Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-390-383/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00512-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10.

 (S)

dalyvaujant pareiškėjui H. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjų H. K. ir asociacijos „I. K.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo A. A. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjai H. K. ir asociacija „I. K.“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, prašydami A. A. patraukti administracinėn atsakomybėn ir jį pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 3 000 Eur baudą už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. vasario 11 d., būdamas UAB „E. E.“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB „E. E.“ bankroto bylos iškėlimo, tokiu savo neteisėtu neveikimu pažeidė bendrovės kreditorių H. K. ir asociacijos „I. K.“ bei kitų kreditorių interesus. Pareiškėjai taip pat prašė: 1) išreikalauti iš UAB ,,E. E.“ ir jos buhalterių laikotarpio nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. banko sąskaitų išrašus, kasos knygos kopiją, kasos pajamų ir išlaidų orderių kopijas, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitas, kreditorių ir debitorių sąrašą su įsiskolinimo sumomis; 2) skirti V. M. bei buhalterėms E. B. ir D. P. maksimalias pinigines baudas, jeigu nepateiks teismui teismo prašomų dokumentų; 3) išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus laikotarpio nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. duomenis apie tai, kiek kiekvieną mėnesį sudarė UAB „E. E.“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos laikotarpio nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. duomenis apie tai, kiek kiekvieną mėnesį sudarė UAB „E. E.“ įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos; 5) išreikalauti iš AB „S.“ laikotarpio nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. UAB „E. E.“ banko sąskaitų išrašus.

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukė nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. Teismas sprendė, kad UAB „E. E.“, A. A. einant šios bendrovės pareigas, turėjo finansinių sunkumų, tačiau negalima daryti neabejotinos išvados, jog įmonė buvo nemoki. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius dokumentus, nėra pagrindo spręsti, jog A. A. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo kilusi pareiga pradėti UAB „E. E.“ bankroto procedūrą. Pažymėjo, jog vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl finansinėse ataskaitose neva melagingai nurodytų duomenų nėra pakankamas pagrindas abejoti pateiktais oficialiais bendrovės dokumentais. Be to, nei vienas kreditorius, tame tarpe ir pareiškėjai, tuo metu, kai A. A. ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, į teismą su pareiškimu dėl UAB „E. E.“ bankroto procedūros pradėjimo nesikreipė.

3.       Apeliaciniame skunde H. K. ir asociacija „I. K.“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį): A. A. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 3 000 Eur baudą už tai, kad būdamas UAB „E. E.“ vadovu laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. pažeidė kreditoriaus H. K. ir nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. vasario 10 d. pažeidė kreditorės asociacijos „I. K.“ interesus nesikreipdamas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E. E.“ atžvilgiu. Taip pat prašo prijungti prie skundo pridedamus dokumentus.

3.1.                      Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti rašytinius įrodymus, kurių pareiškėjai negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu pažeidė pareiškėjų teises, numatytas LR Konstitucijoje, nesilaikė teismų praktikos. Pareiškėjai neturėjo galimybių gauti įmonės finansinius dokumentus, iš kurių būtų galima vertinti, ar pareiškėjų kaltinimas A. A. atžvilgiu yra pagrįstas. Pažymima, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „E. E.“ bankroto byla, todėl pareiškėjai, kaip kreditoriai turėjo teisę gauti įmonės buhalterinius dokumentus. Dėl to pareiškėjai kreipėsi į šią bylą išnagrinėjusį teismą, prašydami atnaujinti įrodymų tyrimą ir prijungti naujus įrodymus prie bylos. Tačiau teismas netenkino pareiškėjų prašymo. Taip pat skunde nurodoma, kad 2021 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta UAB „B. I. C.“ bankroto bylos iškėlimo procedūra, dėl ko pareiškėjai galėjo gauti dalį šios įmonės buhalterinių dokumentų. Kadangi pareiškėjai anksčiau negalėjo pateikti teismui įmonės buhalterinių dokumentų, kuriuos teismas atsisakė išreikalauti, tai pareiškėjai juos teikia su apeliaciniu skundu ir prašo prijungti prie bylos.

3.2.                      Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytais UAB „E. E.“ nepaskirstyto pelno ir turto dydžiais. Pažymima, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakyta, kad įmonės balanse nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nes kiti įmonės buhalteriniai dokumentai paneigia balanse nurodytus duomenis. Todėl abejotina dėl 2019–2020 m. balansuose nurodytų duomenų pagrįstumo.

3.3.                      Skunde dėl UAB „E. E.“ turto nurodoma:

3.3.1.                      2019 m. balanse nurodoma, kad ilgalaikio turto (materialaus turto) dydis yra 8 664 Eur, o 2020 m. – 6 069 Eur (ilgalaikis turtas per vienerius metus nusidėvėjo 2 595 Eur). Tokius pat duomenis patvirtina įmonės 2019 m. ilgalaikio turto žiniaraštis. 2020 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodoma ilgalaikio turto vertė taikytina ir 2020 m. vasario 10 d.

