Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-812-2010].doc
Bylos nr.: 2-812/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                              Civilinė byla Nr. 2-812/2010     

                                            Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

                                                              

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Lagūna“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1400-265/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,AV Fasadai“ ieškinį atsakovui daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Lagūna“, tretysis asmuo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra Klaipėdos padalinys, dėl skolos, nuostolių ir netesybų priteisimo.       

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „AV Fasadai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo DNSB „Lagūna“ 73 738,33 Lt skolos, 41 544,99 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo 73 738,33 Lt skolos nuo 2009-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 306 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį 118 590 Lt turtą bei pinigines lėšas.

 Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi areštavo atsakovo DNSB „Lagūna“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 118 590 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leido atsakovui iš areštuoto turto (piniginių lėšų) išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad atsakovui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai ir prašoma priteisti pinigų suma – 115 283,32 Lt yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovas turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismo teigimu, kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui tenkintinas. Dėl šių priežasčių šis klausimas spręstinas nepranešus atsakovei (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas DNSB ,,Lagūna“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti arba spręsti dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir apie galimai nusikalstamą atliktų darbų aktus pasirašiusių asmenų, bei valstybinių lėšų nepagrįsto gavimo veiklą pranešti prokuratūrai. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos dėl viešojo intereso buvimo. Ieškovas įsipareigojo atlikti devynių aukštų gyvenamojo namo fasadų renovaciją – fasado šiltinimo darbus, kurie pagal konkursinį pasiūlymą turėjo būti užbaigti dar 2009 m. gruodžio mėnesį. Darbai iki šiol nėra užbaigti. Rangovas (ieškovas) buvo parinktas konkurso būdu. Daugiabučio namo renovacijai yra paimta paskola už kurią gyventojams reikia mokėti kas mėnesį įmokas. Teismui areštavus bendrijos lėšas yra užkertamas kelias daugiabučio namo renovacijai, nes stabdomas finansavimas, bendrija negalės grąžinti bankui paskolos. Dėl namo šiltinimo darbų finansavimo stabdymo patirs didelę žalą visi namo gyventojai, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

2. Projektas finansuojamas Valstybės ir banko, todėl nepagrįstai nurodoma, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimu. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia 2009 m. rugpjūčio 11 d. atliktų darbų aktu ir jo pagrindu išrašyta 2009 m. rugpjūčio 12 d. sąskaita faktūra. Ieškovas deklaravo, kad yra atlikęs darbų už 1 340 167,47 Lt, tačiau ekspertizės metu atlikus darbų apmatavimus objekte paaiškėjo, kad rangovas yra atlikęs darbų tik už                      1 167 877,69 Lt. Už neatliktus darbus ieškovui jau yra sumokėtos valstybinės lėšos. Ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, todėl tuo atveju jeigu atsisakytų naikinti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų spręsti dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuris būtų tokio dydžio, kad būtų galima užbaigti daugiabučio namo renovaciją ir padengti visus susidariusius nuostolius.

3. Pagal byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, kad rangovo atstovas V. Z. atliktų darbų aktuose deklaravo neteisingus atliktų darbų duomenis ir reikalauja pinigų tvirtindamas, kad rangovas tuos darbus neva yra atlikęs, t y. siekiama didelės turtinės naudos apgaule. Bendrijos administratorė V. A. taip pat pasirašė atliktų darbų aktus už neatliktus darbus. Dėl tokių veiksmų nukentėjo viso namo gyventojų interesai, todėl teismas, gindamas viešąjį interesą, turi pranešti apie galimai nusikalstamą vieką prokuratūrai kaip numatyta CPK 300 straipsnyje.

Ieškovas UAB ,,AV Fasadai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje ieškinio suma yra didelė ir yra pagrindas manyti, jog atsakovas turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo padėtį. Šioje byloje ginčas yra kilęs tarp rangovo ir užsakovo, kaip privačių juridinių asmenų, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad ši daugiabučio namo renovacija yra susijusi su viešuoju interesu. Rangos darbai iki šiol nėra užbaigti, nes atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo atsiskaityti už darbus. Statinio ekspertizės atlikto audito duomenys apie faktiškai atliktus darbus neatitinka tikrovės.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų ar neveikimo būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo negalimumo tikimybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-304/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-404/2008 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma – 118 590 Lt, tokia pinigų suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį. Todėl teigti, jog atsakovas turi pakankamai turto ir dėl to bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos dėl viešojo intereso buvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-658/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, nes byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo tarp dviejų juridinių asmenų, iš kurių vienas atstovauja daugiabučio namo savininkų interesus.

CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai, o kitos aplinkybės – galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Todėl atmestini apelianto skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo.

Atskiruoju skundu apeliantas prašo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo galimybę. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, todėl tai nėra apeliacijos dalykas šioje byloje (CPK 312 str.).

Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl CPK 300 straipsnio taikymo. Šios apeliacijos dalykas yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kuris kaip minėta, sprendžiamas vertinant aplinkybės bei įrodymus susijusius su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Tokioje civilinio proceso stadijoje nėra daromos jokios išvados dėl ieškinio pagrįstumo bei ieškinio pagrįstumui pagrįsti pateiktų įrodymų vertinimu. Todėl teisėjų kolegija dėl minėtų apelianto argumentų nepasisako.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies            1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Alė Bukavinienė

 

                                                                                                            Konstantinas Gurinas 

                                                        

                                                                                                            Nijolė Piškinaitė