Civilinė byla Nr. e2-1359-601/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00499-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko autobusų parkas“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transrevis“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuriuo UAB „Jurbarko autobusų parkas“ pasiūlymas atviro konkurso (tarptautinio pirkimo) „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Jurbarko rajone paslaugos“, kuriam suteiktas Nr. 682417 (toliau – Pirkimas), pripažintas laimėtoju, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra netinkamas, nes netenkina Pirkimo sąlygose keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų, t. y. perkančiajai organizacijai maksimali priimtina savikaina yra 1,00 Eur/km, tuo tarpu trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta 0,54 Eur/km dydžio savikaina. Nors kaip matyti iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. trečiojo asmens kreipimosi į atsakovę, jo sąnaudos teikiant tokio pobūdžio paslaugas tris metus iš eilės (2020 m., 2021 m., 2022 m.) viršijo 1,00 Eur/km. Be to, trečiojo asmens 2021 m. finansinėje ataskaitoje patvirtinama, jog jis apskritai išsilaiko tik su perkančiosios organizacijos pagalba (gauna dotacijas iš perkančiosios organizacijos). Taigi, šiame Pirkime trečiasis asmuo siūlo įkainį, kuris nesudaro jokios galimybės užtikrinti tinkamo paslaugos teikimo (nes pats trečiasis asmuo jau yra pripažinęs, jog kelerius metus iš eilės jo sąnaudos viršija Pirkime numatytą perkančiosios organizacijos priimtiną dydį), tačiau nepagrįstai tikisi, jog perkančioji organizacija vėl kompensuos patiriamus nuostolius. Juolab, kad šiuo atveju trečiojo asmens pasiūlytas įkainis net 46 proc. skiriasi nuo kito tiekėjo pasiūlyto įkainio Pirkime, o bendra pasiūlymo kaina beveik 30 proc. mažesnė nei visų pasiūlymų vidurkis, kas reiškia, kad perkančioji organizacija privalėjo įsitikinti pasiūlytos kainos pagrįstumu. To nepadarius, perkančiosios organizacijos sprendimas įtraukti trečiąjį asmenį į pasiūlymų eilę laikytinas neteisėtu, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus bei VPĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatytas neįprastai mažos kainos pagrindimo taisykles.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
3. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skirti baudą ieškovei UAB „Transrevis“ dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir VPĮ procedūrinių reikalavimų nesilaikymo, jos dydį nustatant teismo nuožiūra, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad nėra jokių abejonių, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko neįprastai mažos kainos pasiūlymo prezumpcijos atvejo, taip pat nėra jokių duomenų, kurie turėtų sukelti perkančiajai organizacijai pagrįstų abejonių dėl trečiojo asmens galimybių vykdyti Pirkimo sutartį ir atitinkamai sudarytų teisę pasinaudoti savo diskrecija ir paprašyti trečiojo asmens pateikti neįprastai mažos kainos pasiūlymo pagrindimą. Atsakovė akcentuoja, kad šiame Pirkime paslaugos būtų teikiamos būtent su perkančiosios organizacijos suteiktomis elektrinėmis transporto priemonėmis, kas suteikia galimybę Pirkimo dalyviams pasiūlyti mažesnes kainas, nei dirbant su savo transporto priemonėmis. Atsakovės nuomone, ieškovė tiesiog neperskaitė Pirkimo sąlygų ir pateikė pasiūlymą, paskaičiuotą su kainomis, teikiant paslaugas su savo transporto priemonėmis. Kita vertus, atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką, neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, ypač kai pasiūlytos kainos neįprastumas grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu. Šiuo atveju, pasak atsakovės, ji neturi jokio pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo neįvykdys Pirkimo sutarties, nes jis visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ją įvykdys ir analogiškas paslaugas jau yra teikęs perkančiajai organizacijai iki šio Pirkimo paskelbimo. Tuo tarpu tai, kad trečiasis asmuo 2022 m. kreipėsi į atsakovę dėl keleivių vežimo vietiniais reguliaraus susisiekimo maršrutais tarifų dydžių peržiūrėjimo, ar tai, kad komerciškai nenaudingi maršrutai buvo dotuojami, neįrodo, kad trečiasis asmuo nėra pajėgus vykdyti šiame Pirkime sudarytą sutartį. Anot atsakovės, ieškovės minimas raštas yra daugiau negu metų senumo, nežinomos rašto rengimo aplinkybės, priežastys, be to, minėtame rašte trečiasis asmuo prašė peržiūrėti prieš du metus nustatytus tarifus. Savo ruožtu dotacijos yra teikiamos vežėjams tik už paslaugų teikimą komerciškai nenaudingais maršrutais, t. y. ieškovė taip pat gautų dotacijas už tokių paslaugų teikimą, jeigu būtų pripažinta šio Pirkimo laimėtoja.
