Civilinė byla Nr. 2-217-400/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03901-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,

sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,

dalyvaujant ieškovui P. J., ieškovo atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

atsakovės atstovams K. M., advokatui Rimvydui Jasevičiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

nustatė:

Ginčo ir šalių argumentų esmė. Ieškovas P. J. (toliau- ieškovas) ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo teismo panaikinti 2019-08-05 Panevėžio Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 4074,91 žalos atlyginimo ir atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- atsakovės bendrovė) ieškinį dėl 4074,91 Eur žalos atlyginimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad tarp šalių 2019-03-01 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas atsakovės bendrovėje vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms. 

2019-04-09 Danijos policija vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė baudą už Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009, 2009-10-21 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 8 str. 3 d. pažeidimą, o ne vairuotojui. Minėtas teisės aktas įpareigoja vežėją UAB “ (duomenys neskelbtini)” tinkamai pildyti dokumentus ir pateikti viena po kitos atliktų kabotažo operacijų įrodymus. Ieškovas, vykdydamas darbo funkcijas, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 nuostatų. Nurodė, kad ieškovas nebuvo apmokytas ir instruktuotas kaip pildyti ir kokius atitinkamai dokumentus turi pildyti, kurie atitiktų kabotažo operacijų įrodymų, pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1072/2009, apibrėžtį. Darbuotojas turėjo būti apmokytas, tinkamai instruktuotas.

Teismo posėdžio metu, papildomai paaiškino, kad P. J. vykdė visus darbdavio rašytinius ir elektroninių ryšių priemonėmis perduotus nurodymus, dėl visų veiksmų, tame tarpe ir dėl dokumentų pildymo buvo atsiklausiama darbdavio, todėl darbdavio nurodymų nepažeidė ir elgėsi pagal konkrečius darbdavio nurodymus, todėl darbdavys nurodydamas kaip ir kokius dokumentus pildyti prisiėmė atsakomybę. Patikrinimo metu policijos pareigūnams buvo pateikti visi ieškovo turėti ir pagal darbdavio nurodymą pildyti dokumentai. Bet kokiu atveju priteistinas iš darbuotojo galimos žalos dydis negalėtų viršyti trijų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Mano, kad darbdavys turi prisiimti visą riziką dėl teisingo dokumentų pildymo, rengimo, pateikimo vairuotojui, vairuotojo apmokymo pildant dokumentus. Todėl šiuo atveju priskirti vien tik darbuotojui visą neigiamų padarinių kilimo, darbdaviui vykdant transporto paslaugų veiklą, riziką, iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį.

Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas į darbą atsakovės bendrovėje buvo priimtas ne vien vairuoti transporto priemonę, bet atlikti ekspeditoriaus pareigas t.y. tinkamai užpildyti krovinio vežimo dokumentus. Į ieškovo darbines pareigas vairuotojo- ekspeditoriaus pareigas įėjo ir tiesioginis bendradarbiavimas su krovinių užsakovais.. Būtent iš jų ieškovas sužinodavo, ką ir kur vežti. Visą mėnesį ieškovas komandiruotėje vežiojo krovinius, dokumentų pagrindu juos paimdavo iš nurodytos vietos ir nuvežęs į paskirties vietą priduodavo, reikalingus dokumentus pats pildydavo ir tinkamai juos užpildydavo. Pervežimo dokumentai tik vėliau pasiekdavo atsakovę. Ieškovas niekada nėra sakęs, kad nemoka ar nežino kaip pildyti dokumentus, kokių dokumentų pagrindu galėjo atlikti krovinių pervežimą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai papildomai paaiškino, kad 2019 m kovo 2 d. šalys pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtą atsakovės turtą. Atsakovė pasirašytinai darbuotoją susipažindino su pareiginiais nuostatais, kuriuose buvo numatytos vairuotojo teisės ir pareigos bei atsakomybė. 2019 m. balandžio 25 d. darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta pagal LR Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį.

Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 9 d. ieškovas buvo sustabdytas Danijos policijos pareigūnų dokumentų patikrinimui. Ieškovas, pažeisdamas pareigybinius nuostatus, policijos pareigūnams pateikė savo ranka pilnai neužpildytą krovinio važtaraštį, tačiau nepateikė spausdinto pilnai užpildyto 2019 m. balandžio 5 d. krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas policijos pareigūnams taip pat pateikė savo ranka pilnai neužpildytą krovinio vežimo dokumentą „Combined Transport“, jame neįrašęs datos bei vilkiko ir priekabos valstybinių numerių, nors vykdydamas krovinių pervežimus 2019 m. kovo 5 - 7 dienomis analogiškus dokumentus buvo pilnai užpildęs. Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.1.18 punktas numatė vairuotojo pareigą, kad prieš atliekant „Combined Transport“ (kombinuotas transportas), būtina užpildyti „Combined Transport“ dokumentą ir įsitikinti, kad būtų visi su kroviniu susiję tvarkingai užpildyti dokumentai. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Už tai, kad ieškovas Danijos policijos pareigūnams pateikė ne visus ir netinkamai užpildytus dokumentus, policijos pareigūnai padarė išvadą, kad nėra aiškių tarptautinio transporto ir kabotažo įrodymų ir atsakovei skyrė 30000 DKK baudą. Danijos policijos pareigūnai sulaikė ieškovo automobilį iki bauda bus sumokėta, todėl ieškovas labai skubiai 2019 m. balandžio 9 d. padare 30000 DKK (4018,70 Eur) tarptautinį mokėjimo pavedimą, kuriuo sumokėjo paskirtą baudą, ir už kurio atlikimą sumokėjo 419,64 DKK (56,21 Eur). Viso atsakovė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkamu darbinių funkcijų vykdymu, patyrė 4074,91 Eur materialinę žalą.

Taip pat nurodė, kad 2019 m. balandžio 14 d. atsakovui su atsakovės automobiliu grįžus iš komandiruotės, atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. iš ieškovo pareikalavo pasiaiškinimo dėl blogai užpildytų krovinio dokumentų, ko pasėkoje atsakovė turėjo sumokėti baudą. Į atsakovės reikalavimą pasiaiškinti dėl blogai užpildytų krovinio dokumentų 2019 m. balandžio 23 d. raštu ieškovas  paaiškino, kad vykdydamas darbo funkcijas, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jokių teisės normų nepažeidė.

 Atsakovės atstovo nuomone, šioje dalyje, ieškovo reikalavimus yra nepagrįstas bei atmestinas, paliekant galioti DGK sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinė kvalifikacija.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo P. J. ir atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2019-03-01 Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju -ekspeditoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2019-04-25 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 36 straipsnio 3 dalį  ( b. l. 48). 2019-03-02 tarp ieškovo P. J. ir atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Materialinės atsakomybės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalys susitarė, jog vairuotojas- ekspeditorius prisiima visišką materialinę atsakomybę, kad atlyginti žalą, kuri tame tarpe apima tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kilusią dėl jo kaltės, įskaitant atvejus, kai darbuotojas neorganizuoja ar netinkamai organizuoja darbdavio interesų, įskaitant turtą, apsaugą (3.1 punktas). Ieškovas pasirašytinai Darbuotojų, susipažinusių su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnale buvo supažindintas su vairuotojo- ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose buvo numatytos vairuotojo teisės ir pareigos bei atsakomybė. Vairuotojo- ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.1.17 punktas numatyta, kad vairuotojo pareiga, pasikrovus ar prisikabinus pakrautą puspriekabę, įsitikinti, kad yra visi reikiami ir taisyklingai užpildyti pakrauto krovinio dokumentai: a) siuntėjo pavadinimas ir adresas, jo parašas: b) vežėjo pavadinimas, adresas ir jo parašas: c) krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas, jo parašas ir krovinio pristatymo data (gavus krovinį); d) krovinio perdavimo vieta ir data bei krovinio paskirties vieta; e) krovinio pobūdžio ir taikymo pakavimo metodo aprašymas įprastais žodžiais, o jei pavojingas krovinys- visuotinai pripažintas jo aprašymas, pakuotės, vienetų skaičius, specialūs pakuočių žymenys ir numeriai: f) bendra krovinio masė su įpakavimu arba kitais mato vienetais nurodytas krovinio kiekis: g) motorinės transporto priemonės ir priekabos valstybiniai numeriai. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Prieš atliekant „Combined Transport“ (kombinuotas transportas), būtina užpildyti „Combined Transport“ dokumentą ir įsitikinti, kad būtų visi su kroviniu susiję tvarkingai užpildyti dokumentai. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama (2.1.18 punktas). Laiku ir tiksliai pildyti kelionės lapą, vežamų krovinių važtaraščius (jeigu yra būtinybė), „Combined Transport“ dokumentą bei kitą papildomą dokumentaciją. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. (2.1.19 punktas).

