Civilinė byla Nr. 2-1099/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00176-2014-6.

Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serauta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-3414-640/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Serauta“ iškelta bankroto byla, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Conlex“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,,Serauta“ ir bankroto administratoriumi skirti UAB ,,Bankroto bankas“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 3 250,57 Lt, savo įsipareigojimų nevykdo, todėl yra pagrindas kelti atsakovui bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Serauta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto bankas“ bei nutarė atlikti kitus veiksmus, susijusius su bankroto bylos iškėlimu.

Teismas nurodė, kad 2014 m. sausio 24 d. teismo pranešimu atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį bei pranešime nurodytus rašytinius įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo mokumą. 2014 m. kovo 12 d. atsakovui teismo pranešimas buvo įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalis), tačiau per nustatytą terminą teismo pranešime nurodyti dokumentai nebuvo pateikti.

Teismas nustatė, kad atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. kovo 20 d. buvo skolingas 796,27 Lt, 2014 m. kovo 13 d. valstybės biudžetui ir fondams skolingas 1 920,44 Lt. Iš valstybės įmonės Registrų centre esančio bendrovės balanso už 2012 metus teismas nustatė, kad įmonės per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64 928 Lt, tačiau turto įmonė turėjo tik už 24 829 Lt. Tuo tarpu, duomenų, kad įmonės turimas turtas padidėjo, nėra. Iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012 metus nustatęs, kad įmonė 2012 metus baigė su 35 572 Lt grynojo nuostolio, teismas sprendė, kad pagal turimus duomenis UAB „Serauta“ įsipareigojimai kreditoriams viršija jos daugiau kaip pusę į balansą įtraukto turto vertės. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Serauta“ nemoka darbuotojams atlyginimo, galbūt yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla ir skirtinas administratorius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Serauta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Conlex“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovas UAB „Conlex“ reikalavimo teisę kildina iš jo ir UAB „AD Baltic“ 2013 m. lapkričio 14 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/11/14-1 (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius UAB „AD Baltic“ perdavė ieškovui reikalavimo teisę į UAB „Serauta“ 3 250,57 Lt įsiskolinimo sumą. Tačiau ieškovas nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną atsakovas UAB „Serauta“ buvo skolingas 3 250,57 Lt UAB „AD Baltic“, nors tokio dokumento privalomumą pagrindžiant skolos, skaičiuotinų netesybų sumas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3, 50, 60 ir 61 punktai, numatantys, kad tarpusavio skolų sumos yra įforminamos tarpusavio skolų suderimo aktais.
2. Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovas netinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, susijusius su skolininko informavimu apie ketinimą suėjus nustatytam skolos sumokėjimo terminui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas pateikė UAB „Serauta“ adresu Panerių g. 11, Vilniuje, siųsto 2013 m. lapkričio 14 d. pranešimo kopiją, kuris buvo grąžintas siuntėjui neįteiktas. UAB „Serauta“ biuro adresas niekuomet nebuvo Panerių g. 11, Vilniuje. Nuo 2013 m. gegužės 30 d. atsakovo biuro adresas yra registruotas Metalo g. 6A, Vilniuje.
3. Pagal ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti pateikiamas, jei įmonė nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Šiuo atveju ieškovo reikalavimo teisė kildinama iš Reikalavimo perleidimo sutarties ir nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo tiesiogiai atsakovui suteiktomis paslaugomis.
4. UAB „Serauta“ skola UAB „AD Baltic“ 2013 m. spalio 31 d. pagal tarpusavio skolų suderinimo dokumentą Nr. 6 sudarė 2 786,58 Lt. Tačiau atsakovas, vykdydamas savo įsipareigojimus, 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2014 m. vasario 28 ir 2014 m. kovo 26 d. atliko mokėjimus, kuriais UAB „AD Baltic“ sumokėjo bendrą 1 800 Lt sumą. 2014 m. kovo 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu Nr. 1 UAB „AD Baltic“ patvirtino, kad UAB „Serauta“ skola sudaro 986,58 Lt. Visus UAB „Serauta“ atliktus mokėjimus neprieštaraudama priėmė UAB „AD Baltic“, kuri pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 3.1.12 punktą šias lėšas per 5 darbo dienas turėjo pervesti ieškovui. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad UAB „Serauta“ sumokėtos lėšos yra pervestos. Nesant duomenų apie Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas ieškovui privalėtas pervesti sumas, ieškovo reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo dėl nesumokėtos 3 250,57 Lt sumos vertintinas kaip reikalavimas dar kartą gauti lėšas, kurias atsakovas, nežinodamas apie reikalavimo teisės perleidimą, jau yra sumokėjęs pradiniam savo kreditoriui.

