Civilinė byla Nr. 2A-370-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01598-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:  24.2.; 35.6.1.;35.6.2.; 93.2.12.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Hamervate Limited apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4142-565/2014 pagal ieškovo Hamervate Limited ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei “ACC Distributions” ir E. I. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Innovation computer group“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

UAB „Vilposta“ (BUAB „Innovation computer group“ kreditorius) 2013-09-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-4-8), prašydamas priteisti BUAB „Innovation computer group“ naudai solidariai iš UAB „ACC Distribution“ ir E. I. 2 285 463,66 Lt dydžio žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-12-15 nutartimi iškėlė UAB „Innovation computer group“ bankroto bylą. BUAB „Innovation computer group“ 2009-11-30 kreditorių sąraše nurodyta, kad  skola atsakovui UAB „ACC Distribution” yra 4 414 064,58 Lt. Tačiau teismo nutartimi patvirtintas šio atsakovo kreditorinis reikalavimas sudaro tik 2 132 268,49 Lt. Ieškovas susipažino su bankroto administratoriui perduotais trečiojo asmens dokumentais, tarp kurių yra 4 kreditinės PVM sąskaitos faktūros - 2009-09-02 Nr. ACC-01245188, 2009-09-04 Nr. ACC-01245871, 2009-09-16 Nr. ACC-01248219 ir 2009-09-16 Nr. ACC-01248231. Jų pagrindu UAB „Innovation computer group“ neatlygintinai perleido atsakovui UAB „ACC Distribution” iš šio atsakovo įsigytas prekes bendrai 3 667,57 Lt sumai. Ieškovo įsitikinimu, nors tai patvirtinančių dokumentų ir nesama, bet analogiškai buvo perleistos ir prekės 2 281 796,09 Lt sumai, kurios, remiantis tarp UAB „ACC Distribution” (buvęs pavadinimas – UAB „ACME kompiuterių komponentai”) ir UAB „Innovation computer group“ 2003-05-19 sudarytos tiekimo sutarties Nr. 2003/2593827 sąlygomis, nuo jų perdavimo momento nuosavybės teise jau priklausė UAB „Innovation computer group“. Dėl to UAB „ACC Distribution” kreditorinis reikalavimas nuo 4 414 064,58 Lt buvo sumažintas iki 2 132 268,49 Lt. Tokiais veiksmais, UAB „Innovation computer group“ esant faktiškai nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, buvo pažeistos kitų trečiojo asmens kreditorių teisės, nes pirmenybės teisė buvo suteikta kreditoriui (atsakovui) UAB „ACC Distribution”, be to, sumažėjo bankrutuojančios įmonės turtas, taigi ir kitų jos kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Bankroto administratorius nesiima jokių teisinių veiksmų, kad bankrutuojančiai įmonei būtų priteistas žalos atlyginimas iš atsakovų, todėl ieškovo ir kitų UAB „Innovation computer group“ kreditorių teisės gintinos netiesioginiu ieškiniu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kadangi nuo prekių perleidimo praėjo daugiau kaip 4 metai ir prekės, tikėtina, jau yra perleistos kitiems asmenims ir / ar nuvertėjusios, šiuo atveju taikytina restitucija pinigais, priteisiant UAB „Innovation computer group“ neteisėtai perleistų prekių vertę, buvusią 2009 m. rugsėjo mėn. Remdamasis tuo, kad aptariamo sandorio metu UAB „Innovation computer group“ vadovu buvo E. I., ieškovas prašo jo atžvilgiu taikyti solidarią atsakomybę CK 6.279 straipsnio pagrindu.

UAB „Vilpostus“ reikalavimo teisė į BUAB „Innovation computer group“ 2013-07-18  reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėjo UAB „Naleta“, o 2013-11-12 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu – Hamervate Limited (t. 1, b. l. 150-154; t. 2, b. l. 8-10, 14).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-10-13 sprendimu (t. 3, b. l. 60-65) ieškinį atmetė, priteisė iš Hamervate Limited UAB „ACC Distribution” naudai 8 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktikoje suformuluotas sąlygas netiesioginio ieškinio pareiškimui, sprendė, kad ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, tačiau pastarasis neturi turtinės teisės į atsakovus, nėra jų kreditorius. Todėl ieškovas negali pareikšti netiesioginio ieškinio trečiojo asmens vardu CK 6.68 straipsnio pagrindu.

Išanalizavęs byloje surinktus duomenis, aktualius actio Pauliana ieškinio pagrįstumui įvertinti, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ginčijamo kaip neteisėto sandorio, t. y. 2 285 463,66 Lt vertės prekių perleidimo atsakovui UAB “ACC Distribution” ir įsiskolinimo jam sumažinimą šia suma faktas byloje nėra įrodytas. Todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų ir kasacinio teismo praktikoje apibrėžtų sąlygų, kurioms esant sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, teismas išsprendė ir šį klausimą bei nustatė, kad ieškinys yra pareikštas praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, termino pradžios momentas – Vilniaus apygardos teismo 2010-09-15 nutarties, kuria buvo patvirtintas pradinio kreditoriaus UAB “Vilpostus” kreditorinis reikalavimas, įsiteisėjimas (CK 1.127 str. 1 d., 1.128 str.). Teismui nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, ieškinys atmestas ir kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Hamervate Limited apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 70-77) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-10-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 2) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „ACC Distribution” ir E. I. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė iš atsakovo UAB „ACC Distribution” išreikalauti PVM sąskaitas faktūras, krovinių važtaraščius, priėmimo–perdavimo aktus, skolos padengimo aktus, reikalavimo perleidimo sutartis, pranešimus ir kitus rašytinius dokumentus (sutartis), kurie pagrįstų UAB „ACC Distribution” reikalavimo sumažėjimą į BUAB „Innovation computer group” nuo 4 414 064,58 Lt iki 2 132 268,49 Lt, tačiau tai nebuvo padaryta ir dėl to priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
2. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio senatimi, nepagrįstai neįvertino, kad kreditorius nėra įpareigotas sekti ir tikrinti bankroto administratoriaus veiksmų, o apie bankrutuojančios įmonės, taigi ir jos kreditorių, galimai pažeistas teises pradinis kreditorius UAB „Vilpostus“ sužinojo tik susipažinęs su visais bankroto administratoriui perduotais dokumentais, taip pat visiškai nenagrinėjo šio termino atnaujinimo klausimo.
3. Pareikštu ieškiniu buvo ginamas viešasis interesas, siekiama įgyvendinti Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytas teises ir apginti kreditorių interesus, sudaryti sąlygas bendrovei susigrąžinti pagal neteisėtus sandorius prarastas lėšas ir panaudoti jas visų bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Todėl teismas turėjo sudaryti sąlygas teismo tvarka ginti pažeistas teises ir atnaujinti ieškinio senaties terminą, taip pat ištirti ir išnagrinėti prieštaravimus, susijusius su atsakovo UAB „ACC Distribution” finansinio reikalavimo dydžiu, bei įvertinti laikotarpiu nuo 2009-09-02 iki 2009-09-16 atsakovui prieš bankrotą perduotų prekių neatlygintinumo faktą, kitas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju reikšmingas aplinkybes, įskaitant BUAB „Innovation computer group” savininko ir vadovo E. I. solidariosios atsakomybės sąlygas.

