Civilinė byla Nr. e2A-2329-967/2024
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01143-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS”, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Tavo klinika“.
Teismas
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 1 248,82 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintos negyvenamosios patalpos. Apliejimo priežastis – skysčiai, išsilieję iš atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) ribose įrengto nuotekų vamzdyno. Ieškovė, vadovaudamasi su draudėja uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Tavo klinika“ (toliau – draudėja) sudaryta įmonių turto draudimo sutartimi (draudimo poliso Nr. 280 0016664), įvertinusi visus įrodymus bei aplinkybes, įvykį pripažino draudiminiu. Dėl šių priežasčių ieškovė priėmė sprendimą dėl 1 248,82 Eur draudimo išmokos išmokėjimo draudėjai ir ją išmokėjo. Daugiabutį namą administruojanti UAB „Pastatų ūkio valdymas“ atliko žalos šaltinio paiešką. Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančio buto atsakomybės ribose esantis nuotekų vamzdynas buvo skylėtas, todėl skysčiai prasiskverbė į žemiau esančias patalpas. Dėl kokios priežasties vamzdyne atsirado skylės, nebuvo nustatyta, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsniu, atsakovui, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui, atsakomybė kyla be kaltės. Ieškovės teigimu, šiuo atveju ieškovei pakanka įrodyti, kad žala apdraustam turtui atsirado dėl vamzdyno, esančio atsakovo atsakomybės ribose, trūkumų.
3. Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 15 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko patalpų apliejimas, tačiau dėl įvykusio apliejimo jis nėra kaltas. Patalpos buvo aplietos dėl UAB „Tavo klinika“ veiksmų, kurių metu buvo pažeistas nuotekų vamzdynas. Atsakovo teigimu, vamzdynas, iš kurio ilgą laiką vyko skysčių nutekėjimas, buvo pragręžtas iš apačios, t. y. numontavus M. S. bute vonios baldus ir vonią, išardžius plyteles grindyse bei sienoje, surasta užliejimo priežastis – nuotekų vamzdžio mova, kuri jungiasi su pagrindiniu vamzdžiu, buvo pragręžta iš apatinių patalpų, kurių savininkė yra UAB „Tavo klinika“. Vamzdyno iš atsakovo buto pragręžti buvo neįmanoma. UAB „Tavo klinika“, tikėtina, vykdė nesankcionuotus remonto darbus, kurių metu buvo išgriauta laikančios sienos dalis, todėl galimai buvo pragręžta skylė atsakovo buto vamzdyne. Pažeistas nuotekų vamzdynas kaip tik yra virš tos sienos, kurios griovimo darbus galimai nesankcionuotai vykdė UAB „Tavo klinika“. Buto trūkumas – pragręžtas nuotekų vamzdynas, atsirado dėl UAB „Tavo klinika“ veiksmų, o ne dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas.
5. Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu, be kita ko, buvo apdrausta ir buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininko civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 9 000 Eur, draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 5 d. Taigi tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad užliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute, šis įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju ir žalos sumą atlygintų trečiasis asmuo. Įvykio metu, t. y. aiškinantis apliejimo priežastis, buvo padaryta žala ir atsakovui priklausančiam butui, todėl, remiantis atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos draudimo sutarties sąlygomis, trečiasis asmuo atlygino atsakovo patirtą žalą. Atlyginęs žalą, trečiasis asmuo kreipėsi į asmenį, atsakingą už padarytą žalą – UAB „Tavo klinika“. Ši bendrovė nurodė, kad su ieškove yra sudariusi draudimo sutartį, todėl reikalavimas atlyginti atsakovo patirtą žalą buvo išsiųstas ieškovei. Pastaroji atsakė, kad UAB „Tavo klinika“ civilinės atsakomybės nėra apdraudusi, todėl prašymo atlyginti žalą netenkino. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovė neįvykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtintos pareigos dėti reikiamas pastangas tiriant aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovė nesurinko visos prieinamos informacijos, rėmėsi tik niekuo nepagrįstu ir tikrovės neatitinkančiu UAB „Pastatų ūkio valdymas“ elektroniniu laišku bei padarė nepagrįstas išvadas apie įvykio kaltininką. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad plytelių danga atsakovui priklausančiame bute buvo demontuota 2023 m. birželio 13 d. Atlikus šiuos darbus, dar kartą patvirtinta, kad vamzdis buvo pragręžtas iš apačios, t. y. ne iš atsakovui priklausančių patalpų, o iš UAB „Tavo klinika“ valdomų patalpų, todėl atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė.
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai pažymėjo, kad atsakovui teigiant, jog vamzdynas buvo pragręžtas iš apačioje esančių UAB „Tavo klinika“ patalpų, atkreiptinas dėmesys į vieną iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų. Šioje nuotraukoje matyti nesandarus nuotekų vamzdynas, tačiau vamzdyne esantys nesandarumai matomi ne vamzdyno apačioje, o šone. Atsakovo pateikiama aplinkybė leidžia spręsti, kad vamzdyne skylės buvo padarytos ne iš apačioje įrengtų patalpų. Įvykio metu UAB „Tavo klinika“ nebuvo atliekami jokie remonto darbai, įskaitant varžtų gręžimą į lubas.
7. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei papildomai nurodė, jog UAB „Finance Property“ el. laiškuose taip pat užfiksuotos svarbios šios bylos išnagrinėjimui aplinkybės: apžiūroje dalyvavusių atstovų vienbalsiai konstatuota, kad iš atsakovo buto pragręžti vamzdžio taip ir tokiu kampu, kaip yra nagrinėjamu atveju, neįmanoma; yra duomenų, kad UAB „Tavo klinika“ galimai vykdė statybos (kapitalinio remonto ar pan.) darbus, griovė laikančiąją sieną, dėl ko galimai ir buvo pragręžta skylė atsakovo buto vamzdyne. Daugiabučio namo administratoriaus atstovas M. V. nurodė, neva skylė vamzdyne galėjo būti pragręžta atsakovui savo buto vonioje montuojant plintusus, tačiau atsakovas pateikė nuotrauką, darytą 2019 m. gruodžio 19 d., iš kurios matyti, jog toje vietoje (atsakovo buto vonios kambaryje, po vonia) plintusai niekuomet nebuvo sumontuoti. UAB „Erastata“ ir UAB „Finance Property“ konstatuotą aplinkybę, kad tokiu kampu ir tokioje vietoje skylę pragręžti fiziškai įmanoma tik iš apačioje esančių UAB „Tavo klinika“ patalpų, patvirtina ir UAB „Sausa“ atlikta diagnostika. Nuo pat buto įrengimo 2018 m. iki 2023 m. birželio mėn. bute nebuvo vykdomi jokie remonto darbai, įskaitant varžtų gręžimą į grindis.