III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
5. Trečiasis asmuo UAB „Jurbarko autobusų parkas“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė negali kelti reikalavimų, nurodytų ieškinyje (pripažinti neteisėtu sprendimą laikyti UAB „Jurbarko autobusų parkas“ pasiūlymą Pirkimo laimėtoju), nes 2023 m. spalio 9 d. pretenzijoje buvo reikalaujama panaikinti sudarytą eilę, atmesti UAB „Jurbarko autobusų parkas“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymo eilę, bet ne panaikinti sprendimą trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti Pirkimo laimėtoju. Kita vertus, vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą, kuriame yra nurodyta neįprastai maža kaina, kai dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos pagrįstumo įrodymų. Tuo tarpu šiuo atveju, atsakovė neprašė pagrįsti neįprastai mažą kainą, todėl nėra pagrindo reikalauti atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, kaip buvo suformuotas reikalavimas pretenzijoje. Ieškovė, teikdama pretenziją, galėjo reikalauti, kad atsakovė prašytų trečiojo asmens pagrįsti neįprastai mažą kainą, o ne atmesti pasiūlymą, taip pažeidžiant VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas.
6. Trečiojo asmens teigimu, jeigu aukščiau nurodytų argumentų nepakaktų ieškovės ieškiniui atmesti, ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį pagrįsti neįprastai mažą kainą, nes trečiojo asmens kaina buvo 29,5 proc. mažesnė nuo pasiūlymų vidurkio. Tuo tarpu tai, kad trečiasis asmuo 2022 m. kreipėsi į atsakovę dėl keleivių vežimo vietiniais reguliaraus susisiekimo maršrutais tarifų dydžių peržiūrėjimo, ar tai, kad komerciškai nenaudingi maršrutai buvo dotuojami, taip pat nesudaro pagrindo abejoti trečiojo asmens pajėgumu vykdyti Pirkimo metu sudarytą sutartį. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu buvo prašoma perskaičiuoti įkainius dėl 2016 m. birželio 30 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susiekimo maršrutais viešųjų paslaugų tiekimo sutarties Nr. G6-102, t. y. natūralu, kad per 6 metus išaugę paslaugų teikimo kaštai viršijo sąnaudas, nes per 6 metus nebuvo perskaičiuota kaina, kaip tai numatyta 2016 m. birželio 30 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susiekimo maršrutais viešųjų paslaugų tiekimo sutarties Nr. G6-102 7 punkte. Be to, vieno kilometro keleivių vežimo kaštų, patiriamų pagal 2016 m. birželio 30 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susiekimo maršrutais viešųjų paslaugų tiekimo sutartį Nr. G6-102, negalima lyginti su kaštais, numatytais šiame Pirkime, dėl visiškai skirtingų techninių specifikacijų ir patiriamų skirtingų išlaidų (pvz., pagal 2016 m. sutartį paslaugos teikiamos su tiekėjo transporto priemonėmis, kurioms naudojamas dyzelinis kuras, tuo tarpu ginčo Pirkime paslaugos bus teikiamos su perkančiosios organizacijos suteiktomis elektrinėmis transporto priemonėmis). Trečiasis asmuo taip pat akcentavo, kad ieškovas neteisingai teigia, jog trečiasis asmuo išsilaiko perkančiosios organizacijos pagalba. Anot trečiojo asmens, 2021 m. finansinėje ataskaitoje nurodyta dotacija, nėra atsakovės skirta dotaciją trečiojo asmens įmonės veiklos finansiniams nuostoliams dengti, o yra konkrečios sutarties vykdymo nuostolių padengimas, kurie susidaro pagal Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2010 m liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nenurodytų kategorijų