2019-03-01 atsakovės bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo tarnybinės komandiruotės nuo 2019-03-02 iki 2019-04-14 ieškovas darbinių pareigų vykdymui buvo komandiruotas į Daniją ir Vokietiją krovinių pervežimui. 2019-04-09 ieškovo vairuojamą transporto priemonę, kurios valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Mejrup stovėjimo aikštelėje Holstebromotorvejen, 7500 Holstebro, patikrino Danijos policijos pareigūnas, ir nustatė pažeidimus. Baudos skyrimo dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vairuotojas P. J. patikrinimo metu atliko pirmąjį kabotažinį krovinių gabenimą Lietuvoje registruotu sunkvežimiu (duomenys neskelbtini) su Danijoje registruota puspriekabe (duomenys neskelbtini), iš Federacijos į Hjorringą, nors nebuvo jokių aiškių dokumentų, kad tai tarptautinis pervežimas iš Kilio Vokietijoje į Taulovą Danijoje. Nebuvo pateikta jokių dokumentų apie prekių pristatymo datą, prekių perėmimo datą ir vietą, taip pat apie bendrą prekių svorį arba prekių kiekį. Taip pat nebuvo jokių aiškių dokumentų apie vykdomą kabotažinį pervežimą, nebuvo pateikta dokumentų apie prekių perėmimo datą ir vietą. Dėl 2019-04-09 nustatytų pažeidimų Šiaurės Jutlandijos policija atsakovei skyrė 30000 DKK (4018,70 Eur) baudą. Kad atsakovė sumokėjo baudą įrodo atsakovės į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas.

