Administracinio nusižengimo byla Nr. II-104-961/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01504-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.18

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Eglei Gurskajai, Laimai Avižienytei,

vertėjaujant Anai Rastenienei,

dalyvaujant skundo pareiškėjui M. K., jo įgaliotajam atstovui advokatui Tomui Petrikui,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotiesiems atstovams Alfredui Aleksoniui, Eimantui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2023 (ROIK 23224043309).

Teismas

n u s t a t ė :

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau ir – FNTT arba Institucija) viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2023 (ROIK 23224043309) buvo konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. K., toliau vykdė viešųjų pirkimų – atviro konkurso (tarptautinio pirkimo) būdu 2021 m. lapkričio 19 d. tarp Bendrovės ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) sudarytą apsauginių antklodžių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini, toliau - Nr. 1) po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo (po 2022 m. spalio 10 d.), draudžiančių toliau vykdyti viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, jeigu 50 procentų ar daugiau nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ((duomenys neskelbtini – nuasmenintoje versijoje vietoj konkrečios šalies, toliau (įskaitant įstatymines formuluotes) bus vartojama tik sąvoka - sankcionuojama valstybė) piliečiui, nors Bendrovės 51 procentas akcijų ir priklausė Sankcionuojamos valstybės piliečiui S. P. (S. P.). Tokiais savo veiksmais Bendrovės direktorius M. K. pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB)Nr. 833/2014 (toliau ir – Reglamentas) 5k straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau ir – TSĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.) numatytą nusižengimą.

Taip pat Bendrovė, atstovaujama direktoriaus M. K., nors Bendrovės 51 procentas akcijų ir priklausė Sankcionuojamos valstybės piliečiui S. P. (S. P.), sąmoningai išvengė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 45 straipsnio 21 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo, draudžiančio juridiniam asmeniui, kurį kontroliuojantys fiziniai asmenys yra Sankcionuojamos valstybės piliečiai, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir išvengus šios įstatymo nuostatos, viešųjų pirkimų – supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, Bendrovė, atstovaujama direktoriaus M. K., 2022 m. liepos 11 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini) radioaktyviųjų atliekų saugyklos statinių „r“ ir „rl“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) griovimo projekto (Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini, toliau - Nr. 2) ir ją toliau vykdė, po 2023 m. balandžio 15 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytoms ribojamosioms priemonėms. Tokiais savo veiksmais Bendrovės direktorius M. K. nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 45 straipsnio 21 dalies 2 punkto reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, jog ribojamosios priemonės – tai Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2023 m. balandžio 15 d.). Už pirmąjį nusižengimą jam paskirta 3100 Eur bauda, už antrąjį – 3300 Eur bauda, pritaikius ANK 38 straipsnio nuostatas nustatyta galutinė nuobauda – 3300 Eur bauda (3 t., b. l. 14-21).

Pareiškėjas M. K. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Tomą Petriką pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad nutarime išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti bylos medžiaga ir taikytinomis teisės normomis. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas žinojo ar galėjo žinoti apie buvusio Bendrovės akcininko S. P. turėtą Sankcionuojamos valstybės pilietybę, nėra netgi įrodymų, kad jis apskritai tokią pilietybę turėjo bylai aktualiu laikotarpiu. Tuo tarpu FNTT įvardintos tariamai pažeistos teisės normos nagrinėjamu atveju arba negalėjo būti taikomos, arba apskritai nenustato jokių tarptautinių sankcijų ar imperatyvių ribojamųjų priemonių.

Pažymi, kad šiai bylai yra aktualus tik tarptautinės vertės viešojo pirkimo sutarčių sudarymas nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d. ir jų vykdymas nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 27 d., kadangi bylai aktualus Reglamento 5k straipsnis buvo priimtas tik 2022 m. balandžio 8 d. ir įsigaliojo 2022 m. balandžio 9 d. Be to, Reglamento 5k straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad aukščiau minėti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d. Pirmiausia, nutarime minimo Reglamento 5k straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatų pareiškėjas niekaip negalėjo pažeisti, nes jos taikomos tik sutartims, sudarytoms su Sankcionuojamos valstybės piliečiais arba Sankcionuojamos valstybės įmonėmis, tuo tarpu aktualios sutarties abi šalys yra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys. Antra, Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punkte numatyti ribojimai gali būti pažeisti, jeigu yra tenkinamos visos trys sąlygos vienu metu: galioja Reglamento 5k straipsnis; po 2022 m. balandžio 9 d. yra sudaroma tarptautinės vertės viešojo pirkimo sutartis arba tokia sutartis vykdoma po 2022 m. spalio 10 d.; tokios sutarties šalį kontroliuoja Sankcionuojamos valstybės pilietis. S. P. Bendrovės akcininku buvo nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d., todėl bet koks Reglamento 5k straipsnio pažeidimas galėjo būti padarytas tik laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. (įsigaliojo Reglamento 5k straipsnis) iki 2022 m. spalio 27 d. (kol S. P. buvo Bendrovės akcininkas), sudarius naują tarptautinės vertės viešojo pirkimo sutartį arba nuo 2022 m. spalio 11 d. (kai buvo pradėti taikyti Reglamento 5k straipsnio 1 dalies ribojimai iki 2022 m. balandžio 9 d. sudarytoms sutartims) iki 2022 m. spalio 27 d. vykdant anksčiau sudarytą tarptautinės vertės viešojo pirkimo sutartį.