asmenims taikomos nuolaidos ir dėl šių nuolaidų negautas pajamas, kaip kad numatyta 2016 m. birželio 30 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susiekimo maršrutais viešųjų paslaugų tiekimo sutarties Nr. G6-102 2.8 ir 2.9 punktuose. Tai nuostoliai, kurie nepriklauso nuo keleivių vežėjo (pvz. nėra nuvažiuojamas kilometražas, kaip numatyta keleivių vežimo sutartyje, nutraukiami sutartyje numatyti maršrutai, dėl pasikeitusio perkančiosios organizacijos poreikio, vežami keleiviai, kuriems yra užtikrinamas nemokamas vežimas ir iš tokių keleivių vežimo nėra gaunama pajamų). Tokias pat dotacijas gauna beveik visi keleivių vežėjai, vykdantys keleivių vežimą reguliariais maršrutais, įskaitant ir UAB „Transrevis“. Pvz. UAB „Transrevis“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. pasirašytos keleivių vežimo paslaugų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susiekimo maršrutu M23 Alytus–Punia–Butrimonys–Eigirdonys sutarties Nr. SUT-738 6.3 punkte bei UAB „Transrevis“ 2023 m. balandžio 18 d. pasirašytos keleivių vežimo Vilniaus rajono Juodšilių krypties maršrutais paslaugų sutarties Nr. A56(1)-527-(3.18E) 3.6 punkte yra numatytas nuostolių kompensavimas.
7. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad perkančioji organizacija visais atvejais turi pareigą įsitikinti tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, todėl privalo prašyti tiekėjo pagrįsti pasiūlymo kainos ar jos sudedamųjų dalių kainą visais atvejais, kai pasiūlymo kaina perkančiajai organizacijai atrodo neįprastai maža. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nėra numatyta kriterijų, kuriais remiantis perkančioji organizacija pasiūlymo kainą turėjo vertinti kaip neįprastai mažą (nenustačius neįprastai mažos kainos prezumpcijos) bei į tai, jog perkančiajai organizacijai trečiojo asmens pasiūlyme pateikti įkainiai neatrodė ekonomiškai nepagrįsti, tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės pateikti vienareikšmiško įvertinimo, ar šiuo konkrečiu atveju ieškovės nurodomų aplinkybių visetas (ne)sudaro prielaidų abejoti trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumu. Tarnyba pažymėjo, kad ta aplinkybė, ar atsakovė, atlikdama Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos vertinimą ir būdama pakankamai rūpestinga, iš turimos informacijos viseto turėjo objektyvų pagrindą Pirkimo laimėtojo pasiūlyme nurodytus paslaugų teikimo įkainius vertinti kaip neįprastai mažus, yra fakto klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus tiek ieškovės nurodytas aplinkybes, tiek atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų kainas ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 5 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 682417 „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Jurbarko rajone paslaugos“. Pirkimo objektas buvo skaidomas į dvi atskiras dalis, kurių kiekvienai sudaroma atskira sutartis, t. y. I dalis – Jurbarkas Nr. 2 (miesto maršrutas, kurio ilgis 127,2 km (darbo dienomis) + 81 km (šeštadieniais)) ir Jurbarkas Nr. 2A (miesto maršrutas, kurio ilgis 141,7 km) bei II dalis – R-1 Jurbarkas–Tauragė–Jurbarkas (priemiesčio maršrutas, kurio ilgis 194,8 km). Pasiūlymai Pirkimui turėjo būti pateikti iki 2023 m. rugsėjo 11 d. Iš byloje esančių duomenų spręstina, kad pasiūlymus Pirkimui (abiejose dalyse) pateikė ieškovė UAB „Transrevis“ ir trečiasis asmuo UAB „Jurbarko autobusų parkas“.
9. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R4-24E-1665 informavo Pirkimo dalyvius apie Pirkimo I ir II dalyse nustatytas pasiūlymų eiles ir laimėjusius pasiūlymus, t. y., kad laimėjusiu dalyviu abejose Pirkimo dalyse pripažintas UAB „Jurbarko autobusų parkas“.
10. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo turiniu.
11. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė ieškovei atsakymą ir trečiojo asmens pasiūlymą.
12. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu, sprendė, jog trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neadekvati (nereali), niekaip neatitinkanti rinkos sąlygų, t. y. neįprastai maža, todėl 2023 m. spalio 9 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, ir sudaryti naują pasiūlymo eilę.
13. Perkančioji organizacija 2023 m. spalio 12 d. išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir priėmė sprendimą pretenzijos netenkinti, motyvuodama tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina lyginant su visų Pirkime pateiktų tiekėjų pasiūlymų kainų viduriu, yra mažesnė ne 30 proc., o tik 29,45 proc., todėl perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir galėjo pastarąjį pasiūlymą pripažinti laimėtoju.
14. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl perkančiosios sprendimo pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą abiejose Pirkimo dalyse laimėjusiu, nepaisant to, kad, ieškovės nuomone, trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė neįprastai mažą kainą. Tačiau prieš pasisakydamas dėl ginčo esmės, teismas pirmiausia atsako į trečiojo asmens procesinio pobūdžio argumentus, susijusius su išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos
15. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė negali kelti reikalavimų, nurodytų ieškinyje, nes pretenzijoje buvo suformuluoti kitokie reikalavimai. Išties, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4233 straipsnio 2 dalis draudžia ieškinyje reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu; ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (to paties straipsnio 3 dalis); keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis). Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
16. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, nagrinėjamu atveju ieškovė pretenzijoje prašė panaikinti sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, ir sudaryti naują pasiūlymo eilę. Tuo tarpu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėtoju. Tiek pretenzijos, tiek ieškinio pagrindą sudaro argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlytos neįprastai mažos kainos. Teismo vertinimu, nors pretenzijoje suformuluoti reikalavimai nėra identiški ieškinyje suformuluotam reikalavimui, akivaizdu, kad ieškovė tiek ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tiek teisme kvestionuoja perkančiosios organizacijos sprendimą – neatmesti trečiojo asmens pasiūlymą, o pripažinti jį laimėjusiu – tuo pačiu pagrindu, t. y. neva trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža. Taigi, teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 4232 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
17. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Pagal VPĮ 57 straipsnio l dalį, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Taigi, įstatymų leidėjas išskyrė du neįprastai mažos kainos instituto taikymo atvejus. Pirmuoju atveju įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad, perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą, kuomet ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Antruoju atveju, neįprastai mažos kainos institutas taikomas, kuomet perkančiajai organizacijai tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina ar jos sudedamosios dalys atrodo neįprastai mažos ir gali būti nepakankamos tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija įvertinti, ar konkrečiu atveju pasiūlyme nurodyta kaina atrodo ekonomiškai nepagrįsta.
