Civilinė byla Nr. e2-1384-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00807-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.4.2.2;
3.3.4.2.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų D. Č. ir D. Č. (dabar – B.) atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovų D. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovams D. Č. ir D. Č. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių ieškovų D. Č. ir V. Č. ieškinys patenkintas visiškai ir:
1.1. ieškovei D. Č. iš atsakovės D. Č. priteista 42 140,62 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 15 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidų;
1.2. ieškovei D. Č. iš atsakovo D. Č. priteista 42 140,62 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 15 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidų;
1.3. ieškovui V. Č. iš atsakovės D. Č. priteista 4 359,37 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 15 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98 Eur bylinėjimosi išlaidų;
1.4. ieškovui V. Č. iš atsakovo D. Č. priteista 4 359,37 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 15 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėja D. Č. kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovų ieškinį; teismui manant, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus terminą, atnaujinti terminą šiam prašymui pateikti.
3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos tinkamai neinformavo apie vykstantį procesą. Civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne jos gyvenamosios vietos adresu, o ieškovės D. Č. adresu, todėl procesiniai dokumentai pareiškėjai nebuvo įteikti. Apie civilinę bylą pareiškėja nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti. Ieškinyje nurodytu adresu pareiškėja nebuvo rasta ir procesiniai dokumentai jai tinkamai nebuvo įteikti.
4. Kauno apygardos teismas iki priimdamas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus pareiškėjai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai 2018 m. lapkričio 19 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Pareiškėjai tinkamai neįteikus procesinių dokumentų, buvo pažeista jos teisė būti tinkamai informuotai apie procesą ir gintis teisme nuo pareikšto reikalavimo.
5. Pažymėjo, kad 2017 m. spalio 11 d. ieškovas V. Č. pateikė pareiškimą Kauno miesto 9 – ajam notarų biurui, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas B. I. P. Č., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat, kad mirusysis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kurio turinys ieškovui yra žinomas, tačiau jis nepageidauja gauti palikimo privalomosios dalies. Šį pareiškimą patvirtino Kauno miesto 9 – ojo notarų biuro notarė D. K..
6. Ieškovas V. Č. atsisakė priimti palikimą po savo tėvo mirties, o tai patvirtina, kad jam iš pareiškėjos negalėjo būti priteisiamos jokios pinigų sumos. Tai yra esminė klaida, kuri buvo padaryta priimant 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių. Be to, 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovų, tarp jų ir pareiškėjos, dalyvavimas teismo procese, nagrinėjant ieškovų ieškinį, būtų turėjęs tiesioginę įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pareiškėja būtų pateikusi įrodymus, kuriais pagrįstų gautų piniginių lėšų pagrindą, o tai sąlygotų paties teismo sprendimo turinį. Pareiškėja neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, naudotis instancine teismų sistema, nes įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas, o jo griežtai apibrėžtas turinys sudaro sąlygas ieškovų piktnaudžiavimui teismo sprendimu. Šiuo atveju proceso atnaujinimo institutas yra vienintelis būdas apginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes Kauno apygardos teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, apeliacine ar kasacine tvarka negali būti skundžiamas, egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl civilinė byla turi būti atnaujinta.
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019 nurodė, kad V. Č., mirus jo tėvui, per įstatymo nustatytą terminą, tai yra 2017 m. spalio 11 d., pateikdamas notarui pareiškimą, kuriame nurodė, jog privalomosios palikimo dalies gauti jis nepageidauja, vienašaliu sandoriu atsisakė palikimo. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista pinigų suma asmeniui, kuris vienašaliu aktu atsisakė palikimo. Iki pareikšdamas ieškinį pareiškėjos atžvilgiu ieškovas V. Č. jau buvo išreiškęs valią ir atsisakęs priimti tėvo palikimą, šią valią jis išreiškė įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, pareiškimas yra galiojantis ir nenuginčytas.