3.3.2.                      2019 m. balanse nurodoma, kad pinigų ir jų ekvivalentų dydis yra 19 208 Eur, 2020 m. – 18 479 Eur, t. y. tiek grynųjų pinigų, kurie laikomi kasoje ar banko sąskaitoje, turėjo įmonė. Tačiau 2019 m. kasos knygoje nurodoma, kad kasoje yra 19 209,03 Eur, o banko sąskaitoje – 0 Eur (-1,38 Eur), taip pat 2020 m. kasos knygoje nurodoma, kad kasoje yra 18 493,96 Eur, o banko sąskaitoje – 0 Eur (-15,38 Eur).

3.3.3.                      2019 m. ir 2020 m. balansuose nurodoma, kad gautinų sumų (debitorinių įsipareigojimų) dydžiai yra 75 225 Eur. Tačiau pagal 2019 m. ir 2020 m. debitorių skolų dokumentus debitorių dydžiai buvo 85 151,01 Eur. Pažymima, kad įmonė nesiėmė jokių teisinių veiksmų, siekiant sumažinti debitorių skolas, nors tariamas debitorių skolų dydis tęsiasi vėliausiai nuo 2019 m., bei su debitoriais nėra sudarytas susitarimas dėl skolų padengimo termino. Be to, UAB „G.“, UAB „D.“, UAB „M. B.“, AAS „B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje, UAB „K. G.“, BUAB „A. N.“ nurodė, kad jos nėra skolingos UAB „E. E.“, nors įmonė nurodė, kad šios įmonės yra jai skolingos. UAB „P.“ nurodė, kad ji skolinga 2,76 Eur, nors UAB „E. E.“ nurodė, kad skolinga 144,71 Eur. Taip pat UAB „D.“ ir BUAB „A. N.“ nurodė, kad UAB „E. E.“ yra skolinga šioms įmonėms. Šiuo atveju UAB „E. E.“ sudarytas debitorių sąrašas netikslus, nėra objektyvių dokumentų, pagrindžiančių debitorių egzistavimą ir jų skolų dydį įmonei, o debitorių skolų dydis nesutampa su balanse nurodytų gautinų sumų dydžiu. Nesant konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas.

3.3.4.                      2019 m. balanse nurodoma, kad atsargų dydis yra 40 394 Eur, 2020 m. – 40 393 Eur. Tačiau nėra dokumentų, patvirtinančių atsargų egzistavimą, jų savikainas, likutines arba realizavimo vertes. Taip pat antstoliai nuo 2019 m. vykdo iš UAB „E. E.“ piniginius išieškojimus. Abejotina, kad įmonė turėdama tiek atsargų negalėjo bent kiek sumažinti kreditorinių įsipareigojimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismui 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat iškilo abejonė dėl įmonės atsargų pagrįstumo, todėl teismas vertindamas įmonės finansinę būklę atsargų nevertino.

3.3.5.                      Taigi, įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. realiai turėjo turto už 27 873,41 Eur (19 209,03 Eur pinigai ir jų ekvivalentai + 8 664,38 Eur ilgalaikis turtas). Į realų turtą, kuriuo įmonė galėtų padengti kreditorinius įsipareigojimus, neįtrauktos gautinos sumos (debitoriai), kadangi debitorių įsiskolinimas neužtikrina, kad jie atsiskaitys su įmone, ir atsargos, kurių egzistavimas kelia pagrįstų abejonių. Tuo tarpu 2020 m. gruodžio 31 d. realiai turėjo turto už 24 562,96 Eur (18 493,96 Eur pinigai ir jų ekvivalentai + 6 069 Eur ilgalaikis turtas).

3.4.                      Skunde dėl UAB „E. E.“ įsiskolinimų nurodoma:

3.5.1.                      2019 m. balanse nurodoma, kad įmonės įsipareigojimus kreditoriams sudarė 56 618 Eur, 2020 m. – 60 798 Eur, tačiau skolos kreditorių dokumente nurodoma, kad įmonės kreditorinius įsipareigojimus 2019 m. sudarė 51 698,76 Eur, 2020 m. – 50 998,76 Eur. Be to, 2019 m. priskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio suvestinėje nurodoma, kad įmonės įsipareigojimo dydis darbuotojams sudaro 38 520,90 Eur, 2020 m. – 41 662,59 Eur.

3.5.2.                      Pažymima, kad skolos kreditorių dokumente nėra nurodyta, jog įmonė turi kreditorinių įsipareigojimų H. K. ir asociacijai „I. K.“. 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės kreditorinį įsipareigojimą H. K. pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 11 400 Eur, 2020 m. vasario 10 d. – 11 900 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės kreditorinį įsipareigojimą H. K. pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 1 000 Eur, 2020 m. vasario 10 d. – 1 800 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės kreditorinį įsipareigojimą asociacijai „I. K.“ pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 740 Eur, 2020 m. vasario 10 d. – 1 970 Eur.

3.5.3.                      Atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „B. I. C.“ vietoj UAB „E. E.“ sumokėjo pinigus kitiems subjektams, tuo UAB „B. I. C.“ tapo įmonės kreditore, t. y. iš viso UAB „B. I. C.“ pervedė kitiems subjektams 2019 m. – 38 702,27 Eur, o 2020 m. – 257,29 Eur. Pažymima, kad UAB „E. E.“ 2019–2020 m. buhalteriniuose dokumentuose nėra nurodyta UAB „B. I. C.“ už įmonę sumokėta 38 959,56 Eur suma.

