Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-792-275/2010
Teisėja Regina Eltermanienė Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 23 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,
kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant J.Markovičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. J.Jankauskui, atsakovo atstovui adv. V.Keliuočiui, trečiojo asmens UAB „Kompensa“ atstovui V. Ledui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,BTA draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Transtrado“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UADBB ,,Kompensa“, L. U.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „BTA draudimas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 38 692,28 Lt draudimo išmoką, 6 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2004-05-01 sudarė su atsakovu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir išdavė draudimo polisą Nr. AJA 0341680 laikotarpiui nuo 2004-11-01 iki 2005-01-31. Pagal šią sutartį buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo (ieškovo) civilinė atsakomybė. 2005-01-21 Suomijoje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis (duomenys neskelbtini) vairuojamas L. U., kuris išvažiuodamas iš aikštelės trenkėsi į du automobilius: MERCEDES BENZ A150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policija eismo įvykio kaltininku pripažino L. U., už kurį ieškovas apmokėjo nukentėjusių automobilių remonto išlaidas 38 692,28 Lt sumai. Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 p. numato, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Kadangi atsakovas įvykio dienai nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėtos draudimo išmokos. Pagal 2006-05-26 ieškovo pretenziją atsakovui iki 2006-06-11 atlyginti žalą, žala atlyginta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-12-11 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. aiškinimo, t.y. ar tuo atveju, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala atsiranda išmokėjusiam išmoką draudikui teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti išmokėtas sumas. Ginčas kilo dėl teisės, tačiau įstatymas nereglamentuoja atvejo, kada draudimo įmoka įmokėta, nors ir pavėluotai, ir draudiko buvo priimta. Byloje nustatyta, kad ieškovas tarpininkaujant draudimo brokerių bendrovei UADBB ,,Kompensa“ ir atsakovas 2004-05-01 pasirašė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovas yra sumokėjęs visas draudimo įmokas pagal draudimo sutartį, kurias mokėjo ne tiesiogiai ieškovui, o draudimo brokeriui trečiajam asmeniui UADBB ,,Kompensa“. Atsakovas eilinės 250 Lt draudimo įmokos eismo įvykio metu, t.y. 2005-01-21 dar nebuvo sumokėjęs, apie įsipareigojimą sumokėti draudimo įmoką atsakovui UADBB ,,Kompensa“ raštu pranešė 2004-11-08, t.y. įmoka buvo sumokėta pavėluotai jau po eismo įvykio ir draudiko buvo priimta. Teismas pažymėjo, kad dėl eilinės draudimo įmokos pavėluoto mokėjimo ieškovas pretenzijos draudėjui nepareiškė, nebuvo pranešta atsakovui apie sutarties nutraukimą prieš terminą ar draudimo sutarties sustabdymą, t.y. sutartis nebuvo nutraukta ar sustabdyta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas sumokėjo visas draudimo įmokas, t.y. visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, todėl draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui UAB ,,Transtrado“ draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį. Brokerio pateikta ataskaita patvirtina draudimo įmokų sumokėjimą. Teismas motyvavo, kad taikant ir aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. tam atvejui, kai draudimo įmoką draudėjas sumokėjo pavėluotai, svarbu pažymėti, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai. Kadangi šioje teisės normoje reglamentuota draudiko teisė išreikalauti draudėjo išmokėtą draudimo išmoką yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio norma, todėl teisingumo principui prieštarautų ir draudimo įmokos priėmimas ir visos 100 proc. dydžio draudimo išmokos grąžinimas. Ieškovas gavo draudimo sumą, kurią ir tikėjosi gauti pagal draudimo sutartį, draudimo įmokas priėmė. Be to minėto įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. numatė, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 d. iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos, grąžinant tam tikrą dalį sumokėtos draudimo įmokos, tačiau ieškovas to nepadarė, nepareiškė pretenzijos dėl įmokos mokėjimo vėlavimo, nenutraukė sutarties, negrąžino sumokėtų draudimo įmokų už automobilį, kuris sukėlė avariją. Tai rodo, kad ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, ką numato CK 6.217 str. 2 d. Teismas konstatavo, kad šioje situacijoje ieškovas elgiasi nesąžiningai, todėl patenkinus ieškinį būtų pažeistas ir CK 1.5 str. (analogiška praktika formuojama ir Vilniaus apygardos teismo 2008-12-03 nutartyje c.b. Nr. 2A-1011-115/2008, UADB ,,Industrijos garantas“ v. UAB ,,AB Trans“).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „BTA draudimas“ apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo ieškovo bylinėjimosi išlaidas; sujungti šią bylą su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2A-311-115/2010. Nurodo, kad ieškovas neginčija draudimo sutarties galiojimo. Jei ieškovas būtų ginčijęs draudimo sutarties galiojimą, jis nebūtų atlyginęs žalos tretiesiems asmenims. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 6 d. yra numatyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudiminis įvykis atsitiko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Vadovaujantis šia teisės norma, draudikas sumokėjo draudimo išmoką. Priešingai Vilniaus apygardos teismo 2008-12-03 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-1011-115/2008, kuria remiasi savo sprendime pirmosios instancijos teismas, ginčas kilo dėl to, kad ieškovas laikė esminiu sutarties pažeidimu - nesumokėjimą draudimo įmokos laiku, ko pasėkoje laikė, kad draudimo sutartis yra nutraukta. Todėl teismo nurodoma teismų praktika negali būti taikytina šioje byloje, kadangi, ginčo dėl sutarties galiojimo nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006 yra pasisakęs: ,,Jeigu draudikas nepasinaudoja Draudimo įstatymo 80 str. nurodyta sustabdymo teise, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, taigi, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką, tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtą draudimo įmokos sumą į draudimo išmoką, t.y. turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką teisę (CK 6.1004 str. 4 d.). Pažymėtina, kad draudikui priklausanti įskaitymo teisė tokioje situacijoje faktiškai yra absoliuti. Tokią teisę draudikas gali panaudoti net trečiojo asmens reikalavimui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį“. Ieškovas savo ieškininį reikalavimą grindė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., kuris numato, jog jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį apsaugą, ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, išmokėjęs išmoką draudikas turi teise reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Šiuo atveju įstatymų leidėjas sureguliuoja šalių teises ir pareigas vykdant sutartį bei esant sutarties sąlygų pažeidimams. Draudikas nėra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, kadangi jis susaistytas sutartiniais santykiais su draudėju tam tikram apibrėžtam laiko tarpui - sutarties galiojimo terminui, ir prisiima riziką pagal galiojančią sutartį - draudimo išmokos mokėjimą tretiesiems asmenims dėl draudėjo kaltės, nors tuo metu draudėjas nėra sumokėjęs draudimo įmokos. Šiuo atveju - draudikas vykdo savo pareigas pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir prisiimtą riziką, tačiau įstatymų leidėjas numato teisę draudikui reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, o tuo pačiu draudėjui tenka pareiga atlyginti draudiko patirtus nuostolius, kadangi draudėjas netinkamai vykdo sutartį - nemoka įmokų. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 6, 7 d. sureguliuoja sąžiningas ir neleidžiančias piktnaudžiauti šalių teises ir pareigas. Šiuo atveju atsakovas, kaip sąžininga, protinga šalis turi suprasti, kad netinkamas sutarties sąlygų vykdymas yra apibrėžtas tam tikromis poveikio priemonėmis, todėl šalies pareiga yra pačiam rūpintis tinkamu sutarties vykdymu, bei suvokti padarinius dėl sutarties sąlygų pažeidimų, ar jų netinkamo vykdymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties esmė - užtikrinti trečiųjų asmenų turtinių interesų, jei jie patiria nuostolių dėl transporto priemonės valdytojo veiksmų, maksimalią apsaugą. Todėl draudimo apsauga jiems teikiama nepriklausomai nuo to, ar draudėjas tinkamai vykdo draudimo sutarties sąlygas. Antra vertus, už draudimo sutarties pažeidimą įstatymų leidėjas draudėjams numatė sankcijas, kurios pasireiškia pareiga grąžinti draudikui visą ar atitinkamą dalį išmokėtos draudimo išmokos. Taigi, įstatymas numato draudikui galimybę susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas, jei draudėjas netinkamai vykdo draudimo sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2009-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-234-464/2009 analogiškoje byloje yra pasisakyta: „Draudikas, būdamas atsakingas prieš trečiuosius nukentėjusiuosius asmenis net ir tais atvejais, kuomet draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip (Įstatymo 11 str. 5 d.), o įvykus draudiminiam įvykiui turi pareigą atlyginti žalą; išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (Įstatymo 11 str. 7 d., CK 6.280 str. 1 d.)“.
Atsakovas UAB ,,Transtrado“ ir tretysis asmuo UADBB ,,Kompensa“ atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-11 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto skundo argumentai yra prieštaraujantys vienas kitam, tai leidžia daryti išvadą, jog iš esmės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, skunde pabrėžia, kad jis neginčija draudimo sutarties galiojimo, tai yra akivaizdu ir pagrįsta išmokėtomis draudimo išmokomis. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog tai, kad ieškovas nenutraukė draudimo sutarties atsakovui pavėlavus mokėti draudimo įmokas, negrąžino atsakovui sumokėtų draudimo įmokų, rodo, jog ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, pripažįstamas ir apelianto. Todėl nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, jog ginčas kilo dėl to, kad ieškovas laikė esminiu sutarties pažeidimu nesumokėjimą draudimo įmokos laiku, ko pasekoje laikė, jog draudimo sutartis yra nutraukta. Tačiau tokiu atveju, jei ieškovas laikė, kad draudimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo yra nutraukta, tai draudiminio įvykio metu ieškovas neturėjo pareigos mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajai šaliai, kadangi nutrūkus draudimo sutarčiai, ieškovas neturėtų pareigos atlyginti atsakovo padarytą žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Skundas atmestinas.
Ieškovo prašymas sujungti apeliacinės instancijos teisme bylas, t.y. nagrinėjamą bylą su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2A-311-115/2010 atmestinas dėl to, kad 2010-02-23 nutartimi ( b.l.226, t. II ) šios bylos nagrinėjimas paskirtas 2010-09-09 d., o civilinė byla Nr. 2A-311-115/2010 buvo išnagrinėta 2010-03-31 ir priimta nutartis atmesti ieškovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimą. LR CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė sujungti vienarūšes bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, tačiau sujungiama turi būti tuo tikslu, kad bylos būtų greičiau išnagrinėtos. Tai, kad byla Nr. 2A-311-115/2010 jau buvo paskirta nagrinėjimui, o ši byla buvo gauta Vilniaus apygardos teisme 2010-01-14, būtų ne pagreitinę, o sustabdę anksčiau paskirtos bylos nagrinėjimą, todėl nebūtų pasiektas bylų sujungimo tikslas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog analogiška praktika yra formuojama Vilniaus apygardos teismo 2008-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1011-115-2008. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo nurodyta teismų praktika negali būti taikoma šioje byloje nepagrįsti, nes abiejose bylose daroma išvada, kad pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra esminiu sutarties pažeidimu. Tai, kad draudikas gavo draudimo sumas, jas priėmė, nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo, draudimo sutartis nebuvo nutraukta, teismui buvo pagrindu vertinti, jog draudėjas neturi grąžinti draudikui dėl padarytos žalos išmokėtų sumų. Nei vienoje iš bylų nebuvo ginčijasi dėl aplinkybės, ar draudimo sutartys buvo nutrauktos. Abiejose apeliacinės instancijos teismo nutartyse ( Nr. 2A-311-115/2010 ir Nr. 2A-1011-115/2008) iš esmės buvo išaiškinta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata, jog draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos. Apeliantas nurodo Vilniaus apygardos teismo 2009-04-12 nutartį Nr. 2A-234-464/2009, kaip priimtą analogiškoje byloje. Tikėtina, kad apeliantas klaidingai nurodė šioje byloje priimtos nutarties datą, kadangi apeliacine tvarka išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-234-464/2009 nutartis, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2008-11-05 d. sprendimas, buvo priimta 2009-03-12 d. , o ne 2009-04-12 d. Pastarosios bylos aplinkybės nėra analogiškos, tai, kad byloje buvo padaryta išvada, jog draudėjas nebuvo sumokėjęs dalies draudimo įmokos ir jos iš viso nesumokėjo, net ir pavėluotai, yra skirtingomis bylos aplinkybėmis, lyginant su nagrinėjama byla. 2008-11-05 teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo prašymu teismas net du kartus atidėjo posėdį, sutiekdamas jam galimybę pateikti įrodymus apie draudimo įmokos pagal draudimo polisą sumokėjimą, tačiau atsakovas įrodymų nepateikė. Aplinkybė, ar draudikas pavėluotai mokamą draudėjo įmoką priėmė, ar ji liko nesumokėta, yra reikšminga, sprendžiant, ar draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko sumokėtų sumų grąžinimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „BTA draudimas“ (įmonės kodas 110079036) 22,10 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant ieškovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Kolegijos pirmininkė Danutė Kutrienė
Kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė
Henrichas Jaglinskis