8. Trečiasis asmuo UAB „Tavo klinika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinį palaikė, pažymėjo, kad įvykis nesusijęs su trečiojo asmens nuosavybės teise valdomo buto trūkumais (netinkama ir (ar) nepakankama priežiūra, eksploatavimu ir pan.). 2023 m. birželio 13 d. buto apžiūros aktas ir prie jo pridedamos nuotraukos nepatvirtina to, kad vamzdynas, per kurį tekėjo į apatines patalpas vanduo, buvo pažeistas pragręžiant jį iš apatinių patalpų. Įvykio aplinkybėms nustatyti nebuvo atlikta ekspertizė, patvirtinanti, jog vamzdis buvo pragręžtas iš klinikos patalpų – nenustatyta, ar apskritai patalpas jungianti konstrukcija (pagal storį, tankį ir pan.) techniškai galėjo būti pragręžta iš apatinių patalpų, kokio pločio yra nuotraukoje matoma skylė ir ar ši skylė galėjo būti padaryta su tokio diametro grąžtu, kuris pragręžtų konstrukciją, skiriančią patalpas ir butą. Buto apžiūra, numontavus atsakovo bute vonios baldus ir vonią, išdaužius plyteles grindyse bei sienoje, siekiant prieiti prie vamzdynų patalpų užliejimo priežasčiai nustatyti, atlikta paviršutiniškai. Draudiminio įvykio metu nebuvo atliekami jokie statybos ar remonto darbai, tarp jų ir darbai, susiję su neva lubose gręžiamomis skylėmis.
9. Ginčo šalys ir tretieji asmenys pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovo M. S. priteisė 1 248,82 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 1 248,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė trečiajam asmeniui UAB Tavo Klinika iš atsakovo M. S. 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas pažymėjo, kad UAB „Tavo klinika“ patalpoms žala atsirado dėl skylės, esančios atsakovo nuotekų vamzdyje. Atsakovas ir jį palaikantis trečiasis asmuo teigė, kad minėta skylė nuotekų vamzdyje nelaikytina trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, ieškovas ir jį palaikantis trečiasis asmuo teigė, kad minėta skylė nuotekų vamzdyje laikytina trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės, o kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstami įvairūs statinio trūkumai, tarp jų ir įvairių sistemų gedimai, kaip kad nutrūkęs vandens vamzdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
12. Teismas nurodė, kad bylos šalys skyrė daug pastangų nustatyti, kaip galėjo atsirasti skylė atsakovo nuotekų vamzdyje, tačiau tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens atstovams to nepavyko nustatyti, pavyzdžiui, atsakovo pateiktame paaiškinime teigiama, kad nors apžiūros metu buvo siekiama nustatyti konkretų pradinį gręžimo tašką apačioje esančiose UAB „Tavo klinika“ patalpose, jokių gręžimo požymių nepavyko užfiksuoti. UAB „Tavo klinika“ atstovo pateiktame ekspertinio tyrimo akte taip pat teigiama, kad jokių išorinių požymių, kurie galėtų būti vamzdyno pragręžimo priežastis, nebuvo užfiksuota.
13. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovas teigia, jog 2023 m. birželio 13 d. atidengus atsakovo nuotekų vamzdį ir surašius turto apžiūros aktą buvo sutarta, kad dėl atsakovo nuotekų vamzdyje esančios skylės yra atsakinga UAB „Tavo klinika“, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino nei UAB „Tavo klinika“ (duomenys neskelbtini), nei liudytoju apklaustas V. K., kuris ir surašė minėtą aktą. Taip pat liudytojai V. K. ir R. V. patvirtino, kad nors buvo padarytos atsakovo nuotekų vamzdžio ir šalia esačių gręžimo skylių fotonuotraukos, nebuvo vertinama, iš kur ateina gręžimo skylės, kada jos buvo padarytos, ar gręžimo skylių padarymo metu buvo padaryta skylė atsakovo nuotekų vamzdyje, taip pat nėra galimybės visiškai įsitikinti tuo, kas ir kada sumontavo pažeistą atsakovo nuotekų vamzdį, t. y. ar jis pats (jo rangovai), ar namo statytojas.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teigia, jog skylę atsakovo nuotekų vamzdyje padarė UAB „Tavo klinika“ 2017-2018 m. atlikdama remontą ir nuardydama dalį savo sienos, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų pagrįstu įsitikinimu paremtos teismo išvados daryti nėra jokio pagrindo. Nors byloje ir nustatyta, kad UAB „Tavo klinika“ 25 cm sumažino savo sieną ir taip padidino praėjimo angą, kuri yra uždaroma stiklinėmis durimis, iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad minėta siena nebuvo griaunama iki lubų, be to nugriautos sienos dalis yra priešingoje pusėje nei buvo rasta skylė atsakovo nuotekų vamzdyje, todėl jeigu būtų buvę gręžiama į lubas toje vietoje, kur buvo griaunama siena, tai atsakovo nuotekų vamzdis (naudojant labai ilgą grąžtą) galėjo būti pažeistas tik vamzdžio dalyje ties 35-40 minutėmis, o ne ties 20-25 minutėmis.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta atsakovo nuotekų vamzdžio pažeidimo priežastis, teismas vertino, jog nėra pagrindo jokiai kitai išvadai, o tik išvadai, kad skylė atsakovo nuotekų vamzdyje laikytina kitu trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, suteikiančiu pagrindą taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalyje aptartą giežtąją atsakomybę atsakovui ir konstatuoti, kad atsakovas neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
16. Teismas vertino, kad ieškovė įrodė, jog UAB „Tavo klinika“ patalpų užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, žalą darantis vanduo ištekėjo iš atsakovo patalpų nuotekų vamzdžio. Žala UAB „Tavo klinika“ padaryta ir jos priežastis atsakovo buto trūkumas, tačiau nereikia nustatyti neteisėtų atsakovo (valdytojo) veiksmų ir jo kaltės. Ieškovė nustatė, kad UAB „Tavo klinika“ patirti nuostoliai yra 1 248,82 Eur, kad minėtą sumą ieškovė pervedė UAB „Tavo klinika“, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Tavo klinika“ patirtus apgadinimus suremontavo.
