Administracinė byla Nr. eTA-489-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02966-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. E. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo G. E. (toliau – ir atsakovas) priteisti 37,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2.       Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui pavesta atlikti atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, atliekų tvarkymą ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos. Pareiškėjas akcentavo, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintys fiziniai ir juridiniai asmenys.

3.       Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai). Remiantis teismo sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas darė išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

6.       Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto – pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nurodytu adresu deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.

7.       Teismas pažymėjo, kad pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtina, jog už ginčo laikotarpį už atsakovo nuosavybės teise valdomą turto objektą buvo apskaičiuota 37,87 Eur vietinė rinkliava. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog už ginčo laikotarpį atsakovas vietinę rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų.

8.       Teismas konstatavo, kad kadangi su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2022 metais, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo gali būti priteistinas vietinės rinkliavos įsiskolinimas už einamuosius ir 2021, 2020 ir 2019 kalendorinius metus.

9.       Teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistina 0,91 Eur (37,87 Eur – 36,96 Eur) vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2021, 2020 ir 2019 kalendorinius metus suma. Kadangi yra pasibaigęs vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2018 metus priverstinio išieškojimo terminas, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dalyje dėl likusioje dalyje už 2018 metus priteisimo.

III.

10.       Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo ir likusį įsiskolinimą (36,96 Eur).

11.       Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, t. y. MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apelianto nuomone, MAĮ 68 straipsnis šioje byloje netaikytinas. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną pareiškėjas naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas, kad būtų priverstinai išieškota nesumokėta atitinkamais metais apskaičiuota vietinė rinkliava. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendime, priimtame analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo, ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo pat jos atsiradimo dienos.

12.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsnį bei 10 straipsnio 4 dalį, atsižvelgus į kuriuos šiuo atveju turi būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad senaties terminas nebuvo praleistas.

13.       Pareiškėjas pažymi, kad į bylą pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo apskaičiuota 134,23 Eur vietinė rinkliava. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog vietinė rinkliava du kartus buvo perskaičiuota ir atliktos korekcijos 16,81 Eur sumai ir 79,55 Eur sumai, kas sudaro 96,36 Eur sumą. Todėl už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo pareiškėjui 37,87 Eur. Net jeigu būtų pripažinta, kad teismas pagrįstai pritaikė senaties terminą, tokiu atveju skola už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. būtų 8,41 Eur, bet ne 36,96 Eur, kaip nurodė teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

14.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

15.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Centro prašymą tenkino iš dalies, pritaikęs MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų senatį, priteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2021, 2020 ir 2019 kalendorinius metus (0,91 Eur), o pareiškėjo prašymo dalį, t. y. priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2018 metus, atmetė.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir už 2018 metus.

17.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

19.       Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju už 2018 m. vietinės rinkliavos įsiskolinimą taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2018 metus buvo paskaičiuotas 2018 m. kovo 12 d. (2018 m. kovo 12 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas Nr. 10544427, 2018 m. gegužės 29 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas Nr. 10604892), o pranešimas apie skolą išsiųstas 2019 m. sausio 8 d. (2019 m. sausio 8 d. įspėjimas Nr. RIS-10049864), t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., todėl konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

20.       Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjo skundą visa apimtimi, teisėjų kolegija dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. E. 37,87 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                             Veslava Ruskan

                                                                                             Milda Vainienė