Ieškovas UAB „Conlex“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. 2013 m. lapkričio 15 d. atsakovui adresu Panerių g. 11, Vilniuje, buvo siųstas UAB „Conlex“ pranešimas dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo. Neįteikus šio pranešimo ieškovas vykdydamas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą pakartotinai 2013 m. lapkričio 28 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą atsakovo buveinės adresu – Didlaukio g. 19-9, Vilniuje. Taigi, ieškovas tinkamai įvykdė pareigą informuoti atsakovą apie reikalavimo įvykdymą ir ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
2. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jo biuro adresas niekada nebuvo Panerių g. 11, Vilniuje. Tačiau Ilgalaikėje didmeninio pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2969-11/04, atsakovo sudarytoje su UAB „AD Baltic“, šalių rekvizituose nurodytas atsakovo UAB „Serauta“ adresas Didlaukio g. 19-9, Vilniuje ir veiklos vieta Panerių g. 11, Vilniuje. Atsakovo veiklos adresas Panerių g. 11, Vilniuje yra nurodomas ir interneto tinklalapiuose infoplius.lt, imones.balsas.lt, bizin.lt, imones.lt, autoreviu.lt, imones.ekonomika.lt, VilniausDiena.lt, Visa Lietuva.lt. Be to, interneto tinklapių lenta.lt ir skelbiu.lt duomenimis UAB „Serauta“ vardu buvo išplatinti skelbimai, kuriais buvo siūlomos autoserviso paslaugos, o kontaktuose nurodytas adresas – Panerių g. 11, Vilniuje.
3. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, siekė išspręsti klausimą ne formaliai taikydamas ĮBĮ nuostatas, bet atsižvelgdamas į realią atsakovo finansinę padėtį bei jo gebėjimus atsiskaityti su savo kreditoriais. Teismas savo iniciatyva aiškinosi realią atsakovo finansinę situaciją, nes atsakovas per teismo nustatytą 30 dienų terminą nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Toks reikalaujamų dokumentų nepateikimas vertintinas kaip sąmoningas blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimas, todėl teismas pagrįstai konstatavo atsakovo nemokumą.
4. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pagal 2013 m. spalio 31 d. pagal tarpusavio skolų suderinimo dokumentą Nr. 6 jo skola UAB „AD Baltic“ sudarė 2 786,58 Lt, tačiau Priede Nr. 1 A prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/11/14-1 nurodyta, jog atsakovo įsiskolinimą sudaro 2 786,58 Lt skola ir 463,99 Lt metinės palūkanos. Tuo tarpu apie atsakovo atskirajame skunde nurodytus skolos pamokėjimus pradiniam kreditoriui UAB „AD Baltic“ ieškovas nebuvo informuotas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Šios bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Serauta“, teisėtumas ir pagrįstumas.