17. Teismas taip pat pažymėjo, kad, apskaičiuojant UAB „Tavo klinika“ patirtus nuostolius, nebuvo privaloma taikyti nusidėvėjimą. Atsakovas ir jį palaikantis trečiasis asmuo teigė, kad ieškovas nepagrįstai neskaičiavo 17,5 procento nusidėvėjimo, o ieškovas paaiškino, jog UAB „Tavo klinika“ realiai nebuvo nusidėvėjusi, todėl ir netaikė nusidėvėjimo. Teismas vertino, kad sutikti su atsakovo pozicija nėra pagrindo, nes subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovui dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti išreiškiama pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, grįsdamas prašomos priteisti žalos dydį, rėmėsi turto apžiūros aktu, lokaline sąmata, ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, mokėjimo pavedimu. Tuo tarpu atsakovas ir jį palaikantis trečiasis asmuo, nesutikdami su prašomu priteisti žalos dydžiu, jokių įrodymų tam paneigti neteikė. Kaip nustatyta iš draudimo liudijimo, apgadintos ginčo patalpos buvo apdraustos nauja atkuriamąja verte, ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, nusidėvėjimo neskaičiavo. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos būklės, todėl, nesant įrodymų, kad UAB „Tavo klinika“ patalpos buvo nusidėvėjusios, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas privalėjo taikyti nusidėvėjimą. Remonto darbų sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškoės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovas nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Aplinkybė, kad UAB „Tavo klinika“ patalpos 2022 m. rugpjūčio 4 d. buvo apdraustos nauja atkuriamąja verte, taip pat patalpose vykdomos veiklos pobūdis suponuoja gerą patalpų būklę ir žalos dieną (2023 m. balandžio 15-18 d.). Taigi, teismas vertino, kad žalos dydis laikytinas įrodytu ir tinkamai apskaičiuotu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank P&C Insurance AS”, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS” filialą Lietuvoje (toliau – apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pagrindo visiškai atmesti ieškinį nėra, apeliantas prašo sumažinti priteistą nuostolių sumą iki realiai patirtos žalos dydžio – 1 030,28 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Skundžiamo sprendimo 6.2.1 punkto 2) papunktyje teisingai nurodoma, jog šalys skyrė pakankamai daug pastangų nustatyti, kaip galėjo atsirasti skylė atsakovo nuotekų vamzdyje, tačiau teismas nepagrįstai nurodo, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kaip ši skylė galėjo atsirasti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad poreikis aiškintis nurodytas aplinkybes kilo ir dėl to, kad ieškovė pateiktu ieškiniu siekė įrodyti, jog vamzdynas buvo pragręžtas iš atsakovui priklausančio buto. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateiktas 7 priedas – UAB „Pastatų ūkio valdymas“ atstovo M. V. ieškovei adresuotas 2023 m. rugpjūčio 3 d. elektroninis laiškas, kuriame teigiama, jog „Nuotraukuose matosi dvi skylutės ir jos nėra tiksliai pragręžtos iš apačios, kaip žinoma UAB „Tavo Klinika” daug metų remonto darbų nevykdė ir užpylimų nepasireiškė, todėl neatmetama galimybė, kad skyles galėjo pragręžė ir kaimynas, montuodamas pvz. plintusus (pragręžimo kampas daugmaž 45 laips.).“ Taigi ieškovė siekė įrodyti, kad skylė buvo pragręžta iš atsakovui priklausančio buto, o tai reikštų, kad atsakovui taikoma civilinė atsakomybė. Atitinkamai atsakovas ir trečiasis asmuo teikė įrodymus, paneigiančius šį tikrovės neatitinkantį teiginį. Faktą, kad vamzdynas buvo pragręžtas ne iš atsakovui priklausančio buto, o iš apačios, patvirtina šie byloje esantys įrodymai: atsakovo, kuris asmeniškai dalyvavo vamzdyno atidengimo procese ir matė skylės pragręžimo vietą, paaiškinimai; 2023 m. birželio 13 d. surašytas apžiūros aktas, kuriame vienareikšmiškai patvirtinama, jog pragręžta iš apačios; teismui pateiktos nuotraukos, kuriomis fiksuotas vamzdyno atidengimas; liudytojo R. V. parodymai; liudytojo V. K. parodymai; UAB „Tavo klinika“ (duomenys neskelbtini) J. Č. – J. paaiškinimai. Bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyti net keturi asmenys, kurie asmeniškai dalyvavo vamzdyno atidengimo procese ir savo akimis matė skylės pragręžimo kryptį. Visi šie asmenys vienareikšmiškai patvirtino, kad vamzdynas buvo pragręžtas iš apačios.
18.2. J. Č. – J. taip pat patvirtino faktinę aplinkybę – vamzdyno pragręžimo kryptį, kad vamzdynas buvo pragręžtas iš apačios. Atlikus vamzdyno atidengimo darbus 2023 m. birželio 13 d. buvo surašytas apžiūros aktas, kuriuo visi jį pasirašę asmenys, įskaitant ir UAB „Tavo klinika“ (duomenys neskelbtini) J. Č. – J., patvirtino vamzdyno pragręžimo kryptį – faktą, jog jis pragręžtas iš apačios. Dėl šios priežasties nebuvo poreikio atlikti papildomus tyrimus, nes visi dalyvavę asmenys sutarė dėl matytų faktinių aplinkybių. Be to, nei vienas byloje dalyvavęs asmuo teismui nenurodė logiškai pagrįsto paaiškinimo, kokiu kitu būdu perdangoje įmūrytas vamzdis galėtų būti pažeistas iš apačios, išskyrus poveikį iš apačioje esančių patalpų. Taigi pirmosios instancijos teismo išdėstyti teiginiai, kad nebuvo nustatyta apačioje esančių patalpų vieta, iš kurios įvyko pragręžimas, nepaneigia fakto, jog šis vamzdis buvo pragręžtas iš apačios.
18.3. Atsakovas nurodė, kad vamzdynas buvo įrengtas dar prieš jam įsigyjant butą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nei vienas proceso dalyvis atsakovo pateiktų duomenų neneigė, todėl šis faktas byloje turėjo būti laikomas įrodytu. Atitinkamai teismui nebuvo visiškai jokio pagrindo abejoti atsakovo teiginiu, kad visą santechnikos vamzdyną įrengė namo statytojas, o ne atsakovas ar jo samdyti rangovai.
18.4. Byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad kanalizacijos vamzdynas buvo įrengtas perdangoje tarp aukštų. Tai įrodo rašytiniais įrodymais pagrįstas faktas, jog norint prieiti prie vamzdyno buvo būtina atsakovui priklausančiame bute nuardyti įrengtą plytelių dangą bei išardyti dalį perdangos. Tik atlikus šiuos veiksmus buvo galima vizualiai apžiūrėti vamzdyną ir buvo aptiktas jo pažeidimas. Vadinasi, yra tik dvi logiškai paaiškinamos skylės atsiradimo galimybės: arba dar statinio statybos metu buvo sumontuotas vamzdis su skyle, arba skylė vamzdyje buvo pragręžta jau po vamzdžio sumontavimo perdangoje. Aplinkybė, kad dar statybos metu buvo sumontuotas defektą turintis vamzdis, ne tik nebuvo įrodinėjama šioje byloje, bet ji yra ir itin mažai tikėtina, todėl atmestina. Vadinasi, vienintelė reali skylės atsiradimo galimybė buvo tai, kad vamzdis mechaniškai buvo paveiktas jau po to, kai jis buvo sumontuotas perdangoje. Šią aplinkybę ir įrodinėjo atsakovas bei trečiasis asmuo, ir ją patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Abejonių, kad vamzdis buvo pragręžtas iš apačios, neturėjo asmenys, kurie asmeniškai matė atidengtą vamzdyną, atitinkamai abejonės dėl to neturėjo kilti ir teismui.
18.5. Nors ieškovė ir nurodė, kad šiuo atveju nusidėvėjimo neskaičiavo, nes nukentėjusių patalpų būklė buvo gera, tačiau plačiau nepaaiškino, kodėl penkerius metus verslo tikslais naudojamos patalpos turėtų būti laikomos visiškai nenusidėvėjusiomis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šis atvejis buvo išskirtinis ir dėl kažkokių priežasčių nukentėjusios patalpos nebuvo veikiamos natūralių procesų ir nepatyrė nusidėvėjimo.
18.6. Teismas neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų tarpusavio ryšį ir nepagrįstai nepripažino įrodytomis aplinkybių, kurias pagrindžia ne vienas, o keli skirtingų rūšių įrodymai. Tokiu būdu pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgiant į įrodymų tarpusavio ryšį, susiformavo neteisingas teismo įsitikinimas. Pavyzdžiui, teismas neatsižvelgė į tai, kad faktą, jog nuotekų vamzdis buvo pragręžtas iš apačios, patvirtina net kelių skirtingų rūšių įrodymai: teismui pateiktos nuotraukos, rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, 2023 m. birželio 13 d. aktas), liudytojų parodymai, atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ (duomenys neskelbtini) paaiškinimai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šių įrodymų visuma nėra pakankama konstatuoti byloje įrodinėtą aplinkybę, jog vamzdynas buvo pragręžtas iš apačios. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar žalą sukėlė statinio defektas ir atitinkamai gali būti taikoma CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nuo 2018 m. nukentėjusių patalpų būklė visiškai nepasikeitė, nepriklausomai nuo to, kad patalpos visą šį laikotarpį buvo eksploatuojamos verslo tikslais. Šioje byloje žala buvo padaryta patalpų apdailai, kuri įprastai per laiką praranda savo vertę. Siekdama įrodyti savo teiginį, kad net ir praėjus penkeriems metams po paskutiniojo remonto, nukentėjusio turto būklė buvo lygi naujai, ieškovė turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
18.7. Paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui ir trečiajam asmeniui pareigą įrodyti aplinkybes, kurių įrodinėjimas buvo maksimaliai apsunkintas ar net neįmanomas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matytu, kad teismas manė, jog atsakovas turėjo įrodyti, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir kada buvo pragręžtas atsakovo buto perdangoje esantis vamzdis. Tokių aplinkybių įrodinėjimas dėl objektyvių priežasčių atsakovui yra maksimaliai apsunkintas. Atsakovas dėjo reikiamas ir protingas pastangas nustatyti užliejimo priežastį ir ją pašalinti. Norint atrasti užliejimo priežastį, reikėjo atlikti ne vieną apžiūrą ir galiausiai pakankamai didelės apimties griovimo darbus atsakovui priklausančiame bute. Nustačius, kad vamzdis buvo pragręžtas iš apačios, taip pat turėjo būti konstatuota, kad tai buvo padaryta iš patalpų, kurių atsakovas nevaldė. Atitinkamai atsakovas objektyviai neturėjo ir neturi galimybės žinoti, kas ir kada lankosi žemiau jo buto esančiose patalpose. Dėl to atsakovas objektyviai negali turėti duomenų ar juo labiau įrodymų, kokie darbai žemiau esančiose patalpose buvo atliekami, kas tuos darbus atliko ir kada.
18.8. Skundžiamame sprendime teismas tik lakoniškai užsimena, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nagrinėjant bylą nurodė, kad mechaniškai padaryta skylė vamzdyne neturtėtų būti laikoma trūkumu CK 6.266 straipsnio prasme, tačiau plačiau nepasisako, kodėl tokią poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą.
18.9. Teismas teisingai nurodo, kad įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės, o kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstami įvairūs statinio trūkumai, tarp jų ir įvairių sistemų gedimai, kaip kad nutrūkęs vandens vamzdis, tačiau teismas neatsižvelgė į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kas nėra laikoma statinio trūkumu. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje žala atsirado dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir apgadinus jame buvusią odontologijos klinikai priklausančią įrangą, kasacinis teismas konstatavo, kad CK 6.266 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes byloje nėra nustatyta, kad buitinė kanalizacija užsikimšo dėl jos konstrukcijų trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kelio, kaip statinio, trūkumais taip pat nėra laikomas nei šaligatvio apledėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010), nei kelyje buvusios akmenų ir padangos atplaišos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014) ar prie šaligatvio gyventojų savavališkai įrengti atitvarai (metaliniai stulpai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2014). Teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Kasacinis teismas netaikė CK 6.266 straipsnio nuostatų, nes byloje nebuvo nustatyta, kad buitinė kanalizacija užsikimšo dėl jos konstrukcijos trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018), t. y. teismas sprendė, jog žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su netinkamu kanalizacijos naudojimu, o ne jos konstrukciniais trūkumais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kasacinis teismas konstatavo, kad griežtoji civilinė atsakomybė neturi būti taikoma, nors žalą padaręs vanduo ir išsiliejo iš konkretaus kanalizacijos vamzdžio. Šiuo atveju UAB „Tavo klinika“ patirta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi ne su vamzdyno trūkumu, o su konkrečiu veiksmu – vamzdyno pragręžimu, tokiu būdu padarant jį nesandarų.
18.10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad žala atsidaro ne dėl statinio trūkumo ar defekto, o dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų – mechaninio poveikio vamzdynui. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas konkretus vamzdį pragręžęs asmuo, neturėtų keisti šio teisinio vertinimo, ypač atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, kad atsakovo ar trečiojo asmens galimybės įrodyti, kas konkrečiai pragręžė vamzdį, yra maksimaliai apsunkintos.
18.11. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad patirta žala turi būti atlyginama neatsižvelgiant į nukentėjusių patalpų nusidėvėjimą. Tokiu būdu buvo netinkamai pritaikytas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, bet ir nukrypta nuo aiškiai suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Faktas, kad nukentėjusios patalpos buvo apdraustos nauja atkuriamąja verte, visiškai neįrodo ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Netgi priešingai – šis faktas liudija, kad skaičiuojant draudimo išmoką buvo vertinama ne realiai padarytos žalos suma, o tai, kiek kainuotų atkurti patalpas iki naujos būklės, t. y. jas pagerinti lyginant su būkle, buvusia ginčo įvykio metu. Trečiojo asmens praktikoje patalpų apdailai taikoma 3,5 procentų metinė nusidėvėjimo norma. Tokia nusidėvėjimo norma taikoma atsižvelgiant į tai, kad patalpų vidaus apdailą reikėtų iš esmės atnaujinti maždaug kas 30 metų. Nustačius, kad ginčo patalpos paskutinį kartą buvo remontuotos prieš 5 metus iki įvykio, šiuo atveju turėjo būti taikoma 17,5 procento nusidėvėjimo norma (3,5 * 5 = 17,5). Be to, ieškovė kitose bylose įrodinėja, kad metinė apdailos nusidėvėjimo norma yra 3,5 procento. Todėl net ir nusprendus tenkinti ieškinio reikalavimus, jie galėjo būti tenkinami tik iš dalies – ieškovės naudai galėjo būti priteista ne didesnė nei 1 030,28 Eur suma.
18.12. Nėra teisinga statinio trūkumu pripažinti ir defektą, kuris akivaizdžiai atsirado dėl kito asmens veiksmų (mechaninio poveikio). Ypač tais atvejais, kuomet šis mechaninis poveikis yra padaromas iš patalpų, kurių žalos padarymu kaltinamas asmuo net nevaldo ir objektyviai neturi jokių galimybių užkirsti kelią to mechaninio poveikio padarymui bei atitinkamai žalos atsiradimui. Net ir griežtoji civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma taip, kad visiškai nėra atsižvelgiama į visas nustatytas žalos atsiradimo aplinkybes.
19. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė konkrečią pažeidimų buvimo vietą, o ne tik abstrakčiai nurodė, ar vamzdis pragręžtas iš apačios, ar viršaus - sprendimo 6.2.1 papunkčio 4 dalyje teismas pasisakė, kad ginčo vamzdynas buvo pažeistas ties 20-25 minutėmis. Tai leidžia spręsti, kad apelianto nuomonė dėl įrodymų, susijusių su vamzdyno pažeidimo vieta, netinkamo vertinimo, yra visiškai nepagrįsta.
19.2. Teismas tinkamai vertino įrodymus, susijusius su apdraustų patalpų būkle ginčo įvykio metu. Byloje esančios patalpų nuotraukos patvirtina, kad turtas neturėjo jokių pažeidimų, kurie būtų nesusiję su ginčo įvykiu (patalpų lubos ir sienos nebuvo paveiktos drėgmės, mechaninio poveikio ir kt.). Apeliaciniame skunde pateikiami iš esmės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad daiktai dėvisi, tačiau apeliantas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad turtas iš tiesų buvo nusidėvėjęs, nusidėvėjimo požymių, kokio masto jie buvo. Tiek pats atsakovas, tiek apelianto atstovas ne kartą lankėsi ginčo patalpose įvykus įvykiui – turėjo galimybę ne tik vertinti ieškovės teikiamus įrodymus, susijusius su patalpų būkle, bet ir teikti savo surinktą informaciją apie turto trūkumus, į kuriuos neva turėtų būti atsižvelgta skaičiuojant ginčo įvykio metu padarytą nuostolį.
19.3. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neįvertino, jog ieškovė siekė įrodyti, kad vamzdis buvo pragręžtas iš atsakovui priklausančio buto. Šios aplinkybės ieškovė byloje neįrodinėjo ir teigė priešingai – bylos nagrinėjimo metu tiek raštu, tiek žodžiu ieškovės atstovė nurodė, kad šioje byloje neįrodinėja ir neteigia, kad atsakovas pats ar kiti asmenys, lankęsi atsakovui priklausančiame turte, būtų tyčia ar dėl neatsargumo gręžę vamzdyną. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad nėra duomenų, kurie leistų spręsti, koks asmuo ir kada padarė pažeidimus vamzdyne.
19.4. Esant duomenų, kad žala buvo padaryta dėl statinio sugriuvimo ar kitokio trūkumo, statinio savininkas nuo reikalavimo gali gintis tik įrodinėdamas CK 6.270 straipsnio 1 dalies aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių byloje nebuvo įmanoma įrodyti, tačiau nepaaiškina, kodėl laikosi nuomonės, kad teismas neteisingai aiškina įstatymą, susijusį su įrodinėtinomis aplinkybėmis tokio pobūdžio bylose. Atsakovui, kuris draudžiamojo įvykio metu buvo statinio, turinčio trūkumų valdytojas, civilinė atsakomybė kyla. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.
19.5. Šioje byloje neginčijamai nustatyta (šios aplinkybės neginčijo nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo), kad vamzdynas buvo skylėtas ir kad būtent pro šias skyles, esant tam tikroms palankioms sąlygoms, pratekėję skysčiai skverbėsi į draudėjos patalpas. Byloje tik nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su tuo, kada ir kas pažeidė vamzdyną. Neatmestinos versijos, kad toks vamzdynas buvo įrengtas dar statant namą, įrenginėjant patalpas, kurios ribojasi su atsakovui priklausančiu turtu. Šios nežinomos aplinkybės niekaip nepaneigia fakto, kad vamzdynas turėjo trūkumų – skylių.