3.5.4.                      Įmonėje 2020 m. sausio – vasario mėnesiais nedirbo nė vienas darbuotojas, todėl 2020 m. vasario 10 d. įmonės įsipareigojimas darbuotojams yra toks pats kaip ir įsipareigojimas 2019 m. gruodžio 31 d.

3.5.5.                      2020 m. gruodžio 31 d. įmonės kreditorių skolų dokumente nurodyta, kad kreditorinių įsipareigojimų dydis – 50 998,76 Eur, kai 2019 m. gruodžio 31 d. kreditorinių įsipareigojimų dydis buvo 51 698,76 Eur. Kadangi nėra duomenų, kada įmonė kreditorinius įsipareigojimus sumažino nuo 51 698,76 Eur iki 50 998,76 Eur, tai laikytina, kad 2020 m. vasario 10 d. įmonės kreditoriniai įsipareigojimai pagal skolų kreditoriams dokumentą buvo 50 998,76 Eur.

3.5.6.                      Bendras įmonės įsipareigojimų dydis, įskaitant įsipareigojimus H. K., asociacijai „I. K.“ bei UAB „B. I. C.“, 2019 m. sudarė 142 061,93 Eur, o 2020 m. vasario 10 d. – 144 149,22 Eur.

3.5.                      Taigi, 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki ir jos finansinė padėtis tik prastėjo, kai įmonė nuo 2019 m. nedengė kreditorinių įsipareigojimų ir tuo pačiu skolinosi iš UAB „B. I. C.“. Dėl to kreditoriniai įsipareigojimai tik didėjo, kol Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. iškėlė bankroto bylą.

3.6.                      2019 m. įmonės balanse nurodoma, kad įmonės nepaskirstytą pelną sudaro 83 977 Eur, kai tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad gryną pelną (nuostolį) sudaro 56 406 Eur nuostolių. Neaišku, kaip 2019 m. įmonė galėjo turėti 83 977 Eur dydžio nepaskirstytą pelną, kai pagal kasos knygą negavo pajamų ir pagal banko sąskaitas turėjo tik 74 209,95 Eur dydžio pajamų iš klientų. Tuo tarpu 2020 m. įmonės balanse nurodoma, kad įmonės nepaskirstytą pelną sudaro 76 472 Eur, kai tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad gryną pelną (nuostolį) sudaro 7 505 Eur nuostolių. Neaišku, kaip 2020 m. įmonė galėjo turėti 76 472 Eur dydžio nepaskirstyto pelno, kai pagal kasos knygą ir banko sąskaitas negavo pajamų. Taip pat neaišku, iš ko įmonė 2019 m. gavo 9 767,05 Eur, o 2020 m. – 76 472 Eur dydžio pajamų iš ūkinės veiklos. Šiuo atveju matyti, kad įmonė 2019 m. turėjo 74 209,95 Eur dydžio nepaskirstytą pelną, bet ne 83 977 Eur, o 2020 m. apskritai neturėjo nepaskirstyto pelno. Be to, nepaskirstytas pelnas neparodo įmonės finansinės padėties, o tik kokio dydžio pajamos gautos.

3.7.                      Skunde nesutinkama su teismo vertinta aplinkybe, kad nors įmonė turėjo daug kreditorių, tačiau nė vienas iš jų tuo metu, kai A. A. ėjo įmonės vadovo pareigas, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto iškėlimo. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog įmonės finansinė padėtis buvo gera. Priešingai, pradėjus bankroto procedūrą gauti dokumentai patvirtina, kad UAB „E. E.“ buvo nemoki ir nedengė kreditorinių įsipareigojimų. Įmonė tik skolinosi pinigus iš UAB „B. I. Construction“, jog galėtų padengti kreditorinį įsipareigojimą VSDFV, tačiau nesiekė padengti kreditorinių įsipareigojimų buvusiems darbuotojams ir kitiems kreditoriams. Pažymima, kad tik iš įmonės paskelbtų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos negalima kategoriškai spręsti, jog įmonė yra nemoki. Norint įvertinti įmonės nemokumą, reikalingi ir kiti finansiniai dokumentai. Tik pradėjus bankroto procedūrą išaiškėjo tikroji įmonės finansinė padėtis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kreditoriai turi teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros pradėjimo, o įmonės vadovo A. A. pareigos neatlikimas negali būti pateisinamas kreditorių teisių nepasinaudojimu.

