Civilinė byla Nr. e2A-416-657/2021
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00520-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.5.1.2.2.; 2.1.5.4.; 2.2.2.3.1.6.; 3.3.1.14.;
3.3.1.18.3.
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės
Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. N. ir M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10066-722/2020 pagal ieškovų S. N. ir M. R. patikslintą ieškinį atsakovams V. L., N. L., (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei dėl (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės visuotinių narių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, ir atsakovės (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės priešieškinį ieškovams S. N., M. R. dėl (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės pavadinimo neteisėto naudojimo nutraukimo ir daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys K. A., Z. P., O. V., J. N., L. J., A. G., J. B., A. K., O. G., R. L., T. B., S. G., F. D., M. K., Z. K., A. Š., V. S., L. U., Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. N. ir M. R. kreipėsi į teismą ir, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiais visus (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus, užfiksuotus protokole Nr.16-01; pripažinti negaliojančiais visus (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės 2019 m. birželio 1 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimus, užfiksuotus protokole Nr.19-01 CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams (įstatams), protingumo ir sąžiningumo principams; atnaujinti senaties terminą ieškiniui dėl juridinio asmens organų sprendimų apskundimo pateikti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai ar kiti 2016 m. kovo 12 d. susirinkime dalyvavę asmenys buvo bendruomenės nariais arba buvo įgalioti veikti jos vardu. Teisingumo ministerijoje 2010 m. kovo 17 d. įregistruoti bendruomenės įstatai. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba 2003 m. be bendruomenės žinios, neturėdama įgaliojimų veikti bendruomenės vardu, nutarė įforminti juridinio asmens teises bendruomenei ir ją įregistravo savo registre, kaip priklausančią Lietuvos sentikių bažnyčiai, nepaisant to, kad ši susiformavo tik 2002 m. ir nieko bendra su bendruomene neturėjo. Bendruomenė neteikė rašytinio prašymo įstoti į Lietuvos sentikių bažnyčią, todėl bendruomenei netaikomi pavaldumo santykiai. Bendruomenės atžvilgiu negali būti taikomas Lietuvos sentikių bažnyčios sukurtas statutas.
3. Suklastotu 2016 m. kovo 12 d. protokolo Nr.16-01 sprendimu nebuvo galima M. R. atleisti iš bendruomenės pirmininko pareigų ir be jo, kaip bendruomenės pirmininko, organizuoti visuotinį bendruomenės narių susirinkimą. Atsakovai savo neteisėtai veiklai naudojo nepatvirtintą bendruomenės blanką, protokolas nepatvirtintas bendruomenės antspaudu. Visuotiniame bendruomenės narių 2010 m. vasario 14 d. susirinkime buvo patvirtintas blankas – logotipas, kuris naudojamas visuose bendruomenės teikiamuose dokumentuose. (duomenys neskelbtini) visuotinio narių 2019 m. birželio 1 d. susirinkimo nutarimai yra negaliojantys, nes jame dalyvavę asmenys nebuvo (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės nariais.
4. Trijų mėnesių terminas ginčyti juridinio asmens organų 2016 m. kovo 12 d. ir 2019 m. birželio 1 d. sprendimus praleistas dėl svarbių priežasčių. Bendruomenės nariai nėra teisininkai, jie nuo pat sužinojimo apie savo teisių pažeidimus kreipėsi į įvairias instancijas ir gynė savo teises, todėl prašė šį terminą atnaujinti.
5. (duomenys neskelbtini) religinė bendruomenė priešieškiniu prašė uždrausti S. N. ir M. R. naudoti (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės pavadinimą bei jos, kaip juridinio asmens, identifikacinius duomenis, buveinės adresą be šios bendruomenės pirmininko N. L. rašytinio sutikimo; įpareigoti S. N. ir M. R. nutraukti neteisėtą (duomenys neskelbtini) religines bendruomenės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymą ir naudojimą, ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, perduoti (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės pirmininkui N. L. šios bendruomenės antspaudą, registracijos Juridinių asmenų registre pažymėjimus (2003 m. ir 2005 m.), cerkvės ir žemės duomenų kadastro bylą, visus raktus nuo cerkvės; palaisvinti cerkvės patalpas nuo pašalinių daiktų (lovų, stalų, drabužių, kitų namų apyvokos rakandų ir kt.); pašalinti bet kokius kitus laisvo patekimo į cerkvę trikdžius.
6. Ieškovai S. N. ir M. R. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o ieškinį tenkinti.
7. Atsakovai V. L., N. L., (duomenys neskelbtini) religinė bendruomenė, trečiasis asmuo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
8. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) religinė bendruomenė įeina į Lietuvos sentikių bažnyčios sudėtį, tai patvirtinta prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais. M. R., o dabar S. N. vadovaujama alternatyvi religinė bendruomenė nepriklauso Lietuvos sentikių bažnyčiai, neturi tradiciškumo požymių, nustatyta tvarka nėra registruotos juridinio asmens teisės. Juridinių asmenų registre negali savintis (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės pavadinimo, identifikacinio kodo, buveinės adreso, antspaudo, dokumentų ir kt. nuosavybės objektų, neturi teisės (duomenys neskelbtini) RB vardu kelti bylų teisme, ginčyti (duomenys neskelbtini) RB priimtų sprendimų. Ginčas nepriskirtinas teismų kompetencijai, nes LR Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo principas, bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, valstybė nesikiša į bažnyčių ir religinių organizacijų vidaus gyvenimą.
9. Tretieji asmenys K. A., J. N., Z. P., L. J., A. G., A. K., O. V., O. G., J. B. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
10. Tretieji asmenys V. S., L. U., F. D., Z. K., A. Š., S. G. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Trečiasis asmuo Z. K. paaiškino, kad ji dalyvaudavo abiejų bendruomenių pamaldose, buvo abiejų narė. Trečiasis asmuo M. K. paaiškino, kad 2016 m. kovo 12 d. susirinkime dalyvavo, pasirašė, kad N. L. gautų priėjimą prie cerkvės ir raktus, galvojo, kad susirinkime bus ir M. R..