Vairuotojo pareiginiuose nuostatuose (toliau Nuostatai), su kuriais ieškovas yra supažindintas pasirašytinai nurodyta, kad vairuotojas savo darbe vadovaujasi: Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių III skyriaus kabotažas 8 straipsniu (1.5.6. punktas); Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 56/2006 taisyklių II skyriaus ekipažas, vairavimo trukmė, pertraukos ir poilsio laikotarpiai,6, 7, 8, 9 straipsniai (1.5.7. punktas); Europos parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiama direktyva 92/106EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (1.5.9. punktas); įgytomis žiniomis pagal vairuotojo kvalifikaciją (95 kodas) (1.5.13 punktas). Antrame Nuostatų skyriuje nurodyta, kad vairuotojas privalo turėti, rinkti ir saugoti laivo – kelto bilietus, „Vokietijos KIEI uosto gate pass“ (uosto vartų pasas) bei Danijos Federacijos uosto „Combined Transport“ (kombinuotas transportas) dokumentus (2.1.10 punktas); mokėti užpildyti „Combined Transport“ (kombinuotas transportas) dokumentą, kuriame turi būti nurodyti krovinio paėmimo data, vilkiko ir prikabinamos puspriekabės numeris, uostas ir jo numeris, išvykimo data, vairuotojo vardas ir pavardė, vežėjas, vairuotojo parašas (2.1.11 punktas); mokėti užpildyti krovinio važtaraštį (2.1.12 punktas); pasikrovus ar prisikabinus pakrautą puspriekabę, įsitikinti, kad yra visi reikiami ir taisyklingai užpildyti pakrauto krovinio dokumentai. Nevykdžius šio reikalavimo važiuoti draudžiama (2.1.17 punktas); prieš atliekant „Combined Transport“ (kombinuotas transportas), būtina užpildyti „Combined Transport“ dokumentą ir įsitikinti, kad būtų visi su kroviniu susiję tvarkingai užpildyti dokumentai. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama (2.1.18 punktas); laiku ir tiksliai pildyti kelionės lapą, vežamų krovinių važtaraščius (jei yra būtinybė), „Combined Transport“ dokumentą bei kitą papildomą dokumentaciją. Neįvykdžius šio reikalavimo važiuoti draudžiama (2.1.19 punktas); pasiėmus puspriekabę iš uostų vairuotojas turi patikrinti: ar yra pakrauto krovinio ar kelių pakrautų krovinių važtaraščiai ar jie gerai ir tvarkingai užpildyti. Jeigu nėra apie tai nedelsiant informuoti transporto vadybininką. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama (2.1.20 punkto d papunktis). Vairuotojas turi teisę nepaklusti transporto vadybininko ar vadovo nurodymams, jei nurodymai prieštarauja teisės aktams (3.3 punktas). Nuostatų ketvirtame skyriuje nurodyta, kad vairuotojas materialiai atako už laiku ir teisingai neužpildytus krovinio važtaraščius, „Combined Transport“ (kombinuotas transportas) dokumentus ir visus kitus dokumentus, susijusius su transportuojamu kroviniu (4.3 punktas); už nepateiktus dokumentus, kurie įrodo jo atvykimą į šalį, kovinio paėmimo vietą bei datą, krovinio pakrovimo vietą bei laiką, krovinio važtaraščius (4.4 punktas). Nors ieškovas nurodė, kad su Nuostatais buvo supažindintas, tik po tai, kai jau Danijos policijos pareigūnai skyrė baudą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau ir Reglamentas) 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad krovinių vidaus vežimo kelių transportu paslaugos, kurias priimančiojoje valstybėje narėje teikia vežėjas ne rezidentas, laikomos atitinkančiomis šį reglamentą tik tuomet, kai vežėjas gali pateikti aiškių atvykstamojo tarptautinio vežimo ir kiekvienos priimančiojoje valstybėje narėje viena po kitos atliktų kabotažo operacijų įrodymų. Pirmoje pastraipoje nurodytuose įrodymuose pateikiama ši informacija apie kiekvieną operaciją: a) siuntėjo pavadinimas, adresas ir parašas; b) vežėjo pavadinimas, adresas ir parašas; c) krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas, jo parašas ir krovinio pristatymo data (gavus krovinį); d) krovinio perdavimo vieta ir data bei krovinio paskirties vieta; e) krovinio pobūdžio ir taikyto pakavimo metodo aprašymas įprastais žodžiais, o jei tai pavojingas krovinys – visuotinai pripažintas jo aprašymas, pakuotės vienetų skaičius, specialūs pakuočių žymenys ir numeriai; f) bendra krovinio masė su įpakavimu arba kitais mato vienetais nurodytas krovinio kiekis; g) motorinės transporto priemonės ir priekabos valstybiniai numeriai.

2019-04-08 ieškovas Kilio uoste (Vokietija) priėmė užsakovo Uno Transport A/S krovinį Danijoje registruotoje puspriekabėje Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentą iš Jelgavos (Latvija) pervežimui į Daniją. 2019-04-09 ieškovas su atsakovės transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš Mabjerg gyvenvietės, esančios netoli Hostebro miesto (Danija) ir aplinkkelyje ties Mejrup buvo sustabdytas Šiaurės Jutlandijos (Danija) policijos pareigūnų dokumentų patikrinimui (automobilio tachografo parodymai). Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovas atliko pirmąjį kabotažinį krovinių gabenimą Lietuvoje registruotu sunkvežimiu KMM su Danijoje registruota puspriekabe, (duomenys neskelbtini), iš Fredericijos į Hjorringą, nors nebuvo jokių aiškių dokumentų, kad tai tarptautinis pervežimas iš Kylio Vokietijoje į Taulovą Danijoje. Nebuvo pateikta jokių dokumentų apie prekių pristatymo datą, prekių perėmimo datą ir vietą, taip pat apie bendrą prekių svorį arba prekių kiekį. Ieškovas policijos pareigūnams pateikė pilnai neužpildytą krovinio važtaraštį (toliau- važtaraštis), tačiau nepateikė spausdinto pilnai užpildyto 2019-04-05 krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini).

 CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti važtaraštį. Važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatytos įrodomosios reikšmės. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, kad sutinka su jame nurodytais duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį ir jų neatitiktis vežėjui buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėjas tokį važtaraštį pasirašė, toks jo veikimas gali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi pareiga atlikti visa tai, kas būtina, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas, tenka abiem šalims. CMR važtaraštis yra standartinės formos, atitinkami jo duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vieta, siuntėjas, gavėjas, kt., išdėstyti viename lape ir visada nurodomi konkrečioje jiems skirtoje važtaraščio skiltyje, todėl jų patikrinimas profesionaliam darbuotojui yra palengvintas. Be to, šiuolaikinės ryšio, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijos sudaro galimybę vežėjo darbuotojui operatyviai susisiekti su savo darbdaviu, ir, kilus neaiškumui, pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus ir jų netinkamo įvykdymo riziką. Vežėjas, siekdamas sumažinti šią riziką ir užtikrinti tinkamą sutarčių vykdymą, gali pasinaudoti šiomis ir kitomis protingai prieinamomis priemonėmis, pvz., darbuotojų kvalifikacijos palaikymu ir kėlimu. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, krovinio siuntėjui nepateikus važtaraščio, šį važtaraštį turėjo pareigą užpildyti krovinio pervežėjas (atsakovė).

Dėl CMR važtaraščio. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2019-04-08 Kilio uoste (Vokietija) priimdamas krovinį užsakovo Uno Transport A/S krovinį nerado krovinį lydinčių dokumentų (krovinio važtaraščio) ir iškart paskambino atsakovės vadovui K. M., ieškovo tvirtinimu pastarasis telefonu jam nurodė užpildyti važtaraštį, tačiau tikslių duomenų nesuteikė, pagal K. M. suteiktus duomenis jis ir užpildęs 2019-04-08 turėtą krovinio važtaraščio blanką. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas K. M. neneigė, kad ieškovas jam skambino, tačiau jis nurodęs ieškovui susirasti siuntėjo važtaraštį. Teismo posėdžio metu, K. M. paaiškino, kad nesuradęs siuntėjo važtaraščio, ieškovas turėjo galimybę kreiptis į užsakovo Uno Transport A/S vadybininką, neneigė, kad informaciją apie minėtą krovinį jam taip pat buvo prieinama ir policijos pareigūnams patikrinimo metu, būtent jis, persiuntė per kelias minutes krovinio siuntėjo užpildyta važtaraštį. Teismas, atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovai teismui nenurodė ir tuo pačiu nepateikė jokių įrodymų, kad gabenamų krovinių dokumentų užpildymų turėjo rūpintis užsakovas Uno Transport A/S. Taigi, iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė nepasirūpino pareiga tinkamai informuoti ieškovą (darbuotoją) apie 2019-04-08 pervežamo krovinio tinkamą pervežimo dokumento (važtaraščio) įforminimą. Teismo nuomone, darbdavys, nesiimdamas aktyvių veiksmų kontroliuojant krovinio pervežimą, kad jis vyktų pagal atsakovės ir kliento sudarytą sutartį, sutiko su tuo, kad krovinio pervežimas 2019-04-08 įvyks vairuotojo-ekspeditoriaus, šiuo atveju ieškovo, nuožiūra ir pasitikėjimu, taigi veikė savo rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos sukeltus padarinius. Atsakovė teigia, kad ieškovas, kaip darbuotojas nesugebėjo atlikti jam pavestų pareigų, nebuvo tinkamas šiam darbui, kadangi, vykdydamas šias pareigas, per trumpą laikotarpį padarė ne vieną darbo drausmės pažeidimą, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią didesnei žalai kilti, t.y. nekontroliavo darbuotojo (ieškovo) bei nedavė jam tikslių instrukcijų, kurių nevykdymas sudarytų sąlygas ieškovo, kaip darbuotojo, materialinei atsakomybei kilti. Taigi, tokio ieškovo elgesio negalima suprasti kaip darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Nors ieškovas su atsakove buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, teismas sprendžia, jog darbdavys privalėjo įrodyti darbuotojo kaltę, tačiau to nepadarė. Kadangi byloje nenustatyta, jog ieškovas neatliko ar netinkamai atliko darbines pareigas, susijusias su jam su 2009-04-08 krovinio gabenimo dokumento (važtaraščio) tinkamu užpildymu, atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t.y. neįrodė, kad ieškovas, turėjo (gavo) tikslias instrukcijas 2009-04-08 krovinio pakrovime, jų nevykdė (atsisakė vykdyti), teismas sprendžia, jog nėra pagrindinės darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, o būtent, darbuotojo kaltės dėl atsiradusios žalos (CPK 178 str.). Byloje nenustatyta materialinės atsakomybės sąlygų viseto, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl važtaraščio netinkamo užpildymo yra neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl „Combined Transport“ dokumento. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-04-09 ieškovas su atsakovės transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš Mabjerg gyvenvietės, esančios netoli Hostebro miesto (Danija) ir aplinkkelyje ties Mejrup buvo sustabdytas Šiaurės Jutlandijos (Danija) policijos pareigūnų dokumentų patikrinimui. Patikrinimo metu ieškovas policijos pareigūnams pateikė savo ranka pilnai neužpildytą krovinio vežimo dokumentą „Combined Transport“, jame neįrašęs datos bei vilkiko ir priekabos valstybinių numerių.