Atsakovas E. I. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 80-85) prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius atsikirtimus:

1. Nesant jokių įrodymų apie ieškinyje nurodytų neteisėtų sandorių sudarymo faktą ir egzistuojant duomenims, pagrindžiantiems aplinkybę, jog atsakovo UAB „ACC Distribution” kreditorinis reikalavimas sumažėjo todėl, kad jam buvo išmokėta draudimo išmoka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais bankrutuojančios įmonės sandorius, ar atleisti šiuos sandorius ginčijančius kreditorius nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriais jie grindžia savo reikalavimus. Vien ieškovo prezumpcijos (nuomonės), kad kitos prekės atsakovui taip pat galėjo būti grąžintos neatlygintinai, nepakanka sandorio egzistavimo faktui konstatuoti.
2. Ieškovo prašymas išreikalauti iš atsakovo UAB „ACC Distribution” rašytinius įrodymus neatitinka CPK 199 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.
3. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliacinio skundo argumentams, ištyrė ir išnagrinėjo aplinkybės, dėl kurių buvo patvirtintas būtent 2 132 268,49 Lt dydžio UAB „ACC Distribution” kreditorinis reikalavimas. Paties skolininko vedamuose apskaitos dokumentuose apskaitomas finansinis reikalavimas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo gali skirtis nuo bankroto byloje pareikšto ir teismo patvirtinto finansinio reikalavimo, todėl ieškovo įvardinamos aplinkybės dėl skirtingo administratoriaus ir atsakovo įvardinamo finansinio reikalavimo dydžio nėra reikšmingos. Skundžiamame sprendime įvertintas ir 2009 m. rugsėjo kreditinių PVM sąskaitų faktūrų ir jų pagrindu grąžintų nekokybiškų prekių faktas, padarant išvadą, jog nesama duomenų leidžiančių konstatuoti, jog taip buvo bandoma sumažinti UAB „Innovation computer group” skolą.
4. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo E. I. žalą solidariai su UAB „ACC Distribution” negalimas, nes įmonės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.). Todėl žalos priteisimo iš atsakovo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik po to, kai būtų išspręstas įmonės atsakomybės klausimas, ką patvirtina naujausia teismų formuojama praktika. 
5. Nutarties, kuria buvo patvirtinti UAB „Vilpostus“ finansinis reikalavimas“, bendrovė įgijo teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto eigą, tai reiškia, turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Todėl sprendimu pagrįstai konstatuota, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi jį pareiškė tik 2013-07-18. Priešingai nei teigia ieškovas, teismas vertino ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindus, tačiau jų nenustatė.

Atsakovas UAB „ACC Distribution” savo atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 86-95) prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014-10-13 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Atsakovas įvykdė ieškovo reikalavimą dėl rašytinių įrodymų pateikimo toje apimtyje, kurioje disponuoja įrodymais apie trečiojo asmens skolos sumažėjimą iki 2 132 268,49 Lt. Šio kreditorinio reikalavimo pagrįstumas yra neginčytinai įrodytas trečiojo asmens bankroto byloje teismui patvirtinus jo dydį. Sprendime tinkamai įvertinti įrodymai ir pagrįstai nustatytos aplinkybės dėl atsakovo turimo trečiajam asmeniui reikalavimo pasikeitimo (sumažėjimo) nuo 4 432 268,49 Lt iki 2 132 268,49 Lt, tuo tarpu ieškovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, kuris tai paneigtų.
2. Prekės pagal ieškovo nurodomas sąskaitas faktūras UAB „ACC Distribution“ buvo grąžintos remiantis tarp bendrovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties 9.1 punktą ir CK 6.333-6.334 straipsnių, 6.378 straipsnio pagrindu dėl jų neatitikimo kokybės reikalavimams (prekės buvo su trūkumais), nesant jokių trečiojo asmens veiklos apribojimų. Taip buvo sumažinta trečiojo asmens prievolė ir užtikrinti, o ne pažeisti kreditorių reikalavimai. Nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė.
3. Ieškovas nurodo, kad teikiamas netiesioginis ieškinys ir tuo pačiu metu savo tariamai pažeistų teisių gynybą grindžia CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana institutu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo keliamas reikalavimas CK 6.68 straipsnio pagrindu neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų. Taip pat sprendime teisingai įvertintos faktinės aplinkybės, aktualios sprendžiant dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų. Ieškovas ieškiniu nepareiškė reikalavimo dėl prekių grąžinimo arba kitokių atsakovo ir trečiojo asmens sutartinių teisinių santykių ribose sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl skundo teiginiai, jog trečiasis asmuo neprivalėjo ir neturėjo jokios pareigos grąžinti nupirktas prekes ar kitu pagrindu sumažinti skolą pagal išrašytas sąskaitas. Ieškovo ginčijamo tariamai tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryto sandorio, kuriuo galėtų būti neteisėtai įvykdyta trečiojo asmens 2 285 463,66 Lt dydžio prievolė atsakovui ir / ar galimo sandorio pagrindu atliktas turto sumažėjimas, egzistavimo faktas neįrodytas. Tai reiškia, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ir visiškai neįrodė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.
4. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl senaties termino pradžios ir jo skaičiavimo teisingi. Ieškovo teiginys, kad tik bankroto administratorius turi pareigą aktyviai veikti įmonės bankroto procese, yra iš esmės klaidingas, nes kreditoriams yra suteikta teisė susipažinti su įmonės bankroto bylos dokumentais ir taip jiems suteikiama teisė aktyviai veikti, siekiant apginti savo interesus bankroto procese (ĮBĮ 21 str.). Ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis apginti ir užtikrinti savo teisių apsaugą, turėjo objektyvią galimybę kreiptis dėl jų gynimo kur kas anksčiau, nei praėjus beveik trejiems metams po bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad nekokybiškų prekių grąžinimas pagal ieškovo nurodomas sąskaitas buvo atliktas 2009 m. rugsėjo mėn., ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo taip pat yra pasibaigęs (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų teisinę galimybę atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus, be to, toks klausimas, ieškovui nepareiškus dėl to prašymo, negalėtų būti vertinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl pažeistų teisių gynimo būdo

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-220-916/2015).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas (bankrutuojančios įmonės kreditorius) pareiškė netiesioginį ieškinį, tačiau jį grindžia actio Pauliana instituto taikymą lemiančių sąlygų egzistavimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek savo, tiek visų įmonės kreditorių interesus, neperžengdama ieškovo suformuoto faktinio ieškinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 265 str. 2 d.), ir įvertina, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi (CPK 265 str. 1 d.).

Dėl būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti

CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, yra pakankamai aiškiai suformuluota. Aptariamu kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK6.68 str. 2 d.). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-245-219/2015, 2014-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-254/2014; kt.). 

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą šalių ginčą, padarė išvadą, kad nors pats apeliantas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, jis neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti atsakovams netiesioginio ieškinio, nes neegzistuoja kita tokio ieškinio pareiškimo būtinoji sąlyga – trečiasis asmuo neturi turtinės teisės į atsakovus, nėra jų kreditorius, o juo galėtų tapti tik teismui patvirtinus trečiojo asmens turtinę teisę į atsakovus pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, remdamasi kasacinio teismo nagrinėjamu klausimu formuojama praktika, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui šiuo aspektu ir, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutikimas su tokia teismo išvada nėra grindžiamas, plačiau nepasisako.

Dėl būtinųjų sąlygų sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012, 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-293/2013, 2014-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2014, 2014-11-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-513/2014) formuojamos tokios ieškinio, pareikšto  CK 6.66 straipsnio pagrindu, pagrįstumo įvertinimą kriterijus apibrėžiančios bendrosios nuostatos, aktualios ir nagrinėjamoje byloje.

Būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Be to, tam, kad ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu. Vien kreditoriaus galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės turėjimas savaime nereiškia, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos tam tikru skolininko sudarytu sandoriu, nes turi būti įrodytas ir jos pažeidimas. Pareigą įrodyti, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus  interesus būtent sandorio pagrindu ir jo sudarymo metu, turi kreditorius (CPK 178 str.). Šio pateiktų duomenų įrodomąją reikšmę teismas privalo įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos kontekste (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad vien tik faktas, jog sandoris ginčijamas, kai vienai iš sandorio šalių yra iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, svarbu įvertinti, ar sandoris nepažeidė kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

Iš apelianto teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad susipažinęs su BUAB „Innovation computer group” dokumentais ir juos įvertinęs šios įmonės bankroto bylos eigos ir joje priimtų procesinių sprendimų kontekste, apeliantas padarė išvadą, jog dėl 4 kreditinių PVM sąskaitų faktūrų (2009-09-02 Nr. ACC-01245188, 2009-09-04 Nr. ACC-01245871, 2009-09-16 Nr. ACC-01248219 ir 2009-09-16 Nr. ACC-01248231) pagrindu UAB „Innovation computer group” nuosavybės teise priklausiusių bendros vertės prekių grąžinimo UAB „ACC Distribution“, kai UAB „Innovation computer group” jau buvo nemoki ir nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, bankrutuojančios įmonės kreditoriams buvo padaryta 3 667,57 Lt (grąžintų prekių bendra vertė) dydžio žala. Kita aplinkybė, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Innovation computer group” teismui pateiktame kreditorių sąraše (2009-11-30 duomenimis) nurodyta skolos UAB „ACC Distribution“ sumą sudarė 4 414 064,58 Lt, tuo tarpu bankroto byloje šio kreditoriaus finansinis reikalavimas patvirtintas mažesnei, 2 132 268,49 Lt sumai lėmė apelianto įsitikinimą, jog analogiškai buvo pasielgta ir su kitomis prekėmis, kurių bendra vertė – 2 132 268,49 Lt. Tokiais veiksmais, apelianto teigimu, bankrutuojančios bendrovės kreditoriams buvo padaryta iš viso 2 285 463,66 Lt dydžio žala ([4 414 064,58 Lt – 2 132 268,49 Lt] + 3 667,57 Lt), kuri, kaip restitucija, priteistina iš UAB „ACC Distribution“ solidariai su buvusiu UAB „Innovation computer group” vadovu E. I., savo bendrais veiksmais prisidėjusiu prie šių sandorių.

Atsakovai ir trečiasis asmuo, nesutikdami su tokiais apelianto argumentais, savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui rašytinius įrodymus – UAB „ACC Distribution“ kreditorinio reikalavimo 2010-03-22 pareiškimą; didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2007/125938272, sudarytą tarp UAB „Innovation computer group” ir UAB „Acme kompiuterių komponentai“ (buvęs UAB „ACC Distribution“ pavadinimas); UAB „Innovation computer group” neapmokėtų sąskaitų, kurias išrašė UAB „ACC Distribution“, sąrašą; prekinio draudimo liudijimą (polisą) Nr. GAC Nr. 0045/08 ir jo pagrindu priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos; Vilniaus apygardos teismo 2010-09-15 nutartį, priimtą UAB „Innovation computer group” bankroto byloje, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai (t. 1, b. l. 182-208, 221-229; t. 2, b. l. 77-96, 189-204). Išnagrinėjęs šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iki bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo susidaręs UAB „ACC Distribution“ 4 432 268,49 Lt dydžio finansinis reikalavimas buvo sumažinta iki 2 132 268,49 Lt dėl tos priežasties, kad dalį (2 300 000 Lt) susidariusios bendros skolos UAB „ACC Distribution“ išmokėjo jos draudikas Cofage Austria Kreditversicherung AG, kurio finansinis reikalavimas taip pat yra patvirtintas bankroto byloje, o ne dėl to, kad trečiasis asmuo grąžino jam nuosavybės teise priklausančias prekes UAB „ACC Distribution“. Teismo vertinimu, 3 667,57 Lt bendros vertės prekių grąžinimo aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad taip buvo siekiama sumažinti trečiojo asmens skolą, suteikiant prioritetą vienam iš kreditorių, tuo tarpu prekių grąžinimo už 2 132 268,49 Lt sumą faktas apskritai nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl neesama prielaidų   svarstyti kitų CK 6.66 straipsnio taikymo atveju teisiškai aktualių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus ir įvertinusi juos actio Pauliana instituto taikymą reglamentuojančių pirmiau nutartyje išdėstytų nuostatų kontekste, sutinka su tokiu teismo vertinimu dėl ieškinyje reiškiamo 2 285 463,66 Lt bendros vertės prekių perleidimo, siekiant sumažinti atsakovo UAB „ACC Distribution“ įsiskolinimą, fakto neįrodymo ir jį pagrindžiančių motyvų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad trečiojo asmens bankroto byloje priimtoje 2015-05-22 teismo nutartyje (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-2165-392/2015, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) užfiksuota informacija, atspindinti kreditorių reikalavimų dydžius ir jų tenkinimo eiliškumą, akivaizdžiai rodo, kad 3 667,57 Lt bendros vertės prekių grąžinimas nebuvo veiksnys, nulėmęs bendrą skolininko nemokumą, kita vertus, labiau tikėtina neturėjo įtakos realios grėsmės, kad apelianto (kaip kreditoriaus) finansinis reikalavimas nebus tinkamai įvykdytas, atsiradimui. Aplinkybė, kad UAB „Vilpostus“ (pradinis kreditorius) būtų (ar galėtų būti) suinteresuotas sudaryti aptariamą sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.), byloje neįrodinėta, o tokia pareiga, kaip minėta, šiuo atveju tenka apeliantui.

Dėl ieškinio senaties

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Šios taisyklės išimtis nustato CK ar kiti įstatymai. CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostata reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudarytą sandorį, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2014).

Nagrinėjamos bylos atveju teismas nustatė, kad pradinio kreditoriaus UAB „Vilpostus“, kurio reikalavimo teisę į BUAB „Innovation computer group” perėmė apeliantas, finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010-09-15 nutartimi (t. 2, b. l. 86-96), bei sprendė, kad 1 metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo, suponuojančio kreditoriaus teisę kreditorių susirinkimo tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie trečiojo asmens bankroto eigą. Įvertinęs, jog tokia tvarka buvo nustatyta 2010-12-09 vykusiame kreditorių susirinkime, o ieškinys pareikštas 2013-07-18, teismas padarė išvadą, kad apeliantas žymiai praleido ieškinio senaties terminą. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo pradinio kreditoriaus sužinojimo apie ieškinyje nurodytus atsakovo UAB „ACC Distribution“ finansinio reikalavimo į BUAB „Innovation computer group” pokyčius bei neatitikimus. 

Teisėjų kolegija su šiais apelianto skundo argumentais sutinka. Bylą išnagrinėjęs teismas apelianto galimybės turėjimą sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymo faktą be pagrindo laikė pakankamu suvokimui apie kreditoriaus teises pažeidžiančius sandorius konstatuoti. Pareigą bankroto proceso metu patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, įstatymo leidėjas pirmiausia delegavo bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.), kurio paskyrimo esmė – užtikrinti įmonės ir kreditorių teises ir interesus bei jų pusiausvyrą. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad 2010-12-09 įvykusio BUAB „Innovation computer group” pirmojo kreditorių susirinkimo metu, bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti įmonės sandorių vertinimą iki 2011-01-20 (t. 1, b. l. 13). Siekdamas įsitikinti, jog kreditoriaus teisių apsauga ir įmonės bankroto procedūrų skaidrumo užtikrinimas įgyvendinami tinkamai, apeliantas 2012-12-14 kreipėsi į bankroto administratorių dėl leidimo susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais įmonės sandorius per ne mažesnį kaip 36 mėn. laikotarpį, ir su administratoriui pavestu šių sandorių įvertinimu. Tik pasinaudojęs šia galimybe apeliantas gavo pakankamos informacijos, leidžiančios jam spręsti apie savo teisių galimą pažeidimą. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nustatė ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį senaties termino pradžią pažeisdamas pirmiau išdėstytas nuostatas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2013-07-18 ir, apelianto teigimu, informacija apie sandorius visa apimtimi (sandorių sudarymo faktai ir kreditoriaus teises pažeidžiantis pobūdis) bylą inicijavusiam asmeniui tapo žinoma susipažinus su BUAB „Innovation computer group” dokumentais, kai buvo tenkintas 2012-12-14 prašymas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Tačiau ši nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti procesiškai teisingą rezultatą įtvirtinantį skundžiamą teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismui jame pagrįstai konstatavus sąlygų, sudarančių prielaidas tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais, nebuvimą.    

Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir naujų prijungimo

Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apelianto prašymo išreikalauti papildomus įrodymus netenkinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tuomet, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, jog bylos išnagrinėjimui į bylą jau yra pateikti reikalingi įrodymai. Kita vertus, apeliantas nepagrindė prašomų išreikalauti įrodymų būtinumo. Vien abstraktus teiginys, kad prašomi išreikalauti dokumentai įrodys ir patvirtins, jog trečiasis asmuo grąžino atsakovui UAB „ACC Distribution“ prekes prieš pat bankroto bylos iškėlimą, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumą, byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste aiškiai nepakankamas teismo įpareigojimo UAB „ACC Distribution“ nustatymui, juolab kad tokio prašymo apimtis pripažintina neapibrėžta. Atsižvelgtina ir į tai, kad bendrovė jau yra pateikusi jos reikalavimo sumažėjimą pagrindžiančius dokumentus.       

Teisėjų kolegijai įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą ir nusprendus, kad šių įrodymų pakanka išvadoms apie skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryti, atsisakytina prie bylos prijungti atsakovo UAB „ACC Distribution“ su atsiliepimu į skundą teikiamus papildomus dokumentus (CPK 314 str.), juolab kad argumentai dėl jų pateikimo būtinybės tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neįtikinantys.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog CK 6.68, 6.66 straipsniai, nesant visų būtinųjų netiesioginio bei actio Pauliana ieškinių pareiškimo sąlygų, negali būti taikomi, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų bei nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant šiuos institutus reglamentuojančias teisės normas, o ieškinio senaties taikymo klausimas ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328 str.). Nenustačius aptartų būtinųjų sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį ir / ar actio Pauliana, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos procesinei bylos baigčiai ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 77), atsižvelgiant į bylos rezultatą, netenkinamas.

Atsakovo E. I. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 85), nesant tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, taip pat atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo UAB „ACC Distribution“ pateikti dokumentai (t. 3, b. l. 121-125) apie ieškovo turėtas išlaidas už advokato teisines paslaugas patvirtina apie didesnes faktines išlaidas, negu Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (taikytina išlaidų atsiradimo momentu, iki 2015-03-20 galiojusi jų redakcija) nurodyti maksimalūs dydžiai. Bylą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas priteisti šiam atsakovui didesnius už Rekomendacijose išdėstytus maksimalius advokato teisinės pagalbos atlygintinų išlaidų dydžius. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš apelianto 1 552,5 Lt sumą (Rekomendacijų 8.11 p.), kas atitinka 449,64 Eur. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „ACC Distribution“, juridinio asmens kodas 135150085, iš bendrovės Hamervate Limited, kodas HE189321, buveinės registracijos adresas Char. Pettemeridi, 4 Strovolos, 2042, Nikosija, Kipras, 449 (keturis šimtus keturiasdešimt devynis) eurus 64 euro centus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjos               Dalia Kačinskienė

              Nijolė Piškinaitė

              Egidija Tamošiūnienė