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai, civilinę bylą ieškovės S. N. patikslinto ieškinio dalyje nutraukė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių visuotinio susirinkimo protokolu Nr.01/09 nuspręsta Lietuvos sentikių bažnyčios statutą laikyti (duomenys neskelbtini) bendruomenės įstatais, M. R. išrinkti (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininku. Byloje 2009 m. vasario 15 d. protokolo neprašoma pripažinti negaliojančiu, jis yra svarbus, tik nustatant, kas yra (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės įstatai – ar ieškovų pateikti 2010 m. vasario 14 d. įstatai ar Lietuvos sentikių bažnyčios Statutas, taip pat nustatant, ar 2016 m. ir 2019 m. susirinkimai surengti pagal (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės įstatus. Išklausęs šalių, trečiojo asmens atstovų paaiškinimus apie 2009 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės susirinkimo protokolus, palyginęs visas tris patvirtintas šio susirinkimo protokolų versijas bei 2009 m. vasario 15 d. susirinkimo protokolo originalą, teismas laikė, kad 2009 m. vasario 15 d. susirinkimo protokolo Nr.01/09 1 punktas dėl Lietuvos sentikių bažnyčios statuto laikymo (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės įstatais yra likęs daugumos pateiktų protokolų (taip pat ir ieškovų bei jų atstovo advokato V. D.) versijose ir todėl juo vadovavosi. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2009 m. vasario 15 d. susirinkimo nutarimo 2 punktas dėl M. R. išrinkimo bendruomenės pirmininku protokole nurodytas teisingai. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma M. R. 2009 m. buvo įregistruotas kaip asmuo, turintis teisę atstovauti bendruomenę.
13. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininkas dvasinis tėvas G. B. 2019 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. 1/2019 N. L. patvirtino (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininku, kaip numatyta Lietuvos sentikių bažnyčios statuto 9.10.2 punkte (2017 m. redakcija). S. N. vadovaujama bendruomenė turi savo 2010 m. vasario 14 d. įstatus, jais vadovaujasi šioje byloje, tačiau šie įstatai nėra lyginami su Lietuvos sentikių bažnyčios statutu (2012 m. ir 2017 m. redakcijos), kuris laikomas (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės įstatais ir nesprendžia dėl jų skirtumų bei kitų klausimų skirtingo nagrinėjimo. M. R. finansinis indėlis, jo atlikti darbai, atkuriant vertingą istorijos, architektūros paminklą, Lietuvos sentikių maldos vietą – (duomenys neskelbtini) cerkvę, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
14. Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėjo civilinių bylų, susijusių su (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės, kaip juridinio asmens, organų sprendimų, priimtų 2016 m. kovo 12 d. ir 2019 m. birželio 1 d. susirinkimuose, pripažinimo negaliojančiais CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Religinės bendruomenės, turinčios juridinio asmens teises, veikia pagal savo statutus ir kanonus ar kitas normas tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymams, ir šiems juridiniams asmenims taikomi tik CK Antrosios knygos IV, VI skyriai, 2.84, 2.85 straipsniai bei, kiek tai neprieštarauja CK 2.37 straipsnio 1 daliai, V skyrius. CK 2.82 straipsnis yra CK Antros knygos VII skyriuje, todėl jis religinėms bendruomenėms netaikomas.
15. (duomenys neskelbtini) sentikių religinė bendruomenė yra viešame registre įregistruotas juridinis asmuo. Ieškovas M. R. 2009 m. vasario 15 d. susirinkime išrinktas (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininku. 2009 m. vasario 28 d. įgaliojimu Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba įgaliojo M. R. atstovauti (duomenys neskelbtini) sentikių religinę bendruomenę. M. R. 2009 m., kaip bendruomenės atstovas, įregistruotas Juridinių asmenų registre. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2013 m. rugpjūčio 7 d. narių visuotinio susirinkimo protokolu Nr.13-01 M. R. atleistas iš (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininko pareigų, o N. L. išrinktas šios bendruomenės pirmininku. Byloje nėra duomenų, kad M. R. pašalintas ir iš (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių ar parapijiečių, tačiau byloje apklaustų trečiųjų asmenų M. K. ir Z. K., atsakovų paaiškinimais jie neturi rašytinių dokumentų, kad yra bendruomenės nariai ar kad iš jos pašalinti.
16. Teismui nėra galimybės, gavus ieškinį, bylos nepradėjus nagrinėti, nuspręsti, kas yra (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės nariais, ar ieškovai turi teisę reikšti ieškinį dėl juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės sprendimų pripažinimo negaliojančiais, arba atsisakyti priimti ieškinį, nes ieškovai skundžia juridinio asmens organų sprendimus ne tuo pagrindu. Teismas pagal Juridinių asmenų registro duomenis gali tik patikrinti, kas yra bendruomenės pirmininkas ir ar jis turi teisę reikšti ieškinius bendruomenės vardu. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje Nr. e2S-730-613/2017 nagrinėjamos ne tokios pačios faktinės aplinkybės, kaip šioje civilinėje byloje, todėl M. R. turėjo teisę reikšti ieškinį.
17. Ieškovė S. N. yra savo ir brolio M. R. įkurtos religinės bendruomenės pirmininkė. Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pirmininku įregistruotas N. L.. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės visuotinio parapijiečių 1999 m. spalio 14 d. susirinkimo protokole Nr. OI-1999 ir 2001 m. rugsėjo 27 d. bendro visuotinio (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės parapijiečių ir Tarybos narių susirinkimo protokole Nr. 03-2001 S. N. įrašyta bendruomenės Tarybos nare, revizore. Šių protokolų tikrumo ar netikrumo klausimas nespręstinas. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių 2020 m. sąraše, pateiktame atsakovo N. L. atstovės, bendruomenės narės S. N. nėra. Trečiojo asmens 2020 m. liepos 7 d. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos atstovės pateiktu 2003 m. rugpjūčio 12 d. išrašu iš Lietuvos sentikių bažnyčios neeilinio Soboro susirinkimo protokolo, nustatyta, kad šiame susirinkime dalyvavo ir pasisakė (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė S. N.. Ieškovė S. N. teismo posėdyje paaiškino, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininke, nebuvo (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės nare. Teismas sprendė, kad ieškovė S. N. neturi teisės ginčyti juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės, kurios pirmininkas yra N. L., 2016 ir 2019 metais susirinkimuose priimtų sprendimų ir nutarimų, todėl byla ieškovės S. N. patikslinto ieškinio dalyje nutrauktina.