Esant tokioms aplinkybėms teismas, sutikdamas su Darbo ginčų komisijos išvadomis konstatuoja, kad ieškovas netinkamai atliko darbo pareigos – Danijos policijos pareigūnams atliekant ieškovui priklausančio sunkvežimio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su Danijoje registruota puspriekabe, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas, patikrinimą vykdant kabotažinį krovinių gabenimą, pateikė savo ranka pilnai neužpildytą krovinio vežimo dokumentą „Combined Transport“, jame neįrašęs datos bei vilkiko ir priekabos valstybinių numerių už tai darbdaviui buvo skirta bauda – kilusi iš pareigos, nustatytos pareiginiuose nuostatuose, ir įstatymuose, pažeidimo, t.y. Danijos transporto ministerijos 2012-11-12 paskelbto krovinių gabenimo įstatymo Nr. 1051 17 str. 3 pastraipos 3 p. ir Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 str. 3 pastraipos c, d, f p., kuriuos ieškovas pažeidė. Taigi, ieškovo darbo pareigų pažeidimo, kaip materialinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo faktas nustatytas, nes buvo pažeisti vairuotojo pareiginiai nuostatai, Danijos Karalystės įstatymai dėl krovinių gabenimo ir Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklės. Ieškovas privalėjo tinkami atlikti savo darbo funkcijas, t.y. įsitikinti, kad yra visi reikiami ir taisyklingai užpildyti pakrauto krovinio dokumentai. Įgyvendinti šias pareigas jis galėjo ėmęsis konkrečių veiksmų, nurodytų darbdavio patvirtintuose Nuostatuose, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, jų neatliko. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovas turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgūdžių, privalėjo ir pats rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. 

Pareiga atlyginti žalą atsiranda kai darbo sutarties šalis savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padaro žalą (DK 151 str.). Tam, kad konkrečiam asmeniui būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos sąlygos: 1) reali žala; 2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, darbo sutarties šalis, dėl kurios kaltės kita sutarties šalis patyrė žalą, privalo ją atlyginti.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 153 straipsnyje, reglamentuojama darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos, nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 154 straipsnyje. DK 154 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis.

DK 153 – 154 straipsniuose nurodytos nuostatos patvirtina, kad darbuotojas yra ribotos atsakomybės subjektas – jo atsakomybė darbdaviui ribojama trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais, o esant dideliam neatsargumui šešiais vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais, nebent konkretus atvejis patenka tarp išimtinų atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą savo veiksmais padarytą žalą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, neatsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę; tai asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę; reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją. Tokia darbdavio teisė yra pirmiausia reglamentuota DK 151 straipsnis ir CK 6.280 straipsnio 1 dalis, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra patyręs vairuotojas, turintis, kaip pats nurodė,  30 metų vairuotojo darbo stažą, todėl būdamas profesionalus vairuotojas ir žinodamas CMR važtaraščio pildymo tvarką, Reglamente nurodytus reikalavimus, priimdamas krovinį turėjo saugoti Nuostatuose nurodytus dokumentus, įsitikinti, kad yra visi reikiami ir tinkamai užpildyti dokumentai, o jų nesant - tinkami užpildyti dokumentus arba nevykdyti kabotažinio krovinių gabenimo. Ieškovui to nepadarius ir lengvabūdiškai tikintis, kad nebus atliktas policijos pareigūnų patikrinimas, atsakovei buvo skirta bauda. Todėl atmestini ieškovo ir ieškovo atstovo argumentai, kad vien tik vežėjas, šiuo atveju atsakovė, pati yra atsakinga už jai skirtą baudą ir atsiradusią žalą turi išsiieškoti iš užsakovo Uno Transport A/S, o ne iš ieškovo.

Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė sudariusi civilinę sutartį su trečiuoju asmeniu sutartį su trečiuoju asmeniu (užsakovu) Uno Transport A/S, nusišalino nuo pareigos kontroliuoti savo darbuotoją, nesuteikė tikslių instrukcijų kaip darbuotojas turi elgtis, kai šis į jį kreipėsi dėl duomenų, kurių reikėjo CMR važtaraščio užpildymui, 2019-04-08 priimant krovinį pervežimui ir toks atsakovės samdančio darbuotojus asmens elgesys teismo vertinamas kaip nerūpestingas ir neapdairus. Tai taip pat patvirtina tokių atsakovės veiksmų ir jos darbuotojo (ieškovo), padariusio atsakovei žalos, priežastinį ryšį, t. y. atsakovės darbuotojo (ieškovo) darbo kontrolė pagal padarytos žalos ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu prigimtį lėmė žalos, kaip atsakovės neteisėto veikimo ir neveikimo rezultato, atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Tokiu būdu atsakovė taip pat iš dalies turi prisiimti neigiamas pasekmes, iš to atsiradusius nuostolius. 

Teismui nustačius, kad atsakovės prašoma atlyginti žala padaryta dėl to, kad ne vien ieškovas neužtikrino, jog Danijos policijos pareigūnams atliekant patikrinimą dėl kabotažinio krovinių gabenimo būtų pateikti tik visi Reglamente numatyti ir tinkamai užpildyti dokumentai, o jų neturint nebūtų kroviniai gabenami. Žala padaryta atsakovui einant darbo pareigas. Žala atsirado tiek dėl ieškovo  netinkamai atliktų darbo pareigų, bet ir atsakovės nerūpestingumo, nekontroliavo darbuotojo (ieškovo) bei nedavė jam tikslių instrukcijų, kurių nevykdymas sudarytų sąlygas ieškovo, kaip darbuotojo, materialinei atsakomybei kilti ir dėl to atsakovė privalėjo sumokėti paskirtą baudą .

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad žalą darbuotojas padarė dėl didelio neatsargumo, nors atsakovės reikalaujamos atlyginti žalos dydis neviršija ieškovo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (800,64 Eur x 6 = 4803,84 Eur). Žalos dydžio nustatymo atveju teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės (darbdavio) nerūpestingumu kvalifikuotina, kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų ir turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos turtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas, todėl teismas vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinęs tai atsakovė, be pagrindo priskyrė ieškovui visą riziką, kylančią iš atsakovės vykdomos veiklos, susijusios su kroviniu pervežimu, ir kartu visas neigiamas pasekmes, kurios atsirado materializavusis aptariamai komercinei ir gamybinei rizikai.  sprendžia, kad iš ieškovo atsakovės naudai turi būti išieškotina 2037,45 Eur žalos atlyginimas (DK 151 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).F

Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų teismas plačiau taip pat nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti ir neįtakoja teismo priimto sprendimo esmės.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Šioje byloje patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų. Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistini 61,12 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 procentai) iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 325 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 9,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Atsakovė taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 574 Eur (500 Eur atstovavimo išlaidų ir 74 Eur vertimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 procentai) iš ieškovo atsakovės naudai priteistini 287 Eur bylinėjimosi išlaidų

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270, 284, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2037,45 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 325 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 287 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą  61,12 Eur žyminio mokesčio ir 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660. 

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-08-05 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 4074,91 Eur žalos atlyginimo, netenka galios.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.