8. Teisės normas pažeidė ir pavedėjimo bylą vedanti notarė, kadangi ji, įregistravusi ieškovo V. Č. pareiškimą, kuriuo jis atsisakė teisės į privalomąją palikimo dalį, vėliau praėjus įstatyme nustatytam terminui priimti palikimą, nepagrįstai palikimo nepriėmusio asmens vardu išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Įvertintina tai, kad kitu teismo sprendimu notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį teismine tvarka jau yra panaikintas.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad senelis neiššvaistė pinigų ar sukaupto turto, jo sutuoktinė liko aprūpinta ir paveldėjo kitą jai paliktą senelio turtą, pinigines lėšas sąskaitoje. Kauno apygardos teismui gavus ieškovų ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, nebuvo žinomos ir atskleistos kitos esminės aplinkybės apie tai, kad, notarui paviešinus 2017 m. rugpjūčio 22 d. mirusiojo testamentą, dėl jo turinio nepasitenkinimą išreiškė ieškovas V. Č. ir Kauno apylinkės teisme užvedė civilinę bylą Nr. e2YT-5232-1052/2018, manipuliuodamas melagingais duomenis apie savo turtinę padėtį, patraukdamas atsakove paveldėjusią pagal testamentą įpėdinę savo motiną dėl teisės į privalomą palikimo dalį.
10. Nei 2017 m. spalio 11 d. palikimo atsisakymo faktas, nei vėlesni neteisėti susitarimai pareiškėjai nebuvo žinomi iki 2019 m. kovo mėn. Šie faktai paaiškėjo atsitiktinai, ieškovams pradėjus teisminius ginčus su pareiškėjos tėvu R. Č. civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019. Sužinojus šiuos faktus, 2019 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 peržiūrėjimo, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1564-555/2019 atsisakė atnaujinti procesą, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1189-330/2019 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą. Dėl to 3 mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą nėra suėjęs. Teismui manant, kad prašymas atnaujinti procesą yra teikiamas praleidus terminą, prašė teismo jį atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
12. Teismas įvertinęs pareiškėjos nurodomas aplinkybes, konstatavo, kad ji yra praleidusi trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Pažymėjo, kad nors pareiškėja prašo atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, tačiau nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, dėl ko teismas negali įvertinti jų svarbos. Tačiau, nors pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti ir vien dėl šios priežasties nėra galimybės jį patenkinti, teismas pasisakė ir dėl pareiškėjos prašyme nurodytų proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrindų.
13. Nurodė, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pažymi, jog ji nebuvo informuota apie procesą, nes Kauno apygardos teismas civilinėje neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus pareiškėjai.
14. Kadangi Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl teismas vertino, ar jame yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant galbūt neteisėtą sprendimą.
15. Iš civilinės bylos procesinių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo siųsti registruota pašto siunta ir įteikti jai asmeniškai, todėl jos argumentus dėl CPK 123 straipsnio 3 dalies, 129, 130 straipsnių pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. spalio 20 d. pareiškėjai asmeniškai buvo įteikti šie procesiniai dokumentai: 2018 m. spalio 12 d. patikslintas ieškinys su priedais, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 18 d. nutartys, teismo pranešimas, pranešimas apie mediaciją, pasiūlymas prisijungti prie VEP posistemio. Aplinkybę, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie procesą ir turėjo galimybę gintis teisme nuo pareikšto reikalavimo, įrodo ir advokatų profesinės bendrijos V. ir A. prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, prie jo pridėta su abiem atsakovais sudaryta atstovavimo sutartis. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 yra 2018 m. lapkričio 5 d. tarp advokatų profesinės bendrijos V. ir A. bei atsakovų sudarytas susitarimas dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių nutraukimo, kurio trečiajame punkte nurodyta, jog klientams yra žinoma, kad terminas atsiliepimui pateikti baigiasi 2018 m. lapkričio 9 d.; klientai tolimesniu jų teisių gynimu pasirūpins patys.
16. Nurodytos aplinkybės suteikė teismui pagrindą pripažinti, kad neegzistuoja pareiškėjos nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas.
17. Spręsdamas ar yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismas pažymėjo, kad pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje kreipiasi antrą kartą. Pirmą kartą ji ir atsakovas D. Č. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindė proceso atnaujinimo pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose. Prašydami atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjai nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir šioje byloje, t. y., kad ieškovas V. Č. negalėjo būti ieškovu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
18. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-1564-555/2019 sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovas V. Č. yra palikėjo įpėdinis, pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, tačiau, pareiškus reikalavimą dėl turto grąžinimo, atsakovai elgėsi pasyviai, neginčijo įpėdinio teisės reikšti ieškinį, neužsiminė bei neįrodinėjo, kad senelis ginčo lėšas jiems dovanojo, t. y., jog nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos ir atsakovo D. Č. atskirąjį skundą, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1189-330/2019 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį.
19. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėja ir atsakovas D. Č. buvo pateikę naują įrodymą – ieškovo V. Č. 2017 m. spalio 11 d. pareiškimo notarui kopiją. Lietuvos apeliacinis teismas įvertinęs šį įrodymą, konstatavo, kad jis nepaneigia paveldėjimo teisės liudijimo V. Č. vėlesnio išdavimo fakto. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjams patikslintas ieškinys kartu su priedais buvo įteiktas registruotąja pašto siunta asmeniškai.
20. Kadangi pareiškėja antrą kartą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias jau yra įvertinęs Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-1564-555/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1189-330/2019, teismas pakartotinai jų nevertino.
21. Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėja prašo vadovautis Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019, kuris, pareiškėjos teigimu, įrodo, jog notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį teismine tvarka jau yra panaikintas. Tačiau, šis Kauno apygardos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi yra apskųstas apeliacine tvarka ir civilinė byla Lietuvos apeliaciniame teisme šiuo metu nėra išnagrinėta, todėl, teismo vertinimu, juo remtis negalima. Be to, iš Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo, teismas nustatė, kad šiuo sprendimu panaikinta V. Č. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9 – ojo notarų biuro išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kuria V. Č. po tėvo mirties paveldėjo 3 / 32 dalis gyvenamojo namo. Dėl kitos šio paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ieškovo reikalavimas atmestas.
22. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog visas V. Č. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra nuginčytas ir negaliojantis, o V. Č. civilinėje byloje buvo netinkamas ieškovas, nes esą neteisėtai įgijo paveldėjimo teises, kurių pagrindu pateikė ieškinio reikalavimus.
23. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, todėl šiuo pagrindu civilinės bylos procesas negali būti atnaujintas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
24. Atsakovas D. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
24.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių senaties terminą bei nepateikė jokių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėja pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį, kuri patvirtina, kad nuo šios nutarties priėmimo dienos, ji galutinai sužinojo apie tai, jog buvo atmestas jos prašymas priimti kasacinį skundą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Tuo būdu, ji per trijų mėnesių laikotarpį, kuomet išnaudojo procesines priemones, toliau siekė ginti pažeistas teises.
24.2. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eA2-1564-555/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1189-330/2019, motyvai bei pareiškėjos pirminių prašymų pagrindas nėra tapatūs. Būtent dėl šios priežasties ji ir siekia, kad jos byla būtų išspręsta tik kartą ir iš esmės patikrinant nurodytus teisinius ir faktinius argumentus.
24.3. Pareiškėja atsidūrė tokioje padėtyje kuomet jos teisių gynimas siejamas ne tik su šios bylos ieškovų iškeltu dalyku, bet ir jos teise pareikšti priešinį ieškinį, kurį teismui tenkinus, būtų atmestas ieškovų reikalavimas.
24.4. Ieškovas V. Č. iškėlė atsakovų atžvilgiu reikalavimus tik įgyvendinęs paveldėjimo teises, todėl tik šioje byloje atsakovai ir gali ginčyti paveldėjimo teises kaip išvestinį reikalavimą, teikiant priešieškinį byloje.
24.5. Byloje pateikti duomenys iš paveldėjimo bylos – V. Č. paveldėjimo teisių teisėtumo patikrinimas yra esminis dalykas, turintis reikšmės atsakovų teisėms ir kaip esminė bylos aplinkybė nebuvo žinoma sprendimo priėmimo metu. Šiuo atveju, priimant sprendimą už akių ir teikiant atsiliepimus, prieštaravimus, šių aplinkybių, atsakovai nežinojo. Šios aplinkybės paaiškėjo tik dėl kitų ne proceso dalyvių iškeltų bylų ir jos iki šiol nėra išnagrinėtos, nes teismo sprendimas, kurio dalyje panaikinta paveldėjimo teisė, dar neįsiteisėjo.
25. Atsakovė D. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
25.1. nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatymo nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos, nes Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas už akių pažeidžia atsakovės D. Č. įstatymo saugomas teises ir teisėtus interesus.
25.2. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas V. Č. atsisakė priimti palikimą po savo mirusio tėvo mirties, kas akivaizdžiai patvirtina faktus, jog jokios pinigų sumos negalėjo būti jam iš atsakovės priteisiamos. Tai yra esminė klaida, kuri buvo padaryta priimant sprendimą už akių.
25.3. Be to, sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Bylos nagrinėjamas atsakovei nedalyvaujant turėjo tiesioginę įtaką teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui bei taikumui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nedalyvaujant procese atsakovei, nebuvo užtikrintas ne tik įstatymų reikalavimų laikymasis, bet tame tarpe ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų apsauga.
25.4. Atsakovė neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais naudotis instancine teismų sistema, nes įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas, o jo griežtai apibrėžtas turinys sudaro sąlygas ieškovų piktnaudžiavimui teismo sprendimu.
25.5. Nei atsakovams, nei pirmosios instancijos teismui, priėmusiam sprendimą už akių, nebuvo žinoma, kad ieškovas V. Č. atsisakė palikimo. Paaiškėjus tokiems duomenims, ieškinys negalėjo būti patenkintas. Grubiai teisės normas pažeidė ir paveldėjimo bylą vedanti notarė, kadangi ji įregistravusi ieškovo pareiškimą, kuriuo jis atsisakė teisės į privalomąją palikimo dalį, vėliau praėjus įstatyme nustatytam terminui priimti palikimą, nepagrįstai išdavė palikimo nepriėmusio asmens vardu paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, vertindama, kad taip leidžia civilinės teisės normos.
25.6. Atnaujinus procesą, atsakovei atsirastų galimybė reikšti priešieškinį dėl neteisėtai išduoto ieškovui V. Č. paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį visa apimtimi, nes tai susiję su atsakovės materialiomis teisėmis.
25.7. Pažymi, kad atsakovei neįteikus procesinių dokumentų, ji neturėjo galimybės tinkamai gintis. Atsakovai visiškai nesutinka su ieškovų ieškiniu, nes su ieškiniu pateikti mokėjimo pavedimai yra rašytiniai dokumentai, kurie patvirtina lėšų turėtojo, jų senelio teisę ir valią artimiausiems asmenims dovanoti asmenines lėšas. Ieškovai neturi reikalavimo teisės, nes šį sandorį sudarė veiksnus asmuo, kuris turėjo ir galėjo savarankiškai disponuoti savo asmeniniais pinigais. Ieškovai savo reikalavimą grindžia procesinių teisių perėmimo institutu, tačiau jie gali reikalauti tik iš palikimo susijusių lėšų. Šiuo atveju dovana buvo pervesta iki mirties ir palikėjo valia. Palikėjo mirties dieną lėšos nesudarė palikimo turinio. Palikėjo valia buvo prieš mirtį padovanoti santaupas savo anūkams, kurios išleistos atsakovų asmeninių poreikių tenkinimui.
26. Ieškovai D. Č. ir V. Č. atsiliepime į atsakovo D. Č. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
26.1. apeliantas D. Č. neprašė atnaujinti proceso, bet pateikė atskirąjį skundą, t. y. gina ne savo, bet kito asmens teises. Tuo tarpu, jei teismas ir atnaujintų procesą, bylą nagrinėtų neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, kitaip tariant, teismas hipotetiškai galėtų peržiūrėti sprendimą tik pareiškėjo atžvilgiu, bet ne kitų bylos šalių.
26.2. Teismui priėmus sprendimą už akių byloje, kurią prašoma atnaujinti, D. Č. turėjo teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Bet atsakovė nurodyta teise nepasinaudojo. Prašymo atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą atsakovė taipogi nepateikė, o kadangi praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, pagal CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatą prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas.
26.3. Apeliantas D. Č. nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių senaties terminą bei nepateikė jokių termino praleidimo priežasčių, nes pasak apelianto, pareiškėja pateikė prie prašymo atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį, kuri patvirtina, kad nuo 2020 m. vasario 24 d. pareiškėja galutinai sužinojo apie tai, jog atmestas jos prašymas priimti kasacinį skundą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Vienok apeliantas D. Č. tiesiog daro prielaidą, nes pareiškėjos D. Č. prašyme atnaujinti procesą šių argumentų nėra. Iš kitos pusės įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje, susijęs su diena, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
26.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1564-55/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l189-330/2019) ir ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis nėra susijusi su diena, kai D. Č. sužinojo aplinkybes, nurodytas jos pareiškime dėl proceso atnaujinimo.
26.5. Skundžiamojoje nutartyje teisingai pažymėta, kad pareiškėja pati nurodė prašyme, jog aplinkybes, dėl kurių prašo atnaujinti procesą, ji sužinojo 2019 m. kovo mėnesį, be to pateikė prie prašymo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. neįsiteisėjusį sprendimą, kaip aplinkybių šaltinį. Nuo šių datų praėjo trys mėnesiai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
26.6. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių nebuvo ir negalėjo būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, o galimybę pateikti pareiškimą peržiūrėti šį sprendimą už akių pareiškėja D. Č. taipogi praleido.
26.7. V. Č. paveldėjimo teisės nėra ir negali būti užginčytos, nes praėjo jau žymiai daugiau nei vieneri metai nuo paveldėjimo teisių liudijimo išdavimo dienos. Be to, prašomoje atnaujinti byloje ieškovai yra du — D. Č. ir V. Č., kurie ir yra paveldėtojai (D. Č. paveldėjo 13/ 16 dalis pagal testamentą, V. Č. — 3/ 16 dalis pagal įstatymą). Todėl ieškovai abu iškėlė atsakovų atžvilgiu piniginius reikalavimus.
26.8. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi detaliai išanalizavo pareiškėjos D. Č. nurodytus, neva egzistuojančius proceso atnaujinimo pragrindus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad neegzistuoja pareiškėjos nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindai, todėl teismas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjos D. Č. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl proceso atnaujinimo paskirties ir bylos nagrinėjimo ribų
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
29. Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).
30. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.
32. Šiuo atveju pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo pagrįstumą, atmetė jį nusprendęs, kad pareiškėja praleido terminą pateikti prašymą ir neįrodė, jog egzistuoja svarbios aplinkybės suponuojančios pagrindą jį atnaujinti, be to, neįrodė prašymo atnaujinti procesą, grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, pagrįstumo. Atskiraisiais skundais atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas ir tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, nes ieškovas V. Č. atsisakė priimti palikimą po savo mirusio tėvo mirties, kas akivaizdžiai patvirtina faktus, jog jokios pinigų sumos negalėjo būti jam priteistos, taip pat, kad atsakovams neįteikus procesinių dokumentų, jie neturėjo galimybės tinkamai gintis, o tai lėmė klaidą, priimant, nepalankų atsakovams, sprendimą už akių.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti ir jo atnaujinimo
33. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas už akių priimtas 2018 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjai D. Č. ir D. Č. 2019 m. gegužės 2 d. jau buvo pateikę prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-1564-555/2019) atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1189-330/2019) nutartis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų kasacinį skundą (civilinė byla Nr. eCIK-259/2020).
35. Pareiškėja D. Č. 2020 m. gegužės 22 d. pakartotinai pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėjos manymu, ji nepraleido įstatyme įtvirtinto 3 mėnesių termino pareiškimui pateikti, tačiau teismui manant, kad jis yra praleistas, prašė jį atnaujinti, nenurodydama jokių priežasčių. Apeliantas D. Č. atskirajame skunde nurodo, kad terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo, kadangi tik tada pareiškėja D. Č. galutinai sužinojo apie tai, jog buvo atmestas jos prašymas priimti kasacinį skundą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje.
36. Kaip minėta, įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje, yra susijęs su diena, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Byloje nustatyta ir pareiškėja D. Č. tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde tai pripažįsta, kad aplinkybes, dėl kurių prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, ji sužinojo 2019 m. kovo mėn. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
37. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo, nenurodė priežasčių, kurių svarbumą ir pagrįstumą, teismas galėtų įvertinti, o atskiruoju skundu iš viso neprašo atnaujinti termino ir nenurodo jokių argumentų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nenurodžius jokių termino praleidimo priežasčių, nėra pagrindo jo ir atnaujinti.
