistas teises sužinojo, kai buvo paskelbta, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai, t. y. 2012-09-21. Nesutinka su VSDFV išvadą, kad kreipdamasi į VSDFV, praleido 3 metų terminą, nustatytą iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje. Apie savo pažeistas teises sužinojo, kai buvo paskelbta, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai, t. y. 2012-09-21. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas yra teisinis pagrindas kreiptis dėl jai neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Atsakovai, neatsižvelgdami į Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų nuostatas, pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus bei Konstitucijos 23 ir 52 straipsnio nuostatas.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 16-19) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad nuo 2010-01-01 įsigaliojęs Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti (laikinai sumažinti) senatvės pensijas, viršijančias 650 Lt (ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį). Pensijų perskaičiavimo tvarka buvo nustatyta Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Be to, Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta dirbantiems senatvės pensijos gavėjams 2010 — 2011 m. mokėti ne visą perskaičiuotą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį kalendorinį mėnesinį pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus (nuo 2012-01-01 - 1-asis pensijų skyrius) 2009-06-17 sprendimu Nr. 10.33.C-20567, VSDFV Kauno skyriaus 2012-01-31 sprendimu Nr. 10.19-6390 paskirta ir pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., 8 str. 1 d. nuostatas perskaičiuota senatvės pensija. Sprendimas yra teisėtas, kadangi 2010 m. ir 2011 m. pareiškėjai buvo taikomos tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai tik tada, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik ateičiai. Pažymi, kad tikslaus kompensavimo mechanizmo šiuo metu nėra nustatyta, tačiau Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010 - 2011 m. negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą. Kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nėra priimti, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalių. Pažymi, kad pareiškėja per nustatytą 3 metų terminą savo pažeistų teisių dėl pensijų sumažinimo ir nepriemokos išmokėjimo VSDFV neskundė, prašydama atnaujinti praleistą terminą nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 25-30) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad įvertinant tai, kad ginčas dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo nebuvo išnagrinėtas VSDFV iš esmės – VSDFV 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-7194 ir 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-8338 pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. ir 2013 m. lapkričio 21 d. skundus nagrinėti atsisakė, nes praleistas apskundimo VSDFV terminas - konstatuotina, jog prieš kreipdamasi į teismą, pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo teismui, kai šį klausimą pagal priskirtą kompetenciją turi spręsti ir išsprendė VSDFV (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį), pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis), todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą. Skyriaus 2013-10-09 raštas Nr. (10.1) S-69541 yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame pareiškėjai paaiškintas jos senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010-2011 metais teisinis pagrindas, pateikti duomenys apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį, o taip pat nurodyta, kad pensijų kompensavimo tvarką Vyriausybės pavedimu turi parengi Socialinės apsaugo ir darbo ministerija. Kadangi šiuo raštu pareiškėjai buvo pateikta teisinga ir išsami informacija, minėtą raštą nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl nuo 2010-01-01 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV kreipėsi praleidusi 3 metų terminą, VSDFV 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (6.5) 1-7446 ir 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (6.5) 1-8338, kuriais atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. ir 2013 m. lapkričio 21 d. skundus, nes praleistas kreipimosi į VSDFV terminas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau - Taisyklės) 31 punktu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjami pensijų gavėjų skundai atsakovams – VSDFV teritoriniams skyriams dėl palūkanų priteisimo, ne kartą yra išaiškinęs, kad pareiškėjo ir atsakovo mokant pensiją nesieja sutartiniai santykiai, todėl pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį nėra.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos senatvės pensija nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, o kadangi pareiškėja tuo pačiu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 20-21).
Laikinojo įstatymo normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2013-10-07 prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl 2010-09-01–2011-12-31 laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalies. VSDFV Kauno skyrius 2013-10-09 rašte pateikė pareiškėjai duomenis apie 2010–2011 metais jai paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensijos dydžius ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius ir atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 20-21). Nesutikdama su sprendimu, pareiškėja VSDFV pateikė 2013-10-29 skundą (b. l. 31-32). VSDFV 2013-11-08 sprendimu Nr. (6.5)I-7446 pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos mokėjimo atsisakė nagrinėti, nes pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Išaiškino pareiškėjai teisę pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo (b. l. 30-32). Pareiškėja 2013-11-21 pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kartu pateikė ir termino praleidimą pagrindžiančius įrodymus (b. l. 33–34). VSDFV, įvertinusi pareiškėjos argumentus ir rašytinius įrodymus, 2013-12-04 sprendimu Nr. (6.5)I-8338 termino skundui pateikti neatnaujino (b. l. 37).
Nesutikdama su priimtu VSDFV sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ginčijamus sprendimus ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį.
Institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas, sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskundimo tvarką reglamentuoja Pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia, susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdamas klausimą dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 20 punkte nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Taisyklių 31 punktas leidžia nenagrinėti skundo, jei skundas pateiktas praleidus nustatytą terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos (b. l. 20-21), pirmoji senatvės pensija, sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pareiškėja į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi su 2013 m. spalio 7 d. prašymu išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį. Taigi pripažintina, kad jau šiame prašyme pareiškėja išreiškė nesutikimą su atitinkamais VSDFV teritorinio skyriaus veiksmais, prašydama pašalinti dėl šių veiksmų kilusias pasekmes, t. y. siekė inicijuoti ginčą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų). Taigi būtent ši data (2013 m. spalio 7 d.) laikytina pareiškėjos kreipimusi į VSDFV Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme.
