Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-317-2013

Teisėjas:    Alvydas Rimkevičius                                Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00589-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.30.1.;

(S)

1.1.6.6.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2; 2.4.6.3.3.; 2.4.7

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistajai A. B., gynėjai-advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės bei nuteistosios A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteista už nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 307 str. 1 d.- 70 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 65 str. ir 66 str., į bausmę įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2012-09-11 iki 2012-09-13 (2 paros) ir paskirta nuteistajai galutinė bausmė - 66 MGL (8580 Lt) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. W., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. B. pagal LR BK 307 str. 1 d. nuteista už tai, kad veikdama bendrai su T. W., nuo 2012 m. pradžios ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2012-09-11, išsinuomotame name, esančiame SB „(duomenys neskelbtini)“ sklype Nr. 147, (duomenys neskelbtini) r., turėdama tikslą gauti turtinės naudos, sąvadavo kitų asmenų prostitucijai: t. y. talpino internetiniuose tinklalapiuose skelbimus dėl „malonaus laisvalaikio intymioje aplinkoje“ paslaugų teikimo, kuriomis buvo užmaskuotas seksualinių paslaugų teikimas vyrams. Tokiu būdu A. B. kartu su T.W. ieškojo klientų ir juos sutartu laiku priiminėjo nuomojamoje gyvenamojoje vietoje, taip suteikdami patalpas J. V., A. Š. ir Ž. T. verstis prostitucija. Už tai A. B. ir T. W. gaudavo pajamas – 400 Lt už valandą už J. V., A. Š. ar Ž. T. suteiktas seksualines paslaugas, o pajamų dalį – po 150 Lt nuo vieno kliento atiduodavo šias paslaugas teikusioms J. V., A. Š. ar Ž. T..

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendį pakeisti: A. B. už padarymą nusikalstamos veikos numatytos LR BK 307 str. 1 d., paskirti 150 MGL (19500 litų) dydžio baudą. Į šią bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-09-11 iki 2012-09-13 (2 dienas) ir galutinę mokėtiną baudą paskirti 146 MGL (18980 litų) dydžio baudą; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, bei nustatyti, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodoma, jog nustatydamas A. B. baudos dydį, teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė A. B. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, dėl ko paskyrė jai per švelnią bausmę. Prokurorės nuomone, teismas neteisingai įvertino A. B. parodymus, nes pagal jų turinį matyti, kad A. B. savo kaltės dėl inkriminuojamos veikos visiškai nepripažino. Nurodydama, kad nežinojo, jog merginos verčiasi prostitucija, ji neigė gavusi kokias nors pajamas iš tokios merginų veiklos. Prokurorės teigimu, nuteistosios parodymus paneigia T. W., liudytojų - merginų, kuriuos užsiėmė prostitucija bei pareigūno M. Č. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys. Anot apeliantės, nors duodama parodymus A. B. ir nurodė, kad prisipažįsta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir dėl jos gailisi, tačiau prokurorės įsitikinimu, šis prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik formalus ir pareikštas siekiant palengvinti savo padėtį, išvengti baudžiamosios atsakomybės pritaikius laidavimą. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog A. B. parodymai nebuvo nuoseklūs - ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai skyrėsi nuo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, kas verčia abejoti ir teisme duotų jos parodymų teisingumu.

Skunde taip pat pažymima, jog nesant A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o esant tik jos atsakomybę sunkinančiai aplinkybei - kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, A. B. turėtų būti paskirta 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda, t. y. ne mažesnė bausmė, nei buvo paskirta T. W., kuris iš tiesų pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir galėjosi.

Apeliaciniame skunde nuteistoji A. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendį pakeisti – perduoti ją laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Apeliantė teigia, jog dėl nusikaltimo visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ji yra nutraukusi santykius su blogą įtaką jai dariusiais žmonėmis, ieškosi darbo, skiria savo laisvalaikį mokslams. A. B. nurodo, jog susitaikė su mama, prašo atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją atsakomybei motinos, kuri yra tinkamiausias laidavimui žmogus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o nuteistosios skundą atmesti.

Nuteistoji prašė jos skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais bei atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, o prokurorės skundą atmesti. Nuteistosios gynėja palaikė jos ginamosios skundą bei prašė jį tenkinti, o prokurorės skundą prašė atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Kadangi prokurorė apeliaciniame skunde prašo A. B. paskirtą bausmę sugriežtinti – skirti didesnę baudą, o nuteistoji A. B. apeliaciniame skunde prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistosios A. B. apeliacinio skundo

LR BK 40 straipsnyje suteikta teismui teisė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant prašymui asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą: 1) kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisės požiūriu, LR BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra imperatyviai įtvirtinta sąlyga, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant LR BK 40 straipsnį, reiškia, kad asmuo apie padarytą nusikalstamą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisinėms institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji A. B. kartu su kitu nuteistuoju –T. W., pelnėsi iš prostitucijos kitų asmenų – J. V., A. Š., Ž. T. ir kt.  t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 307 str. 1 d.. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, vežimo, patalpų suteikimo ir pan. Sąvadavimas prostitucijai - tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančio ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali pasireikšti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimu, jo pristatymu klientui, klientų paieška ir pan. Ši nusikalstama veika pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad gauna pajamas iš kito asmens prostitucijos arba užsiima sąvadavimu prostitucijai, ir nori taip veikti.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu bei apeliaciniame skunde A. B. ir nurodė, jog savo kaltę pripažįsta bei gailisi, tačiau tiek jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtina, jog A. B. prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik formalūs ir pareikšti ne nuoširdžiai pripažįstant savo kaltę bei gailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, o tik siekiant palengvinti savo teisinę padėtį bei turint vilties išvengti baudžiamosios atsakomybės, pritaikius laidavimą. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltės iš esmės nepripažino. Teigė, jog nesuprato, jog sąvadavo prostitucijai ir nurodė, jog tik tvarkydama patalpas ir suradusi panaudotų prezervatyvų, suprato, jog merginos atvykusiems klientams teikia intymias paslaugas. Ji tvirtino, jog materialinės naudos iš to negavo (t.1, b.l.184-185).

Bylos nagrinėjimo teisme metu A. B. taip pat teigė, jog nesuprato, kad namuose, kuriuose ji gyveno su bendrininku, verčiamasi prostitucija, kad ji iš jos gavo naudos bei sąvadavo. Ji nurodė, jog pati pinigų iš vyrų neimdavo, jų negaudavo, tad pajamų iš to neturėjo. Teigia tik vieną kartą paėmusi pinigus ir padėjusi juos ant stalo (t.2, b.l.41-42). Tačiau duomenys byloje šiuos A. B. teiginius paneigia. Nuteistojo T. W., liudytojų J. V., A. Š., Ž. T. bei pareigūno M. Č. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis, neginčytinai patvirtinta, jog A. B. puikiai suprato, jog merginos užsiima prostitucija, pati tą veiklą skatino, joje aktyviai dalyvavo, paimdama iš atvykusių klientų pinigus, turėjo naudos sau ir bendrininkui, o dalį jų vėliau pati arba per T. W. sumokėdavo intymias paslaugas suteikusioms merginoms.

Atsižvelgiant į visa tai, kas aptarta šioje nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog A. B. duoti parodymai apie padarytą veiką yra teisingi ir, kad ji besąlygiškai pripažino teismo nustatytus esminius faktus. Duomenys byloje leidžia spręsti, jog duodama parodymus tyrimo metu bei teisme, nuteistoji siekė pati išvengti baudžiamosios atsakomybės, suversti visą kaltę tik bendrininkui T. W., o ne padėti teisinėms institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes. Būtent dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. B. išreiktas deklaratyvus prisipažinimas bei tariamas gailėjimasis nesudaro pagrindo taikyti jai LR BK 40 str. nuostatas bei atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Pripažinusi, jog nuteistosios A. B. prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalūs, pareikšti tik siekiant palengvinti savo teisinę padėtį bei išvengti baudžiamosios atsakomybės pritaikius laidavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jos prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas LR BPK 328 str. 3 p. pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. paskirta bausmė turėtų būti griežtinama.

Parinkdamas A. B. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. anksčiau neteista, šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje, per paskutinius metus iki nusikalstamos veikos padarymo nebausta administracine tvarka, nėra registruota psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nuteistojo T. W. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo žymiai aktyvesnis, kad būtent jis į nusikalstamą veiką įtraukė jauno amžiaus ir mažai gyvenimo patirties turinčią bei tuo metu jo sugyventine buvusią A. B.. Kolegijos nuomone, paskirtos baudos dydis yra tinkamas, teisiškai pagrįstas bei besimokančiam asmeniui labiau realiai įgyvendinamas, nei prokurorės prašoma priteisti pinigų suma. Ją padidinus iki skunde nurodomo 150 MGL (19500 litų) dydžio, nebūtų įmanomas baudos išieškojimas, tad nebūtų įgyvendinta paskirtoji bausmė ir pasiekti jos tikslai. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir nesant A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos baudos dydis yra pakankamas bausmės paskirčiai įgyvendinti (LR BK 41 str.), todėl griežtinti bausmę, didinant paskirtos baudos dydį, apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, kolegija

n u t a r ė :

Nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jos prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas                                              Algirdas Jaliniauskas

Kolegijos teisėjai                                                             Regina Cemnolonskienė

                                                                           Viktoras Preikšas