Byloje nėra jokių duomenų, jog S. P. visu aukščiau nurodytu laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d. turėjo Sankcionuojamos valstybės pilietybę ir kad pareiškėjas žinojo ar turėjo šią aplinkybę žinoti. Visi byloje esantys dokumentai, neva patvirtinantys S. P. turimą Sankcionuojamos valstybės pilietybę, buvo išduoti gerokai anksčiau, negu 2017 m. vasario 17 d., kai S. P. tapo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu. 2013 m. rugpjūčio 7 d. neva S. P. išduoto Sankcionuojamos valstybės paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, gauta iš žurnalisto Š. Č., yra galimai suklastota arba šis pasas buvo išduotas visiškai kitam asmeniui, su tokiu pačiu vardu ir pavarde. Skiriasi visi esminiai Sankcionuojamos valstybės paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. P. (duomenys neskelbtini) paso duomenys, išskyrus vardą ir pavardę, t. y. gimimo vieta, nuotraukos, nors dokumentai išduoti tik 4 metų skirtumu. Lietuvos pasieniečiams buvo teikiamas Sankcionuojamos valstybės pasas su visai kitu numeriu – Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitu galiojimo laiku (iki 2022 m. kovo 7 d., tuo tarpu iš žurnalisto gauto paso kopijos duomenimis, pasas galioja iki 2023 m. rugpjūčio 7 d.). 2023 m. spalio 9 d. FNTT Specialiųjų užduočių valdybos operacijų skyriaus raštas Nr. 1-1841 nurodo tik tiek, kad 2016 metais S. P., kreipdamasis dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės, nurodė, kad tuo metu turėjo Sankcionuojamos valstybės pilietybę. Per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vykusių asmenų duomenys rodo, kad tais pačiais 2016 metais atvykdamas į Lietuvą, S. P. pateikė Sankcionuojamos valstybės pasą, kurio galiojimas turėjo baigtis 2022 m. kovo 7 d. Šie duomenys terodo, kad 2016 metais S. P. turėjo Sankcionuojamos valstybės pasą, kurio galiojimas baigėsi vėliausiai 2022 m. kovo 7 d., t. y. iki Reglamento 5k straipsnio priėmimo. Taip pat byloje surinkti duomenys, kad S. P. nuo 2017 m. vasario 13 d. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis ir turi šios valstybės išduotą piliečio pasą. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. P., tapęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu, vis dar buvo Sankcionuojamos valstybės piliečiu, t. y. nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad S. P. kada nors apskritai turėjo dvigubą pilietybę, kad po 2022 m. kovo 7 d., kai tikrai nebegaliojo anksčiau S. P. turėtas Sankcionuojamos valstybės pasas ir jis jau buvo tapęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu, S. P. būtų buvęs išduotas koks nors naujas Sankcionuojamos valstybės piliečio pasas. Atitinkamai nėra jokių duomenų, kad šis asmuo būtų buvęs Sankcionuojamos valstybės pilietis nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d., t. y. bylai aktualiu laikotarpiu. Ši FNTT išvada grindžiama tik prielaidomis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti apie S. P. tariamai turėtą Sankcionuojamos valstybės pilietybę laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Ši išvada grindžiama tik faktu, jog 2016 metais S. P. kartu su pareiškėju automobiliu atvyko į Lietuvą ir, kirsdamas sieną, S. P. pateikė Sankcionuojamos valstybės pasą. Pareiškėjas nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. S. P. nepateikinėjo pareiškėjui savo paso ir pareiškėjas neturėjo nei pareigos, nei kokio nors poreikio tikrinti, kokį pasą S. P. pateikia pareigūnams. Pažymi, kad kai S. P. buvo Bendrovės akcininkas, sprendžiant bet kokius Bendrovės valdymo klausimus, S. P. visais atvejais nurodydavo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o sandorių sudarymo metu teikdavo (duomenys neskelbtini) pasą. Dėl to S. P. tiek Pareiškėjo, tiek Bendrovės visada buvo traktuojamas kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, nes kitokių duomenų apie jo pilietybę tiesiog nebuvo. Tokie S. P. duomenys buvo registruoti Bendrovėje bei VĮ Registrų centre. Pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo abejoti S. P. turima pilietybe, kreiptis informacijos į specialiąsias tarnybas ar kitas institucijas ar atlikti kitus veiksmus, siekiant patikrinti, ar S. P. tikrai neturi dar kokios nors kitos pilietybės.

Net jei būtų nustatyta, kad S. P. iš tikrųjų būtų buvęs Sankcionuojamos valstybės piliečiu laikotarpiu po 2022 m. balandžio 9 d., kai įsigaliojo Reglamento 5k straipsnyje numatyti draudimai, šio straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtinti ribojimai galėtų būti pažeisti tik: (i) jei laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Bendrovė būtų sudariusi naujas viešojo pirkimo sutartis, kurioms taikomi Reglamento apribojimai: (ii) jei laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 27 d. būtų vykdomos viešojo pirkimo sutartys, kurios buvo sudarytos iki 2022 m. balandžio 9 d. ir kurioms nuo 2022 m. spalio 11 d. buvo pradėti taikyti Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punkto apribojimai. Pabrėžia, kad Reglamento 5k straipsnio 1 dalis riboja ne bet kokių viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą ir vykdymą, o tik tokių, kurių vertė viršija direktyvose patvirtintas tarptautinio pirkimo ribas. Pagal Viešųjų pirkimų direktyvos 2014/24/ES 1 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio nuostatas, ši direktyva taikoma viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymui, kai jų numatoma vertė yra 215 000 Eur arba didesnė. Reglamento 5k straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ribojimai yra taikomi tik sudarant viešojo pirkimo sutartis, kurių vertė siekia ar viršija 215 000 Eur. Viešųjų pirkimų tarnyba įsigaliojus Reglamento 5k straipsniui ir jo 1 daliai taip pat paskelbė išaiškinimą, kad Reglamento 5k straipsnio 1 dalies ribojimai yra taikomi tik tarptautinės vertės pirkimuose ir yra netaikomi supaprastintuose (įskaitant mažos vertės) pirkimuose. Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d. nesudarė nė vienos naujos viešojo pirkimo sutarties, kuri viršytų tarptautinio pirkimo ribas ir kuriai būtų taikomi Reglamento 5k straipsnio 1 dalies apribojimai. Bendrovės sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl viešojo apsauginių antklodžių pirkimo (toliau – Antklodžių pirkimo sutartis) buvo sudaryta 2021 m. lapkričio 19 d. ir jos vertė buvo 180 023,80 Eur su PVM. Ji buvo sudaryta tiek iki Reglamento 5k straipsnio įsigaliojimo, tiek nesiekė tarptautinio pirkimo vertės, kad jos vykdymui būtų taikomas šis straipsnis. Tuo tarpu kita Bendrovės sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) radioaktyviųjų atliekų saugyklos statinių „r“ ir„r1“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) griovimo projekto (Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymo priežiūros paslaugų teikimo (toliau – (duomenys neskelbtini) projekto sutartis) nors ir buvo sudaryta 2022 m. liepos 11 d., tačiau ji buvo sudaryta supaprastinto viešojo pirkimo (neskelbiamų derybų) būdu. Šios sutarties vertė tik 77 319 Eur su PVM. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, supaprastintu pirkimu yra laikomas pirkimas, kurio vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo ribas. Taigi, Reglamento 5k straipsnio 1 dalies ribojimai tokios sutarties sudarymui taip pat nebuvo taikomi. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Bendrovė nesudarė jokios tarptautinės vertės viešojo pirkimo sutarties, kurios sudarymui ar vykdymui būtų taikomi Reglamento 5k straipsnio 1 dalies ribojimai.

Nutarime

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-128 patvirtinto Tarptautinių sankcijų, priskirtų Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijai, įgyvendinimo užtikrinimo tvarkos aprašo 5 punktu, prašymus dėl leidimų taikyti tarptautinių sankcijų išimtis nagrinėja ir Tarnybos sprendimus dėl minėtų leidimų rengia Prevencijos ir skelbimų skyriaus valstybės tarnautojai. Pagal to paties aprašo 8 punktą, į Tarnybą leidimo taikyti tarptautinių sankcijų išimtis turi teisę kreiptis perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ir koncesiją suteikiančioji institucija. Taigi, nei Pareiškėjas, nei Bendrovė net neturėjo teisės kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo toliau vykdyti su (duomenys neskelbtini) sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, net jei Bendrovės atžvilgiu būtų buvę taikomi kokie nors ribojimai vykdyti tokias sutartis. T. N. Pareiškėjo tariamas pažeidimas nepagrįstai kildinamas iš to, kad jis nesikreipė į atsakingas institucijas dėl leidimo toliau vykdyti sutartis su (duomenys neskelbtini).

Remdamasis išdėstytu, pareiškėjas teigia, kad neegzistuoja jokie veiksmai, kurių jis būtų neatlikęs, įgyvendinant tarptautinių sankcijų nustatytus ribojimus, kuriuos atlikti jam būtų nustatyta pareiga taikytinais įstatymais ar kitais teisės aktais, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 515 straipsnį buvo pritaikyta nepagrįstai bei skundžiamas nutarimas naikintinas (3 t., b. l. 2-11).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad

Tarnyba nesutinka su skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė nesudarė jokios tarptautinės vertės viešojo pirkimo sutarties, kurios sudarymui būtų taikomi Reglamento 5k straipsnio 1 dalies ribojimai. Priešingai nei teigiama skunde, Reglamento 5k straipsnyje nurodoma, kad draudžiama skirti bet kokias viešąsias sutartis ar koncesijų sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, o tai ir yra būtent tarptautiniai pirkimai. Pagal 2021 m. lapkričio 19 d. tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) sudarytą apsauginių antklodžių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį buvo vykdomas būtent tarptautinis pirkimas atvirojo konkurso būdu. Taigi 2021 m. lapkričio 19 d. sudarytai sutarčiai tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) dėl apsauginių antklodžių viešojo pirkimo-pardavimo buvo taikomos Viešųjų pirkimų direktyvos 2014/24/ES nuostatos.