3.8.                      Sodros (rekvizitai.lt) duomenis, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. įmonėje nebuvo dirbančių darbuotojų, nors prieš tai dirbo 7 darbuotojai, bei tik nuo 2020 m. spalio 27 d. įmonėje pradėjo dirbti 2 darbuotojai. Įmonė pagal 2019–2021 m. banko sąskaitos išrašus nuo 2019 m. liepos 27 d. negavo pajamų. Dėl to, apeliantų nuomone, įmonė nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. vasario 10 d. nevykdė veiklos. Taigi, įmonė sistemiškai neatsiskaitinėjo su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai, įskaitant buvusius darbuotojus ir pareiškėjus, tik didėjo. Be to, įmonėje nedirbo darbuotojai, ji nevykdė veiklos, negavo pajamų, o esamo turto vertė nedidelė. Šie duomenys leidžia pagrįstai daryti išvada apie įmonės nemokumą. Dėl to A. A. šiuo laikotarpiu turėjo su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadaręs pažeidė kreditorių interesus.

4.       A. A. atsiliepime į H. K. ir asociacijos „I. K.“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeista.

4.1.                      Atsiliepime teigiama, jog teismams teikiant prašymus dėl taikos sutarčių patvirtinimo bei 2019 m. lapkričio 11 d. taikos sutartį Nr. 3, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. lapkričio 6 d. taikos sutartį, kuri patvirtina Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu buvo išgautas A. A., kaip UAB „E. E.“ direktoriaus, elektroninis parašas, nors šių teismui teiktų dokumentų originalų jis nepasirašė ir jų turinys jam nėra žinomas. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminiais tyrimas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

4.2.                      Be to, UAB „E. E.“ yra reorganizuojama prijungimo būdu, prijungiant prie UAB „B. I. C.“. Dėl UAB „E. E.“ reorganizavimo nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. A. A. atleistas iš UAB „E. E.“ direktoriaus pareigų, ką patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas.

4.3.                      Pažymima, kad UAB „E. E.“ 2019 m. turėjo 83 977 Eur nepaskirstyto pelno, 2020 m. – 76 472 Eur nepaskirstyto pelno, o įmonės turtas 2019 m. buvo 143 491 Eur, 2020 m. – 140 166 Eur. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „E. E.“ 2019 m. buvo nemoki. Atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „E. E.“, vertino įmonės 2020 m. ir 2021 m. pirmųjų dviejų mėnesių balansus, t. y. kai A. A. jau nebuvo šios įmonės vadovu.

4.4.                      Atsiliepime nurodoma, jog nenurodoma, kad UAB „E. E.“ yra reorganizuojama prijungiant prie UAB „B. I. C.“, kuriai priklauso visos UAB „E. E.“ akcijos. Pagal reorganizavo sąlygas po reorganizavimo veikianti bendrovė – UAB „B. I. C.“ perims visą po reorganizavimo pasibaigiančios UAB „E. E.“ turtą, teises ir pareigas pagal sandorius. H. K. inicijuodamas UAB „E. E.“ nemokumo bylą, pats pažymi, kad UAB „B. I. C.“ priklauso atsakovės 100 proc. akcijų, kuri 2019 m. turėjo grynąjį pelną, siekiantį 92 618 Eur, kurį perkėlė 2020 m. veiklai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

H. K. ir asociacijos „I. K.“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantai iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. A. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

6.       Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7.       Siekiant atsakyti į apeliacinio skundo argumentus bei pašalinti kylančias abejones, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka bei ištyrė su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, iš teismų informacinės sistemos Liteko gavo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-761-553/2021, kuri minima apeliantų 2021 m. liepos 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose. 

8.       Apklaustas posėdyje H. K. iš esmės pakartojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas A. A. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingas išvadas dėl minėto administracinio nusižengimo požymių nebuvimo.

10.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, tame tarpe pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (pvz., nagrinėjamu atveju, įstatyme dėl įmonių bankroto).

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu, kadangi jis įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. Tuo tarpu nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nuo minėtos datos neteko galios, tačiau būtent šio įstatymo nuostatomis daugiausia bus remiamasi nagrinėjant pateiktą skundą bei sprendžiant A. A. atsakomybės klausimus, kadangi jos galiojo bylai reikšmingų faktų egzistavimo metu ir jų reikalavimus taip pat privalėjo vykdyti juridinių asmenų vadovai ar kiti teisės aktuose numatyti atsakingi asmenys.

12.       Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nurodoma, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, ĮBĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiškinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

13.       Taigi, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su įmonės nemokumu. Įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

14.       Pagal formuojamą teismų praktiką, juridinio asmens nemokumas siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-511/2020, Nr. 2AT-2-303/2021).

15.       Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to ĮBĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

17.       Vertinant, ar A. A. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti tikslų jo vadovavimo UAB „E. E.“ laikotarpį. Tiek pareiškime, tiek apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. UAB „E. E.“ vadovu buvo iki 2020 m. vasario 11 d. Vis dėlto iš VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad A. A. buvo UAB „E. E.“ vadovas nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 60–64). Tą patvirtina ir UAB „E. E.“ vienintelio akcininko 2020 m. sausio 31 d. sprendimas, kuriuo A. A. atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų ir paskirtas naujas direktorius (1 t., b. l. 65). Tuo tarpu Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu buvo tenkintas įmonės prašymas ir minėtame registre patikslinti duomenys apie įmonės vadovą (1 t., b. l. 66–71). Taigi, 2020 m. vasario 11 d. yra siejama tik su duomenimis apie UAB „E. E.“ vadovo pasikeitimą išviešinimu, o realiai A. A. buvo įmonės vadovu iki 2020 m. sausio 31 d. To nepaneigia ir su atsiliepimu A. A. pateiktas Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) sąrašas (2 t., b. l. 175), kuris patvirtina tik tai, kad A. A. valstybinio socialinio draudimo laikotarpis UAB „E. E.“ baigėsi 2019 m. rugpjūčio 20 d., tačiau neįrodo, jog tuo pačiu metu nutrūko ir darbo santykiai tarp UAB „E. E.“ ir A. A.. Todėl toliau šiame nutarime iš esmės analizuojamas A. A. vadovavimo laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. sausio 31 d.

