Administracinė byla Nr. I-772-406/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00190-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 16.4; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant pareiškėjui V. K.,
jo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,
atsakovo atstovei Eglei Andriuškienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. AP-564 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėjas V. K. nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-564 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.3 punktų pažeidimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-1255 sudarytai komisijai 2009 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. 12-14-33 konstatavus, kad jis, kaip Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, neužtikrino, jog Kauno pilies teritorijoje inžineriniai tinklai viešėjam tualetui būtų pastatyti turint statybos leidimą. Pareiškėjas teigia, kad neteisėtų veiksmų neatliko, tarnybinio nusižengimo nepadarė. Vertinant jam paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą bei pagrįstumą, jo nuomone, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo, bet turi būti nustatyta, ar jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padarė tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp jo veikos ir pasekmių, jo, kaip tarnautojo, kaltė. Pareiškėjas teigia, kad Kauno pilies teritorijoje A. Jakšto g. – Šv. Gertrūdos g. sankirtoje esančiam statybos objektui – viešajam tualetui, kaip nesudėtingam (laikinam) statiniui su priklausiniais – inžineriniais tinklais statybos leidimas nebuvo reikalingas. Pažymi, jog pačios savivaldybės pozicija prieštaringa, nes ji ginčijo Kauno Apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl statybos sustabdymo administraciniame teisme, taip pat tvirtindama, kad statybos leidimas minėtam statiniui nebuvo reikalingas. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010 buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. kovo 3 d. savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir 2009 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4, konstatuojant, kad inžinerinių tinklų, skirtų viešajam tualetui aptarnauti, statyba buvo vykdyta, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kad
2
inžineriniams tinklams statybos leidimas nebuvo reikalingas. Akcentuoja, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo jis buvo išteisintas ir kuris turi prejudicinę galią, taip pat konstatavo, jog statybos leidimas minėtam statybos objektui nebuvo reikalingas. Šie procesiniai dokumentai ir juose nustatyti faktai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad tarnybinė nuobauda jam skirta visiškai nepagrįstai. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta pagrįstai ir teisėtai, tarnybinis patikrinimas motyvuotas ir išsamus, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų. Pareiškėjas, būdamas komunalinio ūkio skyriaus vedėju netinkamai organizavo skyriaus darbą, neužtikrino, kad Kauno pilies teritorijoje viešajam tualetui eksploatuoti skirti inžineriniai tinklai būtų pastatyti turint statybos leidimą ir tokiais neatsargiais kaltais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškėjui V. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-564 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.3 punktų pažeidimus. Nuobauda iš esmės paskirta už tai, kad Kauno pilies teritorijoje viešojo tualeto inžineriniai tinklai buvo įrengti neturint statybos leidimo (b.l 8). Byloje ginčas kilęs dėl šios pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Toliau - VTĮ). Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011). LVAT, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (ginčo atveju komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).
3
Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010).
Visa tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas, pasireiškęs tuo, kad jis, kaip komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, neužtikrino, kad viešojo tualeto inžineriniai tinklai būtų pastatyti su statybos leidimu, buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-1255 sudaryta komisija išvadoje apie komunalinio ūkio skyriaus vedėjo V. K., įtariamo tarnybiniu nusižengimu, konstatavo, kad Kauno pilies teritorijoje buvo įrengti inžineriniai tinklai viešajam tualetui neturint statybos leidimo. Komisija taip pat padarė išvadą, kad būtent Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas V. K. padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi neužtikrino, kad viešojo tualeto inžineriniai tinklai būtų pastatyti su statybos leidimu. Skundžiamu įsakymu atsakovas, remdamasis šia komisijos išvada, skyrė už išvadoje nurodytus kaltus veiksmus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (VTĮ 29 str. 3 d. 3 p.).
Ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, spręstina, ar pareiškėjo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar pareiškėjas, būdamas komunalinio ūkio skyriaus vedėju, privalėjo užtikrinti, jog viešojo tualeto inžineriniai tinklai būtų statomi su statybos leidimu.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. I-42-397/2011 ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje, manant, jog baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjant administracinę bylą (t. III, b.l. 25,26).
Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2012 m. liepos 16 d. Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą, kurioje V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo ir nusprendė V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 228 straipsnio 2 dalies), BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 300 MGL (39000 litų) dydžio baudą, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti suėmimu ir V. K. suimti ir pasiųsti vykdyti bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Šioje baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, be kita ko, žinant, jog statybos darbai Šv. Gertrūdos ir A. J. g. sankirtoje negalimi, nes nebuvo išduotas Kauno apskrities viršininko administracijos statybos leidimas. Apygardos teismas, tirdamas šią aplinkybę bei remdamasis specialistų paaiškinimais, pripažino, kad statomam tualetui,
4
kaip nesudėtingam II grupės statiniui bei su juo susijusiems įvadiniams tinklams statybos leidimas pagal statybas reglamentuojančias normas nebuvo reikalingas.
2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo 2012 metų liepos 16 dienos nuosprendžio dalis, kurioje V. K. buvo nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, V. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisinant nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (t. III, b.l. 27).
ABTĮ 58 str. 4 d. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Ši nuostata reiškia, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią asmeniui, kurio atžvilgiu nuosprendis buvo priimtas, be to, reikšmingi yra tie tokio asmens veiksmai, nustatyti teismo nuosprendžiu, kurie sukelia administracines teisines pasekmes (2009 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-107-/2009). Kitaip tariant, nebereikia iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių, esančių administracinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtyje. Prejudicinę galią turi visų rūšių nuosprendžiai, prie kurių priskiriamas ir baudžiamasis įsakymas (2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 646/2010). Teismo vertinimu, įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje buvo nustatytos aplinkybės bei faktai, kurios esmingai paneigia tarnybinio nusižengimo padarymo faktą.
Teismas pabrėžia ir tai, kad ginčo atveju, sprendžiant ar pareiškėjo V. K. veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. nustatant visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus yra itin reikšmingas ir kitas procesinis sprendimas, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-824-254/2012, kurioje ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti 2011 m. gegužės 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymą Nr. 1V-79; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. spalio 29 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101029-00068; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. spalio 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101029-00026. Šioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teismo priimtas procesinis sprendimas (įsiteisėjęs) patvirtina, jog sprendžiant dėl nurodytų ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, taip pat buvo išsamiai vertinama bei nustatinėjama, ar Viešasis tualetas yra laikinas statinys, ar Savavališkos statybos akte nurodyti inžineriniai statiniai – vandentiekio, nuotekų tinklai yra vietiniai (įvadiniai) inžineriniai tinklai, skirti tarnauti laikinam statiniui – viešajam tualetui, ar šie inžineriniai tinklai buvo statomi ir yra skirti būtent jam tarnauti ir ar yra jo priklausiniai (Statybos įstatymo 2 str. 66 p.), taip pat ar jiems buvo reikalingas statybos leidimas. Būtent šios aplinkybės yra itin reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, siekiant patikrinti pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą. Aptariamoje civilinėje byloje priimtame teismo sprendime teisėjų kolegija nusprendė, kad „pagal bylos duomenis ginčo inžineriniai statiniai pagal 2 lentelę yra priskirtini prie inžinerinių tinklų įvadų ir yra II grupės nesudėtingi statiniai, kuriems statyti statybos leidimas yra nereikalingas“.
2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010 (b.l. 167-174) buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. kovo 3 d. savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir 2009 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4, t. y. aktai, surašyti būtent dėl viešojo tualeto ir inžinerinių tinklų. Šiame teismo sprendime buvo taip pat konstatuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, be kita ko, teismui pripažinus, kad inžinerinių tinklų, skirtų viešajam tualetui aptarnauti, statyba buvo vykdyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kad jiems statybos leidimas nebuvo reikalingas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pabrėžė, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios
5
arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tiek paminėtuose teismų sprendimuose, tiek ir nagrinėjamoje administracinėje byloje keliami reikalavimai yra glaudžiai susiję, reikšmingos faktinės aplinkybės labai panašios (iš esmės tapačios).
Akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2778/2011).
Teismo vertinimu, paminėtuose priimtuose procesiniuose sprendimuose įrodinėjimo dalyko dalis buvo fakto, itin reikšmingo bei aktualaus ir nagrinėjamoje byloje, nustatymas bei konstatavimas – ar buvo reikalingas statybos leidimas inžineriniams tinklams, skirtiems aptarnauti viešąjį tualetą taip pat atitinkamai ir teisės aktų, reglamentuojančių šiuos teisinius santykius, aiškinimas. Teismas pažymi, kad aptariamuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose minėtas faktas buvo neginčijamai nustatytas, juose pateikti ne tik motyvai dėl aktualių teisės normų aiškinimo bei taikymo, bet ir konstatuotos būtent nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybes bei faktai. Su bendrosios kompetencijos teismo sprendime civilinėje byloje bei teismo sprendime administracinėje byloje atliktu vertinimu bei teisės aiškinimu teismas sutinka, tas pačias nustatytas prejudicinę galią turinčias aplinkybes vertinti kitaip teismas neturi teisinio pagrindo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms, o teisinio fakto buvimas kito įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (motyvu) atleidžia teismą nuo tokio teisinio fakto esmės atskleidimo.
Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių taikymo tarnautojui, kaip silpnesniajai šaliai tarnybos teisiniuose santykiuose, paprastai perkeliama darbdaviui. Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Ginčo atveju, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė pareiškėjo kaltų veiksmų.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija), tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui yra skiriama tarnybinė nuobauda, yra apibrėžiamas, kaip „valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje ir administracinėje byloje buvo paneigti tie pareiškėjo V. K. veiksmai, kurie buvo kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas bei tos reikšmingos komisijos tarnybinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurios sudarė teisines prielaidas priimti ginčijamą įsakymą. Nustatyti įrodomąją vertę turintys faktai leidžia teismui daryti vertinamojo pobūdžio išvadą nagrinėjamoje byloje apie tai, kad statybos objektui - viešojo tualeto inžineriniams tinklams pastatyti statybos leidimas nebuvo reikalingas, pareiškėjas šiuo aspektu nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai ir naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. AP-564 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“ dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.
Teisėjas Gintaras Čekanauskas