18. Ieškovai pripažino, kad apie ginčijamą (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. susirinkimą ir jame priimtus nutarimus sužinojo 2016 m. balandžio 30 d. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo M. R. ir ieškovės S. N. atstovo argumentus, kad bendruomenėje nėra teisininkų, jie pasirinko netinkamus savo pažeistų teisių gynimo būdus, per vėlai kreipėsi į teismą dėl 2016 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės susirinkimų nutarimų nuginčijimo, o šie nutarimai turi būti panaikinti bet kada, nes yra niekiniai. Ieškovas M. R., keldamas bylas administraciniuose teismuose, rašydamas skundus į įvairias valstybės institucijas, buvo atstovaujamas atstovų – 2016 m. birželio 13 d. skundą surašė advokato padėjėjas A. G., bylose, surašant skundus įvairioms valstybės institucijoms, pareiškimus administraciniams teismams, dalyvavo advokatas V. D., todėl ieškinio senaties terminas ginčyti juridinio asmens organo sprendimą neatnaujintinas, nenustačius svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Juridinio asmens – religinės bendruomenės priimtų sprendimų stabilumo tikslu ieškovų ieškinio dalis dėl (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. susirinkimo ir jame priimtų nutarimų panaikinimo atmestina, ieškovui M. R. praleidus ieškinio senaties terminą juridinio asmens organų sprendimams ginčyti.
19. Patikslintas ieškinys, kuriame papildomai prašoma pripažinti negaliojančiais juridinio asmens –(duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2019 m. birželio 1 d. susirinkimo priimtus nutarimus, Kauno apylinkės teismui paduotas 2020 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovų ir trečiojo asmens Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos atstovė teigia, kad ieškovai trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ginčyti šio susirinkimo nutarimus yra praleidę. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2-2960-596/2020 su trečiojo asmens atsiliepimu pateikto 2019 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr.1/2019 turinio galima suprasti, kad 2019 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės susirinkime N. L. išrinktas bendruomenės pirmininku. Apie šį 2019 m. birželio 1 d. dokumentą administracinėje byloje turėjo sužinoti ir (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės atstovas advokatas V. D., sudaręs atstovavimo sutartį su M. R., todėl nuo 2020 m. balandžio 23 d. ieškovas M. R. turėjo teisę per 3 mėnesius – iki 2020 m. liepos 23 d. – reikšti ieškinį dėl 2019 m. birželio 1 d. susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu. Ieškinio senaties terminas ginčyti juridinio asmens sprendimą praleistas, jo atnaujinimui svarbių priežasčių nėra, todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.
20. Ieškinys atmestinas ir dėl to, kad religinėms bendruomenėms netaikomas CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindas jų organų sprendimams ginčyti. Dėl 2016 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės susirinkimo pasisakyta ne viename sprendime, nutarime, nutartyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019 pasisakyta, kad Lietuvos sentikių bažnyčia yra tradicinė religinė bendruomenė, į kurios sudėtį įeina (duomenys neskelbtini) sentikių religinė bendruomenė. Pagrindinio Lietuvos sentikių bažnyčios veiklą bei organizacinę struktūrą nustatančio bažnytinės teises dokumento – Lietuvos sentikių bažnyčios statuto (2012 m. gegužės 1 d. redakcija) 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos sentikių bažnyčios statutas – tai pagrindinis fundamentalinis bažnytinės teisės dokumentas, kuriuo remiantis organizuojama bažnyčios bei jos organų struktūra ir veikla, nustatomos vidaus gyvenimo taisyklės ir santykiai tarp bendruomenių ir bažnyčios institucijų, apibrėžiama jų kompetencija. LR Konstitucijos 43 straipsnyje įtvirtinta, kad bažnyčios ir religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Lietuvoje nėra valstybinės religijos.
21. Nustatyta, kad 2009 m. vasario 15 d. susirinkime (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės nariai nutarė (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės įstatais laikyti Lietuvos sentikių bažnyčios statutą. 2016 m. kovo 12 d. susirinkimo metu galiojo 2012 metų redakcijos Sstatutas, 2019 m. birželio 1 d. susirinkimo metu – 2017 metų redakcijos statutas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad M. R. iš esmės kelia ginčą dėl institucinės Lietuvos sentikių bažnyčios vidinės struktūros formavimo – bendruomenės pirmininko rinkimo, narystės bendruomenėje tikrumo. Tokį ginčą ieškovai kelia ir šioje civilinėje byloje. Todėl šių aplinkybių teisinis įvertinimas, atliktas valstybės institucijos – teismo, neatitiktų konstitucinio valstybės nesikišimo į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą principo, pažeistų Lietuvos sentikių bažnyčios vidinio gyvenimo autonomijos bei laisvo organizacinės struktūros nustatymo teisę.
22. Teismas byloje neturi kompetencijos spręsti, kas yra tikrieji (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės nariai, parapijiečiai, klausimų apie sentikių religinės bendruomenės tradiciškumą ir su juo susijusių ginčų, nesprendžia proceso dalyvių ryšių su (duomenys neskelbtini) tikrumo, pastovumo, pagrįstumo giminystės santykiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartyje, kuri yra neskundžiama, konstatavo, kad asmenų narystės bendruomenėje klausimai nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl nėra jokių formalių pagrindų bendruomenės narių 2016 m. kovo 12 d. susirinkimo protokolą pripažinti netikru. Ši nutartis turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje. 2019 m. spalio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-46-756/2019 atmestas M. R. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019. Byloje nėra nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės ryšys su Lietuvos sentikių bažnyčia ir Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąja taryba, nes šiais klausimais jau pasisakyta minėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, šie santykiai nustatyti 2012 ir 2017 metų Lietuvos sentikių bažnyčios Statutuose. 2016 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės susirinkimo protokolas patikrintas ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies aspektu (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą pagrįstai atsisakyta pradėti. 2016 m. kovo 12 d. susirinkimo protokolas pasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretorės, apie šį susirinkimą paskelbta spaudoje ir skelbime, pakabintame ant (duomenys neskelbtini) kapinių tvoros, skelbimas pateiktas teismui su vertimu į lietuvių kalbą, pateiktas 2016 m. kovo 12 d. susirinkime dalyvavusių narių sąrašas su jų parašais. 2019 m. birželio 1 d. susirinkimo protokolas pasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretorės, pateiktas 2019 m. birželio 1 d. susirinkime dalyvavusių narių sąrašas su jų parašais. Laikytina, kad apie visuotinį bendruomenės narių susirinkimą nariai žinojo, jame dalyvavo. Skelbimas turėjo būti pakabinamas cerkvės ar kapinių skelbimų lentose, esant reikalui, gali būti skelbiama papildomai (2017 metų Statuto 9.8.5 punktas), todėl skelbimo nepateikimas teismui arba jo nebuvimas juridinio asmens organų sprendimų stabilumo tikslu neduoda pagrindo 2019 m. birželio 1 d. susirinkimo nutarimų pripažinti negaliojančiais.
23. Ieškovas M. R. neginčijo, kad turi juridinio asmens (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės du registravimo pažymėjimus (originalus), kadastro bylą, raktus nuo cerkvės. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sentikių cerkvę saugoja trečiojo asmens A. G. vadovaujama saugos tarnyba. Iš (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pateikto 2020 m. vasario 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad N. L. vadovaujamos bendruomenės atstovai pateko į cerkvę, konstatavo joje esančius daiktus (lovas, drabužius, knygas, seifą, miegmaišius), pakeitė spyną. Bylos duomenimis spyna vėl pakeista, N. L. raktų nuo šios cerkvės spynos neturi, jam šių raktų ieškovai neperdavė. M. R., kaip (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininko, įgaliojimai baigėsi 2016 m. gegužės 23 d., o (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininku nuo 2016 m. gegužės 23 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas N. L.. Ieškovė S. N. teikia teismui įvairius dokumentus, pasirašydama (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininke, su (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės antspaudu, tačiau dvi vienodo pavadinimo, tokiu pačiu adresu registruotos ir tokį patį juridinio asmens kodą turinčios religinės bendruomenės egzistuoti negali. N. L. buvimas (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininku nenuginčytas. (duomenys neskelbtini) sentikių religinė bendruomenė, atstovaujama N. L., privalo turėti ir valdyti juridinio asmens registravimo pažymėjimus, antspaudą, cerkvės, žemės nuosavybės dokumentus, raktus nuo cerkvės – t. y. ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą.
24. Ieškovo M. R. patikslintą ieškinį atmetus, ieškovės S. N. patikslinto ieškinio dalyje bylą nutraukus, priešieškinis tenkintinas visiškai. Ieškinį atmetus, iš ieškovų S. N. ir M. R. lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai ir valstybei.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Ieškovai S. N. ir M. R. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė CK normas, reguliuojančias juridinių asmenų veiklą, bei įrodymų vertinimo taisykles, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Bylos medžiagoje yra pateikti nenuginčyti įrodymai apie bendruomenės narių veiklą, kurių teismas nevertino, o šališkai rėmėsi vien tik atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Lietuvos sentikių bažnyčios statutai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Tokiu atveju Statutai yra tiesiog niekiniai. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad statutai yra Lietuvos sentikių bažnyčios, o Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo –Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba. Teismas visiškai nesirėmė statuto nuostatomis. Statuto 8.3 punkte (2012 m. redakcija) nustatyta, kad savo veikloje sentikių religinė bendruomenė vadovaujasi šiuo statutu, bendruomenės įstatais ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Tad, jeigu Teisingumo ministerijai 2010 m. pateikti (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės įstatai yra S. N. vadovaujamos bendruomenės, tai, vadovaujantis Statuto 8.3 punktu, kur yra ir kokie tikrosios (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės įstatai, teismas nemotyvavo. Atsakovų su priešieškiniu pateiktas 2009 m. vasario 15 d. susirinkimo protokolas, nepaisant to, kad jo pirmas lapas yra suklastotas, kuris yra pateiktas VĮ Registrų centrui juridinio asmens byloje ir kuriame nurodyta dalyvavę išrinkti nariai: M. R., S. R., A. R., L. M., L. G.. Bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kada ir kas priėmė V. L. ir N. L. bei jų organizuotuose ginčijamuose susirinkimuose balsavusius asmenis į (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narius. Byloje yra priešingas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. V. L. ir N. L., nebūdami (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės nariais ir neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, vedė bendruomenės vardu narių susirinkimus, įkūrė alternatyvią bendruomenę ir, gavę Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos patvirtinimą, uzurpavo valdžią (duomenys neskelbtini) sentikių religinėje bendruomenėje.
1.2. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, nes sprendime nenurodė, kokiu pagrindu darė išvadą, kad ieškovė S. N. neturi teisės ginčyti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2016 ir 2019 metais susirinkimuose priimtų sprendimų ir nutarimų. Teismas netyrė faktinių aplinkybių, kada ir kiek laiko S. N. buvo (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininke. Be to, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes Statuto 8.19.3 punktas nustato, kad tas pats parapijietis gali būti dviejų bendruomenių nariu. Byloje nėra įrodymų, kad Aukščiausioji taryba tam nepritarė. Ieškovė ginčija ne (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės, kurios pirmininkas yra N. L., priimtus sprendimus ir nutarimus, o (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu neįgalintų asmenų priimtus nutarimus, kurių pagrindu N. L. įsiregistravo bendruomenės pirmininku ir kurie pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys S. N. dalyje atsisakytinas priimti 137 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ši teismo išvada pažeidžia ieškovės konstitucines teises, įtvirtintas LR Konstitucijos 26 straipsnyje.
1.3. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai, sužinoję apie 2016 m. kovo 12 d. bendruomenės vardu priimtus nutarimus, ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipdamiesi į įvairias institucijas ir teismus, siekdami apginti pažeistas savo teises. Nurodytos aplinkybės pagal formuojamą teismų praktiką pripažintinos pagrindu atnaujinti senaties terminą. Šios bylos aspektu ginčas nebuvo nagrinėtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad administracinių teismų sprendimai ar ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai turi prejudicinę galią. Teismo išvada, kad ir šioje byloje teismas nesprendžia ir neturi kompetencijos spręsti ginčo viešojo juridinio asmens - religinės bendruomenės veiklos klausimais, yra visiškai nepagrįsta. Ginčas yra ne dėl religinių kanonų, o dėl civilinių teisinių santykių Civilinio kodekso reguliuojamais juridinio asmens klausimais. Teismo išvada, kad terminas skųsti 2019 m. birželio 1 d. susirinkimo nutarimus prasidėjo nuo 2020 m. balandžio 23 d. yra nepagrįsta, todėl, kad ieškovai neturėjo prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės ir Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos patvarkymas Nr.1/2019 jiems nebuvo pateiktas. Be to, patvarkymas nėra susirinkimo protokolas, todėl ginčyti susirinkimo nutarimus pagal pateiktą abejotiną informaciją nėra protinga. Teismas privalėjo išspręsti ginčijamų susirinkimų nutarimų teisėtumo klausimą ir tik po to spręsti, ar taikyti ieškinio senaties terminus.
1.4. Priešieškinio pagrindas yra ginčijamų (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. ir 2019 m. birželio 1 d. bendruomenės visuotinio susirinkimo nutarimai. Tenkinus ieškinį, išnyks alternatyvios (duomenys neskelbtini) sentikių bendruomenės ieškinio pagrindas. Priešingu atveju, jeigu S. N. ir M. R. ieškinys bus atmestas, alternatyvios (duomenys neskelbtini) sentikių bendruomenės ieškinio pagrindu bus įtvirtinti 2016 m. kovo 12 d. ir 2019 m. birželio 1 d. alternatyvios (duomenys neskelbtini) sentikių bendruomenės visuotinio susirinkimo nutarimai ir ieškinys taps tenkintinu.
