Civ. b. Nr. 2S-1250-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14469-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydama panaikinti antstolės A. S. priimtą 2019 m. balandžio 19 d. raginimą.
2. Antstolė A. S. su skundu nesutiko ir 2019 m. gegužės 6 d. patvarkymu persiuntė skundą teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų.
4. Teismas nurodė, kad raginimo išsiuntimas yra privaloma vykdymo procedūra, kurią, išskyrus CPK numatytas išimtis, privalo atlikti antstolis. Šios procedūros tikslas yra informuoti skolininką apie pradėtą vykdymo procesą ir nustatyti terminą jam savanoriškai įvykdyti sprendimą. Šiuo procesiniu dokumentu nėra ribojamos jokios skolininko teisės, šis procesinis dokumentas iš esmės laikytinas informacinio pobūdžio, jis nesukelia skolininkui jokių tiesioginių pasekmių, todėl nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos skundas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir teismas atsisako jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.
6. Nurodė, kad antstolės priimtu procesiniu dokumentu – patvarkymu raginama sumokėti skolą, susidariusią dėl sprendimo, kurį kitoje dar nagrinėjamoje civilinėje byloje nori pakeisti pats išieškotojas, tariamo nevykdymo. Antstolės priimtu patvarkymu raginama sumokėti skolą, susidariusią dėl sprendimo, kurio objektyviai nėra galimybės įvykdyti, tariamo nevykdymo.
7. Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
8. Nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
9. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
10. Nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra informacinio pobūdžio. Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Todėl vadovaujantis nurodytu reglamentavimu darytina išvada, kad pats raginimo skolininkui pateikimas dar nėra priskiriamas prie priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmų, tai – tik priminimas skolininkui apie jo pareigą vykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju - apie apeliantės pareigą sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirtą baudą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
12. Pareiškėja savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad ji negali įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-2235-933/2015 išdėstytų reikalavimų pašalinti neteisėtos statybos padarinių, nes nėra nurodytas pastato aukštis, todėl iš jos neturi būti išieškoma bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius atmeta, nes jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės A. S. 2019 m. balandžio 19 d. raginimo įvykdyti sprendimą.
13. Pažymėtina, kad minėtas raginimas buvo priimtas visai kitoje byloje nei pareiškėja pabrėžia: ši vykdomoji byla (Nr. 0177/19/00614), buvo užvesta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-32340-566/2018, o ne pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2235-933/2015.
14. Civilinėje byloje Nr. 2VP-32340-566/2018 nebuvo sprendžiamas neteisėtų statybų padarinių pašalinimo klausimas, joje tik buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimą pareiškėjai. T. y. antstolė A. S. prašė skirti K. K. 300 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-2235-933/2015, išduoto 2018-03-26, įvykdymo termino pasibaigimo (2015-09-13), išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi c. b. 2VP-32340-566/2018 antstolės pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis panaikinta, klausimas išspręstas iš esmės ir K. K. paskirta bauda išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai po tris eurus už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2018-08-22 iki įpareigojimo visiško įvykdymo.
15. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi baudos skyrimo klausimas K. K. buvo išspręstas galutinai. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytos aplinkybes, jog K. K. nevykdė antstolės įpareigojimų, laikomos įrodytomis ir nebekvestionuojamos.
16. CPK 18 str. yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
17. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis skirti pareiškėjai baudą, yra įsiteisėjus, taigi pareiškėja turi pareigą sumokėti paskirtą baudą. Dėl šios priežasties Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui. Atitinkamai, antstolė gavus vykdomą raštą privalėjo pradėti vykdymo veiksmus, priešingu atveju ji būtų pažeidusi savo pareigas, numatytas CPK ir kituose teisės aktuose.
18. Taigi, vien dėl išvardintų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas.
19. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
20. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad raginimo išsiuntimo procedūros tikslas yra informuoti skolininką apie pradėtą vykdymo procesą ir nustatyti terminą jam savanoriškai įvykdyti sprendimą. Raginimu nėra ribojamos jokios skolininko teisės, šis procesinis dokumentas iš esmės laikytinas informacinio pobūdžio, jis nesukelia skolininkui jokių tiesioginių pasekmių, todėl nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Teisminio nagrinėjimo dalyku, (t. y. skundžiami) gali būti tik tiek antstolio veiksmai (patvarkymai), kurie skolininkui (šiuo atveju pareiškėjai) sukelia tam tikras teisines pasekmes.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės raginimo įvykdyti sprendimą yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir pagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Ona Gasiulytė