Nurodymas, kad Reglamento 5k straipsnio 1 dalis riboja tik tokių viešųjų pirkimų sutarčių, kurių vertė viršija direktyvose patvirtintas tarptautinio pirkimo ribas, sudarymą ir vykdymą, nėra tikslus. Viešųjų pirkimų tarnyba yra nurodžiusi, kad įstatymų leidėjui nedraudžiama nustatyti (ar perkančiajai organizacijai nustatyti pirkimo sąlygose) ir tokį viešųjų pirkimų reguliavimą, pagal kurį tam tikros tarptautiniams pirkimams taikytinos nuostatos būtų privalomos ir supaprastintiems pirkimams. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos visada gali vykdyti pirkimo procedūrą pagal griežtesnes VPĮ normas, nei konkrečiu atveju šiame įstatyme tai nustatyta.

Pareiškėjas skunde taip pat remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, kuriame nurodoma, kad Reglamento 5k straipsnio 1 dalies ribojimai yra taikomi tik tarptautinės vertės pirkimuose ir yra netaikomi supaprastintuose (įskaitant mažos vertės) pirkimuose. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo vykdomas būtent tarptautinis, o ne supaprastintas pirkimas, taigi šiuo išaiškinimu nagrinėjamoje situacijoje negalima remtis, taip pat aptariamas Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas laikytinas tik rekomendacinio pobūdžio ir taikytinas tik supaprastintiems pirkimams, o ne nagrinėjamu atveju vykdomam tarptautiniam pirkimui, kuriam buvo taikomos viešųjų pirkimų direktyvų nuostatos.

Tarnybos nutarime teisėtai ir pagrįstai nustatyta, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus M. K., sąmoningai išvengė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo, draudžiančio juridiniam asmeniui, kurį kontroliuojantys fiziniai asmenys yra Sankcionuojamos valstybės piliečiai, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Sutinkama, kad ANK 515 straipsnio pakeitimas atgaline data negalioja. Tačiau VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 2 punkte numatyti reikalavimai buvo pažeisti, ir šis teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl neturi reikšmės, kada teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia po įsigaliojusio teisinio reguliavimo, t. y. po 2023 m. balandžio 15 d., kai įsigaliojo pakeitimas, numatantis atsakomybę už nacionaliniuose įstatymuose atitinkamiems asmenims nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Nesilaikant VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 2 punkto reikalavimų 2022 m. liepos 11 d. su (duomenys neskelbtini) sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2 buvo toliau vykdoma, nepaisant nuo 2023 m. balandžio 15 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių. Tai rodo, kad administracinis pažeidimas buvo padarytas nevykdant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme įtvirtintus draudimus dėl ribojamųjų priemonių. Bendrovė nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl leidimo tęsti su (duomenys neskelbtini) sudarytą anksčiau paminėtą sutartį suteikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K. nevykdė Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių, t. y. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimo, draudžiančio juridiniam asmeniui, kurį kontroliuojantys fiziniai asmenys yra Sankcionuojamos valstybės piliečiai, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Bendrovė sąmoningai neinformavo vienos iš sutarties šalių – (duomenys neskelbtini) apie Bendrovės naudos gavėjo S. P. turimą Sankcionuojamos valstybės pilietybę ir toliau vykdė šią sutartį. M. K. numatė ir suvokė, jog nesikreipdamas į kompetentingas institucijas ir (duomenys neskelbtini) ir nepranešdamas apie Bendrovės akcininko S. P. turimą Sankcionuojamos valstybės pilietybę, tokiais veiksmais pažeis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymi, kad Pareiškėjo kaltė įrodyta ne prielaidomis, kaip teigiama skunde, o tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, kurie turi įrodomąją vertę. Byloje esantys įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, kuri patvirtina M. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, todėl FNTT prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą (3 t., b. l. 62-67).

M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais argumentais. Jis turėjo partnerį (duomenys neskelbtini) S. P., su kuriuo dirbo (duomenys neskelbtini). S. P. buvo Sankcionuojamos valstybės gamyklos atstovas. Jis buvo (duomenys neskelbtini) samdyto rangovo įmonės akcininkas. Su juo susitiko ir bendravo (duomenys neskelbtini). S. P. buvo (duomenys neskelbtini), kalbėjo (duomenys neskelbtini), jis ir jo šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Su juo bendravo (duomenys neskelbtini) kalba. Bendrovės akcininku jis buvo apie dvejus metus. Pažinojo jį tik kaip (duomenys neskelbtini) pilietį. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena jau 10-15 metų. Laimint konkursus ir sudarant sutartis, nematė S. P. paso. Tarp jų įvyko nesutarimai, todėl 2022 m. išpirko iš jo įmonės akcijas ir jų keliai išsiskyrė. Bet bendradarbiavo su juo iki 2024 m. Iki S. P. Bendrovės akcijų savininkais buvo kiti fiziniai asmenys. Akcijas iš S. P. išpirko kaip iš (duomenys neskelbtini) piliečio. Forminant sandorį pas notarą buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) pasas. Jo vardas ir pavardė buvo įrašyti (duomenys neskelbtini) rašmenimis pase. O kertant Lietuvos sieną 2016 m. S. P. paso jis nestudijavo, pasienyje kiekvienas atskirai eina prie langelio ir pateikia dokumentus. Jo (duomenys neskelbtini) paso niekada nėra matęs. S. P. gerai kalba (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Dėl gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino. Kodėl (duomenys neskelbtini) pase jis pavadintas P., nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Lietuvos įmonė. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d. jos akcininkais buvo tik jis ir S. P. Nuo 2024 m. akcininku tapo (duomenys neskelbtini) įmonė, tačiau nežino, kas stovi už tos įmonės. Jam nesvarbu, kas yra (duomenys neskelbtini)įmonės akcininkai.

Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas Tomas Petrikas teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus, akcentuodamas, kad Reglamento pakeitimas, papildant jį 5k straipsniu, numatančių viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo ir vykdymo ribojimus su Sankcionuojamos valstybės piliečių kontroliuojamais ūkio subjektais, įsigaliojo tik 2022 m. balandžio 9 d. Tuo pačiu straipsniu buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2022 m. spalio 10 d., kai iki šio straipsnio priėmimo sudarytos sutartys nebegalėjo būti toliau vykdomos. Trečia pareiškėjo atsakomybei reikšminga data – 2023 m. balandžio 15 d., kai įsigaliojo ANK 515 straipsnio 1 dalies pakeitimas, numatantis atsakomybę ne tik už tarptautinių sankcijų pažeidimus, bet ir už Lietuvos Respublikos įstatymais numatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Pagrindinis ginčas byloje, ar pareiškėjo vadovaujama Lietuvos įmonė buvo kontroliuojama Sankcionuojamos valstybės piliečių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvęs Bendrovės akcininkas S. P. 2022 m. buvo Sankcionuojamos valstybės pilietis. Bet kokie duomenys apie šią pilietybę byloje yra tik iš 2016 m. Taip pat nėra ginčo, kad šis asmuo nuo 2017 m. tapo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu. Nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad po 2017 m. jis ir liko Sankcionuojamos valstybės piliečiu, kad bylai aktualiu laikotarpiu turėjo ar tebeturi dvigubą pilietybę. Kalbama apie bylai aktualų laikotarpį nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d., kai S. P. buvo Bendrovės akcininku. M. K. neturi įgaliojimų ir galimybių patikrinti, ar namuose S. P. turi Sankcionuojamos valstybės pasą. Bendrovei buvo teikiami duomenys, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Dokumentai su juo buvo pasirašomi kaip su (duomenys neskelbtini) piliečiu. Iš žurnalistų gauto dokumento kopija apskritai kelia abejonių, ar tai to paties asmens dokumentas, galimai jis suklastotas, nes negali skirtis dokumentuose asmens gimimo vieta. P. sankcionuojamoje valstybėje yra apie 400 000. Galimai šis dokumentas visai kito asmens. Administracinė atsakomybė M. K. taikoma remiantis tik prielaidomis, o ne patikimais duomenimis. Net Lietuvos institucijos negalėjo patikrinti fakto, ar S. P. tebeturi Sankcionuojamos valstybės pilietybę, tai M. K. tokių galimybių apskritai neturi. Atitinkamai jo veiksmuose nėra jokios tyčios ir kaltės dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo, jei tokie būtų nustatyti. Tačiau jų nėra ir kitu aspektu, nes kaltinime minimas Reglamento 5k straipsnis yra taikomas tik tarptautiniams viešiesiems pirkimams, privalomiems vykdyti pagal ES direktyvas, o tokiais pirkimais yra laikomi tik pirkimai nuo 215 000 Eur vertės. Nei viena iš kaltinime nurodytų sutarčių po šia sąvoka nepatenka dėl pernelyg mažos jų vertės. (Duomenys neskelbtini) sutartis net nebuvo sudaryta taikant tarptautinio pirkimo procedūrą. O Apsauginių paklodžių sutartis sudaryta iki Reglamento 5k straipsnio priėmimo ir įsigaliojimo, ją sudarant negaliojo jokie apribojimai, tad net jei Bendrovės tuometinis akcininkas iš tiesų buvo Sankcionuojamos valstybės pilietis, jos sudarymui tai nebuvo jokia kliūtis. Jos vykdymui taip pat nebuvo kliūčių, nes buvimo akcininku laikotarpis apėmė pereinamąjį laikotarpį tokios sutarties vykdymo nutraukimui. Iš esmės tokia sutartis negalėjo būti vykdoma tik 17 dienų laikotarpį. Per tą 17 dienų laikotarpį nebuvo atlikta jokių jos vykdymo veiksmų – pirkimo-pardavimo operacijų. Vienas antklodžių pirkimas vykdytas pereinamuoju laikotarpiu, kiti du – kai S. P. nebebuvo Bendrovės akcininkas, o ANK 515 straipsnio pakeitimai dar negaliojo visų jų metu. Nei Bendrovė, nei M. K. šios sutarties vykdymo prasme nepažeidė jokių ribojamųjų priemonių tarptautinių sankcijų įstatymo taikymo prasme. VPĮ 45 straipsnio 21 straipsnis apskritai nenustato jokių ribojamųjų priemonių, tik paraiškos vertinimo bendruosius principus Perkančiajai organizacijai, juolab jis nereguliuoja sudarytų sutarčių vykdymo. Dėl ribojamųjų priemonių pažeidimo negali būti jokios tęstinės veikos, nuo 2023 m. balandžio 15 d. atsiradęs teisinis reguliavimas negali būti pritaikytas viešojo pirkimo procedūrai, atliktai iki jo. Viešojo pirkimo procedūra pasibaigė sutarties sudarymu, o VPĮ 45 straipsnis nereguliuoja viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Ribojamosios priemonės yra numatytos TSĮ 61 straipsnyje. Teisę kreiptis dėl leidimo toliau vykdyti viešojo pirkimo sutartį, jei jai būtų taikomas Reglamento 5k straipsnio nuostatos, turi tik pati perkančioji organizacija, t. y. (duomenys neskelbtini). M. K. neneigia, kad 2016 m. sieną kirto su tuo pačiu S. P., kuris vėliau tapo Bendrovės akcininku. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, tuo metu S. P. pateikė Sankcionuojamos valstybės piliečio pasą. Tačiau M. K. to nežinojo, pasas ne jam buvo teikiamas. Paso pateikimo momento jis nematė ir fakto, kad šis yra ar buvo Sankcionuojamos valstybės pilietis, nežinojo. Jie bendravo kaip verslininkai ir šiuose santykiuose S. P. visada teikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą. Kitaip pilietybės klausimo galimybių patikrinti pareiškėjas neturėjo. S. P. akcijas įsigijo ne iš M. K., o iš kito fizinio asmens ir Estijos bendrovės. M. K. tik žinojo, kad yra perkamos akcijos. Pats M. K. Bendrovės akcininku yra nuo 2007 m., o vadovu – nuo 2014 m. S. P. Bendrovės akcijas M. K. pardavė tik nuo 2022 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) pase nurodytas P. yra tas pats asmuo – akcininkas S. P. Bendrovė neturėjo jokių kitų duomenų apie kitą S. P. pilietybę.

FNTT įgaliotasis atstovas E. Lukauskas teismo posėdžio metu parodė, kad tyrimo metu surinkus ir įvertinus duomenis pasitvirtino faktas, kad S. P. turi Sankcionuojamos valstybės pilietybę ir ši nesibaigia su Sankcionuojamos valstybės išduoto paso galiojimu ar (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimu. Neginčijamai nustatyta, kad S. P. buvo Sankcionuojamos valstybės pilietis, kai kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimo, ir nėra jokių duomenų, kad jis šios pilietybės būtų atsisakęs. (Duomenys neskelbtini) ir Sankcionuojamos valstybės  dokumentų kopijose sutampa vardas, pavardė, gimimo data, panaši ir nufotografuotų asmenų išvaizda, kas rodo, jog abiejuose dokumentuose yra tas pats asmuo. Sutampa ir žinomos aplinkybės, kad S. P. kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su S. P. ne kartą keliavo, kirto sieną, abu vadovavo įmonėms, tarp jų buvo abipusis pasitikėjimas, kas leidžia manyti, jog M. K. žinojo apie S. P. turimą Sankcionuojamos valstybės pilietybę. Pagal Reglamento 5k straipsnį draudžiama sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutartis su ūkio subjektais, kontroliuojamais Sankcionuojamos valstybės piliečių, kai šioms sutartims taikomos viešųjų pirkimų direktyvos. 2020 m. lapkričio 19 d. sutartis tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta viešojo tarptautinio atviro pirkimo būdu, nepaisant mažos sutarties vertės. Ji nebuvo vykdoma supaprastintų pirkimų būdu. Atitinkamai šiai sutarčiai buvo taikomos viešųjų pirkimų direktyvos ir galiojo Reglamento 5k straipsnio nuostatos. Sutartis yra vykdoma visą jos galiojimo laikotarpį, o ne tik tais etapais, kai pateikiamos prekės pagal šią sutartį. Nuo 2022 m. spalio 10 d. Bendrovė, norėdama toliau vykdyti tokią sutartį, turėjo inicijuoti kreipimąsi į atsakingas institucijas ir gauti leidimą taikyti išimtį, o ne vengti Reglamento 5 k straipsnio nuostatų vykdymo, formaliai pakeisdama akcininką. Neskelbtinų derybų būdu sudaryta 2020 m. liepos 11 d. viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta išvengiant VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje numatytų ribojimų. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą atsirado tik nuo 2023 m. balandžio 15 d., tačiau ši sutartis tebevykdoma ir pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsiamas ir po 2023 m. balandžio 15 d., nes bendrovė nesikreipė leidimo į atitinkamas instancijas dėl tolesnio šios sutarties vykdymo. Perkančioji organizacija negalėjo pasinaudoti tokio kreipimosi teise nežinodama informacijos, kad sutartis sudaryta Bendrovės akcininku esant Sankcionuojamos valstybės piliečiui.