1.5. Teismas civilinę bylą pagal priešieškinį Nr. e2-15682-722/2020 turėjo sustabdyti, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla dėl ginčijamų susirinkimo nutarimų. Alternatyvios (duomenys neskelbtini) sentikių bendruomenės ieškinio tenkinimas ar atmetimas priklauso nuo civilinės bylos Nr. e2-10066-722/2020 išnagrinėjimo rezultato, kas patvirtina, kad yra CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas.
26. Atsakovai (duomenys neskelbtini) sentikių religinė bendruomenė, V. L., N. L. ir trečiasis asmuo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, trečiajam asmeniui Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:
2.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai kelia ginčą pagal savo pobūdi panašų kaip ir administraciniuose teismuose, t. y. siekia, kad teismas spręstų religinės bendruomenės vidaus reikalus ir vadovautųsi tik Civilinio kodekso normomis, o ne kanonais. Teismai nei kitos valstybės institucijos neturėtų nagrinėti religinių bendruomenių vidaus reikalų ir nustatinėti tikinčiųjų priklausomybę religinei organizacijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019, kuria pagrįstai rėmėsi teismas skundžiamame sprendime, nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ginčo bylai. Religinės bendruomenės yra specifiniai juridiniai asmenys, kurie tokiais laikomi net nustatyta tvarka neįregistravus juridinio asmens statuso, jeigu kalbama apie tradicines religines bendruomenes ar bendrijas. Apeliantai teisiškai nepagrindė ir neįrodė savo teiginių, kad teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso teisės normas, reglamentuojančias religinių bendruomenių veiklą.
2.2. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, juos vertino tinkamai. Teismas pagrįstai sprendė, kad S. N. vadovaujama bendruomenė turi savo 2010 m. vasario 14 d. įstatus, tačiau šie įstatai nėra lyginami su Lietuvos sentikių bažnyčios statutu. Teisingumo ministerija niekada neregistravo religinių organizacijų įstatų. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė ginčijo ne (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės priimtus sprendimus, kurios pirmininkas yra N. L., o neįgalintų asmenų priimtus nutarimus. Teismas, teisingai įvertinęs turimus įrodymus, taikė savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, numatytą CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. Teismui 2020 m. rugsėjo 10 d. pateiktame prašyme dėl senaties termino atnaujinimo, ieškovai pripažino faktą, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl abiejų ieškinio reikalavimų, tačiau nenurodė jokių svarbių termino atnaujinimo priežasčių.
2.3. Atsakovų pateiktas ieškinys ir užvesta civilinė byla Nr. e2-15682-722/2020 buvo prijungta prie apeliantų iškeltos civilinės bylos. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas teismo sprendimas dėl priešieškinio ir nepateikiami jokie argumentai, nesutinkant su teismo išvadomis. Teismo išvados dėl priešieškinio yra pagrįstos. Ieškovų reikalavimų ir atsakovų ieškinio nagrinėjimas toje pačioje byloje užtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi.
27. Tretieji asmenys J. B., A. K., L. J., O. V., Z. P., J. N., O. G., K. A. atsiliepimuose į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tretieji asmenys J. B., A. K., Z. P., O. V., K. A. pateikė papildomus dokumentus. Atsiliepimuose nurodė šiuos argumentus:
3.1. Teismas atėmė iš bendruomenės narių teisę į juridinio asmens turtą, pažeidė vidinę (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės struktūrą ir jos dalių sujungimą į visumą, atimdamas iš bendruomenės valdymo organų teisę į teisnumą ir veiksnumą, teisę priimti sprendimus juridinio asmens veiklos klausimais. Skundžiamas sprendimas yra šališkas, prieštarauja surinktiems įrodymams ir faktams, teismas visiškai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų atsiliepimus. Teismas klaidingai rėmėsi 2009 m. vasario 28 d. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos vienašališkai paruoštu įgaliojimu ir nepasisakė, kad suklastotuose protokoluose Nr. 16-01 ir Nr. 19-01 buvo priimti sprendimai ne juridinio asmens valdymo organų, o parapijiečių ir kviestinių, kurie neturi balso teisės bendruomenėje, jų nutarimai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas nepasisakė dėl M. R. materialinių teisių ir neteisėtai atimtų (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės tarybos pirmininko pareigų, klaidingai pasisakė dėl ieškovės S. N. pareigų, kuri buvo ir yra (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narė. Tai, kad S. N. pirmininkavo (duomenys neskelbtini) sentikių bendruomenėje, nereiškia, kad ji tuo pačiu metu negali būti ir (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės nare. Teismui atsakovų prisipažinimo turėjo pakakti, kad pripažinti suklastotą protokolą Nr. 16-01 negaliojančiu. Dėl suklastoto protokolo Nr.16-01 netikrumo ir jo turinio neteisingumo teismas nepasisakė. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad statutas buvo įregistruotas registre. Teismas nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių, kaip trečiųjų asmenų, materialinių teisių ir pareigų, kurių veikla ir tęstinumas yra būtini tam, kad nustatyti fiktyvus dalyvius ir neegzistuojančius narius, dėl N. L. grupės narių, kaip trečiųjų asmenų statuso. Teismas neišsprendė ginčo iš esmės. K. A. papildomai nurodė, kad teismas pažeidė Civilinio kodekso normas, reguliuojančias juridinių asmenų veiklą ir steigimo dokumentus.
3.2. Teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino, nes jis buvo praleistas dėl svarbiomis laikytinų priežasčių – buvo kreipiamasi į įvairias institucijas. Teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-15682-722/2020 ir negalėjo nagrinėti tos bylos iki tol, kol būtų išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-10066-722/2020.
28. Tretieji asmenys T. B., S. G., M. K., A. G. atsiliepimuose į ieškovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti.