18.       Nustačius, kad A. A. nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 31 d. buvo UAB „E. E.“ vadovu, kuriam kyla pareiga, esant pagrindui, pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, spręstina, jog jis atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius ir gali būti traukiamas atsakomybėn pagal šią teisės normą.

19.       Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas nesiaiškino ir nenustatė, kada UAB „E. E.“ tapo nemokia. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik įmonės 2019 m. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita bei neįvertino kitų įrodymų bei jų visumos. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai atsisakė išreikalauti pareiškėjų prašytus rašytinius įrodymus iš UAB „E. E.“ ir valstybės institucijų apie įmonės finansinę būklę, kurių patys pareiškėjai negalėjo gauti ir pateikti teismui. Vis dėlto šis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, t. y. buvo priimti pareiškėjų su apeliaciniu skundu pateikti UAB „E. E.“ finansiniai dokumentai, kurie įvertintini toliau šiame nutarime, bei surengtas žodinis bylos nagrinėjimas ir suteikta galimybė proceso šalims pareikšti prašymus, teikti įrodymus, duoti paaiškinimus.

20.       Iš UAB „E. E.“ balanso už 2019 m. matyti, kad bendrovė turėjo turto už 143 491 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 56 618 Eur (1 t., b. l. 74–75). Taigi, remiantis vien tik UAB „E. E.“ 2019 m. balanso duomenimis, įmonė neatitiko ĮBĮ įtvirtinto nemokios įmonės apibrėžimo, nes mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Vis dėlto, teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-798/2017). Teismų praktikoje pažymima, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvios aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje bylose Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1982-381/2018; 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1251-790/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1137-464/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-545-407/2021 ir kt.).

21.       Pažymėtina, kad iš 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad UAB „E. E.“ 2019 m. turėjo 56 406 Eur nuostolių, kai 2018 m. gavo 74 020 Eur pelno (1 t., b. l. 76). Atkreiptinas dėmesys, kad tokį sumažėjimą lėmė daugiau nei dvigubai sumažėjusios pardavimo pajamos, išaugusi pardavimo savikaina ir kitos veiklos sąnaudos. Tai rodo, kad 2019 m. įmonė dirbo nuostolingai.

22.       Kaip jau minėta, būtina įvertinti UAB „E. E.“ turėto turto realią vertę. Iš 2019 m. balanso nustatyta, kad įmonės turtą sudarė ilgalaikis materialus turtas – 8 664 Eur, bei trumpalaikis turtas – 134 827 Eur, t. y. atsargos – 40 394 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 75 225 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 19 208. Vis dėlto, teismo vertinimu, 2019 m. balanse apskaityta įmonės turto vertė neatitinka realios jo vertės.

23.       Šiuo atveju iš apeliantų su skundu pateiktų dokumentų apie debitorių skolas (apeliacinio skundo priedai Nr. 51, 56; 2 t., b. l. 168) matyti, kad 2019 m. ir 2020 m. debitorių skolos sudarė 85 151,01 Eur. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

24.       Tiek iš 2019 m. ir 2020 m. balansų, tiek iš tų pačių metų debitorių skolų dokumentų matyti, kad 2019 m. buvęs debitorinių skolų dydis nepakito ir 2020 m., kas leidžia daryti išvadą, kad nebuvo imamasi jokių veiksmų, siekiant išsiieškoti debitorines skolas, t. y. su debitoriais nebuvo sudaryti jokie susitarimai dėl skolų padengimo, taip pat nesikreipta į teismus dėl šių skolų išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net septyni kreditoriai nurodė, kad nėra skolingi UAB „E. E.“ (UAB „G.“, UAB „D.“, UAB „M. B.“, AAS „B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje, UAB „K. G“, BUAB „A. N.“) arba jų skola yra daug mažesnė (UAB „P.“) nei nurodyta įmonės debitorių sąrašuose (apeliacinio skundo priedas Nr. 82; 2 t., b. l. 168), t. y. jie nesutinka su 14 871,24 Eur dydžio įsiskolinimu UAB „E. E.“. Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „E. E.“ iškelta bankroto byla (apeliacinio skundo priedas Nr. 82; 2 t., b. l. 168), nustatyta, kad UAB „R.“ (2019 m. ir 2020 m. debitorių skolų dokumentuose nurodyta, kad ši įmonė UAB „E. E.“ skolinga 19 008,04 Eur) bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti UAB „E. E.“ 19 008,04 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pažymėta, kad net jeigu ir būtų patvirtintas UAB „R.“ bankroto byloje UAB „E. E.“ nurodomas finansinis reikalavimas, jo išieškojimas abejotinas, nes UAB „R.“ neturi realaus turto. Kadangi minėtos debitorinių skolų sumos yra ginčytinos ir jų išieškojimas abejotinas, jos negali būti įtrauktos į UAB „E. E.“ turto sudėtį. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir kitų debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti, todėl pagal teismų praktiką toks turtas taip pat nelaikytinas realiu UAB „E. E.“ turtu ir neįskaitytinas į įmonės turto vertę. Tas pats pasisakytina ir apie 2019 m. balanse įrašytą kitą trumpalaikį turtą – atsargas (40 394 Eur), kurių realumą, savikainą, likutines arba realizavimo vertes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

25.       Taigi, įmonės buhalteriniuose dokumentuose nurodytos debitorių skolos realiai nesutapo su įrašytomis balanse, kas leidžia abejoti 2019 m. balanso duomenimis. Vis dėlto, VĮ Registrų centrui pateikti duomenys, kol jie nėra nuginčyti, laikomi teisingais. Tačiau skaičiuojant realią UAB „E. E.“ 2019 m. turėto turto vertę iš bendrovės balanse nurodyto turto vertės išskaičiuotinos gautinų sumų (debitorių) ir atsargų, kurių egzistavimas kelia pagrįstų abejonių, vertės. Atsižvelgiant į tai, UAB „E. E.“ 2019 m. realiai turėjo turto už 27 872 Eur (143 491 Eur – 75 225 Eur – 40 394 Eur).

26.       Pasisakant dėl UAB „E. E.“ kreditorių, iš UAB „E. E.“ 2019 m. balanso nustatyta, kad per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 56 618 Eur (apeliacinio skundo priedas Nr. 52; 2 t., b. l. 168). Tuo tarpu iš skolų kreditoriams dokumento matyti, jog 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė kreditoriams buvo skolinga 51 698,76 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie į balansą ir skolų kreditoriams dokumentą įtraukti įsipareigojimai kreditoriams buvo pradelsti. Šią aplinkybę patvirtinta ir byloje esantys teismų procesiniai sprendimai:

26.1.                      Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė UAB „R. C.“ iš UAB „E. E.“ 4 724 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 50–54). Pagal skolų kreditoriams dokumento duomenis 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „E. E.“ vis dar buvo skolinga UAB „R. C.“ 2 795,01 Eur.

26.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė R. B. AS Vilniaus filialui iš UAB „E. E.“ 17 238,26 Eur skolą, 1 476,66 Eur nuostolių už negrąžintą įrangą, 209,05 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 553,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 57–59). Pagal skolų kreditoriams dokumento duomenis 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „E. E.“ vis dar buvo skolinga R. B. AS Vilniaus filialui 18 714,92 Eur.

26.3.                      Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė UAB „M.“ iš UAB „E. E.“ 12 866,29 Eur skolą, 279,41 Eur palūkanas, 911,51 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 354 Eur žyminį mokestį, 738,10 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2 t., b. l. 62–64). Pagal skolų kreditoriams dokumento duomenis 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „E. E.“ vis dar buvo skolinga UAB „M.“ 12 866,85 Eur.

26.4.                      Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė Advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „E. E.“ 1 331 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 67–68). Pagal skolų kreditoriams dokumento duomenis 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „E. E.“ vis dar buvo skolinga Advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“831 Eur.

27.       Pažymėtina, kad visi šie keturi kreditoriai yra įtraukti į UAB „E. E.“ 2019 m. skolų kreditoriams dokumentą ir pradelsti įsipareigojimai jiems tuo laikotarpiu sudarė 34 507,78 Eur, t. y. daugiau nei pusę nurodytų įsipareigojimų kreditoriams. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, likusios skolos kreditoriams, kurios pagal 2019 m. skolų kreditoriams dokumentą buvo 17 190,98 Eur, taip pat laikytinos pradelstomis, kadangi pagal balanso duomenis 2018 m. įmonės per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 57 803 Eur ir per metus laiko sumažėjo tik 1 185 Eur (57 803 Eur – 56 618 Eur). Tai rodo, kad beveik jokie įsipareigojimai kreditoriams nebuvo dengiami, todėl jie laikytini pradelstais.

28.       Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino tarp UAB „E. E.“ ir asociacijos „I. K.“ sudarytą 2019 m. spalio 24 d. taikos sutartį, pagal kurią UAB „E. E.“ įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 13 d. asociacijai „I. K.“ sumokėti 200 Eur skolą, 200 Eur dydžio nuostolius ir 30 Eur netesybas už kiekvieną kalendorinę dieną pradelstą pilnai įvykdyti įsipareigojimus (2 t., b. l. 28–30). Iki 2019 m. gruodžio 13 d. UAB „E. E.“ pervedė asociacijai „I. K.“ tik 200 Eur skolą (2 t., b. l. 69), tačiau nepadengė sutartų nuostolių, todėl nuo 2019 m. gruodžio 14 d. šis įmonės įsipareigojimas kreditorei asociacijai „I. K.“ laikomas pradelstu. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „E. E.“ buvo skolinga asociacijai „I. K.“ 740 Eur (200 Eur nuostolių + 18 dienų * 30 Eur netesybų).