38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto D. Č. argumentais, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo dienos, nes būtent nuo šios dienos, pareiškėja galutinai sužinojo apie tai, jog buvo atmestas jos prašymas priimti kasacinį skundą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, tačiau ši nutartis negali būti siejama su diena, kai pareiškėjai tapo žinomos aplinkybės, nurodytos jos pareiškime dėl proceso atnaujinimo.
39. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, remdamasis atskirojo skundo argumentais pasisako ir dėl šios skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu
40. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
42. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje iš jos priteistos piniginės lėšos, grindė tuo pagrindu, kad ieškovas V. Č. atsisakė priimti palikimą po savo mirusio tėvo mirties ir tai akivaizdžiai patvirtina faktus, jog jokios pinigų sumos negalėjo būti jam priteistos. Pareiškėja šią aplinkybę laiko esmine klaida, kuri buvo padaryta priimant 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių, taip pat pažymi, kad sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nes apeliantai nedalyvavo procese, dėl ko nebuvo užtikrintas ne tik įstatymų reikalavimų laikymasis, bet tame tarpe ir jų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Tvirtina, kad jų dalyvavimas teismo procese, nagrinėjant ieškovų ieškinį, būtų turėjęs tiesioginę įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jie būtų teikę įrodymus, kuriais pagrįstų gautų piniginių lėšų pagrindą, kas akivaizdžiai sąlygotų paties teismo sprendimo turinį.
43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, jame nurodytų aplinkybių nelaikė sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai teismo išvadai ir papildomai pažymi, kad, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, jog abiem atsakovam tiek ieškinys, tiek kiti dokumentai buvo įteikti asmeniškai, ko pasėkoje jie buvo sudarę atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija V. ir A., kuri prašė prijungti atsakovus atstovaujančius advokatus prie EPP sistemos bei pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį. Byloje nežinomos priežastys, dėl kurių atsiliepimas į ieškinį, teismo pratęstu terminu, pateiktas nebuvo. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad dėl to, jog atsakovai, bylos nagrinėjimu metu, buvo pasyvūs ir tinkamai negynė savo teisių ir interesų, nors apie vykstantį procesą jiems neabejotinai buvo žinoma, negali sudaryti pagrindą tvirtinti, kad jiems nebuvo suteikta galimybė reikšti prieštaravimus ir gintis nuo ieškovų reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu atnaujinti procesą galima tik tuomet, kai teismas priimdamas sprendimą netinkamai pritaikė teisės normą ir dėl to, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, tačiau šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas dėl to, jog proceso dalyviai nesinaudojo jiems įstatymo nustatytomis teisėmis, nesigynė nuo jiems pareikštų reikalavimų, ko pasėkoje jų atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas. Nustatytos aplinkybės yra susijusios su tam tikrais procesinių ar materialinių teisių įgyvendinimo ypatumais, bet negali būti pagrindas vertinti jas kaip aiškią teisės taikymo klaidą, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą byloje. Pastebėtina, kad kiekvienas protingas asmuo turi elgtis apdairiai ir suvokti pasekmes, kurios gali atsirasti.
44. Aplinkybė, kad šiuo atveju sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. Byloje nustatyta, kad apeliantams 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių buvo išsiųstas tuo pačiu adresu, kaip ir ieškinys, kuris buvo įteiktas asmeniškai, tačiau apeliantai nustatytu terminu, prieštaravimų dėl jo nepateikė ir tik 2019 m. kovo 4 d. byloje buvo gautas atsakovų atstovės prašymas dėl prijungimo prie EPP sistemos. Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad apeliantai netinkamai naudojosi turimomis teisėmis ir pasyviai gynė savo interesus, todėl konstatuojama, jog teismas spręsdamas prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 dėl esminės teisės taikymo klaidos pagrįstumą, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė proceso atnaujinimo pagrindą visų bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai nusprendė jo netenkinti.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu
45. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas užbaigtoje byloje gali būti atnaujinamas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aptariamos nuostatos prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo vertintos nagrinėjant bylą, nes prašymą atnaujinti procesą pateikusi šalis bylos nagrinėjimo metu jų nežinojo ir net negalėjo žinoti.
46. Nagrinėjamu atveju apeliantai, kaip naujai paaiškėjusia aplinkybę, nurodo tai, kad ieškovas V. Č. 2017 m. spalio 11 d. pareiškimu atsisakė palikimo, todėl jis negalėjo reikšti ieškinio kaip procesinis mirusiojo teisių perėmėjas. Pažymi, kad nei atsakovai, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, tokių duomenų neturėjo. Šie duomenys tapo žinomi Kauno apygardos teisme inicijavus civilinę bylą Nr. e2-1423-260/2019 pagal ieškovo R. Č. (apeliantų tėvo) ieškinį atsakovams V. Č. ir D. Č. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, paveldėjimo pagal testamentą iš dalies pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu. Minėtoje byloje 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikinta atsakovui V. Č. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9 – ojo notarų biuro išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kuria atsakovas V. Č. po tėvo B. I. P. Č. mirties paveldėjo 3/32 dalis gyvenamojo namo. Dėl kitos šio paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ieškovo R. Č. reikalavimas atmestas. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo yra pateiktas apeliacinis skundas, kuris apeliacine tvarka šios nutarties priėmimo dienai, nėra išnagrinėtas.
47. Pažymėtina tai, kas jau buvo minėta ir ką, taip pat akcentavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja D. Č. dėl proceso atnaujinimo kreipiasi jau antrą kartą. Pirmą kartą, apeliantai prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje, t. y., kad ieškovas V. Č. negalėjo būti ieškovu byloje, kuria prašoma atnaujinti, nes jis atsisakė palikimo. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1564-555/2019 konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovas V. Č. yra palikėjo įpėdinis, pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, tačiau, pareiškus reikalavimą dėl turto grąžinimo, atsakovai elgėsi pasyviai, neginčijo įpėdinio teisės reikšti ieškinį, neužsiminė bei neįrodinėjo, kad senelis ginčo lėšas jiems dovanojo, t. y., jog nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų atskirąjį skundą, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1189-330/2019 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį.
48. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikę naują įrodymą – ieškovo V. Č. 2017 m. spalio 11 d. pareiškimo notarui kopiją, kurią Lietuvos apeliacinis teismas priėmė ir įvertino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, t. y., kad V. Č. neteisėtai įgijo paveldėjimo teises ir dėl to buvo netinkamu ieškovu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pažymėjo, kad apeliantai reikšti teiginius dėl aplinkybės, kad V. Č. yra netinkamas ieškovas, nes esą neteisėtai įgijo paveldėjimo teises, kurių pagrindu pateikė ieškinio reikalavimus, galėjo jau bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas V. Č. buvo išduotas 2018 m. balandžio 20 d., todėl pareiškėjų naujai pateiktas įrodymas – V. Č. 2017 m. spalio 11 d. pareiškimu notarui išreikštas pageidavimas negauti palikimo dalies niekaip nepaneigia paveldėjimo teisės liudijimo V. Č. vėlesnio išdavimo fakto.
49. Nors Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019 atsakovui V. Č. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9 – ojo notarų biuro išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kuria atsakovas V. Č. po tėvo B. I. P. Č. mirties paveldėjo 3/32 dalis gyvenamojo namo, buvo panaikinta, tačiau, kaip minėta, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, o be to, dėl kitos šio paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo reikalavimas buvo atmestas. Dėl išdėstyto, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui V. Č. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra nuginčytas ir negaliojantis, kas sudarytų pagrindą tvirtinti, jog jis buvo netinkamas ieškovas.
50. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodomos aplinkybės negalima pripažinti naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir tokia aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti procesą byloje.
51. Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirieji skundai netenkinami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
54. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
55. Ieškovai D. Č. ir V. Č. prašė priteisti iš atsakovų 520 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo D. Č. atskirąjį skundą parengimą. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. mokėjimo nurodymą.
56. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą, už atsiliepimo į atskirojo skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 552,40 Eur (1 381 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašoma priteisti 520 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, tačiau pažymėtina tai, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovams priteisti 520 Eur, t. y. iš kiekvieno po 260 Eur, bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo D. Č. atskirąjį skundą parengimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Č. (dabar – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų), iš kiekvieno po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Romualda Janovičienė