Baudžiamoji byla Nr. 1A-528-919/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41127-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.7; 2.4.8.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,  

dalyvaujant prokurorei A. Č.,  

atleistai nuo baudžiamos atsakomybės pagal laidavimą D. D., jos gynėjui advokatui D. G.,  

nukentėjusiojo K. D. atstovui advokatui R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleista ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant D. D. laiduotojos J. L. atsakomybėn, nustatytas 1 metų laidavimo terminas. Baudžiamoji byla D. D. nutraukta.

Skundžiamu nuosprendžiu iš civilinės atsakovės ADB „G.“ K. D. naudai priteista 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimui ir 2 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš D. D. priteista 1 150 eurų K. D. naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. D. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodama jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu iš dešinės pusės važiavusio motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo K. D., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas K. D., nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria D. D. už veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalį padarymą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir paskirti D. D. BK 281 straipsnio 1 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę bei vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat nukentėjusysis prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš D. D. priteista nukentėjusiojo naudai 1 150 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir priteisti visas nukentėjusiojo patirtas išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus, tai yra, 1 500 eurų. Taip pat priteisti nukentėjusiajam K. D. 2 741,55 eurų negautų pajamų ir 1 000 neturtinės žalos. Be to, priteisti nukentėjusiajam patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

2.1.                      Skunde nukentėjusysis nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas, nes nagrinėjamoje byloje nėra visų būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų ir pagrindų, tai yra, visiško kaltės pripažinimo. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad D. D. posėdžio metu paaiškino, jog ji pripažįsta, kad įvyko eismo įvykis, bet ji nepripažįsta, kad ji dėl to kalta. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, D. D. savo kaltės dėl įvykusio įvykio ir padarytos nusikalstamos veikos niekuomet nepripažino. Aplinkybę, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo prisipažino paneigia ir faktas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko ilgai, D. D. nepripažįstant kaltės buvo skiriama pakartotinė ekspertizė, po kurios atlikimo D. D. pakeitė poziciją ir prisipažino.

2.2.                      Nukentėjusysis pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė nukentėjusiajam negautų pajamų ir neturtinės žalos iš D. D.. Nukentėjusysis į baudžiamosios bylos medžiagą buvo pateikęs tikslius profesionalios buhalterės parengtus negautų pajamų apskaičiavimus ir pagrįstus negautų pajamų apskaičiavimus, kuriais bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo. Negautos pajamos yra pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje, spręsdamas klausimus dėl negautų pajamų atlyginimo pažymi, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018). Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika, ir nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo nuomone, nuosprendis šioje dalyje keistinas priteisiant adekvatų ir teismų praktiką atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą ir negautas pajamas.

2.3.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos savo atstovui, advokatui sumokėjo iš viso 1 500 eurų, tačiau Marijampolės apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu iš D. D. priteisė tik 1 150 eurų. Nukentėjusiojo nuomone, teismas spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų nepagrįstai nevertino bylos apimties ir proceso trukmės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad D. D. nepripažįstant kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos vyko ilgas bylos nagrinėjimas teisme, buvo apklausiami liudytojai, ekspertas, atliekama pakartotinė ekspertizė, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, bylą nagrinėjant teisme, taip pat rengė įvairius dokumentus, analizavo bylos medžiagą. Nors byla nėra sudėtinga, tačiau procesas užtruko pakankamai ilgai ir būtent dėl pačios D. D. kaltės ir pozicijos, todėl nukentėjusiojo atstovui sumokėtas suma atitinka proporcingumo ir protingumo kriterijus bei turėtų būti priteista visa apimtimi.

3.       Civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininkas E. M. atsiliepimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendį.

3.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusysis K. D. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog į baudžiamosios bylos medžiagą buvo pateikęs tikslius ir pagrįstus negautų pajamų apskaičiavimus, kuriais bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo, bei atsižvelgiant į tai nukentėjusysis prašo teismo papildomai priteisti 741,55 eurų negautų pajamų. Civilinės atsakovės ADB “G.” gydytojas ekspertas įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus medicininius dokumentus, paaiškino, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti 2 741,55 eurų suma yra nepagrįsta, kadangi yra neatitikimų tarp nukentėjusiojo dirbtų dienų skaičiaus ir darbo užmokesčio sumos. Pateiktuose dokumentuose yra daug neaiškumų, kaip pavyzdžiui, Sodra negautas pajamas mokėjo tik nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, o nedarbingumo pažymėjimai išrašyti tik nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, nors įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) mėnesį. Tuomet kyla pagrįstas klausimas kodėl Sodra atsisakė mokėti už tris mėnesius, kaip turėtų būti apskaičiuojami trys paminėti mėnesiai jeigu nebuvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Iš bylos medžiagos taip pat nėra aišku kada baigiasi nedarbingumas dėl įvykio, kadangi pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus nukentėjusiajam dėl eismo įvykio išduoti pažymėjimai nuo (duomenys neskelbtini) d., o sekantis nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo (duomenys neskelbtini) d. (po vieno mėnesio pertraukos) ir nedarbingumo priežastis nurodyta tiesiog liga. Todėl darytina išvada, kad tai ne su įvykiu susijęs išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsižvelgiant į išdėstyta dėl eismo įvykio ir pagal tokius dokumentus, negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos nuo (duomenys neskelbtini) d. (už pirmas dvi dienas Sodra nemoka, moka darbdavys - todėl skaičiavimas prasideda nuo tos datos, kai ligos išmokas moka Sodra). Remiantis bylos medžiaga, nukentėjusiajam turėtų būti paskaičiuota 844,72 eurų negautų pajamų (vietoje teismo priteistų 2 000 eurų). Papildomai civilinės atsakovės atstovas pažymi, kad nedarbingumo metu nukentėjusysis gavo atlyginimą (už (duomenys neskelbtini) mėnesį gavo 137,78 eurus, už (duomenys neskelbtini) mėnesius taip pat gavo darbo užmokestį, nors tuo metu ir buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai). Civilinės atsakovės vertinimu realiai patirtos negautos pajamos sudaro 844,72 eurus.

3.2.                      Civilinės atsakovės atstovas pažymi, kad nukentėjusysis skunde nurodo, jog patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 eurų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2010). Taigi, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 eurų iki 2 900 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant ir šią situaciją. Pastebėtina, kad 3 000 eurų ir išimtinais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo ir pan. (pvz. 2K-44/2008, 2K-382/2008, 2K-423/2008, 2K-64/2009, 2K-111/2009, 2K-129/2009; 2K-179/2009; 2K-207/2009 ir kt.). Nustatydama neturtinės žalos dydį ADB „G.“ vertino teismų panašaus pobūdžio bylose ne kartą įvardytų kriterijų visumą, tai yra, įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, sužalojimų progresavimo tikimybę, liekamųjų reiškinių atsiradimą, patirtos traumos įtaką nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui, vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi, ADB „G." atsiliepime pabrėžia, kad teismo priteista 2 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, adekvati sužalojimo mastui, todėl prašymas dėl likusios neturtinės žalos priteisimo nėra pagrįstas.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. D., jos gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiojo K. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. D. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priteisti jam negautas pajamas ir neturtinę žalą bei visas patirtas proceso išlaidas, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo D. D. atžvilgiu

6.       BK 40 straipsnyje yra įtvirtintas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. Minėtame baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Be to, BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms egzistuojant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pabrėžti, kad teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardintų sąlygų visumai. BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

7.       Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turiniu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – D. D. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teista nebuvo, administracine tvarka nebausta, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlygino atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam K. D. (3 t. b.l. 111). Duomenų apie D. D. naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog D. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog D. D. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo, tai yra, ji kaltės nepripažino, o prisipažino tik tada, kai buvo priremta neginčijamų įrodymų. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nors D. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio iš pradžių nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau ji nuo pat baudžiamojo proceso pradžios davė nuoseklius parodymus, duodant parodymus pripažino faktines bylos aplinkybes, kurios sutampa su pirmosios instancijos teismo nustatytomis esminėmis pripažintomis įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. D. D. pripažino, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas K. D., tačiau, ji nesutiko, kad ji yra kalta dėl šio eismo įvykio. D. D. manė, jog dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas K. D., kuris motociklą vairavo neblaivus. Kuomet buvo gautas (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pagrindinė eismo kilimo priežastis buvo D. D. veiksmai, tuomet ji visiškai prisipažino, kad ji yra kalta dėl šio eismo įvykio bei nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visetu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mano, jog Marijampolės apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti D. D. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos gailėjimosi dėl savo elgesio.

8.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė tinkamai. Apylinkės teismo sprendimas atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, be to, tiek D. D. asmenybė, tiek jos požiūris į padarytą nusikaltimą bei jo įvykdymo aplinkybės visiškai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų visumą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista nepagrįstai.