Konstatavus, kad kreipimusi į VSDFV Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas pareiškėjos 2013 m. spalio 7 d. prašymas, darytina išvada, kad ji praleido šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju taikytiną 3 metų terminą skundui VSDFV paduoti dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, siekė pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į VSDFV, tačiau pareiškėjos skundą buvo atsisakyta nagrinėti 2013-11-08 ir 2013-12-04 sprendimais, motyvuojant tuo, kad pareiškėja praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytą trejų metų kreipimosi į VSDFV terminą ir nėra pagrindų šį terminą atnaujinti.
Taigi pareiškėjos skundas liko iš esmės VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėtas.
Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pagrįsdama termino praleidimą kreiptis dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog savo teisių pažeidimo pradžia laikė Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo dieną.
Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai, inter alia, dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jai kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Išvardytos priežastys, teismo įsitikinimu, sudarė pareiškėjai objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą, todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, naikina VSDFV 2013-12-04 sprendimą Nr. (6.5)I-8338 ir tenkina pareiškėjos prašymą, atnaujina kreipimosi į VSDFV terminą.
Pareiškėja prašo panaikinti VSDFV 2013-11-08 sprendimą Nr. (6.5) 1-7446, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, nes pareiškėja praleido trejų metų terminą kreiptis dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo ir kartu nurodė, kad pareiškėjai pateikus termino praleidimą pateisinančius įrodymus iki 2013-11-25, prašymas bus svarstomas iš naujo.
Teismas, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Taisyklių 20 ir 31 punktus, daro išvadą, kad VSDFV, prieš priimdama sprendimą skundo nenagrinėti, turi pareiškėjui nustatyti terminą, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino paleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus, ir tik per nustatytą terminą nepagrindus priežasčių, VSDFV turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti. Pareiškėjos ginčijamas VSDFV sprendimas priimtas neatlikus minėtuose punktuose nustatytos procedūros, todėl jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą; iš šio konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Asmens teisės kreiptis į teismą realizavimas yra neatsiejamas nuo atitinkamų įstatymais nustatytų procesinių reikalavimų, kurių būtina laikytis. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėja tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, iš Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjos teisę reikalauti teisme pašalinti jos teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo, perskaičiuojant ir išmokant jai paskirta senatvės pensiją. Pažeistas pareiškėjos teises teismas privalo ginti, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, garantuojančios asmens teisę į pensinį aprūpinimą, taip pat iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o pati asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi – asmuo, laikydamasis įstatymais nustatytų reikalavimų kreipęsis į teismą dėl iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai šių savo teisių apginti negalėtų. Tai lemtų, kad teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas, o tai nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, draudžiančiais teismui (teisėjui) taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl prieštaraujančios Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant jos senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Pastebėtina, be kita ko, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo, nagrinėdamas minėto nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu, pažymėjo, kad, užtikrinant teisingą patirtų praradimų kompensavimą, praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti, todėl pareiškėjai iš VSDFV Kauno skyriaus priteistina visa dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis – 3 342,76 Lt.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-10-09 sprendimą Nr. (10.1)S-69541.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, VSDF valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija VSDF valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų VSDF valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 (toliau - Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 11 punkte nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoje yra nagrinėjami prašymai pagal atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kompetenciją. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neįgaliota spręsti prašyme išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai ar kitai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.
Pareiškėja 2013-10-07 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių prašydama išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją dalį ir išduoti pažymą apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. VSDFV Kauno skyrius pareiškėjos ginčijamu 2013-10-09 raštu pateikė informaciją apie per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jai apskaičiuotą ir mokėtą senatvės pensijos dydį ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 20-21).
Pareiškėjos prašymo esmė - nesutikimas su sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijos mokėjimu nuo 2010-01-01, t. y. su VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėnesį priimto sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti jai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją teisinėmis pasekmėmis. Todėl VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis minėtomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 11 punkto nuostatomis, turėjo šio pareiškėjos prašymo nenagrinėti ir per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos jį persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV. Teismas daro išvadą, kad VSDFV Kauno skyrius 2013-10-09 raštu Nr. (10.1)S-69541 išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, viršijo savo kompetenciją, todėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-10-09 raštas Nr. (10.1)S-69541 naikintinas.
Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti palūkanas, pabrėžtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Civiliniame kodekse nėra įsakmiai nurodyta, kad pensijų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, todėl šiam ginčui spręsti turi būti pritaikytos valstybinių socialinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai prašomas 5 proc. dydžio palūkanas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos D. J. skundą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti D. J. kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą terminą.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-08 sprendimą Nr. (6.5)I-7446.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-12-04 sprendimą Nr. (6.5)I-8338.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-10-09 sprendimą Nr. (10.1)S-69541.
Priteisti pareiškėjai D. J. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3 342,76 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt du litai, 76 ct.) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Bronius Januška
Liudmila Zaborovska