18. Nagrinėjamu atveju iš esmės pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad trečiojo asmens bendra pasiūlymo kaina beveik 30 proc. mažesnė nei visų pasiūlymų vidurkis, t. y. nesiekia įstatyme numatytos 30 proc. ribos, kas reiškia, kad šiuo atveju nesusiklostė aukščiau minėta prezumpcija, todėl atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Tuo tarpu sprendžiant ar atsakovei objektyviai neturėjo kilti abejonių dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumo, pažymėtina, kad VPĮ nėra numatyta kriterijų, kuriais remdamasi perkančioji organizacija turėtų pasiūlymo kainą ar jos sudedamąsias dalis vertinti kaip neįprastai mažas. Pirkimo sąlygose taip pat nėra numatyta kriterijų, kuriais remdamasi perkančioji organizacija pasiūlymo kainą turėjo vertinti kaip neįprastai mažą. Ieškovė tvirtina, kad šiuo atveju neįprastai mažą kainą patvirtina iš esmės trys aspektai: (i) trečiojo asmens pasiūlyta kaina beveik 30 proc. mažesnė nei visų pasiūlymų vidurkis, o ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai skiriasi net 46 proc.; (ii) trečiasis asmuo, vykdydamas anksčiau su atsakove sudarytą vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos sutartį, kreipėsi į atsakovę dėl keleivių vežimo tarifų dydžių peržiūrėjimo; (iii) trečiojo asmens veiklai 2021 m. atsakovė mokėjo dotacijas.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo Pirkime pasiūlė ženkliai mažesnę kainą, nei kitas Pirkime dalyvavęs tiekėjas – UAB „Transrevis“. Tačiau, sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad kainų skirtumus tarp tiekėjų lemia ne tik vieno iš tiekėjų neįprastai maža kaina, bet ir atskirų tiekėjų siekis gauti didesnį pelną. Taigi, tai, kad pasiūlymų kainos ženkliai skiriasi, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog žemesnę kainą pasiūlęs tiekėjas nebus pajėgus vykdyti sutartį. Juolab, kad šiuo atveju, kaip teigia atsakovė, trečiasis asmuo iki šiol sėkmingai teikė atsakovei vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais paslaugas. O tai, kad trečiasis asmuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu prašė atsakovės perskaičiuoti įkainius pagal 2016 m. birželio 30 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susiekimo maršrutais viešųjų paslaugų tiekimo sutartį Nr. G6-102, taip pat nesudaro pagrindo abejoti trečiojo asmens pajėgumu vykdyti ginčo Pirkime sudarytą sutartį. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo į atsakovę dėl įkainių perskaičiavimo kreipėsi praėjus šešeriems metams po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kai visuotinai žinoma, kad paslaugų sektoriui didelę įtaką turėjo tiek 2020 m. prasidėjusi Covid-19 pandemija (dėl taikytų ribojimų), tiek 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje (dėl išaugusių kuro ir kt. kainų). Be to, kainos perskaičiavimas buvo numatytas 2016 m. birželio 30 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susiekimo maršrutais viešųjų paslaugų tiekimo sutarties Nr. G6-102 7 punkte, todėl trečiasis asmuo turėjo teisę kreiptis į atsakovę dėl įkainių perskaičiavimo. Teismas negali sutikti ir su ieškovės argumentais, kad tai, jog trečiasis asmuo 2021 m. iš atsakovės gavo dotacijas, rodo trečiojo asmens negebėjimą vykdyti ginčo pirkimo pagrindu sudarytą sutartį. Priešingai, atsakovė trečiajam asmeniui mokėjo tikslines dotacijas, skirtas nuostoliams, patirtiems vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais, kompensuoti. Šių dotacijų teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2010 m liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtintas Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašas. Tokias pat dotacijas gauna beveik visi keleivių vežėjai, vykdantys keleivių vežimą reguliariais maršrutais. Taigi, dotacijų gavimas pagal anksčiau sudarytą sutartį niekaip neįrodo, kad trečiasis asmuo negebės vykdyti ginčo Pirkime sudarytos sutarties. Juolab, kad nagrinėjamu atveju paslaugos bus teikiamos perkančiosios organizacijos suteiktomis elektrinėmis transporto priemonėmis, kas neabejotinai reiškia ženkliai mažesnes sąnaudas nei dyzelinių autobusų naudojimas. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nepaneigė trečiojo asmens argumentų ir jiems pagrįsti pateiktų elektroninių sutarčių nuorašuose esančių duomenų, kad ji taip pat siūlo ir pasirašinėja sutartis ženkliai mažesniais įkainiais (0,38–0,45 Eur už kilometrą), nei kad šiuo atveju pasiūlė trečiasis asmuo (0,54 Euro už kilometrą).
20. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Pirkimo pasiūlymų vertinimo metu buvo nustatyta, kad UAB ,,Jurbarko autobusų parkas“ pasiūlymas atitinka visas Pirkimo sąlygas, t. y. su pasiūlymu pateikti visi reikalauti dokumentai, tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus bei neturi pašalinimo pagrindų, taip pat šio tiekėjo siūlomos prekės atitinka pirkimo techninę specifikaciją. Taigi, dėl nurodytų priežasčių ieškovės teiginiai, jog atsakovė neįsitikino Pirkimo laimėtojo pasiūlymo pagrįstumu bei šio tiekėjo galimybėmis įvykdyti Pirkimo sutartį, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl baudos ieškovei skyrimo
21. Atsakovė reikalauja skirti baudą ieškovei CPK 95 straipsnio pagrindu, nes ieškovė nesilaikė VPĮ 104 straipsnyje nustatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. pateikusi ieškinį teismui, jo kopijos per 3 darbo dienas nepateikė perkančiajai organizacijai. Toks tiekėjos elgesys, anot atsakovės, yra netoleruotinas ir vertintinas, kaip piktavališkas bei pažeidžiantis VPĮ nustatytas procedūrines viešųjų pirkimo ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, tiekėja ieškinyje gindama savo neva pažeistas teises nesiremia faktinėmis aplinkybėmis, o savo ieškinį grindžia hipotetinėmis abejonėmis, pateikiant teismui subjektyviai vertinamą informaciją, kas suponuoja išvadą, kad tiekėja siekia bet kokiomis įmanomomis priemonėmis sukliudyti perkančiajai organizacijai užbaigti Pirkimo procedūras ir pasirašyti paslaugų sutartį su Pirkimą laimėjusiu trečiuoju asmeniu, tuo pačiu keldama realią grėsmę Pirkimo įgyvendinimui.
22. CPK
95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
23. Teismas, išnagrinėjęs atsakovės argumentus, nenustatė pagrindų, kad ieškovė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, turi teisę reikšti ieškinį, o vien tik jos nurodomų aplinkybių įvertinimas nesuponuoja išvados dėl ieškovės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų
24. Teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės UAB „Transrevis“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Pirkimo procedūras bei uždraudė perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį. Atmetus ieškinį išnyksta pagrindas ieškiniui užtikrinti, todėl, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai). Tuo tarpu trečiasis asmuo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui nepateikė.
26. Atsakovė prašyme nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 6 250,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2 880,00 Eur (be PVM) už atsiliepimą į ieškinį, 1 440,00 Eur (be PVM) už tripliką, 800,00 Eur (be PVM) už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 55 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą.
27. Teismas nustatė, kad atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme ir 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už šias paslaugas. Tuo tarpu atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už kitų prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus dydžius (už atsiliepimą maksimali priteistina suma – 5 000,25 Eur, už tripliką maksimali priteistina suma – 3 000,15 Eur). Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą bei apimtį (byla nėra sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi nesutikimo su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 3 000 Eur (CPK 98 straipsnis).
28. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“, kurios juridinio asmens kodas: 124107111, atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, kurios juridinio asmens kodas 188713933, 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Jurbarko rajone paslaugos“, kuriam suteiktas Nr. 682417, procedūrų sustabdymą bei draudimą biudžetinei įstaigai Jurbarko rajono savivaldybės administracijai sudaryti pirkimo sutartį.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas