Civilinė byla Nr.2A-241-102/2009
Procesinio sprendimo kategorija 34.4.8; 99.5; 121.18
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovei V. B., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, atsakovei G. M., atsakovės atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių G. M. ir G. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-85-452/2009 pagal V. B. ieškinį atsakovėms G. K. ir G. M., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarei Vitalijai Jocienei, Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Žydrūnei Barovskienei ir Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei Vitai Jankovskajai dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
Ieškovė V. B. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, ieškiniu ir vėliau patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais testatorės O. P., mirusios 2008 m. sausio 18 d., testamentus: 2006 m. gruodžio 19 d., patvirtintą Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vitalijos Jocienės, registro Nr.VJ4129, kuriuo savo butą, esantį Panevėžyje, Liepų al. 15-5, po savo mirties paliko atsakovei G. K., ir 2007 m. gegužės 28 d., patvirtintą Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarės Žydrūnės Barovskienės, registro Nr.1962, kuriuo panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus ir visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko atsakovei G. M... Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Panevėžio miesto 5-ajam notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios O. P. palikimą bei uždrausti perleisti nuosavybės teises į O. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, padarant apie tai įrašą viešajame registre. Nurodė, kad 2008 m. vasario13 d. įstatymo nustatytu terminu ji kreipėsi į Panevėžio miesto 5-ąjį notarų biurą dėl O. P., mirusios 2008 m. sausio 18 d., palikimo priėmimo pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą ir sužinojo, kad pagal 2007 m. gegužės 28 d. testamentą O. P. turtą siekia paveldėti atsakovė G. M., o 2006 m. gruodžio 19 d. testamentu O. P. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko atsakovei G. K.. Ginčijamų testamentų sudarymo metu testatorė sirgo įvairiomis ligomis, iš jų ir psichinėmis, ji 2006-2007 metais ne mažiau kaip tris kartus buvo gydyta Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, 2007-2008 metais buvo gydoma ir sekama psichiatro, 2007 m. gruodžio 16 d. jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, esant ryškaus laipsnio pažinimo sutrikimui, ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl šie testamentai pripažintini negaliojančiais CK 1.89 str. 1 d., 5.15 str. ir 5.16 str. 2 d. pagrindais.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Panevėžio miesto 5-ajam notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios O. P. palikimą ir perleisti nuosavybės teises į O. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiais testatorės O. P. 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vitalijos Jocienės, notarinio registro Nr.VJ 4129, ir 2007 m. gegužės 28 d. Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarės Žydrūnės Barovskienės patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr.1962. Be to, teismas pripažino, kad šių testamentų sudarymo metu testatorė O. P. buvo neveiksni bei priteisė iš atsakovių G. M. ir G. K. po 1590,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir po 42,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas konstatavo, kad pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Asmenų, kurie, sudarydami testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 str., o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas. Panevėžio teismo psichiatrijos komisijos ekspertai, atlikę pomirtinę ekspertizę, pateikė išvadą, kad 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. gegužės 28 d. testamentų sudarymo metu O. P. sirgo organiniu kliedesiniu sutrikimu, pirmine arterine hipertenzija bei kitomis ligomis ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akte nurodyti faktai, patvirtinantys testatorės būklę, ne kartą užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, liudytojų parodymuose ir patvirtinti ekspertų paaiškinimais. Ekspertų išvada yra išsami, pagrįsta ir nekelia abejonių(CPK 218 str.). Notarių V. Jocienės, Ž. Barovskienės, liudytojų G. M., M. P. parodymai, jog O. P. elgesyje nepastebėjusios nieko neįprasto, nepaneigia testatorės nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes ekspertų paaiškinimais nustatyta, kad neturintys specialių medicininių žinių asmenys jos psichinių funkcijų sutrikimų galėjo nepastebėti. Todėl teismas padarė išvadą, kad O. P. dėl psichinės būsenos ginčijamų testamentų sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, t. y. šiuos testamentus sudarė, būdama neveiksni. Šie vienašaliai sandoriai yra su valios trūkumais ir teisinių pasekmių sukurti negali, todėl pripažintini negaliojančiais ir naikintini (CK 1.63 str. 1 d., 5.16 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė G. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino ir taikė CK 5.15 str. 2 d., kas laikytina esminiu materialinės teisės normos pažeidimu. Testatore nuo 2004 metų iki jos mirties ji rūpinosi, ją prižiūrėjo, slaugė, ją palaidojo. Ieškovė O. P. nelankė, ja nesirūpino ir apie jos sveikatos būklę negalėjo žinoti. O. P., sudarydama ginčijamus testamentus, buvo veiksni ir suprato savo veiksmų reikšmę, nesirgo jokia psichine liga ir testamentais išreiškė savo valią. Šiuos faktus patvirtino liudytojos G. M., M. P. ir notarės V. Jocienė, Ž. Barovskienė. Panevėžio miesto psichiatrijos komisijos ekspertų išvada prieštarauja liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymams. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien tik ekspertizės akte pateiktais faktais, teismas netenkino jos 2008 m. gruodžio 11 d. prašymo paskirti papildomą ekspertizę. CPK 218 str. nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turėtų būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nemano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikė įrodymų vertinimą, pagrįstą visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Jai suteikta 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ji iš dalies atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio sumokėjimo.
Atsakovė G. K. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009m. kovo 5 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo panaikinti. Nurodo, kad CPK 93 str. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. O. P. 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytu testamentu jai paliko visą savo turtą, nes ji sutiko testatorę globoti. O. P. persikėlė gyventi pas ją į butą. 2007 m. pavasarį pablogėjus sveikatai, ji O. P. prižiūrėti nebegalėjo. O. P. patekus į ligoninę, ja ėmė rūpinti G. M.. 2007 m. gegužės 28 d. O. P. sudarė naują testamentą G. M. naudai. Apeliantė nurodo, kad ji neatliko jokių veiksmų, kurie pažeistų ieškovės interesus. Ieškovė neįvykdė pažado prižiūrėti O. P., todėl ji vėliau sudarė testamentą ne ieškovės naudai. CPK 5 str. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovės teisių ji nepažeidė ir jų neginčijo. Todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jos priteistos nepagrįstai.
Atsakovė G. K. pateikė atsiliepimą į G. M. apeliacinį skundą, kurį teismas vertina kaip prisidėjimą prie G. M. apeliacinio skundo. G. K. nurodo, kad ji palaiko G. M. apeliacinį skundą ir tvirtina, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu O. P. suprato savo veiksmus ir buvo veiksni.
Ieškovė V. B. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus. Nurodo, kad su G. M. ir G. K. apeliaciniais skundais nesutinka. Nurodo, kad faktą, jog O. P. ginčijamų testamentų sudarymo momentu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, t. y. buvo neveiksni, patvirtina ekspertų išvada, liudytojų V. O. P., G. M., S. J. parodymai. Notarių V. Jocienės, Ž. Barovskienės, liudytojų G. M. ir M. P. parodymai, jog testatorės elgesyje nepastebėjo nieko neįprasto, nepaneigia jos nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Ekspertų paaiškinimais ir iš medicininių įrašų nustatyta, kad O. P. sirgo psichikos liga ir neturintys specialių medicininių žinių asmenys jos psichinių funkcijų sutrikimų galėjo nepastebėti. Teismas visus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė teisingą išvadą. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d., teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai jas priteisė iš G. K., nes ji nesutiko su ieškiniu, jį ginčijo ir prašė netenkinti.
G. M. ir G. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį. Sprendžiant testamento galiojimo klausimą pagal CK 1.89 str. 1 d., būtina įvertinti testatoriaus būseną testamento sudarymo metu, t.y. nustatyti galėjo ar negalėjo asmuo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Byloje nustatyta, kad O. P., mirusi 2008 m. sausio 18 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentu (reg. Nr.VK 7102) (b.l. 9) visą jai priklausantį turtą, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei V. B.. 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytu testamentu (reg. Nr. VJ 4129) (b.l.141) O. P. savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko atsakovei G. K.. Šiuo testamentu panaikinta anksčiau sudaryto testamento dalis, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. 2007 m. gegužės 28 d. testamentu (reg.Nr.1962) (b.l. 140) O. P. panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus ir visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko atsakovei G. M.. Ieškovė V. B. 2006 m. gruodžio 19 d.ir 2007 m. gegužės 28 d. sudarytus testamentus prašo pripažinti negaliojančiais, nurodydama, kad dėl sveikatos būklės O. P. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš pateikto VšĮ Panevėžio miesto poliklinika atsakymo į ieškovės atstovo paklausimą(b.l. 11) matyti, kad O. P. 2007-2008 m. buvo gydyta ir sekama psichiatro, 2007 m. gruodžio 6 d. jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, esant ryškaus laipsnio pažinimo sutrikimui, diagnozė – kraujagyslinė demencija su ryškaus laipsnio pažinimo sutrikimu, lėtinė galvos smegenų išemija, pirminė arterinė hipertenzija ir kt. Panevėžio teismo psichiatrijos komisijos ekspertai pateiktu 2008 m. spalio 22 d. ekspertizės aktu Nr.87 TPK-118 (b.l.79-82) patvirtino, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu O. P. sirgo organiniu kliedesiniu sutrikimu, pirmine arterine hipertenzija ir kitomis ligomis ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. Ekspertizės akte nurodyti faktai, patvirtinantys testatorės sveikatos būklę, užfiksuoti ir byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose (b.l. 11). Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 157-170) matyti, kad ekspertai S. Gruzdienė ir V. Diktanas patvirtino, jog O. P. sirgo psichine liga, kuri jai trukdė suprasti veiksmus, ginčijamų testamentų sudarymo momentu. Liudytojų V. O. P., G. M., S. J. parodymais su O. P. sunku būdavo susikalbėti, nes ji sirgo psichikos liga, buvo gydyta Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad tretieji asmenys ginčijamus testamentus patvirtinusios notarės Vitalija Jocienė ir Žydrūnė Barovskienė paaiškino, jog, tvirtinant testamentą, joms nekilo abejonių dėl testatorės O. P. psichinės būklės. Liudytojos G. M. ir M. P. patvirtino, kad, bendraujant O. P. kalbėjo sklandžiai, suprato, ko nori. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino visus rašytinius įrodymus, proceso dalyvių, ekspertų ir liudytojų paaiškinimus, parodymus ir pagrįstai pasirėmė ekspertų paaiškinimais, jog asmenys, neturintys specialių medicininių žinių, O. P. psichinių funkcijų sutrikimų galėjo nepastebėti. Ekspertizės išvadoje ekspertai kategoriškai atsakė į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-20/2007). Tokiu būdu, G. M. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nepagrįstas. Taip pat atmestinas G. M. apeliacinio skundo argumentas dėl jos prašymo paskirti papildomą ekspertizę. Apeliantė prašė paskirti papildomą ekspertizę, įvertinti O. P. sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 22 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. ir, skiriant papildomą ekspertizę, pateikti ekspertams tuos pačius klausimus, kurie buvo pateikti skiriant ekspertizę. Iš eksperto V. Diktano paaiškinimo matyti, kad į pateiktus klausimus ekspertizės akte atsakyta, pateikti papildomi medicininiai dokumentai pateiktos išvados nekeičia. Dėl prašyme nurodyto klausimo apie O. P. sveikatos būklę, kai ji gydėsi VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė 2007 m. gegužės 9-21 d., ekspertas V. Diktanas paaiškino, kad pagal pateiktą dokumentaciją ligoninėje psichiatras O. P. nekonsultavo, todėl psichiniai sutrikimai nebuvo pastebėti, liga buvo banguojančios eigos, o pagerėjimo 2007 m. gegužės mėn. – 2007 m. rugsėjo mėn. negalėjo būti, sveikatos būklė galėjo tik pablogėti dėl nustatytos kraujagyslinės demencijos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertai, susipažinę su papildoma medžiaga, patvirtino diagnozę, atsakė į prašyme pateiktus klausimus, ir todėl prašymo skirti papildomą ekspertizę pagrįstai netenkino. Be to, nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, proceso dalyvių, ekspertų, liudytojų parodymus ir padarė teisingą išvadą, kad O. P. 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. gegužės 28 d. testamentų sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. kovo 17 d. sprendimu G. M., nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų(b.l.182a-182b). Atmetus apeliacinį skundą, iš G. M. priteistina 500 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovei V. B., 100 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir 2,23 Lt apeliacinės instancijos turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 str., 98 str. 1 d.).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė G. K. apeliacinu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009m. kovo 5 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo, motyvuodama, kad ji neatliko jokių veiksmų, kurie pažeistų ieškovės interesus. Tačiau iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį(b.l. 56,111) bei paaiškinimų teismo posėdžių metu, matyti, kad ji, kaip ir atsakovė G. M., nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti, naudodamasi atsakovės procesinėmis teisėmis, teikė prašymus teismui (b.l. 107). Iš 2009 m. vasario 4 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad G. K. nurodė, jog ji sutiktų su taikos sutartimi, pagal kurią butas po lygiai būtų padalintas į tris dalis (b.l. 161). Tai rodo, kad ji buvo suinteresuota bylos baigtimi ir siekė, kad ieškinys būtų atmestas. Apeliantė pakeisti jos procesinę padėtį byloje neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., pagrįstai bylinėjimosi išlaidas abiems atsakovėms po lygiai. Atmetus apeliacinį skundą, iš G. K. priteistina 500 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovei V. B., 2,22 Lt apeliacinės instancijos turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 str., 98 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovių priteisė po 42,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės išlaidų, tačiau dėl rašymo apsirikimo klaidos skliausteliuose žodžiais priteistą sumą nurodė „trisdešimt šešis litus 40 ct“. Iš byloje esančios pažymos apie pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, (b.l. 1 ) matyti, kad teismas turėjo 84,40 Lt šių išlaidų. Todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovių G. M. ir G. K. priteistina po 42,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies penktojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad iš atsakovių G. M. ir G. K. į valstybės biudžetą priteista po 42,20 Lt (keturiasdešimt du litus ir 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš G. M. 500 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovei V. B., 100 Lt už jai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 2,23 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisti iš G. K. 500 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovei V. B. ir 2,22 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teisėjai: Romualdas Januška
Ramunė Čeknienė
Birutė Valiulienė