29. Atsiliepimuose nurodė, kad T. B., S. G., M. K. niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narėmis. T. B. ir M. K. nurodė, kad 2019 m. birželio 1 d. susirinkime Nr. 19-01 nedalyvavo, niekur nepasirašė, nesupranta, kodėl yra įrašytos protokole. M. K. 2016 m. kovo 12 d. susirinkime dalyvavo kaip kviestinė, pasirašė protokole Nr. 16-01, manydama, kad tai sutaikys abi puses. Ieškovai teisėtai veikia (duomenys neskelbtini) sentikių bendruomenės vardu, vadovaudamiesi bendruomenės įstatais ir aiškiai išreikšta bendruomenės narių valia. Atsakovas N. L. niekada nebuvo teisėtai išrinktas (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas, todėl neturi teisės veikti jos vardu. Bendruomenės nariai nėra išreiškę savo valios įstoti į Lietuvos sentikių bažnyčios sudėtį. Bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. ir 2019 m. birželio 1 d. susirinkimų protokolai yra suklastoti. Teismas nepagrįstai, neaiškiais motyvais sprendė, jog ieškovė S. N. nėra (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narė. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl bylos esmė liko neatskleista.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
31. Prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškė tretieji asmenys J. B., A. K., Z. P., J. N., O. G., K. A.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų
32. Tretieji asmenys J. B. ir A. K. su atsiliepimu pateikė 2019 m. vasario 15 d. visuotinio bendruomenės narių susirinkimo protokolo Nr. 110/2019 sprendimus ir bendruomenės priėmimo į bendruomenės narius tvirtinimo aktą Nr. 109/19, VĮ Registrų centro išrašą, 2020 m. gegužės 24 d. bendruomenės tarybos atsiliepimą. O. V., be minėtų dokumentų, papildomai pateikė 2016 m. gegužės 10 d. visuotinio (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių susirinkimo protokolą. Z. P. papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės Chronologinę veiklą 1999-2020 metais bei atsakovo V. L. tėvų palaidojimo dokumentus. K. A. papildomai pateikė: 2019 m. lapkričio 24 d. bendruomenės priėmimo į bendruomenės narius tvirtinimo aktą, 2009 m. kovo 19 d. M. R. prašymą ministerijai dėl duomenų registre patvirtinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, 2020 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininkės S. N. užklausimą adv. V. D., 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos sentikių cerkvės dvasinio teismo nutarimą, 2019 m. lapkričio 24 d. visuotinio bendruomenės narių susirinkimo protokolą, 2016 m. gegužės 10 d., 2009 m. vasario 15 d., 2012 m. vasario 15 d., 2015 m. vasario 15 d., 2018 m. vasario 4 d., 2020 m. sausio 10 d. visuotinių (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių susirinkimų protokolus, 2001 m. rugsėjo 27 d., 2006 m. sausio 7 d., 2004 m. sausio 19 d. visuotinių (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių ir parapijiečių susirinkimų dokumentus, 2009 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės vardu Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos protokolą, 2020 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės tarybos kreipimąsi į teismą.
33. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi su trečiųjų asmenų naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad dalis minėtų įrodymų jau yra byloje, o kiti galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Duomenų, kad įrodymai buvo teikiami pirmosios instancijos teismui ir teismas atsisakė juos priimti byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl suklastojimo
34. Apeliantų teigimu, atsakovų su priešieškiniu pateiktas 2009 m. vasario 15 d. susirinkimo protokolo pirmas lapas yra suklastotas. Apeliantams manant, kad dokumentas yra suklastotas ar netikras, jie turi pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nesant tokių duomenų, apeliantų deklaratyvūs teiginiai apie dokumento suklastojimą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl ginčo esmės
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių visuotinių susirinkimų nutarimų teisėtumo bei pagrįstumo.
36. Iš ieškovų apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Apeliantų nuomone, nepaisant bažnyčios autonomijos, kurią garantuoja Konstitucija ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, teismas privalo užtikrinti, kad ginčas dėl narių visuotinių susirinkimų būtų sprendžiamas pagal Civilinio kodekso normas, kad nebūtų priimami įstatymams prieštaraujantys bažnytiniai aktai.
37. Byloje nustatyta, kad Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausios tarybos prezidiumo 2003 m. rugsėjo 16 d. buvo nuspręsta skubiai Teisingumo ministerijoje įregistruoti (duomenys neskelbtini) sentikių religinę bendruomenę (protokolas Nr. 03-08 punktas 19). Išrašas iš juridinių asmenų registro, Juridinio asmens registravimo pažymėjimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sentikių religinė bendruomenė (teisinė forma – tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija) įregistruota 2003 m. spalio 21 d. Juridinių asmenų registro duomenimis (2010 m. balandžio 7 d. išrašas) bendruomenė veikia pagal religinės bendruomenės (bendrijos) kanonus, statutus ar kitas normas. Nuo 2009 m. balandžio 3 d. bendruomenės vardu veikė M. R.. Duomenų apie Rytų sentikių cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, kaip religinės bendruomenės, turinčios juridinio asmens teises, įregistravimą byloje nėra. Tokiu būdu, ieškovų deklaruojama (duomenys neskelbtini) sentikių religinė bendruomenė, kaip Rytų sentikių cerkvė, neturinti dvasinės hierarchijos, turinti savo atskirumą nuo kanoninės Lietuvos sentikių bažnyčios struktūros ir jos jurisdikcijos, negali veikti kaip tradicinė ir tuo pat metu būti nepavaldi Lietuvos sentikių bažnyčios struktūrai. Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) sentikių religinė bendruomenė priklauso tradicinei religinei bendrijai Lietuvos sentikių bažnyčiai, yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-485-13; 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-46-756/2019), todėl pagal tuo metu galiojusio Lietuvos sentikių bažnyčios statuto 1.13 punktą, statutas buvo privalomas visoms sentikių bendruomenėms, jų nariams, o pagal statuto 8.21.2 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai, neatitinkantys statuto naujos redakcijos, turėjo būti peržiūrėti, atitinkamai pakeisti ir patvirtinti Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Bažnyčios statuto redakcijos priėmimo Sobore. Statuto 8.13.6.4 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo Bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
Dėl CK normų taikymo religinių bendruomenių veiklai
38. Religijos laisvė yra įtvirtinta tiek tarptautiniuose (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 str.) ir Europos Sąjungos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str., 14 str.) teisės aktuose, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 43 straipsniuose. Tačiau realizuoti savo teises fiziniai asmenys gali susijungę į atskirus juridinius asmenis. Tik būdama teisės subjektas, religinė bendruomenė gali pirkti ar nuomotis nekilnojamąjį turtą, būtiną susirinkimams, kilnojamajam (asmeniniam) turtui įgyti ir saugoti, būti ieškove ir atsakove teisme, sudaryti sandorius ir tvarkyti visus kasdienius pasaulietinius bendruomenės reikalus, todėl visiškai sutiktina su apeliantais, jog religinės bendruomenės yra priskiriamos viešiesiems juridiniams asmenims (CK 2.34 str.). Tokia religinės bendruomenės teisinė forma taip pat įtvirtinta Lietuvos sentikių bažnyčios statute (2017 m. gegužės 1 d. redakcija 9.2 p.).
39. CK 2.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad religinės bendruomenės ir bendrijos bei jų struktūriniai padaliniai, turintys juridinio asmens teises, veikia pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas, tiek kiek jie neprieštarauja įstatymams, ir šiems juridiniams asmenims taikomi tik šios knygos IV, VI skyriai, 2.84, 2.85 straipsniai bei, kiek tai neprieštarauja šio straipsnio 1 daliai, V skyrius.
40. Taigi, religinių bendruomenių veikla reglamentuota tik atskiruose civilinio kodekso straipsniuose, o būtent, CK 2.34 straipsnyje (Viešieji ir privatieji asmenys), 2.37 straipsnyje (Religinės bendruomenės ir bendrijos), 2.84 straipsnyje (Sandoriai, sudaryti pažeidžiant viešojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją), 2.85 straipsnyje (Kompetencijos paskelbimas), 3.24 straipsnyje (Santuokos sudarymas Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka), 3.25 straipsnyje (Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficiali apskaita), 3.304 straipsnyje (Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaita).
41. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) sentikių religinė bendruomenė įregistruota 2003 m. spalio 21 d. Byloje nėra pateikta to laikotarpio bendruomenės įstatų, tačiau iš byloje pateiktų specialisto G. P. paaiškinimų administracinėje byloje Nr. I11-559/2004, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartį, matyti, jog pagal tuo metu galiojusį Lietuvos sentikių bažnyčios statuto 1 straipsnio 10 dalį, jis buvo privalomas visiems sentikiams pomorams ir jų bendruomenėms. (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių 2009 m. vasario 15 d. susirinkime buvo nuspręsta Lietuvos sentikių bažnyčios statutą laikyti (duomenys neskelbtini) bendruomenės įstatais (susirinkimo protokolas Nr. 01-09). Šis susirinkimo nutarimas nėra panaikintas, pakeistas ar pripažintas negaliojančiu.
42. Tiek Lietuvos sentikių bažnyčios statuto (2012 m. gegužės 1 d. redakcija, toliau – Statuto) 8.1 punkte, tiek ir Lietuvos sentikių bažnyčios statuto (2017 m. gegužės 1 d. redakcija) 9.1 punkte nustatyta, jog sentikių religinė bendruomenė (toliau vadinama ,,Bendruomene“) yra Lietuvos sentikių bažnyčios, kaip Lietuvos tradicinės religinės bendrijos, sudėtinė dalis, sentikių pomorų tikėjimą išpažįstančių asmenų, siekiančių patenkinti savo dvasinius (religinius) – dorovinius poreikius ir įgyvendinanti sentikių religijos tikslus, susivienijimas tam tikroje vietovėje.
43. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia viena tradicinė sentikių pomorų bendrija – Lietuvos sentikių bažnyčia. Lietuvos sentikių bažnyčios statuto (2012 m. gegužės 1 d. redakcija) 8.3 punkte buvo įtvirtinta, jog bendruomenė savo veikloje vadovaujasi šiuo statutu, bendruomenės įstatai ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal statuto (2017 m. gegužės 1 d. redakcija) 9.3.1.1 punktą bendruomenė savo veikloje, paprastai vadovaujasi bažnyčios statutu, kaip pagrindiniu bendruomenės veiklos dokumentu, tačiau steigėjų daugumai pageidaujant, gali būti priimti bendruomenės įstatai, neprieštaraujantys bažnyčios statuto nuostatomis.
44. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės įstatų (2010 m. vasario 14 d.) 1.1 punkte yra nurodyta, jog tai yra tradicinė religinė bendruomenė, suvienyta senųjų pravoslavų tikėjimu ir dievo įstatymais, prisilaikant senųjų tradicijų, kanonų taisyklių, kanonų ir senojo pravoslavų tikėjimo. Įstatų 1.5 punkte nurodyta, kad bendruomenė yra savarankiškas juridinis asmuo, turintis apvalų antspaudą ir sąskaitą banke.
45. Statuto 8.13.1 punkte nustatyta, kad aukščiausias bendruomenės organas yra visuotinis bendruomenės narių susirinkimas, kuris renka ir atšaukia bendruomenės tarybą, bendruomenės pirmininką, dvasinį tėvą ir revizijos komisiją, išklauso ataskaitas apie bendruomenės tarybos ir revizijos komisijos darbą (statuto 8.13.6.2 p.).
46. Nagrinėjamoje byloje ginčijami (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimai (protokole Nr.16-01) bei 2019 m. birželio 1 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimai (protokolas Nr.19-01).
47. Iš 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 16-01 matyti, jog susirinkime buvo renkami (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininkas ir taryba. Bendruomenės pirmininku išrinktas N. L., į tarybą taip pat išrinkti V. L. ir T. B.. Taip pat nutarta kreiptis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją tarybą dėl bendruomenės pirmininko patvirtinimo ir duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimo, bei suteikti įgaliojimus Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos sekretoriui J. G. veikti bendruomenės vardu ir jos interesais.
48. Dėl 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimų teismingumo jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-347-442/2019) ir konstatavęs, jog pagrindžiant registro duomenų pakeitimo teisėtumą prie pranešimo buvo pridėtas išrašas iš Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos 2016 m. kovo 16 d. posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas patvirtinti bendruomenės pirmininku N. L.; (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2016 m. kovo 12 d. protokolo nuorašas, susirinkimo dalyvių sąrašas, duomenys apie bendruomenės visuotinio narių susirinkimo paskelbimą, bendruomenės narių sąrašas, bei bendruomenės narių, dalyvavusių visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2016 m. kovo 16 d., sąrašo kopija. Teisėjų kolegijos nuomone, formaliuoju aspektu įvertinus Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos atsakovui pateiktą pranešimą ir pridėtus dokumentus dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į registrą, darytina išvada, jog pagal statutą pranešimas yra pasirašytas kompetentingos vadovybės (Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininko), o pridėti dokumentai formaliai patvirtina, kad naujasis bendruomenės pirmininkas N. L. buvo išrinktas ir patvirtintas pagal statutą kompetentingų Lietuvos sentikių bažnyčios vidinę organizacinę struktūrą sudarančių institucijų (bendruomenės visuotinio narių susirinkimo bei Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos). Tuo tarpu ieškovo M. R. nurodyta aplinkybė, kad jis bendruomenės pirmininku buvo perrinktas 2015 m. vasario 15 d. vykusiame bendruomenės visuotiniame susirinkime, negali būti reikšminga duomenų pakeitimų įtraukimui į registrą, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog šį jo išrinkimą bendruomenės pirmininku būtų patvirtinusi Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog narystės bendruomenėje klausimai, bendruomenės pirmininko rinkimas, kitų bendruomenės organizacinės struktūros institucijų sudarymas yra priskirtini Lietuvos sentikių bažnyčios (tradicinės religinės bendrijos) kompetencijai. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimų (protokolo Nr. 16-01).
49. Iš 2019 m. birželio 1 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, jog susirinkime buvo renkami (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės pirmininkas, taryba, bendruomenės revizorius. Bendruomenės pirmininku penkerių metų laikotarpiui išrinktas N. L.. Bendruomenės pirmininkas patvirtintas Lietuvos sentikių bažnyčios vadovo Aukščiausiosios tarybos pirmininko patvarkymu Nr. 1/2019 (2019 m. birželio 11 d. raštas Nr. 19-17).
50. Statuto (2017 m. gegužės 1 d. redakcija) 4.17 punkte numatyta, kad soboras turi teisę aiškinti Bažnyčios Statutą ir priimti galutinius sprendimus ginčuose dėl Bendruomenių narių visuotinių susirinkimų sprendimų, Aukščiausiosios tarybos ir Dvasinio teismo nutarimų (sprendimų).
51. Bažnyčios Aukščiausioji Taryba nagrinėja konfliktus ir nesutarimus Bendruomenėse ir tarp Bendruomenių, imasi priemonių jų sutaikinimui, teisingumo, tvarkos ir krikščioniškosios santarvės atkūrimui, gali pareikalauti sušaukti Bendruomenės visuotinį narių susirinkimą ir įpareigoti Bendruomenę apsvarstyti ir priimti sprendimus Aukščiausiosios tarybos pasiūlytais darbotvarkės klausimais, arba inicijuoti Bendruomenės narių visuotinio susirinkimo sušaukimą ir sprendimų priėmimą (statuto 5.15.13 p.), veda bendruomenių, jų tarybų pirmininkų ir Dvasinių tėvų (einančių Dvasinio tėvo pareigas asmenų) registrą (toliau – Bažnyčios registras). Po bendruomenės ar bendruomenės tarybos pirmininko patvirtinimo ir įrašymo (išbraukimo) į/iš bažnyčios registrą(o), bažnyčios kompetentinga vadovybė, t. y. Aukščiausiosios tarybos pirmininkas – bažnyčios vadovas, jo pavaduotojas ar Aukščiausiosios tarybos sekretorius pateikia Teisingumo ministerijai pranešimą ir reikalingus dokumentus dėl Bendruomenės juridinio asmens teisių įforminimo ar kitų į valstybės Registrą įtraukiamų duomenų, tarp jų ir dėl bažnyčios vadovo – Aukščiausiosios tarybos pirmininko duomenų, įrašymo ar pakeitimo (statuto 5,15.15 p.).
52. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, jog Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 str. 4 d.). Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą. Tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą. Pabrėžtina, kad valstybės neutralumas ir pasaulietiškumas negali būti pagrindas diskriminuoti tikinčiuosius, varžyti jų teises ir laisves. Valstybės pasaulietiškumas suponuoja ir valstybės nesikišimą į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas).
53. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.
54. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, Konstitucinio Teismo doktriną, įtvirtintus konstitucinius tikybinės veiklos laisvės, bažnyčių bei religinių organizacijų tvarkymosi laisvės principus, galima daryti išvadą, kad Lietuvos sentikių bažnyčia ir į jos sudėtį įeinančios parapijos (bendruomenės) turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti pagal statutą bei bendruomenių įstatus. Narystės parapijoje klausimai, parapijos pirmininko rinkimas, kitų parapijos organizacinės struktūros institucijų sudarymas yra Lietuvos sentikių bažnyčios vidaus gyvenimo klausimai., todėl teisėjų kolegija dėl ieškovų nurodytų aplinkybių dėl 2019 m. birželio 1 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų nepasisako.
55. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį procesinį dokumentą, tačiau CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Priešingu atveju, teismui išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
56. Nagrinėjamo ginčo kontekste ieškovų nurodytų aplinkybių dėl narystės bendruomenėje, neteisėtų visuotinių susirinkimų sprendimų (pirmininko, tarybos rinkimų), senaties termino teisinis vertinimas, atliktas valstybės institucijos (šiuo atveju teismo) neatitiktų konstitucinio valstybės nesikišimo į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą principo, pažeistų Lietuvos sentikių bažnyčios vidinio gyvenimo autonomijos bei laisvo organizacinės struktūros nustatymo teisę. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (aukščiau minėta 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-853-624/2019; kt.).
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
58. Apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną bylą (ieškinį), todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais naikintinas ir byla ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 1 d., 326 str. 1 d. 5 p.).
Dėl priešieškinio ir bylos sustabdymo
59. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas atsakovės (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės priešieškinis, nurodė vienintelį argumentą, jog priešieškinio nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėtas ieškinys dėl ginčijamų susirinkimo nutarimų teisėtumo.
60. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Aiškindamas minėtą privalomąjį civilinės bylos stabdymo pagrindą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog šiuo pagrindu byla sustabdoma tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-219/2020 ).
61. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinės bylos Nr. e2-15682-722/2020 ir Nr. e2-10066-722/2020 buvo sujungtos Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu, nustačius, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Taigi, šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo sustabdyti priešieškinio nagrinėjimo, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla dėl ginčijamų susirinkimo nutarimų.
Dėl įrodymų vertinimo
62. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; Kt.).
63. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Be to, pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
64. Apeliantų S. N. ir M. R. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, dėl ko bylą išnagrinėjo formaliai ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, yra iš esmės deklaratyvūs: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla išnagrinėta formaliai, o priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis CPK 265 bei 270 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau ieškovams, nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
65. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).
66. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais ginče dėl (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės narių visuotinių susirinkimų nutarimų ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas aplinkybes dėl atsakovės pareikšto priešieškinio ir darydamas išvadas, nenukrypo nuo išvardintų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų, ginčą tarp šalių sprendė remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė ir, patenkindamas atsakovės priešieškinį, iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti šią sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat priteistinos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).
68. Šioje byloje trečiasis asmuo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė jas patvirtinančius įrodymus – 2020 m. gruodžio 18 d. sąskaitą faktūra ADB Nr. 019, bei banko SEB, AB 2020 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 32. Apeliacinį skundą atmetus ši suma trečiajam asmeniui priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas patikslintas ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) sentikių religinės bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų, užfiksuotų protokole Nr.16-01 ir 2019 m. birželio 1 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimų, užfiksuotų protokole Nr.19-01 pripažinimo negaliojančiais ir šią bylos dalį nutraukti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, juridinio asmens kodas 191682259, po 300 Eur (po tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Virginija Gudynienė
Tomas Romeika