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, jog yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Per definitionem, pateiktą šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1389/2013). Pažymėtina, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1031/2008, Nr. 2-185/2010, Nr. 2-2377/2011 ir Nr. 2-2561/2011).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas nurodė, kad iš valstybės įmonės Registrų centro esančio atsakovo balanso už 2012 metus matyti, kad įmonės per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64 928 Lt, tačiau įmonė turėjo tik 24 829 Lt vertės turto (b. l. 50). Iš atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012 metus teismas nustatė, kad atsakovas 2012 metus baigė turėdamas 35 572 Lt nuostolių (b. l. 49). Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija apie draudėjo viešus duomenis patvirtina, jog 2014 m. kovo 20 d. atsakovas turėjo 796,27 Lt dydžio pradelstą skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 51). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. kovo 13 d. raštas patvirtina, kad atsakovas UAB „Serauta“ 2014 m. kovo 13 d. valstybės biudžetui buvo skolingas 1920,44 Lt, iš jų 1749,35 Lt nesumokėtų mokesčių ir 171,09 Lt delspinigių (b. l. 52). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos išsamiai išnagrinėjo byloje esančius atsakovo finansinius dokumentus, įvertino byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, skolomis ir galimybe skolas sumokėti. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės nenurodo jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovas yra mokus ir pirmosios instancijos teismo išvadas pripažinti neteisingomis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas į bylą nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad įmonė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, yra gaunamos pajamos, t. y. kad imamasi kokių nors veiksmų įmonės realiam mokumui atstatyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, nesusijusiais su atsakovo finansine padėtimi ir nepateikia jokių paaiškinimų bei duomenų apie savo turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovo nemokumo ir nustatytų įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondui bei valstybei.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo reikalavimas nėra susijęs su ieškovo tiesiogiai atsakovui suteiktomis paslaugomis, taip pat kad teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo siekia pakartotinai gauti atsakovo jau sumokėtas sumas bei ginčija ieškovo nurodyto atsakovo skolos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pabrėžtina, kad ĮBĮ  5 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės administracijos vadovas. Pagal ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalį įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/11/14-1 pradinis kreditorius UAB „AD Baltic“ ieškovui UAB „Conlex“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Serauta“ 3 250,57 Lt skolą, kurią sudaro 2 786,58 Lt skola ir 463,99 Lt metinės palūkanos (b. l. 5-8). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo pateiktas 2013 m. spalio 31 d. UAB „Serauta“ ir UAB „AD Baltic“ tarpusavio skolų suderinimo dokumentas Nr. 6 patvirtina, jog UAB „Serauta“ buvo skolinga UAB „AD Baltic“ 2 786,58 Lt (b. l. 86). Tuo tarpu iš atsakovo pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad atsakovas nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. kovo 26 d. sumokėjo UAB „AD Baltic“ 1 800 Lt (b. l. 91), tačiau iš šių dokumentų nėra galimybės spręsti, kokiu pagrindu buvo atlikti atsakovo nurodyti mokėjimai ir ar šiais mokėjimais buvo dengiama ta pati skola, kurią UAB „AD Baltic“ perleido ieškovui UAB „Conlex“. Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog buvo sumokėta dalis skolos, šioje byloje sprendžiant bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą iš esmės nėra reikšminga, nes kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų visa 2013 m. spalio 31 d. buvusi atsakovo skola UAB „AD Baltic“ nėra padengta, taigi įvertinus byloje ieškovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius jo reikalavimo teisę, net ir įskaičius ieškovui atsakovo sumokėtą 1 800 Lt sumą, pareiškėjas išliktų atsakovo kreditoriumi, galinčiu inicijuoti atsakovo bankroto bylos iškėlimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, tai yra įrodyti reikalavimo į skolininką teisę. Todėl kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti. Kreditorių piniginių reikalavimų dydis paprastai nustatomas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo įsakymu, taip pat dokumentais, rodančiais skolininko skolos pripažinimą ir pan., tačiau jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškinio teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnis), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje, nes šioje stadijoje kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis, t. y. skolininko atsakomybė prieš kreditorių, nenustatinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2006). Be to, pagal ĮBĮ 26 straipsnį tikslius kreditorių reikalavimus tvirtina teismas jau po bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovas netinkamai įvykdė ĮBĮ reikalavimus, susijusius su skolininko informavimu apie ketinimą suėjus nustatytam skolos sumokėjimo terminui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vertindamas šį atsakovo argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ  6 straipsnio 2 dalis nustato, jog kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas  atsakovui UAB „Serauta“ adresu Panerių g. 11, Vilniuje, išsiuntė 2013 m. lapkričio 14 d. pranešimą, kuriuo informavo apie Reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei informavo, kad atsakovui per 31 dieną nuo pranešimo gavimo nesumokėjus jame nurodytos 3 250,57 Lt skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo (b. l. 18). Šis pranešimas atsakovui buvo neįteiktas ir 2013 m. lapkričio 15 d. grąžintas siuntėjui neradus gavėjo (b. l. 19). Atsakovui UAB „Serauta“ adresu Didlaukio g. 19-9, Vilniuje išsiųstas pranešimas 2013 m. lapkričio 28 d. taip pat buvo grąžintas siuntėjui (b. l. 20). Byloje esanti Ilgalaikė didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2969-11/04, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „AD Baltic“, kurios pagrindu susidariusi skola Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista ieškovui, patvirtina, kad šalių rekvizituose buvo nurodyta atsakovo veiklos vieta Panerių g. 11, Vilniuje (b. l. 9-12). Be to, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad interneto tinklalapiuose taip pat buvo skelbiama, jog atsakovas veiklą vykdo adresu Panerių g. 11, Vilniuje (b. l. 105-117). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmiau nurodytus bylos duomenis, sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovas pagrįstai pranešimą atsakovui siuntė adresu Panerių g. 11, Vilniuje. Vertindamas atsakovo atskirajame skunde ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad esminis kriterijus sprendžiant dėl tinkamo atsakovo informavimo apie ieškovo ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pranešimo įteikimas atsakovo buveinės adresu. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo buveinė yra registruota adresu Didlaukio g. 19-9, Vilniuje. Atsakovas šios aplinkybės neneigė ir neginčijo. Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovas pranešimą apie ketinimą kreiptis dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo išsiuntė minėtu atsakovo buveinės adresu. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį šis pranešimas laikomas įteiktu atsakovui praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo, t. y. 2013 m. gruodžio 3 d. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2014 m. sausio 20 d., t. y. praėjus 48 dienoms nuo 2013 m. gruodžio 3 d., todėl darytina išvada, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas nepažeidus ieškovo pranešime atsakovui nustatyto 31 dienos termino įsipareigojimams įvykdyti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, susijusius su skolininko informavimu apie ketinimą suėjus nustatytam skolos sumokėjimo terminui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Apibendrindamas pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, konstatavo, jog yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą, nes įmonė iš esmės yra nemoki. Šiuo konkrečiu atveju bankroto byla atsakovui UAB „Serauta“ iškelta vadovaujantis ne formaliais kriterijais, tačiau tinkamai įvertinus įmonės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai konstatavus visus ĮBĮ numatytus nemokumo požymius. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Višinskienė