Dėl neturtinės žalos, negautų pajamų ir atstovavimo išlaidų priteisimo

9.       Nukentėjusysis K. D. apeliaciniu skundu taip pat prašo jam pilnai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tai yra, 1 500 eurų. Taip pat priteisti 2 741,55 eurų negautų pajamų ir 1 000 eurų neturtinės žalos. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis K. D. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 6 741,55 eurus turtinės (1 500 eurų bylinėjosi išlaidos, 2 500 eurų apgadinto motociklo vertė ir 2 741,55 eurų negautos pajamos) ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu K. D. yra priteista iš ADB „G.“ 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimui ir 2 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui, ir iš D. D. priteista 1 150 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

10.       Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika, ir nurodė, kad panašaus pobūdžio bylose teismai priteisia nukentėjusiesiems didesnį neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusysis K. D. apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl būtent jo atžvilgiu teismas priteisė neturtinės žalos dydį aiškiai per mažą. Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad neabejotinai autoįvykio metu nukentėjusysis K. D. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų kentė didelį skausmą, išgyvenimus, stresą. Tačiau eismo įvykio metu K. D. vairavo transporto priemonę neblaivus, dėl ko buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal baudžiamąjį įstatymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), tokios būsenos jis apskritai negalėjo būti eismo įvykio dalyviu. D. D. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį sukėlė D. D. veiksmai, yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime, tačiau eismo įvykio metu ji taip pat buvo vartojusi alkoholio, nors alkoholio kiekis organizme neviršijo leistinos ribos. Vertinant visų šių aplinkybių visumą pagal sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2 700 eurų suma neturtinės žalos atlyginimo kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir juos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

11.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis nukentėjusiojo nurodyta kasacinio teismo ir kitų teismų praktika. Pažymėtina, jog teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje kasacinio teismo nutartyje suformuotu precedentu. Tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. 

12.       Nukentėjusysis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, jog Marijampolės apylinkės teismas tik iš dalies priteisė negautas pajamas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. D. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini), dėl to neteko 2 741,55 Eur darbo pajamų. K. D. pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kodėl jam nebuvo išmokėta ligos pašalpa. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ligos pašalpa nemokama, jeigu asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; pats sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu; tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pagrįstai pripažinta, jog eismo įvykio metu, kurio metu K. D. patyrė traumą ir tapo nedarbingas, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, (duomenys neskelbtini) d. Ekspertizės akto išvados 5 punkto antroje pastraipoje nurodyta, kad techniniu požiūriu, priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo motociklo (duomenys neskelbtini) vairuotojo K. D. veiksmai, kai turėdamas techninę galimybę sumažinti savo motociklo važiavimo greitį iki kliūtį sudariusio automobilio važiavimo greičio, būdamas tam pakankamu atstumu, nesiėmė stabdyti savo vairuojamo motociklo. Todėl Marijampolės apylinkės teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes pagrįstai sprendė, kad nukentėjusio asmens dalyvavimas eisme, esant neblaiviam, rodo jo didelį neatsargumą, todėl turtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas K. D. priteisė 2 000 eurų dydžio sumą dėl netektų darbo pajamų. Taigi ir su šiais Marijampolės apylinkės teismo motyvais aukštesnės instancijos teismas sutinka ir šioje dalyje nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.

13.       Taip pat nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 1 500 eurų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, sumažindamas nukentėjusiajam atlygintinas išlaidas, susijusias su atstovo dalyvavimo procese, tinkamai motyvavo tokį savo sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas pritaria Marijampolės apylinkės teismo išvadai, jog nors šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė ir prašoma priteisti suma neviršija patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių, kurie nors nustatyti taikyti civilinėse bylose, pagal analogiją galėtų būti taikomi ir baudžiamojoje byloje, tačiau priteistinų proceso išlaidų dydį teismas pagrįstai sumažino atsižvelgdamas į priteisto civilinio ieškinio dydį. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog didinti ginčijamas išlaidas iki 1 500 eurų pagrindo nėra. Priteista iš viso 1 150 eurų suma atstovavimo išlaidų atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, dera su aptartu bylos sudėtingumu, apimtimi, teisinės pagalbos teikimo trukme, kiekiu bei mastu.

14.       Nors nukentėjusysis apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl šis apeliacinio skundo prašymas taip pat atmetamas.

15.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai D. D. atžvilgiu taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat teisingai išsprendė su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nukentėjusiojo K. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nukentėjusiojo K. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                               Giedrius Endriukaitis

Aurelijus Rauckis

Aušra Vingilė