FNTT įgaliotasis atstovas A. Aleksonis teismo posėdžių metu palaikė Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus ir papildomai parodė, kad pareiškėjo gynybos taktika yra neigti bet kokias aplinkybes, nenaudingas Bendrovei, nors jos yra akivaizdžios. Įsigaliojus Reglamento 5k straipsniui, buvo duotas pereinamasis laikotarpis iki 2022 m. spalio 10 d., ir tuo metu buvo galima kreiptis dėl leidimo tęsti sutarties vykdymą išdavimo, nes tokią galimybę numatė įstatymas. Vietoj to Bendrovė pasirinko kelią eliminuoti akcininką. Nuo 2014 m. tarp S. P. ir M. K. yra verslo santykiai tiek kaip atskirų bendrovių vadovų, tiek kaip akcininkų. S. P. Bendrovės 51 procento akcijų paketą sukaupė per kelis etapus, asmenų bendravimas vyksta jau 8 metus, o pareiškėjas bando įrodyti, kad šio asmens visai nepažįsta. Per laikotarpį, kol S. P. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, asmenys tampriai bendravo, vykdė verslą, jam negalėjo būti nežinoma, kad šis yra Sankcionuojamos valstybės pilietis. 

Skundas tenkintinas iš dalies. 

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 15 d.) numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Iki 2023 m. balandžio 15 d. galiojusioje ANK 515 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta administracinė atsakomybė tik už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Už šį nusižengimą buvo numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į teisės aktus, įtvirtinančius tarptautines sankcijas arba ribojamąsias priemones. Šios bylos nagrinėjimui aktualus 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į (Sankcionuojamos valstybės)  veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 5 k straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas skirti bet kokias viešąsias sutartis ar koncesijų sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, taip pat Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1, 3 dalys, 6 dalies a–e punktai, 8, 9 ir 10 dalys, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai, Direktyvos 2014/24/ES 7 straipsnio a–d punktai, 8 straipsnis, 10 straipsnio b–f ir h–j punktai, Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnis, 21 straipsnio b–e ir g–i punktai, 29 ir 30 straipsniai ir Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio a–d, f–h ir j punktai bei Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 VII antraštinė dalis, asmenims ar subjektams arba toliau tas sutartis su jais vykdyti, kai minėti asmenys ir subjektai yra (Sankcionuojamos valstybės) piliečiai, (Sankcionuojamoje valstybėje) gyvenantys fiziniai asmenys arba (Sankcionuojamoje valstybėje) įsisteigę juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos (a) punktas) arba juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui (b) punktas). Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d.

Būtent šių Reglamento nuostatos pažeidimu yra kaltinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. K., nes po 2022 m. spalio 10 d., t. y. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, buvo tebevykdoma su (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 19 d. apsauginių paklodžių viešojo pirkimo sutartis Nr. 1, nors tuo metu Bendrovės akcininku, valdančiu 51 % Bendrovės akcijų, buvo Sankcionuojamos valstybės pilietis S. P.

Byloje nėra ginčo, kad S. P. buvo Bendrovės akcininkas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d.

Esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas S. P. yra Sankcionuojamos valstybės pilietis, nes ši aplinkybė yra esminė taikyti Reglamento 5 k straipsnio reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoms ir vykdytoms sutartims Lietuvoje laikotarpiu, kai įsigaliojo minėta tarptautinė sankcija, o S. P. buvo Bendrovės akcininku ir naudos gavėju, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. (kai įsigaliojo Reglamento 5 k straipsnis) iki 2022 m. liepos 27 d. (iki S. P. buvimo Bendrovės akcininku pabaigos). Pareiškėjas ir jo atstovas teigė, kad FNTT daroma išvada, kad S. P. tebebuvo Sankcionuojamos valstybės pilietis byloje nagrinėjamiems nusižengimams aktualiu laikotarpiu, grindžiama tik prielaidomis, kylančiomis iš surinktų duomenų, kurie buvo aktualūs tik 2016 metais. Tuo metu nuo 2017 m. vasario 17 d. S. P. neginčijamai yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis ir tik kaip toks jis yra žinomas Bendrovei ir jos vadovui M. K. Apie jokią kitą turimą jo pilietybę po 2017 metų duomenų nėra, atitinkamai tai negalėjo būti žinoma ir Bendrovės vadovui M. K., todėl nėra pagrindo jam taikyti ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, nes jo veiksmuose nėra būtinojo šio nusižengimo elemento – kaltės, net jei paaiškėtų, jog S. P. iš tiesų turi dvigubą pilietybę.

Vertindamas FNTT surinktus duomenis, teismas sutinka su Institucijos išvada, kad jų pakanka konstatuoti, kad bylai aktualiu laikotarpiu S. P. turėjo Sankcionuojamos valstybės pilietybę. Tyrimo metu iš Tiriamosios žurnalistikos centro „(duomenys neskelbtini)“ žurnalisto Š. Č. buvo gauta S. P. (S. P.) Sankcionuojamos valstybės piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) anketinių duomenų lapo kopija, žurnalisto teigimu, gauto iš šaltinio (duomenys neskelbtini), kurioje kurį laiką gyveno S. P. Pastarąją aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro turimi dokumentai apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ – 2014 m. balandžio 30 d. akcininkų sąrašas, kur akcininko S. P. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Tie patys duomenys fiksuojami ir pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuojamuose dokumentuose: 2014 m. balandžio 28 d. Bendrovės akcijų pirkimo -pardavimo sutartyje, kurios šalis yra S. P. Atitinkamai manyti, kad tyrimo metu gautas dokumentas yra suklastotas ar nesusijęs su minimu asmeniu, nėra pagrindo. Pareiškėjas akcentuoja šiame dokumente ir (duomenys neskelbtini) po ketverių metų išduotame pase Nr. (duomenys neskelbtini) esančiose nuotraukose užfiksuotų asmenų skirtumus, dėl kurių esą negalima teigti, kad dokumentuose tas pats asmuo. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismui nekyla jokių abejonių, kad juose užfiksuotas asmuo yra tas pats (3 t., b. l. 27,29), sutampa akių, antakių forma, lūpų linija, net šukuosena, bruožų skirtumai nulemti tik prabėgusio laiko, galbūt fotografavimo sąlygų. Atitinkamai manyti, kad Sankcionuojamos valstybės paso Nr. (duomenys neskelbtini) anketinių duomenų lape yra kito S. P. nuotrauka ir pasas galimai priklausė buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko bendrapavardžiui, nėra jokio pagrindo, juolab, kad dokumentuose sutampa abiejų asmenų gimimo data. Vienintelis abiejų dokumentų skirtumas yra nurodyta gimimo vieta. Sankcionuojamos valstybės pase nurodoma, kad tai yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – miestas (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamais duomenimis šis miestas yra (duomenys neskelbtini) krašte, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) sritimi, galimai asmuo, išsiimdamas naujus asmens dokumentus (duomenys neskelbtini), tiesiog tikslino savo gimimo vietą. Kad S. P. iki (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybės gavimo neabejotinai buvo Sankcionuojamos valstybės pilietis, patvirtina ne tik minėtos Sankcionuojamos valstybės paso anketinių duomenų lapo kopija, bet ir Europolo (duomenys neskelbtini) nacionalinio skyriaus pateikti Lietuvai duomenys, kad dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės gavimo jis kreipėsi kaip Sankcionuojamos valstybės pilietis, pateikdamas šios valstybės pasą. Galiausiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės pateiktais duomenimis, 2016 m. lapkričio 23 d. S. P. kartu su M. K. kirto Lietuvos Respublikos sieną kaip Sankcionuojamos valstybės pilietis, pateikdamas Sankcionuojamos valstybės pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo data iki 2022 m. kovo 7 d.) ir (duomenys neskelbtini) leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 122-123, 165).

(Duomenys neskelbtini) nėra taikomas dvigubos pilietybės draudimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tapdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu S. P. prarado ar atsisakė iki tol turėtos Sankcionuojamos valstybės pilietybės. Duomenų apie tai nepateikė ir (duomenys neskelbtini) institucijos. Ta aplinkybė, kad S. P. pasitraukė iš Bendrovės akcininkų sąrašo, parduodamas akcijas M. K. netrukus po to, kai pasibaigė Reglamento 5k straipsnyje numatytas pereinamasis laikotarpis, leidžiantis vykdyti sutartis, sudarytas su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja Sankcionuojamos valstybės piliečiai, tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad Sankcionuojamos valstybės pilietybę jis išlaikė, nepaisant gautos (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybės.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis S. P. pažinojo tik kaip (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį ir gyventoją, taip pat vertintini kritiškai. M. K. ir S. P. verslo santykiai siekia tolimesnį laikotarpį nei 2017 m. S. P. Bendrovės akcininku tam tikrą laikotarpį buvo dar 2014 metais (M. K. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu), ką patvirtina VĮ Registrų centro turimas 2014 m. akcininkų sąrašas (2 t., b. l. 119) bei tyrimo metu iš pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 2014 m. balandžio 28 d. Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b. l 110-11). M. K. Bendrovei vadovauja nuo 2007 m. Jis negalėjo 2014 m. nesidomėti ir nežinoti, kokios valstybės piliečiai yra jo vadovaujamos Bendrovės akcininkai, kurių tikrai nėra daug. 2014 m. Bendrovės akcininkas S. P. neturėjo galimybės teigti, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, jis M. K. galėjo ir turėjo būti žinomas tik kaip Sankcionuojamos valstybės pilietis. Atitinkamai, įsigaliojus tarptautinėms sankcijoms, ribojančioms verslo santykius Europos Sąjungoje su Sankcionuojamos valstybės piliečiais, gyventojais bei jų kontroliuojamais ūkio subjektais, Europos Sąjungos teritorijoje veikiančio juridinio asmens vadovas turėjo domėtis, ar jo vadovaujama Bendrovė atitinka tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių koreguotas teisėto veikimo ES teritorijoje sąlygas.

Tokia pareiga tiek Bendrovei, tiek M. K., kaip jos vadovui, kyla iš Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatų. TSĮ 4 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, o 2 dalis – kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.

Tuo metu TSĮ 7 straipsnis nustato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (7 straipsnio 2 dalis), o sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu (7 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į išvardintų teisės aktų visumą, konstatuotina, kad Bendrovė nuo 2022 m. spalio 10 d. nebegalėjo vykdyti 2021 m. lapkričio 19 d. apsauginių paklodžių viešojo pirkimo sutarties Nr. 1, nes tuo metu jos akcininkas, valdantis daugiau nei 50 % akcijų, buvo Sankcionuojamos valstybės pilietis S. P. Pažymėtina, kad Reglamento 5 k straipsnio 2 dalis numatė tarptautinės sankcijos taikymo išimtį, kad šalies kompetentingos institucijos gali leisti skirti ir toliau vykdyti sutartis, kurių paskirtis civilinių branduolinių pajėgumų eksploatavimas, techninė priežiūra, eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir pan., branduolinio kuro tiekimas ir pakartotinis apdorojimas bei sauga, civilinių branduolinių įrenginių užbaigimui reikalinga tolesnė projektavimo, statybos ir eksploatavimo veikla, taip pat medžiagų pirmtakų, skirtų medicininių radioaktyviųjų izotopų gamybai ir panašiems medicinos tikslams, ir aplinkos radiacijos stebėsenai būtinų technologijų tiekimas, bendradarbiavimas civiliniais branduoliniais klausimais, visų pirma mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Tačiau tam reikėjo atlikti Reglamento nustatytą procedūrą – kreiptis į šalies kompetentingą instituciją dėl tokio leidimo, informuoti apie išduotą leidimą Europos Komisiją ir pan.

Pareiškėjas teigė, kad jis negalėjo to daryti, nes pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl tokio leidimo, tai darytų galėtų tik kita sandorio šalis – perkančioji organizacija (duomenys neskelbtini), tačiau tik nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės priklausė, kad perkančioji organizacija (duomenys neskelbtini) žinotų, kad turi pareigą atlikti šią procedūrą, jei nori išlaikyti sutartinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęstinumą. Tam ji turėjo būti laiku informuota, kad Bendrovė patenka į tarptautinėje sankcijoje nurodytų subjektų sąrašą ir Reglamento 5 k straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu pradėti leidimo vykdyti 2021 m. lapkričio 19 d. sudarytą sutartį gavimo procedūrą. 

Žinodamas, kad S. P. neabejotinai buvo Sankcionuojamos valstybės pilietis 2014 metais, 2016 metais, Bendrovės vadovas turėjo suvokti, kad ši pilietybė gali būti turima ir 2022 metais, tuo domėtis ir turėti aiškius atsakymus dėl Bendrovės akcininko S. P. pilietybės bylai aktualiu laikotarpiu ir veikti Reglamento 5 k straipsnyje ir tarptautinių sankcijų įstatymo 2, 7 straipsniuose numatytu būdu. Tuo metu vertinant Bendrovės atsakymus (duomenys neskelbtini), jos vadovo aiškinimus tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėl akcininko S. P. pilietybės susidaro įspūdis, kad šie atsakymai Bendrovės vadovui M. K. nėra žinomi iki šiol.   

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų kodekso 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Atitinkamai asmuo už administracinį nusižengimą gali būti patrauktas atsakomybėn nepriklausomai nuo to, ar jis nusižengimą padarė tyčine ar neatsargia kaltės forma. Ta pati nuostata yra taikoma ir ANK 515 straipsnyje numatytiems nusižengimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024). TSĮ 13 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos. Nors ši nuostata įsigaliojo tik nuo 2023 m. balandžio 15 d. (2023 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. XIV-1865 redakcija), tačiau teismų praktikoje ir iki tol buvo pripažįstama, kad tarptautinių sankcijų pažeidimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atitinkamai M. K. turėjo teisinę pareigą žinoti Bendrovės veiklos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, jų laikytis. M. K. neveikimas, nesiimant priemonių išsiaiškinti, ar jo vadovaujamos Bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas nėra išlaikęs dvigubos pilietybės po (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybės įgijimo, vertintinas kaip nerūpestingumas (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad nepriklausomai nuo to, ar S. P. buvo ar nebuvo Sankcionuojamos valstybės pilietis, po Reglamento 5 k straipsnio įsigaliojimo Bendrovės su (duomenys neskelbtini) sudarytos apsauginių antklodžių viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1 vykdymui apskritai nebuvo taikytini Reglamento 5 k straipsnio reikalavimai, nes tai nėra viešojo pirkimo sutartis, kuriai taikytina viešųjų pirkimų direktyva, nes tik tokias sudaryti ir vykdyti draudžia Reglamento 5k straipsnio 1 dalis. Pagal Viešųjų pirkimų direktyvos 2014/24/ES 1 ir 4 straipsnio nuostatas, ši direktyva taikoma tik viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčiai, kurios vertė yra 215 000 Eur arba didesnė (tarptautinės vertės pirkimas). Tuo metu minėtos sutarties vertė yra tik 180 023,80 Eur. Teismas pažymi, kad nepaisant to, kad pagal pirkimo vertę perkančioji organizacija (duomenys neskelbtini) galėjo nevykdyti tarptautinio pirkimo, ji pasirinko pirkimą atlikti tarptautinio pirkimo atviro konkurso būdu, tokiu būdu nuspręsdama taikyti šiam pirkimui viešųjų pirkimų direktyvą. Pareiškėjas remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, kad Reglamento 5 k straipsnyje numatyti apribojimai nėra taikomi supaprastintuose (įskaitant mažos vertės) pirkimus. Tačiau antklodžių pirkimas nebuvo vykdomas supaprastintų pirkimų tvarka. Ta pati Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad ES nuostatos bei reikalavimai gali būti aktualūs ne tik tarptautinės vertės viešiesiems pirkimams, bet ir supaprastintiems pirkimams. Pagal nuosekliai plėtojamą ESTT praktiką (ESTT 2001 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Vestergaard, C-59/00; 1981 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, 133/80; 1987 m. liepos 9 d. sprendimas sujungtose bylose CEI / Association intercommunale pour les autoroutes des Ardennes, 27/86, 28/86 ir 29/86; 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Telaustria ir Telefonadress, C-324/98; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Komisija prieš Airiją, C-507/03; 2005 m. liepos 21 d. sprendimas byloje C. A. M. (C.) prieš Comune di Cingia de' Botti, C-231/03; 2007 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Medipac-Kazantzidis AE prieš V-P (PE.S.Y. KRITIS), C-6/05), nors Direktyvos 2014/24/ES normos nėra tiesiogiai skirtos tarptautinės numatomo pirkimo vertės ribų nesiekiantiems viešiesiems pirkimams, tačiau jeigu jie turi tarptautinį interesą (angl. cross-border interest), atsižvelgtina į šias normas. (duomenys neskelbtini) savo paskelbtam viešajam pirkimui suteikė tarptautinio pirkimo statusą, nuspręsdama taikyti viešųjų pirkimų direktyvos nuostatas, taigi Bendrovė, žinodama, kad dalyvavo ir laimėjo tarptautinio pirkimo atvirąjį konkursą, vykdytą pagal viešųjų pirkimo direktyvą, atitinkamai turėjo laikytis ir šio pirkimo metu sudarytos sutarties vykdymui numatytų ES teisės aktų reikalavimų, įskaitant Reglamento 5k straipsnio nuostatas.

Pareiškėjo argumentai, kad tarptautinės sankcijos nebuvo pažeistos, nes laikotarpiu nuo Reglamento 5 k straipsnyje numatyto pereinamojo laikotarpio viešojo pirkimo sutarčių vykdymui pabaigos iki 2022 m. spalio 27 d. (S. P. kaip akcininko statuso pabaigos) pagal sutartį Nr. 1 faktiškai nebuvo atlikta jokių sutarties vykdymo veiksmų (prekių (švininių antklodžių) tiekimo veiksmų), nepagrįsti. Aplinkybė, kad bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo vykdomas sutartyje numatytų prekių tiekimas, nereiškia, kad sutartis vykdoma nebuvo. Sutarties vykdymas apima ne tik elementarius prekių tiekimo veiksmus, tačiau ir atsiskaitymą už jas, prievolių įvykdymo apsaugą, pardavėjo garantinius įsipareigojimus, autorines teises, prekių keitimą ir daug kitų aspektų, kurių užtikrinimas nenutrūksta perdavus prekes (1 t., b. l. 88-103).

Vertindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad ginčijamu nutarimu pagrįstai konstatuota, jog M. K. vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ po tarptautinių sankcijų, numatytų Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punkte, įsigaliojimo nuo 2022 m. spalio 10 d. vykdė 2021 m. lapkričio 19 d. tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) tarptautinio pirkimo būdu sudarytą sutartį Nr. 1, nors Bendrovės 51 procentas akcijų priklausė Sankcionuojamos valstybės piliečiui S. P. (S. P.) ir tokios sutarties vykdymas po 2022 m. spalio 10 d. turėjo būti nutrauktas. Tuo jis pažeidė Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punkto ir TSĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 7 straipsnio 2,3 dalių reikalavimus, bei padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.) numatytą nusižengimą. Tačiau teismas iš nutarimo šalina kaltinimą Reglamento 5k straipsnio 1 dalies a) punkto pažeidimu, nes šis numato tik draudimą sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutartis tiesiogiai su pačiais Sankcionuojamos valstybės piliečiais, Sankcionuojamoje valstybėje gyvenančiais asmenimis ar Sankcionuojamoje valstybėje įsteigtais juridiniais asmenimis, subjektais ar organizacijomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nė vienas iš šių subjektų.

Tuo metu 2022 m. liepos 11 d. su (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) radioaktyviųjų atliekų saugyklos statinių „r“ ir „rl“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) griovimo projekto (Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2 nei pagal pirkimo vertę, nei pagal vykdytą viešojo pirkimo būdą (supaprastintos neskelbiamos derybos) nepriskirtina prie viešųjų pirkimų direktyvos reguliuojamų pirkimų, todėl Reglamento 5 k straipsniu įtvirtinta tarptautinė sankcija jos atžvilgiu netaikytina. Pažymėtina, kad M. K. ir nėra inkriminuojamas šio Reglamento pažeidimas sudarant ir vykdant viešojo pirkimo sutartį Nr. 2. Šios sutarties kontekste M. K. kaltinamas tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimu.

TSĮ 61 straipsnis (įsigaliojęs tik nuo 2023 m. balandžio 15 d.) nustato, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus ir pasiekti šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatomos ribojamosios priemonės, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Vyriausybė pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą, suderintą su šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija (toliau – įstatymas dėl ribojamųjų priemonių nustatymo). Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos.

Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas buvo priimtas tik 2023 m. balandžio 20 d., įsigaliojo 2023 m. gegužės 3 d. Minėtas įstatymas nenumato ribojamosios priemonės, nurodomos kaltinime – draudimo juridiniam asmeniui, kurį kontroliuojantis fiziniai asmenys yra Sankcionuojamos valstybės piliečiai, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Ši priemonė Institucijos kildinama išimtinai iš Viešojo pirkimo įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 2 punkto, įtvirtinusio perkančiosios organizacijos teisę mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių – tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę.

Viešųjų pirkimo įstatymo 92 straipsnio 15 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į veiksnius, nulėmusius mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtį, tvirtina valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems pasiūlymams taikomos šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašą. Minėtas sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintame valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 straipsnio nuostatos, sąrašo 1 punktu yra įrašyta Sankcionuojama valstybė.

Pareiškėjas teigia, kad M. K. negali būti taikoma atsakomybė dėl ribojamosios priemonės pažeidimo, nes tiek pati ribojamosios priemonės sąvoka, tiek atsakomybė už šių priemonių pažeidimą atsirado tik nuo 2023 m. balandžio 15 d. (įsigaliojus juos numatantiems teisės aktams), tuo metu kaltinime minima viešojo pirkimo sutartis Nr. 2 sudaryta dar 2022 m. liepos 11 d. (kaip minėta, Reglamento 5k straipsnio nuostatos šiai sutarčiai netaikomos ir sutarties pasirašymo metu tokios sutarties sudarymui kliūčių dėl šiuo Reglamentu įtvirtintų tarptautinių sankcijų nebuvo).  

