Baudžiamoji byla Nr. 1-2369-1100/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26747-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajai D. B.,

gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

D. B. 2019 m. birželio 25 d. apie 20.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.

D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji D. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 20 val. vairavo automobilį Seat Toledo išgėrusi, nes šventė draugės gimtadienį. Draugės namuose išgėrė butelį vyno, maždaug po valandos sėdo prie automobilio vairo, nes jautėsi gerai. Atsimena, kad važiuodama vos nepadarė dviejų eismo įvykių. Prie jos buvo priėjusi moteris ir klausė, ar jai reikia pagalbos, tačiau ji atsisakė. Tada padarė eismo įvykį, užkabino automobiliu stulpą. Ta pati moteris paėmė iš jos automobilio raktelius. Tai įvyko prie ,,Norfos“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji automobiliu buvo nuvažiavusi apie 5 km, iki jos namų buvo likę apie 3 km. Policijos pareigūnai nustatė jai 3,32 promilių neblaivumą, su kuriuo sutiko. Jos požiūris į alkoholį yra neigiamas, vartoja alkoholį per šventes, tačiau negeria stipriųjų gėrimų, supranta, kad vairuoti neblaiviam yra pavojinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas policijos pareigūnas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. patruliavo Vilniuje kartu su vyriausiąja patrule R. D.. Apie 20.30 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Utenos link važiavo mėlynos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo galimai neblaivi moteris. Pasak pranešėjos, minėtas automobilis atsitrenkė į stulpą. Jie atvažiavo į nurodytą vietą ir šalia parduotuvės „Vynoteka“, pažymėtos (duomenys neskelbtini) numeriu, pamatė į apšvietimo stulpą atsirėmusį automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio dešinės pusės abi padangos buvo nuleistos, apgadintas priekinis buferis. Jis pamatė, kad prie šio automobilio vairo sėdėjo galimai neblaivi moteris. Šalia automobilio stovėjo pranešėja V. R., kuri paaiškino, kad apie 20 val. važiavo (duomenys neskelbtini) pl. ir pamatė, kaip keliu vingiuodamas važiavo automobilis Seat Toledo. Jai privažiavus arčiau automobilio, pamatė, kad jo vairuotoja užmerkusi akis, todėl pamanė, jog moteris blogai jautėsi. Tada pranešėja pamatė, kad automobilis Seat Toledo buvo užvažiavęs ant šaligatvio. V. R. sustabdė savo automobilį ir priėjo prie automobilio Seat Toledo vairuotojos, norėjo su ja pakalbėti, tačiau vairuotoja pradėjo važiuoti toliau ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. V. R. pribėgo prie automobilio, atidarė vairuotojo pusės dureles, ištraukė iš užvedimo spynos raktus ir iškvietė policiją. Jis priėjo prie automobilio Seat Toledo vairuotojos, kuri sėdėjo prie vairo, vairuotoja nerišliai kalbėjo, pasakė, kad važiavo namo. Jis paprašė vairuotojos pateikti savo ir automobilio dokumentus. Vairuotoja dėl girtumo nieko nesakė ir nepateikė, todėl jis nusprendė nustatyti vairuotojos girtumą. Vairuotojai buvo nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, o šiek tiek vėliau – 3,49 promilių neblaivumas (b. l. 40).

Liudytojo A. J. 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 7).

Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 20 val., važiuodama automobiliu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje važiuojantį mėlynos spalvos automobilį Seat, valstybinio numerio neatsimena. Automobilis vinguriavo keliu, aplenkusi automobilį, pastebėjo, kad jį vairavo moteris, kuri buvo pasilenkusi prie vairo. Jai atrodė, kad moteris miega arba yra atsitikusi bėda. Važiuodama priekyje minėto automobilio, pastebėjo, kad jis užvažiavo ant dešinėje pusėje esančio šaligatvio. Tuo metu ji privažiavo prie šviesoforo ir automobilio per galinį veidrodėlį nebematė, todėl nusprendė apsisukti ir įsitikinti, ar automobilio Seat vairuotojai nieko blogo neatsitiko. Prie parduotuvės „Vynoteka“ pamatė minėtą automobilį, stovintį aikštelėje, ji privažiavo prie automobilio ir pastebėjo, kad dešinės pusės priekinė ir galinė padangos buvo išsimontavusios, variklis buvo išjungtas, prie vairo sėdėjo ta pati vairuotoja, kurią matė važiuojančią ir beveik miegančią. Ji pasiteiravo, ar nereikalinga pagalba, tačiau prie vairo sėdėjusi moteris nieko nesakė, verkė. Ji pasiteiravo, kas atsitiko ar nereikalinga medicininė pagalba, tačiau moteris sunkiai kalbėjo. Kalbinant moterį, suprato, kad ji galimai neblaivi, nes jos kalba buvo nerišli, gestikuliacija sutrikusi. Moteris atsisakė pagalbos, užvedė automobilį ir ruošėsi važiuoti. Ji prašė nevažiuoti, tačiau moteris neklausė ir ėmė važiuoti. Tuo metu ji paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai girtą vairuotoją. Jai kalbant su operatore, moteris važiuodama aikštelėje atsitrenkė į stulpą ir sustojo. Tada ji pribėgo prie automobilio, atidarė vairuotojo pusės dureles ir iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktus. Maždaug po 15-20 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji perdavė automobilio Seat raktus. Kol laukė pareigūnų, moteris iš Seat automobilio nebuvo išlipusi, nieko negėrė ir nevalgė (b. l. 36–37).

Liudytojos V. R. 2019 m. birželio 25 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuotos tos pačios aplinkybės (b. l. 38).

 Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, 2019 m. birželio 25 d. 20.30 val. gauta informacija, kad Utenos link važiavo mėlynos spalvos automobilis, kurio vairuotoja galimai neblaivi, automobilis atsitrenkė į stulpą (b. l. 8–9).

Alkotesterio „Alcotest 7510“ rodmenys patvirtina, kad D. B. 2019 m. birželio 14 d. 20.48 val. nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, o 21.11 val. – 3,49 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. B. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jos elgsena buvo neadekvati, nerišliai kalbėjo ir jos judesiai buvo nekoordinuoti. Pagal alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0968748 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 10–13).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. B. vardu (b. l. 20).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad šio automobilio kaina su PVM – 2360 Eur, kaina be PVM – 1951 Eur (b. l. 21).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos iškvėptame ore buvo 3,32 promilės etilo alkoholio koncentracija. 

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Aplinkybę, kad D. B. vairavo minėtą transporto priemonę, taip pat įrodo tiesioginės liudytojos V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kiti įrodymai: liudytojo A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo 2019 m. birželio 25 d. tarnybinis pranešimas bei BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija.

Be D. B. prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamosios neblaivumo faktą įrodo, be kita ko, kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų V. R. ir A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais apibūdinti D. B. neblaivumo fiziologiniai požymiai.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą, nes D. B. 2019 m. birželio 25 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,32 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kadangi D. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV.        Dėl D. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu D. B. ir jos gynėja prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją D. Ž. (D. Ž.) atsakomybei.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji dažnai matosi su sūnėnu D. Ž., kuris gyvena Vilniuje, atvažiuoja į svečius. Jis yra geras žmogus, anksčiau neturėjo reikalų su teismais, yra teigiamas, ramus. Sūnėnas padeda rūpintis jos vyru, kuris po insulto nevaikšto ir nekalba.

Galimas laiduotojas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad labai dažnai bendrauja su D. B., šiuo metu jos vyras patyrė insultą, todėl dabar padeda nuvežti jį pas gydytojus. Po įvykio kalbėjosi su kaltinamąja dėl jos elgesio, ši sakė, kad dabar neturės teisės vairuoti transporto priemones, todėl negalės vyrą nuvežti pas gydytojus, taip pat nuvažiuoti į darbą. Jis grįžo iš užsienio, nori pradėti savo verslą Lietuvoje, laukia atsakymo dėl kreditavimo. Vadovaudamas verslui, jis turės pakankamai laiko bendrauti su D. B.. Šiuo metu neketina išvykti į užsienį. Jis negeria, sportuoja, nebaustas administracine tvarka, neturi teistumų. Mano, kad kaltinamoji neteisingai pasielgė, nors ji nėra geriantis žmogus, neturi tokios problemos.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju D. B. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl D. B. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 2013 m. birželio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nors D. B. anksčiau neteista (b. l. 70), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, prižiūri neįgalų vyrą, dirba, darbe teigiamai charakterizuojama (b. l. 101), tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamoji anksčiau ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 67–69). 2019 m. ji traukta keturis kartus administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus. Be smulkių KET pažeidimų (automobilio statymas neleistinoje vietoje, transporto priemonės vairavimas, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privaloma techninė apžiūra (nusikaltimo padarymo metu)) D. B. šiais metais padarė gana pavojingą KET pažeidimą (automobilio vairavimas 22 km/h viršijus leistiną greitį), taip pat šiurkštų KET pažeidimą – pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji padarė šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką (2019 m. birželio 25 d.) nepraėjus nė vienam mėnesiui nuo minėto šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymo (2019 m. birželio 4 d.), o baudą sumokėjo 2019 m. birželio 21 d. D. B. ir ankstesniais metais nebuvo visiškai pavyzdinga vairuotoja (pavyzdžiui, greičio viršijimas 22 km/h ar naudojimasis mobiliojo ryšio priemone vairuojant transporto priemonę). Taigi teismas šiuo atveju negali neabejotinai pripažinti, kad D. B. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, leidžianti teigti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo (nebuvimo), be kita ko, vertina byloje nustatytas kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. B. buvo nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip du kartus viršijantis 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal 2811 straipsnio 1 dalį, ir gerokai viršijantis sunkaus girtumo ribą (prasideda nuo daugiau kaip 2,5 promilių), net ir įvertinus paklaidą. Remiantis tiesioginės nagrinėjamo įvykio liudytojos V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ji, bevažiuojanti automobiliu, matė, kaip D. B., vairuodama transporto priemonę, buvo užsimerkusi, todėl pamanė, kad ji galimai prastai jaučiasi. Byloje nenustatyta, kad kaltinamajai bylai reikšmingu laiku sveikata buvo sutrikusi. Taigi kaltinamajai neblaivumas darė didelę įtaką vairuojant automobilį ir suvokimui apie eismo sąlygas, juolab ji pati pripažino, kad kelis kartus vos nepadarė dviejų eismo įvykių, o byloje nustatyta, kad transporto priemonė buvo užvažiavusi ant šaligatvio, dėl to dešinės pusės padangos pažeistos, taip pat atsirėmė į stulpą, nors jo neapgadino. Reikšminga ir tai, kad netgi minėtai liudytojai bendraujant su sustojusia D. B., ši užvedė automobilį ir toliau bandė važiuoti. Visas kaltinamosios elgesys nagrinėjamo įvykio metu rodo akivaizdų KET taisyklių ignoravimą, nepaisymą eismo saugumo reikalavimų, itin didelio pavojaus kėlimą kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, vairuojant transporto priemonę intensyvioje vietoje ((duomenys neskelbtini) plente).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokios išvados nepaneigia tos aplinkybės, kad D. B. anksčiau nepadarė administracinių nusižengimų būdama neblaivi ar jai nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už šiurkščių KET pažeidimų padarymą.

Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės.

 Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-851/2017).

Nagrinėjamu atveju D. B. prašė laiduotoju paskirti jos sūnėną D. Ž.. Teismas pažymi, kad nors galimas laiduotojas minėjo, jog jis nėra baustas administracine tvarka, tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. Ž., 2019 m. balandžio 28 d. vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį 49 km/h (važiavo 109 km/h greičiu (po paklaidos), nors leistinas greitis buvo 60 km/h) (b. l. 107). Taigi galimas laiduotojas prieš mažiau kaip du mėnesius iki D. B. padarytos nusikalstamos veikos šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Nors D. Ž. buvo surašytas administracinis nurodymas, pagal kurį jis sumokėjo baudą, tačiau tai nepašalina aplinkybės, kuri neigiamai apibūdina D. Ž. asmenybę. Taigi galimas laiduotojas nėra visiškai nepriekaištingos reputacijos. Tokios išvados nepaneigia, kad šis asmuo anksčiau neteistas (b. l. 108), pasak jo, nevartoja alkoholio.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamasis įstatymas iš tiesų nereglamentuoja amžiaus, nuo kurio asmuo gali būti laiduotojas. Kita vertus, teismas šiuo atveju nenustatė, kokią teigiamą įtaką 27 metų galimas laiduotojas gali padaryti dvigubai vyresnei kaltinamajai. Nė vienas iš šių asmenų konkrečiau ir detaliau negalėjo paaiškinti, kokia objektyviai teigiama įtaka gali būti daroma. Teismas vertina tai, kad D. Ž. padeda D. B. prižiūrint jos sunkiai sergantį vyrą, dažnai kartu bendrauja, tačiau vien to nepakanka daryti išvadą apie galimo laiduotojo tinkamumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad D. Ž. nurodė, kad jis dabartiniu metu laukia sprendimo dėl kredito gavimo, nes siekia kurti verslą Lietuvoje. Teismui kyla abejonių, ar galimas laiduotojas, norėdamas iš tiesų kurti verslą ir jį išlaikyti konkurencingą, turės pakankamai galimybių palaikyti itin stiprius ryšius (nuolat bendrauti) su kaltinamąja, kaip nors teigiamai paveikti ją, juolab šie asmenys gyvena skirtingose vietose.

Teismas, atsižvelgęs į visas anksčiau aptartas aplinkybes, atmeta D. B. ir jos gynėjos prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją D. Ž. (D. Ž.) atsakomybei.

V.        Bausmės skyrimo motyvai

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – D. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad D. B., būdama neblaivi, vairavo automobilį intensyvioje eismo vietoje, buvo užvažiavusi ant šaligatvio, taip pat vėliau atsirėmė į stulpą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau nėra teista (b. l. 70), bausta administracine tvarka (b. l. 67–69), dirba (b. l. 66), darbe teigiamai charakterizuojama (b. l. 101), yra ištekėjusi, prižiūri neįgalų vyrą (b. l. 104–106). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą

D. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu 60 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, D. B. gaunamą užmokestį, jos vyro priežiūrą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dešimties mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

VI.        Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti D. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,32 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad D. B. dėl savo neblaivumo nesugebėjo tinkamai manevruoti automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, buvo užvažiavusi ant šaligatvio, taip pat vėliau atsirėmė į stulpą. Tokios aplinkybės rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Be to, kaip minėta (sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), kaltinamoji anksčiau ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, iš jų ir dėl šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymo (ANK 426 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkei kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamoji iki tol neteista, bausta už KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi D. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. birželio 27 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

D. B. asmenybę apibūdinantys duomenys (anksčiau neteista, dirba, charakterizuojama teigiamai darbe, prižiūri neįgalų vyrą) nelaikytini pagrindu skirti jai aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę tik minimaliam (vienerių metų) terminui.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas D. B..

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

D. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Seat Toldedo, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamoji nebūtų galėjusi nusikalsti. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajai (b. l. 20). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, D. B. priklausantis automobilis Seat Toldedo konfiskuotinas valstybės naudai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. To nenurodė ir pati D. B. teisiamojo posėdžio metu. Byloje nustatyta, kad D. B. vairuojamo automobilio Seat Toldedo vertė yra 1951 Eur be PVM (b. l. 21). Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas nelaikytinas ta baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus, juolab byloje nustatyta, kad transporto priemonė po eismo įvykio buvo apgadinta. Be to, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. priklausančiam automobiliui Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 26 d., uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti (b. l. 23). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

VII.        Kardomosios priemonės ir kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. birželio 25 d. 20.47 val. iki 2019 m. birželio 26 d. 15.28 val. (viena diena) (b. l. 43, 59). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis)

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (D. B. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 54, 57). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš D. B. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 25 d. 20.47 val. iki 2019 m. birželio 26 d. 15.28 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų), dydžio.

Paskirti D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti D. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (D. B. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Išaiškinti D. B., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjusi baudą nuteistoji nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistosios gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistosios sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                        Darius Lukaitis