29.       Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino tarp UAB „E. E.“ ir H. K. sudarytą 2019 m. lapkričio 11 d. taikos sutartį, pagal kurią UAB „E. E.“ įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėti 1 000 Eur skolą H. K. ir 20 Eur netesybas už kiekvieną kalendorinę dieną pradelstą pilnai įvykdyti įsipareigojimą (1 t., b. l. 36–37). Kadangi UAB „E. E.“ minėtos skolos sutartu terminu nesumokėjo, todėl nuo 2020 m. sausio 1 d. šis įmonės įsipareigojimas kreditoriui H. K. laikomas pradelstu.

30.       Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su A. A. atsiliepimo argumentu, kad minėtos taikos sutartys buvo suklastotos. Su atsiliepimu pateiktame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 173) nurodyta tik tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra aišku dėl kokių aplinkybių. Be to, Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atmetė UAB „E. E.“ prašymą dėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties panaikinimo (1 t., b. l. 41–48). Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas, gavęs pareiškėjos prašymą (tinkamai pateiktą ir pasirašytą elektroniniu parašu UAB „E. E.“ ir jos direktoriaus A. A.), pagrįstai imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią Taikos sutartį patvirtino, kuri sudaryta suteiktų teisinių paslaugų pagrindu. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinį procesą pagal UAB „E. E.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties nutraukė (1 t., b. l. 51–59). Taigi, tai patvirtina, kad tarp UAB „E. E.“ ir H. K. sudaryta taikos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad į skolų kreditoriams dokumentą nėra įtraukti įmonės įsipareigojimai H. K. ir asociacijai „I. K.“, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 1 740 Eur. Net šią sumą pridėjus prie skolų kreditoriams dokumente nurodytų įsiskolinimų, jie sudarytų 53 438,76 Eur sumą (51 698,76 Eur + 1 740 Eur), kuri vis vien nesutampa su 2019 m. įmonės balanse įrašytais įsipareigojimais kreditoriams (56 618 Eur). Pažymėtina, kad pagal 2019 m. gruodžio mėn. Priskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio suvestinę tuo laikotarpiu įmonė taip pat turėjo 38 520,90 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą. Be to, iš UAB „B. I. C.“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB „B. I. C.“ už UAB „E. E.“ pastarosios kreditoriams 2019 m. iš viso pervedė 40 202,27 Eur (apeliacinio skundo priedas Nr. 63; 2 t., b. l. 168), tokiu būdu tapdama UAB „E. E.“ kreditore. Pažymėtina, kad tarp UAB „E. E.“ ir UAB „B. I. C.“ nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl skolų dengimo, išdėstymo, todėl skola laikytina pradelsta. Tačiau nei 2019 m. balanse, nei tų pačių metų skolų kreditoriams dokumentuose nenurodyta, jog UAB „E. E.“ turi minėto dydžio įsipareigojimą UAB „B. I. C.“.

32.       Nagrinėjamu atveju sudėjus įsipareigojimus kreditoriams H. K., asociacijai „I. K.“, UAB „B. I. C.“, taip pat nurodytus skolų kreditoriams dokumentuose bei darbo užmokesčio įsiskolinimą darbuotojams susidaro, kad 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „E. E.“ turėjo 132 161,93 Eur kreditorinių įsiskolinimų. Vis dėlto, nustačius, kad į skolų kreditoriams dokumentą nėra įtraukti mažiausiai trys kreditoriai ir šiame dokumente nurodyti įsipareigojimai neatitinka nurodytų 2019 m. balanse, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad VĮ Registrų centrui pateikti duomenys, kol jie nėra nuginčyti, laikomi teisingais. Dėl to teismas laiko, kad UAB „E. E.“ pradelsti įsiskolinimai kreditoriams 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 56 618 Eur.

33.       Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau šiame nutarime UAB „E. E.“ turto ir įsiskolinimų dydžiai nustatyti 2019 m. gruodžio 31 d. Vis dėlto iš paties A. A. atsiliepimo ir su juo pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „E. E.“ realiai veiklos nevykdė jau nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. (2 t., b. l. 174–175), todėl laikytina, kad įmonės balanse 2019 m. gruodžio 31 d. nurodomos vertės turtas egzistavo ir 2019 m. gruodžio 14 d., t. y., kai asociacijos „I. K.“ reikalavimas į 200 Eur nuostolius tapo pradelstu. Pažymėtina, kad H. K. reikalavimas pradelstu laikytinas nuo 2020 m. sausio 1 d. Dėl to iš anksčiau balanse nurodytos kreditorių skolos sumos išskaičiuojami 540 Eur netesybų asociacijai „I. K.“ bei H. K. 1 000 Eur reikalavimas į skolą. Taigi, 2019 m. gruodžio 14 d. UAB „E. E.“ turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų 55 078 Eur (56 618 Eur – 540 Eur – 1 000 Eur) sumai, o tuo tarpu turto tik už 27 872 Eur. Tai rodo, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršijo jos realiai turėtą turtą.

34.       Įvertinęs UAB „E. E.“ finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis 2019 m. gruodžio 14 d. atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes įmonė nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų) ir jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. A. A., kaip UAB „E. E.“ vadovas, dar 2019 m. rugpjūčio 20 d., kai įmonėje baigėsi jo valstybinio socialinio draudimo laikotarpis (2 t., b. l. 175) turėjo žinoti apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, kuri vis blogėjo. Dėl to spręstina, kad vėliausiai nuo 2019 m. gruodžio 14 d., kai kreditorės asociacijos „I. K.“ reikalavimas tapo pradelstu, turi būti skaičiuojamas terminas imtis priemonių įmonės mokumui atkurti, kaip tai buvo numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje.

35.       Pažymėtina, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).

36.       Atmestini A. A. atsiliepimo teiginiai, kad jam nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tuo metu UAB „E. E.“ buvo reorganizuojama prijungiant prie UAB „B. I. C.“. Iš su atsiliepimu pateikto priedo Nr. 2 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. priimtos reorganizavimo sąlygos, pagal kurias UAB „E. E.“ turėjo būti prijungta prie UAB „B. I. C.“ (2 t., b. l. 174). Vis dėlto į bylą nėra pateikta daugiau jokių duomenų, kad UAB „E. E.“ reorganizavimo procesas vyko realiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis iškelti UAB „E. E.“ bankroto bylą palikta nepakeista, nustatyta, jog UAB „B. I. C.“ 2020 m. sausio 20 d. raštas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuriame bendrovė nurodo reorganizavimo procesą sustabdžiusi, paneigia aplinkybes dėl UAB „E. E.“ reorganizavimo. Be to, iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė minėtą reorganizavimo procesą (1 t., b. l. 176–178). Dėl to vien reorganizavimo sąlygų parengimas negali būti laikomas pakankamai veiksminga priemone siekiant atkurti įmonės mokumą. Be to, aplinkybė, jog faktiškai UAB „E. E.“ veiklos nevykdė, nepateisina A. A. elgesio, neeliminuoja jo, kaip įmonės vadovo pareigų, kadangi įmonė nebuvo uždaryta, likviduota, realiai reorganizuota ir toliau egzistavo kaip rinkos dalyvis, potencialiai galintis įgyti teises bei pareigas, ką patvirtina ir toliau didėję įsipareigojimai įmonės kreditoriams.

37.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo priimtos UAB „E. E.“ reorganizavimo sąlygos, tačiau iki 2019 m. gruodžio 14 d., kai kreditorės asociacijos „I. K.“ reikalavimas tapo pradelstu ir įmonė realiai buvo nemoki, nebuvo imtasi jokių efektyvių priemonių įmonės mokumui atkurti, o jos įsipareigojimai vis didėjo. Tuo tarpu nuo 2019 m. gruodžio 14 d. per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus UAB „E. E.“ vadovas A. A. apskritai nesiėmė jokių veiksmų įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. A. vėliausiai 2020 m. sausio 28 d. (2019 m. gruodžio 14 d. + 45 dienos) privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E. E.“. Jis šios pareigos neįvykdė ir pažeidė kreditorių, tame tarpe ir H. K. bei asociacijos „I. K.“, interesus.

38.       Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybės bendrovės vadovui taikymo, teismas neturi pareigos vertinti įmonės dalyvio (ne)veikimo dėl priemonių įmonės mokumui atkurti. Ši aplinkybė, kaip ir įstatyme nustatyta kita sąlyga (t. y., kad nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), aktuali tik įmonės vadovui ir siejama su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jam pareiga nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-303/2021).

39.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino kreditorių nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E. E.“. Atkreipiamas dėmesys, kad kreditoriai turi teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei pradėjimo, o jos vadovas A. A. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl tokios procedūros pradėjimo. Be to, atsižvelgiant į anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką, UAB „E. E.“ kreditorių (nesi)kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo svarbus tik skaičiuojant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, kuriems pasibaigus įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju A. A., kaip UAB „E. E.“ vadovas, suvokdamas sunkią įmonės finansinę būklę, t. y. kad jo valdoma įmonė dėl pradelstų įsipareigojimų kreditoriams tapo nemoki ir jos mokumas nebuvo atkurtas, turėjo pareigą nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu vien aplinkybė, jog kreditoriai nepasinaudojo savo teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepaneigia, kad A. A., kaip UAB „E. E.“ vadovas, neatliko savo pareigos, nustatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje.

40.       Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju A. A. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Dėl šios priežasties skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir klausimas išspręstinas iš esmės – priimtinas naujas nutarimas ir A. A. pripažįstamas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

41.       Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams yra numatyta bauda nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

42.       Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, o jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

43.       Skiriant A. A. nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad nėra nustatyta A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog A. A. anksčiau baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 76–78). Byloje nėra kitų A. A. asmenybę charakterizuojančių duomenų (šeiminė, finansinė padėtis ir pan.). Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti A. A. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio – 1 400 Eur baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

H. K. ir asociacijos „I. K.“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                Valdas Vitunskas