Teismas pažymi, byloje nėra ginčo, kad nepaisant to, jog atsakomybė už ribojamosios priemonės pažeidimą įtvirtinta tik nuo 2023 m. balandžio 15 d., minėta Viešojo pirkimo įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 2 punkto nuostata galiojo dar nuo 2022 m. kovo 24 d., kai įsigaliojo 2022 m. kovo 17 d. įstatymu Nr. XIV-954 priimtas šio įstatymo pakeitimas, papildantis 45 straipsnį 21 dalimi.

Negana to, perkančioji organizacija (duomenys neskelbtini), skelbdama (duomenys neskelbtini) radioaktyviųjų atliekų saugyklos statinių „r“ ir „rl“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) griovimo projekto (Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymo priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą, pirkimo dokumentuose aiškiai deklaravo, kad taikys šią nuostatą ir atmes tiekėjo pasiūlymą, jei tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys valstybėse ar teritorijose, nurodytose Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame valstybių ir teritorijų, su kuriomis susijusiems pasiūlymams taikomas šis pasiūlymo atmetimo pagrindas, sąraše ar turintys tokių valstybių pilietybę (viešojo pirkimo sąlygų 21.19.2 punktas, 2 t., b. l. 1-37). Teikdama pasiūlymą viešajam pirkimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė tik duomenis, kad Bendrovės akcininkai yra Lietuvos Respublikos pilietis M. K. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. P., nenurodydama, kad pastarasis gali būti ir Sankcionuojamos valstybės pilietis. (Duomenys neskelbtini) ir ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslingai siekė išvengti ribojamųjų priemonių taikymo, veikdama neleistino sandorio sudarymo linkme. 

Teismas neabejoja, kad nepateikdama tikslios ir teisingos informacijos, turinčios esminės reikšmės perkančiosios organizacijos apsisprendimui sudaryti viešąją paslaugų pirkimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovė pažeidė viešojo pirkimo sąlygas, dėl ko jai gali kilti Viešųjų pirkimų įstatyme ar civiliniame kodekse numatytos pasekmės, tačiau nesutinka su FNTT vertinimu, kad Viešojo pirkimo įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 2 punkte įtvirtintas ir tik perkančiosios organizacijos pasirinkimu taikomas ribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose minėtoje teisės normoje nurodytiems tiekėjams yra ribojamoji priemonė TSĮ 61 straipsnio ir ANK 515 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje įtvirtinta tik perkančiosios organizacijos veikimo galimybė pasiūlymų vertinimo metu, tačiau ne tiesioginis draudimas šioje normoje nurodytus požymius atitinkančiam tiekėjui iš viso teikti savo pasiūlymą, t. y. dalyvauti viešajame pirkime. Tiekėjas iš esmės tiek įstatymo, tiek perkančiosios organizacijos parengtose pirkimo sąlygose yra tik iš anksto įspėjamas, kad pateikus pasiūlymą viešajam pirkimui, šis gali būti atmestas. Kaip minėta, pats ribojamosios priemonės institutas Tarptautinių sankcijų įstatyme, tiek atsakomybė už jų pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinti tik nuo 2023 m. balandžio 15 d. Iki tol vykdyto viešojo pirkimo metu galiojusios Viešųjų pirkimo įstatymo 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, kurios iš esmės yra adresuojamos perkančiajai organizacijai ir įtvirtina jos teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą dar tiekėjų pasiūlymo vertinimo metu, bet tiesiogiai net nedraudžia tokiam tiekėjui teikti pasiūlymo, t. y. dalyvauti viešajame pirkime, negali būti laikoma ribojamąja priemone TSĮ 61 straipsnio prasme, nes tokios priemonės įtvirtinimui ir paskelbimui yra numatyta tvarka TSĮ 61 straipsnio 2-3 dalyse. Šios priemonės iš esmės įtvirtinamos atskiru įstatymu, priimtu 61 straipsnyje numatyta tvarka. Dalyvaudama (duomenys neskelbtini) 2022 metais paskelbtame, vykdytame ir pabaigtame viešajame pirkime, Bendrovė apskritai negalėjo pažeisti ribojamųjų priemonių, kurių institutas ir atsakomybė už jų pažeidimą buvo įtvirtinta tik nuo 2023 m. balandžio 15 d., o įstatymas, išvardinantis konkretų ribojamųjų priemonių sąrašą ir jų taikymo sąlygas, priimtas tik 2023 m. balandžio 20 d. Šiame sąraše ginčijamame nutarime nurodomos VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 2 punkto nuostatos, kurią Institucija įvardija ribojamąja priemone, net nėra. Teismo vertinimu, negalima dėti lygybės ženklo tarp Viešųjų pirkimų įstatymu įtvirtintos perkančiosios organizacijos galimybės atmesti tiekėjo, kurį kontroliuoja Sankcionuojamos valstybės pilietis, pateiktą pasiūlymą ir draudimo tokiam tiekėjui apskritai dalyvauti viešajame pirkime. Tokio draudimo Viešųjų pirkimų įstatymas net nesuformulavo. Be to kaltinime minima viešojo pirkimo įstatymo nuostata sietina išimtinai tik su viešojo pirkimo procedūra, kuri pasibaigė 2022 m. liepos 11 d., Bendrovei ir (duomenys neskelbtini) sudarant sutartį Nr. 2, o ne su pačios sutarties vykdymu. Todėl teigti, kad Bendrovė vykdydama sutartį iki šiol pažeidžia VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatas, ir nusižengimas yra tęstinis, negalima. Teismo vertinimu, ribojamųjų priemonių sąvokos, taikant asmeniui administracinę atsakomybę, kuri savo esme yra artima baudžiamajai, negalima traktuoti plečiamai ir ANK 515 straipsnio nuostatos taikytinos sistemiškai su TSĮ 61 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis ribojamųjų priemonių institutą.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad M. K. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl 2022 m. liepos 11 d. su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) radioaktyviųjų atliekų saugyklos statinių „r“ ir „rl“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) griovimo projekto (Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2 sudarymo ir vykdymo, nes šiuose jo veiksmuose nėra ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Apibendrinant išdėstytą skundžiamo nutarimo dalies, kuria M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl tarptautinės sankcijos pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr.1  vykdymo po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo) ir jam paskirta 3100 Eur bauda, naikinti nėra pagrindo. Nutarimas šioje dalyje tik keistinas šalinant nuorodą į Reglamento 5 k straipsnio 1 dalies a) punktą.

Skundžiamo nutarimo dalis, kuria M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl ribojamosios priemonės pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr. 2) sudarymo ir vykdymo) ir jam paskirta 3300 Eur bauda, naikintina, nesant M. K. veikoje šio nusižengimo požymių. Atitinkamai naikintina nutarimo dalis dėl galutinės 3300 Eur nuobaudos paskyrimo pagal ANK 38 straipsnio nuostatas, paliekant tik 3100 Eur baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r i a :

pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2023 (ROIK 23224043309) panaikinti dalyje dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl ribojamosios priemonės pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr.2 sudarymo ir vykdymo) bei 3300 Eur nuobaudos už šį nusižengimą paskyrimo bei galutinės 3300 Eur nuobaudos paskyrimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2023 (ROIK 23224043309) palikti galioti dalyje dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl tarptautinės sankcijos pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr. 1  vykdymo po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo), pašalinant tik nuorodą į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB)Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalies a) punktą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė