Civilinė byla Nr. e2A-1320-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01074-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių akcinės bendrovės „LG CARGO“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „LG CARGO“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl organizuojamo viešojo pirkimo pripažinimo neteisėtu, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovių veiksmus, vykdant 2019-04-17 paskelbtą riedmenų, pritaikytų ir sertifikuotų naudoti tarptautiniame susisiekime 1 520 mm pločio vėžėje, įsigijimo pirkimą (toliau – ir konkuras, pirkimas) ir pirkimą nutraukti.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019-04-17 AB „Lietuvos geležinkeliai“ internetiniame puslapyje www.litrail.lt viešai nurodė, kad ketina plėsti riedmenų parką ir papildomai įsigyti naujų riedmenų. Šiuo tikslu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė AB „LG CARGO“ vykdo naujų riedmenų pirkimą ir kvietė riedmenų gamintojus teikti paraiškas nurodytiems vagonams. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad perkančioji organizacija pagal iš anksto neišviešintus kriterijus vykdys tiekėjų paraiškų atranką. Atrinktiems gamintojams bus pateiktos detalios pirkimo sąlygos, įskaitant technines specifikacijas ir pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, jie bus pakviesti teikti pirminius pasiūlymus. Ieškovė teikė paraišką dalyvauti riedmenų pirkime. 2019-05-28 ieškovė gavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštą, kuriame informuojama, kad riedmenų pirkimas skirtas tik gamintojams, ne ieškovei. Atrinktiems riedmenų gamintojams bus pateiktos detalios techninės specifikacijos bei pagrindinės sutarties nuostatos ir jie bus pakviesti teikti pirminius pasiūlymus pagal sąlygas, kurios bus nustatytos vėliau. Taip pat nurodė, kad naujų riedmenų įsigijimą organizuoja dukterinė įmonė AB „LG CARGO“ ir šiam pirkimui nėra taikomos viešųjų pirkimų / pirkimų procedūras reglamentuojančios ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, ir viešųjų pirkimų įstatymuose įtvirtintos nuostatos.

3.       Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) 2019-06-11 viešai paskelbė AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių, įskaitant AB „LG CARGO“, tikrinimo ataskaitą, kurioje AB „LG CARGO“ pripažino perkančiąja organizacija (perkančiuoju subjektu), kuriai privalomai taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). 2019-06-20 ieškovė pateikė pretenziją dėl pirkimo, prašydama nutraukti naujų riedmenų pirkimo procedūras ir skelbti naują riedmenų pirkimą vadovaujantis VPĮ reikalavimais. 2019-07-05 AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsakymą, nurodydama, kad į pretenziją bus atsakyta, kai galutinai ji bus įvertinta AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatyta tvarka. AB „LG CARGO“ į pretenziją neatsakė.

4.       Ieškovės vertinimu, AB „LG CARGO“ pažeidžia imperatyvias teisės normas, numatančias, kad perkančiosios organizacijos pirkimus privalo vykdyti įstatymų nustatyta tvarka viešai ir skaidriai, užtikrindamos konkurenciją. Pirkimui turi būti taikomos VPĮ nuostatos, kadangi AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi būti laikomos perkančiosiomis organizacijomis, o pirkimas atitinka tarptautinio pirkimo kriterijus. AB „LG CARGO“ kapitalą sudaro išimtinai AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos, ji savarankiškai neuždirba lėšų ir yra įsteigta aptarnauti AB „Lietuvos geležinkeliai“, jos kontrolė pilnai priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“, kadangi valdybos nariai darbo ir pavaldumo santykiais yra susiję su AB „Lietuvos geležinkeliai“, ji nėra savarankiškas rinkos dalyvis, kadangi jos vykdoma veikla nesusijusi su įprastine komercine veikla. AB „LG CARGO“ yra įsteigta AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri yra ir vienintelė akcininkė, absoliuti dauguma valdybos narių yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, skiriami patronuojančios bendrovės, t. y. užtikrintas tiesioginis poveikis AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių veiklai per valdymo organus ir bendrovės veiklos kontrolę. Pirkimas organizuojamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai ir skirtas tenkinti jos poreikius, todėl pirkimas skirtas užtikrinti viešajam interesui. Esant tokiai situacijai, pirkimas turi būti vykdomas vadovaujantis VPĮ.

5.       Atsakovės AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti; civilinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje; priteisti atsakovių naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad AB „LG CARGO“ nėra perkančioji organizacija, kadangi tam, kad ūkio subjektas, kuris nėra valstybės ar savivaldybės institucija, būtų pripažintas perkančiąja organizacija, pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punktą turi egzistuoti trys kumuliatyvios sąlygos, t. y.: 1) ūkio subjektas turi būti įsteigtas specialiai viešiesiems interesams tenkinti; 2) ūkio subjekto vykdoma veikla turi būti nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio; 3) ūkio subjektas finansine / valdymo / kontrolės prasme turi būti priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų. Nors AB „LG CARGO“ atitinka vieną iš nurodytų kriterijų, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdo 100 proc. jos akcijų, tačiau ji neatitinka kitų dviejų VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkte nustatytų kriterijų, t. y.: ji nebuvo įsteigta specialiai viešiesiems interesams tenkinti ir jos vykdoma veikla yra išimtinai komercinio ir pramoninio pobūdžio.

6.       Atsakovės taip pat nurodė, kad VPT išvada nėra galutinė ir savaime neginčijamai nepatvirtina AB „LG CARGO“ perkančiosios organizacijos statuso, todėl ginčo atveju nėra pagrindo ja remtis. Atsakovių įsitikinimu, VPT išvada priimta netinkamai aiškinant ir taikant ginčui aktualias teisės normas, remiantis neaktualia teismų praktika, be to, nesilaikant procedūrinių tokiam tikrinimui keliamų reikalavimų.

7.       VPĮ taikomas ne visiems ūkio subjektams, o viešųjų pirkimų subjektams – perkančiosioms organizacijoms, kurios atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad AB „LG CARGO“ nėra perkančioji organizacija, kuriai de jure (teisiškai) būtų taikomas VPĮ, jos vykdomam ginčo pirkimui nėra privalomi VPĮ reikalavimai.

8.       Išvadą teikianti institucija VPT atsiliepime nurodė, kad vykdydama įstatymais nustatytas funkcijas, VPT atliko tikrinimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų sprendimų, susijusių su jos dukterinių įmonių statusu ir sudarytų sandorių teisėtumo bei atitikties viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų reikalavimams. VPT, išnagrinėjusi teisės aktuose perkančiosios organizacijos (perkančiųjų subjektų) statusą apibrėžiančius kriterijus, remdamasi teismų praktika, įvertinusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių statuso atitiktį VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytiems kriterijams, AB „Lietuvos geležinkeliai“ kontrolės įtaką dukterinėms įmonėms, jų santykį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kiek numatomos perduoti veiklos yra skirtos AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikiams tenkinti, sprendė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės įmonės pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis (perkančiaisiais subjektais) ir jų prekių, paslaugų ar darbų pirkimams turėtų būti taikomi VPĮ bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – PAVETPPSPSĮ) reikalavimai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2019-10-08 sprendimu ieškovės UAB „Skinest Baltija“ ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtais atsakovių AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus vykdant 2019-04-17 paskelbtą riedmenų, pritaikytų ir sertifikuotų naudoti tarptautiniame susisiekime 1 520 mm pločio vėžėje, įsigijimo konkursą ir pirkimą nutraukė; priteisė iš atsakovių AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ po 3 401,19 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Skinest Baltija“.

10.       Teismas sprendė, kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu (2019-04-17) AB „LG CARGO“ laikytina įsteigta taip pat ir specialiai viešiesiems interesams tenkinti, kadangi: 1) jos veikla prisidėjo prie AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri tenkina viešuosius interesus, veiklos ir funkcijų įgyvendinimo; 2) AB „Lietuvos geležinkeliai“ perdavusi visą krovinių pervežimų veiklą AB „LG CARGO“, taip pat perleido ir teisę / pareigą vykdyti tranzitą į Kaliningrado sritį, taigi AB „LG CARGO“ veiklos ir pajamų dalį sudaro specialioji valstybinė funkcija.

11.       Teismas taip pat sprendė, kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ vykdyta veikla laikytina nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, kadangi: 1) ji veiklą vykdė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ perduoto turto ir žmogiškųjų išteklių, kas mažina verslo riziką ir lemia konkurencinį pranašumą, AB „LG CARGO“ lyginant su kitais privačiais ūkio subjektais, taip pat suponuoja išvadą, kad, AB „LG CARGO“ susidūrus su sunkumais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų padėti AB „LG CARGO“ sumažinti nuostolius ar jų išvengti; 2) AB „LG CARGO“ veiklą perėmė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei dalį šios veiklos vykdo ne rinkos sąlygomis ir be konkurencijos.

12.       Teismas nusprendė, kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ laikytina perkančiąja organizacija, todėl ginčo pirkimui turi būti taikomos viešųjų pirkimų taisyklės. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčo pirkimo nuostatos neatitinka teismų praktikoje suformuluotų viešųjų pirkimų sąlygoms keliamų reikalavimų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde atsakovės AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-10-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Skinest Baltija“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klaidingai įvertino ginčo faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ buvo perėmusi krovinių vežimo veiklą iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu teikė tranzito į Kaliningrado sritį paslaugas.

13.2.                      Teismas netinkamai, nukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių, aiškino ir taikė VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatas dėl veiklos tikslo. Netinkamas nurodytų nuostatų aiškinimas lėmė tai, kad tiek, kiek tai susiję su konkrečiu AB „LG CARGO“ veiklos tikslu, teismas netinkamai vertino arba apskritai nevertino esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių ir dėl to absoliučiai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ tariamai laikytina įsteigta taip pat ir specialiai viešiesiems interesams tenkinti.

13.3.                      Teismas netinkamai, nukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių, aiškino ir taikė VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatas dėl veiklos, skirtos viešųjų interesų tenkinimui, pobūdžio. Netinkamas nurodytų nuostatų aiškinimas lėmė tai, kad, tiek, kiek tai susiję su konkrečios AB „LG CARGO“ vykdomos veiklos pobūdžiu, teismas netinkamai vertino arba apskritai nevertino esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių ir dėl to absoliučiai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ vykdyta veikla, tariamai, laikytina nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio. 

13.4.                      Teismas, nepagrįstai ir neteisėtai kvalifikavęs AB „LG CARGO“ perkančiąja organizacija nepagrįstai ir neteisėtai vertino, kad pirkimas turėjo būti vykdomas pagal viešųjų pirkimų taisykles ir dėl to konstatavo tariamą pirkimo sąlygų nesuderinamumą su viešųjų pirkimų sąlygoms keliamais reikalavimais.

13.5.                      Teismas nepagrįstai neleido (nesudarė galimybės) atsakovėms pateikti civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad VPT 2019-09-19 pateiktas raštas bei UAB „Ernst & Young Baltic“ išvada nėra reikšmingi įrodymai civilinės bylos nagrinėjimui. Be to, teismas, nesudarydamas galimybės atsakovėms pateikti įrodymus civilinėje byloje, visiškai neatsižvelgė į faktinę situaciją, lėmusią papildomą poreikį šių įrodymų pateikimui. Todėl byloje negalėjo būti išsamiai, visapusiškai, objektyviai išanalizuota bei įvertinta visų byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, teismas priėmė skundžiamą sprendimą, remdamasis išimtinai ieškovės bei VPT pateiktais įrodymais, tačiau neleido atsakovėms pateikti jų argumentus pagrindžiančių reikšmingų įrodymų. Nurodyti procesiniai pažeidimai lėmė tai, kad iš esmės buvo panaikinta atsakovių teisė pristatyti savo poziciją civilinėje byloje ir iš esmės pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas.

13.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad, tariamai, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog AB „LG CARGO“ yra kontroliuojama ir visiškai priklausoma nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“, nors jokie civilinės bylos duomenys to nepatvirtina. Dėl to neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė tokią nepagrįstą išvadą. Iš sprendimo taip pat visiškai neaišku, kokiomis teisės normomis jis grindžiamas ir koks statusas AB „LG CARGO“ pripažįstamas – perkančiosios organizacijos (pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį), ar perkančiojo subjekto (pagal PAVETPPSPSĮ  4 straipsnio 1 dalį). Taigi, teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir neaiškus. Vien ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

14.       Atsiliepimu į atsakovių AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Skinest Baltija“ prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-08 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

14.1.                      Atsakovių argumentas, kad pirkimo paskelbimo dieną (2019-04-17) AB „Lietuvos geležinkeliai“ faktiškai nebuvo perdavusi krovinių vežimo veiklos, įskaitant pareigą vykdyti tranzitą į Kaliningrado sritį, yra nepagrįstas ir nėra lemiantis momentas, vertinant AB „LG CARGO“ statusą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos perkėlimą vykdė etapais, faktiškai perkeldama tam tikrą dalį veiklos į AB „LG CARGO“ laikotarpiu nuo 2018-12-28 dukterinės bendrovės įsteigimo iki 2019-05-01.

14.2.                      Sprendžiant, ar subjektas laikytinas perkančiąja organizacija, yra fakto klausimas, todėl būtina vertinti atsakovių tarpusavio santykius, veiklos dokumentus (įstatus) ir veiksmus vykdant veiklą.

14.3.                      AB „LG CARGO“ nuo įsteigimo momento veikė išimtinai AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai ir jos veikla buvo nukreipta AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesų tenkinimui.

14.4.                      Aplinkybes, kad AB „LG CARGO“ veikdama kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdė bendrą veiklą nuo 2019 m. sausio mėn., įskaitant tranzitą į Kaliningrado sritį, patvirtina ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiami veiklos rezultatai. Pirkimo paskelbimo metu atsakovės glaudžiai bendradarbiavo, AB „LG CARGO“ buvo funkciškai susieta su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir tokiu būdu tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjo prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ funkcijų įgyvendinimo.

14.5.                      Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998-01-15 sprendime Nr. C-44/96 esamais išaiškinimais, esamoje situacijoje netgi jeigu būtų įrodyta, kad dalį AB „LG CARGO“ veiklos sudaro pajamos iš laisvos rinkos, vien ta aplinkybė, kad nuo 2019-01-25 AB „LG CARGO“ išimtinai aptarnavo AB „Lietuvos geležinkeliai“, šiai įgyvendinant viešąsias funkcijas yra pakankama, kad AB „LG CARGO“ būtų laikoma viešosios teisės reglamentuojama įstaiga, kuriai taikomos VPĮ nuostatos.

14.6.                      AB „LG CARGO“ nuo 2019-01-25 veikė ne rinkos sąlygomis ir sudarydama jungtinės veiklos sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo išskirtines sąlygas, dėl ko ji laikytina perkančiąja organizacija.

14.7.                      Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos pagal ypatingosios teisenos taisykles, kur įtvirtinti griežti ir trumpi terminai, per kuriuos ginčas turėtų būti išnagrinėtas teisme. Šiuo atveju atsakovės teismo prašė pažeisti teisės aktuose įtvirtintus terminus, idant jos turėtų galimybę pateikti UAB „Ernst & Young Baltic“ faktinių aplinkybių vertinimą. Šiuo atveju atsakovės teismui galėjo pateikti įrodymus, kuriuos vertins UAB „Ernst & Young Baltic“, tačiau to nepadarė ir pasirinko taktiką siekti vilkinti bylos nagrinėjimą prašymais dėl faktinių aplinkybių vertinimo išvados prijungimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo

16.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2019-11-26 nutartimi priėmė į bylą apeliančių su apeliaciniu skundu bei ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus bei apeliančių 2019-11-21 pateiktą UAB „Ernst & Young Baltic“ 2019-11-15 išvadą.

17.       Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo 2019-11-26 ir sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2019-12-19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-12-06 gauti ieškovės paaiškinimai ir nauji įrodymai, kuriuos ji prašo priimti į bylą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paaiškinimus ir naujus įrodymus pateikė po civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo, teisėjų kolegija juos atsisako priimti.

Dėl AB „LG CARGO“ teisinio statuso

18.       Byloje kilęs ginčas, ar byloje nustatytoms apeliantės AB „LG CARGO“ veiklos ir ryšių su patronuojančiąja įmone (AB „Lietuvos geležinkeliai“) aplinkybėms taikytinos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai AB „LG CARGO“ pareigą atliekamiems pirkimams jas taikyti.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) priimtuose prejudiciniuose sprendimuose yra nurodęs, kad sąvoka „viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio“ priklauso Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisei ir turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į normos, kurioje ji įtvirtinta, kontekstą ir jos siekiamą tikslą (ESTT 2003-02-27 sprendimas Adolf Truley, C-373/00). Sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, nesvarbu, kad visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti ūkio subjektai; svarbu, kad valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia šiuos poreikius patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką (ESTT 2008-04-10 sprendimas Ing. Aigner, C-393/06). ESTT taip pat pažymėjo, kad ES įstatymų leidėjas turėjo tikslą išskirti tokius interesus, kurie yra ne komercinio ar pramoninio pobūdžio, t. y. nurodytas pobūdis yra tikslinantis, o ne apibūdinantis viešųjų interesų kriterijus; dėl to esama ir tokių viešųjų interesų, kurie yra komercinio ar pramoninio pobūdžio ir todėl dėl jų subjektas neįgyja perkančiosios organizacijos statuso (ESTT 2001-05-10 sprendimas sujungtose bylose Agor? ir Excelsior, C-223/99 ir C-260/99). Siekiant išvengti rizikos, kad valstybės, savivaldybės ar viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos finansuojamas ar kontroliuojamas subjektas vadovausis kitais nei ekonominiai kriterijais, sąvoka „viešosios teisės reglamentuojama įstaiga“ turi būti aiškinama naudojant funkcinį aiškinimo metodą (ESTT 2007-12-13 sprendimas Bayerischer Rundfunk ir kt., C-337/06). Sprendžiant dėl veiklos pripažinimo pramoninio ar komercinio pobūdžio veikla, būtina atsižvelgti į visas svarbias teisines ir faktines aplinkybes, pavyzdžiui, aptariamo subjekto įsteigimo aplinkybes ir sąlygas, kuriomis jis vykdo savo veiklą (ESTT 2003-02-27 sprendimas Adolf Truley, C-373/00), ypač į tai, kad jo pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas, tai, kad jam netenka rizika, ir nagrinėjamos veiklos valstybinį finansavimą. Šiuo požiūriu svarbu patikrinti, ar aptariama organizacija savo veiklą vykdo konkurencijos sąlygomis (ESTT 2003-05-22 sprendimas Korhonen ir kt.,C-18/01). Šiame kontekste ESTT yra pažymėjęs, kad, kalbant apie ekonomines sąlygas, į kurias reikia atsižvelgti, arba, kitaip, apie atitinkamą rinką, kurią reikia išnagrinėti siekiant patikrinti, ar aptariamas subjektas savo veiklą vykdo konkurencijos sąlygomis, taikant funkcinį sąvokos „viešosios teisės reglamentuojama įstaiga“ aiškinimo metodą, reikia atkreipti dėmesį į veiklos sritį, kurioje veikti šis subjektas buvo įsteigtas (ESTT 2008-04-10 sprendimas Ing. Aigner, C-393/06). Svarbu įvertinti ir tai, ar subjektas vykdo veiklą išplėtotoje konkurencinėje aplinkoje, ar ši veikla yra visiškai ar iš dalies monopolinė (konkurentų skaičius, ekonominis pajėgumas ir pan.), taip pat ar ūkinės veiklos sritis pasižymi pakankamai didele autonomija ir galimybe ją pakeisti kito pobūdžio veikla, galiausiai – ar vykdomos veiklos būtų galima lengvai atsisakyti, atsižvelgiant į steigėjo ir visuomenės interesus. Pagal ESTT praktiką išplėtota konkurencija gali būti požymis, patvirtinantis, kad tai nėra visuotinės svarbos poreikis, neturintis pramoninio ar komercinio pobūdžio (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose Agor? ir Excelsior, C-223/99 ir C-260/99).

20.       ESTT praktikoje taip pat nurodyti ir kiti svarbūs vertinamieji kriterijai: ar subjektas savo veikloje vadovaujasi produktyvumo ir kainų efektyvumo kriterijais, ar subjektas prisiima ekonominę riziką dėl savo veiklos, ar galimi nuostoliai padengiami valstybės, ir kt. Teisingumo Teismo pažymėta, kad sąlyga, jog organizacija turi būti įsteigta turint konkretų tikslą tenkinti visuotinės svarbos interesus, neturinčius pramoninio arba komercinio pobūdžio, nereiškia, kad ji gali tenkinti tik šiuos poreikius ir negali verstis kita veikla, net jei tokios užduotys sudaro didžiąją jos veiklos dalį, nes teisiniu apibrėžimu neatsižvelgiama į santykinę tokių užduočių svarbą jos visam verslui (ESTT 1998-01-15 sprendimas Mannesmann Anlagenbau Austria ir kt., C-44/96). Šiame sprendime ir vėlesnėje praktikoje ESTT išplėtojo vadinamąją infekcijos (užkrato) teoriją, iš esmės reiškiančią, kad net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, nešanti pelną. Veiklos pelningumas, jei tai iš tiesų nėra pagrindinis subjekto įsteigimo ir veiklos tikslas, o tai nustatytina ne tik pagal steigimo dokumentų nuostatų formuluotes, bet pagal ginčui svarbių faktinių aplinkybių visumą, nepaneigia galimybės, kad šio subjekto veikla bent jau tam tikra dalimi susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu (ESTT 2003-05-22 sprendimas Korhonen ir kt., C-18/01).

21.       Naujausioje ESTT praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl atitinkamo subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija, nepakanka nustatyti, kad jis įsteigtas perkančiosios organizacijos arba kad jo veikla būtų finansuojama iš finansinių išteklių, gautų iš tokios perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos. Išvadai dėl perkančiosios organizacijos, kuri pati vykdo viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą (nagrinėjamu atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“), kontroliuojamo subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija reikia nustatyti, kad, pirma, šio subjekto veikla yra būtina tam, jog kontroliuojančioji perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą, ir, antra, šis subjektas, vykdydamas tokią veiklą, vadovaujasi ne ekonominiais, o kitais kriterijais. Be kita ko atsižvelgtina ir į sąlygas, kuriomis jis vykdo savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti, įskaitant, be kita ko, konkurencijos rinkoje nebuvimą, tai, kad tikslas nėra pelno siekimas, kad neprisiimama su šia veikla susijusi rizika, ir galimą nagrinėjamos veiklos valstybinį finansavimą; jeigu, kiek tai susiję su veikla, skirta viešojo intereso poreikiams tenkinti, subjektas vykdo veiklą įprastomis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą prisiima nuostolius, mažai tikėtina, kad poreikiai, kuriuos jis tenkina, būtų nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio; vis dėlto vien išplėtotos konkurencijos buvimas neleidžia teigti, kad nėra viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (ESTT 2017-10-05 sprendimas UAB „LitSpecMet“ prieš UAB Vilniaus lokomotyvų depą, C-567/15).

22.       PAVETPPSPSĮ 4 straipsnis ir VPĮ 2 straipsnio 25 dalis apibrėžia perkančiojo subjekto / perkančiosios organizacijos statusą. 

23.       PAVETPPSPSĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, jeigu jis: 1) yra perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį; 2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos; c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų; 3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą.

24.       VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešasis ar privatusis juridinis asmuo yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

25.       Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliaciniame skunde teigia, kad AB „LG CARGO“ vykdo išimtinai komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklą, kurios jokia dalis nėra skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti.

26.       Atsižvelgiant į nurodytą ESTT praktiką, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar AB „LG CARGO“ įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius ir ar jos veikla tuos poreikius tikrai tenkina, o tada išnagrinėti, ar tokie poreikiai yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl AB „LG CARGO“ veiklos ir jos ryšių su AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei padarė pagrįstas išvadas, kurios teikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad AB „LG CARGO“ atitinka ESTT nustatytus kriterijus. 

27.       Dėl pirmojo kriterijaus, susijusio su kontroliuojamo ir kontroliuojančio subjektų veiklų tarpusavio santykiu, pažymėtina, kad AB „LG CARGO“, kurios pagrindinė veikla yra riedmenų, naudojamų krovinių vežimo geležinkelių transportu, eksploatavimas ir priežiūros veiklos vykdymas ir su tuo susijusių paslaugų teikimas, prisideda prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinės veiklos vykdymo. Nors kontroliuojamo subjekto veiklos būtinumas kontroliuojančios bendrovės veikloje per se (savaime) nereiškia, kad be AB „LG CARGO“ ją patronuojanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ apskritai negalėtų vykdyti savo viešąjį interesą užtikrinančios veiklos, susijusios su krovinių vežimo paslaugų teikimu. Šiuo atveju nėra svarbu, ar AB „LG CARGO“ savo veikloje naudojasi kokia nors jai suteikta išimtine teise (funkcija), be kurios AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla būtų sutrikdyta, nes negalėtų būti patenkinta kitais būdais. Svarbu, kad kalbama apie poreikius, kuriuos valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia dėl visuotinės svarbos priežasčių iš esmės patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką.

28.       Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad AB „LG CARGO“ įstatuose nurodoma, kad be kita ko, jos tikslai yra turto ir kitų išteklių panaudojimas, naudos AB „LG CARGO“ akcininkei, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“, ir jos turtinių interesų užtikrinimas. Tai reiškia, kad AB „LG CARGO“ iš esmės įsteigta užtikrinti kontroliuojančios bendrovės tikslų įgyvendinimą arba prie jo prisidėti. AB „LG CARGO“ padėtis kitų rinkos dalyvių atžvilgiu yra išskirtinė, jos veikloje yra naudojamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtas. Šiuo atveju AB „LG CARGO“ konkurencinį pranašumą įgijo dėl patronuojančios bendrovės veiksmų – įstatinio kapitalo didinimo, specialios paskirties įrenginių, turto perdavimo, esamų ir būsimų garantijų.

29.       Teisėjų kolegija sutinka, kad AB „LG CARGO“ vykdydama veiklą siekia pelno, tačiau kaip jau minėta, veikia neįprastinėmis rinkos sąlygomis, o išskirtinį pranašumą įgijo tik dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad AB „LG CARGO“ yra priklausoma ir pavaldi, patronuojanti įmonė yra suinteresuota užtikrinti sėkmingą jos veiklą ir ją plėtoti. Jau vien dėl šios priežasties AB „LG CARGO“ yra privilegijuota rinkos dalyvė, nors ir kaip deklaruoja – veikianti savo rizika, tačiau nelygiavertėmis konkurencinės aplinkos sąlygomis su kitais privačiais ūkio subjektais.

30.       Akivaizdu, kad riedmenų, naudojamų krovinių vežimo geležinkelių transportu, eksploatavimu ir priežiūra tiesiogiai prisidedama prie pagrindinės AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaip infrastruktūros valdytojo ir vežėjo veiklos – krovinių vežimo paslaugos. Vien tai, kad rinkoje tokias paslaugas teikia ir kiti privatūs ūkio subjektai, nereiškia, jog ši ūkinė veikla nebūtina AB „Lietuvos geležinkeliai“ funkcijoms atlikti ar kad AB „LG CARGO“ neprisideda prie savo patronuojamosios bendrovės funkcijų įgyvendinimo bendrąja prasme. Bet kokiu atveju krovinių gabenimas nekvalifikuotinas kaip perkančiajai organizacijai AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebūdinga ar šalutinė (nepagrindinė) veikla.

31.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-01-25 jungtinės veiklos sutarties pagrindu, apeliantės susitarė dėl bendradarbiavimo vykdant krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklą. Šiuo atveju tokios sutarties sudarymu iš esmės sukuriama AB „Lietuvos geležinkeliai“ galimybė įsigyti reikiamas prekes ar paslaugas per AB „LG CARGO“ turint bendrą suinteresuotumą, viena kitai padedant vykdyti veiklą. Šiuo atveju jei AB „LG CARGO“ su patronuojančiąja bendrove sudarydavo sau pelningus sandorius, bet dėl jų sudarymo nekonkuravo su kitais ūkio subjektais, negalima daryti išvados, kad savo veikloje ji vadovavosi išimtinai ekonominiais interesais, dėl ko patronuojamoji bendrovė nebūtų laikoma perkančiąja organizacija, o kontroliuojamos bendrovės taip uždirbtas pelnas būtų paskirstytas savo kontroliuojančiai įmonei.

32.       Kadangi teisėjų kolegijos vertinimu AB „LG CARGO“ veikla ir jos rezultatai, ypač atsižvelgiant į jos glaudų ryšį su patronuojančiąja bendrove yra tiesiogiai naudojami AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinėje veikloje, darytina išvada, kad ji bent iš dalies yra ne komercinio ir ne pramoninio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, lemiamos reikšmės neturi, ar pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ buvo perėmusi krovinių vežimo veiklą, t. y. neturi reikšmės tai, jog, be veiklos, skirtos viešojo intereso poreikiams tenkinti, aptariamas subjektas vykdo dar ir kitą veiklą, siekdamas pelno konkurencinėje rinkoje.

33.       Apeliantės tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad AB „LG CARGO“ įsteigta siekti pelno, faktiškai vykdo krovinių vežimo veiklą, kuri nelaikytina veikla, skirta viešųjų poreikių tenkinimu, todėl konkurencingai veikia rinkoje, tačiau priešingai nei teigia apeliantės, viešasis interesas apima ir krovinių vežimą. Apeliantės nepagrįstai viešojo intereso reikšmę vertina siaurai, todėl nepagrįsti pastarųjų argumentai dėl viešojo intereso aspekto AB „LG CARGO“ veikloje nebuvimo.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viešuosius interesus tenkinanti laikytina tokia veikla, kuri skatina prekybos, ekonominę ir socialinę plėtrą, kurios siekia vietos valdžios institucijos. Pagal bylos duomenis, nagrinėjamu atveju iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomos krovinių vežimo veiklos gaunamos pajamos siekia net 84,3 proc. viso bendrovės pelno. Iš šių lėšų dengiama nuostolinga keleivių vežimo veikla ir visos geležinkelių infrastruktūros išlaikymas. Atskyrus šią veiklą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ likusi veikla neabejotinai būtų sutrikdyta, nes bendrovė prarastų galimybes tinkamai vykdyti kitas veiklas, finansuoti keleivių vežimą ir išlaikyti infrastruktūrą, tikėtina valstybė būtų priversta asignuoti šias veiklas. Taigi, krovinių vežimas bet kokiu atveju turėtų būti laikomas glaudžiai susijusiu su viešu interesu užtikrinti tinkamą infrastruktūros įrengimą, priežiūrą, keleivių vežimą, t. y. veiklas, atitinkančias valstybės interesą, įskaitant ir tranzitinių krovinių gabenimą į / iš Kaliningrado srities bei Klaipėdos jūrų uostą.

35.       Byloje taip pat nustatyta, kad AB „LG CARGO“ 100 proc. akcijų priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovėje sukurta trijų pakopų valdymo sistema: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas. Valdyba sudaryta iš 3 asmenų, kuriuos 4 metų kadencijai išrenka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės veiklos vienas iš tikslų – akcininkės, tai yra, AB „Lietuvos geležinkeliai“, turto didinimas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomų akcijų ir valdybos narių dalis bet kuriuo atveju leidžia lemti balsavimų rezultatus visais bendrovės valdymo, jos kontrolės ir kitais klausimais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad esamomis aplinkybėmis užtikrinamas tiesioginis AB „Lietuvos geležinkeliai“ poveikis AB „LG CARGO“ veiklai per valdymo organus ir bendrovės veiklos kontrolę. Be kita ko, galimybė padidinti įstatinį AB „LG CARGO“ kapitalą suteikia konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos subjektus. Bendrovės įstatinis kapitalas – 30 000 287,70 Eur iš esmės yra suformuotas perduodant valstybei priklausančios ir jos kontroliuojamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantį turtą, todėl AB „LG CARGO“ veikla yra netiesiogiai subsiduojama valstybinėmis lėšomis, o riziką už priimtus sprendimus ir sudarytus sandorius prisiima vienintelė akcininkė valstybei priklausanti AB „Lietuvos geležinkeliai“.

36.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino AB „LG CARGO“ veiklos tikslus, nepagrįstai darė išvadas, kad bendrovės veikla laikytina ir nekomercinio bei nepramoninio pobūdžio bei išvadas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra kontroliuojanti AB „LG CARGO“, - atmestini kaip nepagrįsti.

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad AB „LG CARGO“ veikla yra tiesiogiai susijusi su AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla. AB „LG CARGO“ yra įsteigta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos vienintelė akcininkė yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, pagrindinė AB „LG CARGO“ veikla ir pelnas yra nukreipti į patronuojančią bendrovę, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB „LG CARGO“ yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuojama bendrovė, atitinkanti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies ir PAVETPPSPSĮ 4 straipsnio sąlygas. Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliančių pateikta į bylą UAB „Ernst & Young Baltic“ išvada. Pažymėtina, kad ginčo klausimas, ar viešasis asmuo ar privatus juridinis asmuo yra perkančioji organizacija, yra teisės ir teisės taikymo klausimas.

Dėl prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo

38.       Apeliantės 2019-11-26 pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Apeliančių teigimu, nagrinėjamu atveju iškilo teisės aktų aiškinimo klausimas, kadangi apeliančių įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo vertinimas pripažįstant AB „LG CARGO“ perkančiąja organizacija prieštarauja 2014-02-26 Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje įtvirtintai perkančiosios organizacijos sampratai.

39.       Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant ES teisės normas iškilo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą ES teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Tačiau teisėjų kolegija tokio apeliančių prašymo netenkina, nenustačiusi kreipimosi dėl preliminaraus sprendimo, pagrindo egzistavimo. Šiuo atveju apeliančių prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo buvo išnagrinėtas analogiškoje byloje UAB „LitSpecMet“ prieš UAB Vilniaus lokomotyvų depą, C-567/15, šiame sprendime išdėstytus išaiškinimus yra įvertinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aktualiausią ESTT praktiką, susijusią su apeliantų ir šioje byloje keliamais teisės taikymo klausimais, pripažįsta, jog teisinio pagrindo kreiptis į ESTT nėra.

Dėl bylos baigties

40.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas dėl AB „LG CARGO“ teisinio statuso, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teismo išvados atitinka ESTT praktiką.

41.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliančių apeliacinis skundas atmestinas kaip nesudarantis pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43.       Atmetus atsakovių AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

44.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 6 419,05 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas bei duomenis pagrindžiančius šias išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą, nuomonės parengimą).

45.       Ieškovei priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti 6 419,05 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 punktuose nurodytus maksimalius dydžius ([1,3 x 1 289 Eur] + [0,4 x 1 289 Eur]), todėl mažintina iki 2 191 Eur dydžio ir priteistina ieškovei iš apeliančių lygiomis dalimis, t. y. po 1 095,50 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“, juridinio asmens kodas 300070820, iš atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, ir akcinės bendrovės „LG CARGO“, juridinio asmens kodas 304977594, po 1 095,50 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.