19.6. Apeliaciniame skunde pateikiamas statinio trūkumų vertinimas iš esmės labai susiaurinamas nurodant, jog tais atvejais, kai yra duomenų, kad statinio trūkumai atsirado dėl neteisėtų asmenų veiksmų, griežtoji civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Statinio trūkumai beveik visada atsiranda dėl netinkamų asmenų veiksmų (vamzdyno korozija atsiranda dėl nepakankamos priežiūros, laiku neatliktų veiksmų; vamzdynas gali būti netinkamai sumontuotas, vamzdžiai gali išsimauti dėl netinkamų prieš kurį laiką atliktų rangovo veiksmų), tačiau civilinei atsakomybei kilti svarbus pats daikto su trūkumais valdymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
19.7. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad draudėja būtų atlikusi vamzdyno gręžimo darbus (draudėja yra medicinines paslaugas teikiantis juridinis asmuo ir savo darbuotojų jėgomis ginčo patalpų neįrenginėjo), ypač turint omenyje, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vamzdynas yra pragręžtas ties 20-25 minutėmis (t. y. ne tiesiai iš apačios, o iš dešiniojo šono), p draudėjos patalpose nėra gręžimo žymių.
19.8. Šioje byloje buvo nustatinėjamos griežtosios civilinės atsakomybės sąlygos, kuomet yra vertinamas statinio valdytojo neteisėtų veiksmų (statinio su trūkumais valdymo) ir kilusių padarinių priežastinis ryšys. Šioje byloje teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar atsakovui priklausančiame bute įrengto vamzdyno trūkumai nulėmė žalos atsiradimą. O šios aplinkybės byloje neginčijo nei pats atsakovas, nei apeliantas.
19.9. Teismas, nustatydamas padarytos (priteistinos) žalos dydį, vertino turto būklę draudžiamojo įvykio metu. Sprendime nurodyti įrodymai, kuriuos teismas vertino spręsdamas dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos – nuotraukos, turto apžiūros aktas, nuostolio dydžio skaičiuotė. Patalpos draudžiamojo įvykio metu buvo labai geros būklės, nebuvo nusidėvėjusios ar paveiktos kitų įvykių (apliejimų, griūties ir pan.). Apeliantas, pasisakydamas dėl nuostolio, pateikia teismų nutartis, priimtas bylose, kuriose ieškovė įrodinėjo nuostolio dydį ir taikė nusidėvėjimą. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti nustatomas individualiai.
20. Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas nurodė, kad jis, atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės draudimo išmokos „lubas“, apeliacinio skundo neteikė, kadangi jo patirtos išlaidos (įskaitant ir priteistas sumas) būtų viršijusios galimą išmokėtiną trečiojo asmens atsakovo pusėje draudimo išmoką.
21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tavo klinika“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti trečiajam asmeniui UAB „Tavo klinika“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis bei įrodymus, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.
21.2. Byloje nėra ginčo, kad trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ (iš kurio ieškovei subrogacijos pagrindu parėjo draudėjo UAB „Tavo klinika“ teisė į žalos atlyginimą iš atsakovo) ir atsakovo nesieja sutartiniai santykiai. Trečiąjį asmenį UAB „Tavo klinika“ ir atsakovą sieja civilinis deliktas, t. y. žalos padarymas – trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ patalpų užliejimas iš atsakovo bute esančios inžinerinės sistemos (nuotekų vamzdyno). Šioje civilinėje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ patalpos buvo užlietos iš atsakovui priklausančio buto dėl atsakovo, kaip šio buto savininko, atsakomybės ribose esančio nuotekų vamzdyno trūkumo (defekto), t. y. nuotekų vamzdyne esančios skylės. Atsakovo bute pašalinus nuotekų vamzdyno trūkumą (defektą), trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ patalpos nebebuvo užlietos. Vien tai paneigia apelianto pateiktame apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apie priežastinio ryšio nebuvimą tarp atsakovo bute buvusio nuotekų vamzdyno ir UAB „Tavo klinika“ patalpų užliejimo.
21.3. Atsakovo bute esantis nuotekų vamzdynas, kuris turi skylę, yra ne kas kita, o buto inžinerinė sistema, turinti trūkumą (defektą). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, pagristai konstatavo, kad atsakovo bute esantis vamzdynas turėjo trūkumą, kuris tapo žalos UAB „Tavo klinika“ patalpose atsiradimo priežastimi. Kasacinio teismo nutartys, kuriomis remiasi apeliantas, nelaikytinos precedentu, nes jose žalą sukėlė kitos priežastys (kelio apledėjimas, ant kelio buvę akmenys, gaisras ir kt.).
21.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo atsakovo ir trečiojo asmens jo pusėje reiškiamus atsikirtimus į ieškinį, kad neva nuotekų vamzdis atsakovo bute buvo pragręžtas iš UAB „Tavo klinika“ patalpų. Tuo tikslu teismas išklausė bylos dalyvius ir jų atstovus, apklausė liudytojus, ištyrė rašytinius dokumentus, taip pat teiravosi šalių nuomonės dėl ekspertizės byloje skyrimo, įrodinėjant bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Laikotarpiu tarp teismo posėdžių teismas sudarė galimybę bylos dalyviams atlikti UAB „Tavo klinika“ patalpų apžiūrą, kad būtų ištirta, ar iš tiesų nuotekų vamzdis atsakovo bute buvo pragręžtas iš UAB „Tavo klinika“ patalpų, ir jei taip, tai kada (t. y. ar pastato statybų metu, kai UAB „Tavo klinika“ nebuvo patalpų savininkė (valdytoja), ar vėliau, kai UAB „Tavo klinika“ jau valdė patalpas). Vis dėlto nebuvo nustatyta, kad paminėtas vamzdis buvo pragręžtas iš UAB „Tavo klinika“ patalpų.
21.5. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje, kaip draudimo srities verslininkas, turėjo būti aktyvus ir laiku atlikti draudžiamojo įvykio tyrimą, tinkamai nustatinėti reikšmingas aplinkybes, rinkti įrodymus ir kt., o ne jau vykstant teisminės bylos procesui savaip komentuoti apžiūrų turinį, apžiūrų dalyvių veiksmus ar tų veiksmų reikšmę pagal juose dalyvavusių asmenų supratimą.
21.6. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu apklausė UAB „Tavo klinika“ (duomenys neskelbtini) J. Č.-J. (be kita ko, ir apie jos parašą apžiūros akte). Teismui ji paaiškino (tai yra nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime), kad pasirašė apžiūros aktą, tačiau jos parašas nereiškė, kad ji sutinka su tuo, kad nuotekų vamzdį pragręžė UAB „Tavo klinika“ ar jos samdyti asmenys, o tik tai, kad sutiko dėl gręžimo krypties, bet ne dėl gręžimo priežasties. Visi remonto darbai UAB „Tavo klinika“ patalpose buvo baigti 2018 m. Teismas šios bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojus apklausė ir asmenis, dalyvavusius nuotekų vamzdyno atidengime atsakovo bute, t. y. R. V. bei V. K.. UAB „Tavo klinika“ patalpų apžiūros metu buvo nustatyta, kad jokių požymių, jog nuotekų vamzdis atsakovo bute iš tiesų būtų buvęs pragręžtas iš UAB „Tavo klinika“ patalpų, nėra. Apeliantas net nenurodo, kokie įrodymai patvirtina, kad tokius gręžimo veiksmus padarė UAB „Tavo klinika“ (o ne, pavyzdžiui, pastato statytojas).
21.7. Pats apeliantas savo pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad nei atsakovas, nei apeliantas neginčijo ieškovės pateiktos sąmatos teisingumo ir neįrodinėjo, kad draudėjai UAB „Tavo klinika“ mokėtinos draudimo išmokos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai. Apeliantas nenurodo jokio konkretaus galiojančio teisės akto, kuris nustatytų konkrečius metinius nusidėvėjimo patalpų vidaus apdailai normatyvus, o tik kalba apie tai, kad jo (kaip draudiko) praktikoje patalpų apdailai taikoma 3,5 procentų metinė nusidėvėjimo norma. Atsikirtimus, kad konkrečiu atveju turėtų būti pritaikytas nusidėvėjimas patalpų apdailai, turi įrodinėti tas, kas teigia, kad patalpų apdaila iš tiesų buvo nusidėvėjusi ir tas nusidėvėjimas, atsižvelgiant į objektyviai įrodytas individualias konkrečios patalpų apdailos nusidėvėjimo aplinkybes, yra konkretaus laipsnio (dydžio).
Teismas
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ir trečiasis asmuo UAB „Tavo klinika“ buvo sudariusios įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ patalpos, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Iš 2022 m. ieškovės draudimo poliso Nr. 280 0016664 matyti, kad draudimas galiojo nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.
26. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovė 2023 m. balandžio 18 d. atliko UAB „Tavo klinika“ patalpų apžiūrą ir nustatė, kad minėtos patalpos 2023 m. balandžio 15 d. užlietos iš atsakovui M. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 13 d. atlikus apžiūrą atsakovo bute, nustatyta, kad UAB „Tavo klinika“ patalpų apliejimo priežastis – apgadintas (su skylėmis) nuotekų vamzdis atsakovui priklausančiame bute. Vadovaujantis 2023 m. birželio 16 d. sudaryta sąmata, apskaičiuota, kad žalos dydis UAB „Tavo klinika“ patalpoms yra 1 248,82 Eur be PVM, todėl ieškovė 2023 m. birželio 20 d. pervedė UAB „Tavo klinika“ 1 248,82 Eur draudimo išmoką.
27. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S., prašydama priteisti iš atsakovo 1 248,82 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2024 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, kuris su atsakovu sudarytos gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko civilinę atsakomybę, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog vamzdis buvo pragręžtas iš apačios, o tai, apelianto teigimu, atskleidžia, jog žala atsirado ne dėl atsakovui priklausančio vamzdyno konstrukcinių trūkumų, o dėl išorinio mechaninio poveikio, todėl atsakovui negalėjo būti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą, nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Tavo klinika“ patalpų nusidėvėjimą.
30. Civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kalte paremtos atsakomybės išimtis – griežtoji atsakomybė, t. y. atvejai, kai atsakomybė kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės.
31. Vienas iš CK nustatytos griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
32. Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
33. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, kad griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, jog žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010). Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
34. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
35. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad byloje nenustatyta atsakovo nuotekų vamzdžio pažeidimo priežastis, todėl sprendė, kad skylė atsakovo nuotekų vamzdyje laikytina kitu trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, suteikiančiu pagrindą taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalyje aptartą giežtąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
36. Byloje nustatyta ir apeliantas neginčija aplinkybės, kad trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ patalpos buvo užlietos dėl atsakovui priklausančiame bute esančio nuotekų vamzdžio nesandarumo (skylės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis trūkumas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra laikytinas konstrukciniu trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Šiuo atveju nustatyta, kad vandens patekimo į UAB „Tavo klinika“ priežastis buvo būtent atsakovo bute esančio vamzdžio skylėtumas. Ši aplinkybė buvo tiksliai nustatyta 2023 m. birželio 13 d. išardžius atsakovo bute esančios vonios apdailą ir atidengus vamzdyną ir užfiksuota nurodytą dieną surašytame turto apžiūros akte. Apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, kuria remiasi apeliantas, ginčydamas šią išvadą, kaip pagrįstai pažymėta ir ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą, šiuo atveju nėra aktuali, nes apelianto nurodytose bylose buvo nustatyta, kad žalos atsiradimą nulėmė ne atitinkamoje konstrukcijoje (kaip šiuo atveju – vamzdyje) buvę trūkumai, o kiti veiksniai – gamtos salygos (apledėjimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010), kitų asmenų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018) ir pan. Šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „Tavo klinika“ patalpų apliejimas būtų susijęs ne su vamzdyje esančiu nesandarumu, o kitais veiksniais.
37. Nustačius šią aplinkybę, atsakovas, gindamasis nuo ieškinio reikalavimų, turėjo pareigą pagrįsti, kad egzistuoja CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės – žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino neginčijamai nustatytos aplinkybės, jog vamzdis buvo pragręžtas iš apačios, o tai, apelianto manymu, byloje nustatytų aplinkybių kontekste patvirtina, jog vamzdyje aptikta skylė buvo pragręžta trečiajam asmeniui UAB „Tavo klinika“ atliekant patalpų įrengimo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nepagrindžia šių apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių. Nors vamzdis ir buvo pragręžtas iš apačios, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ties 20-25 minutėmis, ši aplinkybė pati savaime nepagrindžia, kad vamzdis buvo pragręžtas būtent iš UAB „Tavo klinika“ patalpų, kadangi jau pažeistas vamzdis galėjo būti sumontuotas tiek paties atsakovo, tik namo statytojo. Byloje nebuvo nustatyta priežastis, kodėl vamzdyje atsirado nesandarumas, taip pat vamzdžio nesandarumo atsiradimo laikotarpis ir nesandarumo techniai parametrai. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, UAB „Tavo klinika“ į bylą pateikė 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodyta, jog jokių UAB „Tavo klinika“ patalpų išorinių požymių, kurie galėtų būti vamzdyno pragręžimo priežastis, nebuvo užfiksuota. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose UAB „Tavo klinika“ nurodė, kad 2017 – 2018 m. buvo atliekami patalpų remonto ir apdailos darbai, tačiau šių darbų defektų nebuvo nustatyta. Atsakovas kartu su rašytiniais paaiškinimais, kuriuose pats nurodė, jog jokių gręžimo požymių iš UAB „Tavo klinika” patalpų neužfiksuota, į bylą pateikė 2024 m. gegužės 31 d. UAB „Sausa” diagnostinės apžiūros ataskaitą, kurioje pažymėta, kad pagręžimas vamzdyje fiksuotas iš apačios, įstrižas, tačiau pro įrengtą revizinį liuką apžiūrėjus UAB „Tavo klinika” patalpų lubas, taip pat žemiau pakabinamų lubų, sienas ir šachtos išorę akivaizdžių gręžimo požymių užfiksuota nebuvo. Taigi byloje nepavyko nustatyti jokių reikšmingų vamzdžio pragręžimo aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad žala UAB „Tavo klinika“ patalpoms buvo padaryta dėl pačios klinikos atliktų rangos darbų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gręžimo požymių UAB „Tavo klinika” patalpose nėra, o tai leidžia pagrįstai atmesti atsakovo argumentus, jog vamzdis buvo pragręžtas iš žalą patyrusio trečiojo asmens patalpų.
38. Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi 2023 m. birželio 13 d. atliekant vamzdyno apžiūrą surašytu apžiūros aktu, kuriame užfiksuota, jog vamzdis pragręžtas iš apačioje esančio buto. Vis dėlto aplinkybės, kad skylė vamzdyje atsirado dėl UAB „Tavo klinika” vykdytų rangos darbų, negalėjo patvirtinti ir teismo posėdžio metu apklausti nurodytoje apžiūroje dalyvavę liudytojai R. V. ir V. K.. 2024 m. gegužės 10 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas R. V., kuris yra UAB „Erastata”, atlikusios vamzdžio atidengimo darbus atsakovo bute, (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad atsakovo bute demontavus įrengimus ir plyteles, buvo atidengtas vandentiekio vamzdis. Vamzdžio viršuje ir šonuose nebuvo jokių pažeidimų, o išėmus vamzdžio alkūnę pamatyta, kad vamzdžio apatinėje dalyje buvo gręžtinė skylė. Liudytojas negalėjo konkrečiai nurodyti kitų vamzdžio pragręžimo aplinkybių. Liudytojo vertinimu, neatmestina, kad vamzdis galėjo būti pragręžtas ne tik iš UAB „Tavo klinika” patalpų, bet ir statybų metu, o skylė galėjo būti užlipdyta silikonu ar kitomis medžiagomis ir vanduo per laiką tai išplovė (teismo posėdžio garso įrašo 302942160_2-45-3-01143-2023-0_2024.05.10_1 0:19:30 – 0:51:40). To paties teismo posėdžiu metu apklaustas liudytojas V. K., kuris (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad vamzdis buvo pragręžtas iš apačios, tai pažymėta 2023 m. birželio 13 d. apžiūros akte, tačiau kas padarė minėtas skyles, niekas nenustatinėjo. Liudytojas akte parašė, kad pažeidimas padarytas iš apačioje esančio buto, tačiau tai parašyta dėl to, kad aiškiai matėsi, jog skylė buvo vamzdžio apačioje. Asmenys, kurie galimai padarė skyles vamzdyje, nebuvo nustatinėjami (teismo posėdžio garso įrašo 302942160_2-45-3-01143-2023-0_2024.05.10_1 0:54:00 – 1:09:00).
39. Taigi, nenustačius vamzdžio, sukėlusio klinikos patalpų apliejimą, pažeidimo priežasties, taip pat byloje nesant jokių kitų su vamzdžio pragręžimu susijusių duomenų, įskaitant technines vamzdžio pragręžimo aplinkybes, tikslius vamzdžio nesandarumo parametrus ir pan., išskyrus tai, kad skylė buvo vamzdžio apačioje, bei UAB „Tavo klinika” patalpose nenustačius gręžimo požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų atsakovui netaikyti deliktinės civilinės atsakomybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
40. Apeliantas taip pat nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu, teigia, kad šiuo atveju priteistinos žalos dydis turėjo būti sumažintas, atsižvelgiant į apgadintų patalpų nusidėvėjimą.
41. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Tų pačių taisyklių laikomasi vertinant ir draudiko, nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos tvarka pareikštą reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui, nes, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
42. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti žalos dydį, o apeliantas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį).
43. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, šiuo atveju teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog UAB „Tavo klinika“ patalpos buvo nusidėvėjusios, todėl žalos dydį laikė tinkamai apskaičiuotu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš byloje esančios sąmatos, kurioje apskaičiuota remonto darbų kaina, taip pat apgadintų patalpų nuotraukų, nematyti aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dėl patalpų nusidėvėjimo mažinti priteistiną žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad ieškovė kitose bylose reikšdama subrogacinius reikalavimus atsižvelgia į nukentėjusio turto nusidėvėjimą, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi nepagrindžia konkrečių ginčo patalpų nusidėvėjimo. Kaip pagrįstai pažymėta ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą, žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką žalos bylose sudarančių aplinkybių ir kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-36-881/2020). Šiuo atveju ieškovės apskaičiuotas žalos dydis byloje nebuvo paneigtas.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS”, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
47. Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas kitų byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas trečiojo asmens UAB „Tavo klinika“ prašymas priteisti 2 178 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos (pateikta PVM sąskaita – faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistinos iš apelianto trečiajam asmeniui UAB „Tavo klinika“.
48. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
49. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria :
trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS”, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Tavo klinika“, juridinio asmens kodas 123726527, iš apelianto „Swedbank P&C Insurance AS”, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė