Civilinė byla Nr. e2-579-727/2018

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36984-2016-8

               Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.;

(S)

               2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1; 3.4.1.7

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS  TEISMAS

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,

dalyvaujant ieškovės atstovėms E. C. ir advokatei Eglei Krikščiūnienei,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Denisui Parchajevui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ ieškinį atsakovei  B. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo.

         Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą,  pirminiu reikalavimu prašydama priteisti iš atsakovės 27 685,60 Eur žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1 psl. 1- 9). Nurodė, kad 1995-01-02 tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ (toliau – UAB  „Statybų inžinerinės paslaugos“, SIP) (ankstesni įmonės pavadinimai – UAB "C. B.", UAB "Grantmij C. B.", UAB "Grantmij Lietuva") ir atsakovės  sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovė dirbo šioje įmonėje buhalterės, o nuo 2008-07-01 – vyr. buhalterės pareigose. Šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta 2016-06-23 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), galiojusio iki 2017-07-01, 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojos prašymu).

Ieškovės teigimu, ilgą laiką finansinį auditą įmonėje atlikdavo UAB „KPMG Baltics“ (kuri, kaip nurodo ieškovė, yra valdoma atsakovės žento), tačiau 2016 metais buvo sudaryta sutartis su kita nepriklausoma audito įmone – UAB „TaxLink auditas“. Atsakovė nepateikė auditoriams ir įmonės vadovui finansinių ataskaitų už 2015 metus. 2016-01-21 gavusi reikalavimą dėl to pasiaiškinti, nurodė, kad jos kompiteryje dingo su atliekamu auditu susiję dokumentai, o nuo 2016-01-22 susirgo, turėjo nedarbingumą iki 2016-06-27, todėl audito įmonė negalėjo parengti audito išvados, tačiau 2016-02-03 parengė laišką ieškovės vadovybei, kuriame nurodė pagal auditorių turimus dokumentus nustatytas klaidingai atsakovės atliktas buhalterinės operacijas už 2015 metus ir konstatavo, kad atsakovė neturi pakankamai žinių ir kvalifikacijos tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Gavus minėtą auditorių pranešimą, buvo sušauktas neeilinis visuotinis įmonės akcininkų susirinkimas, kuriuo metu šis laiškas buvo patvirtintas ir įmonės vadovas įpareigotas imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatytos ir jei įmanoma - ištaisytos atsakovės padarytos apskaitos klaidos, taip pat nustatytas atsakovės ieškovei padarytos žalos dydis. Ieškovės vadovas, įgyvendindamas akcininkų pavedimą, kreipėsi į vieną didžiausių audito kompanijų – UAB „Ernst & Young Baltic", kuri parengė ieškovo apskaitos vedimo bei tvarkymo korektiškumo ekspertinį vertinimą už 2011-2012 metus. Šiame vertinime konstatuota, kad atsakovė persivesdavo ieškovei priklausančias lėšas į savo asmeninę banko sąskaitą, aplaidžiai tvarkė ieškovės apskaitą, piktnaudžiavo savo pareigomis.

Atsakovei pateikus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, ji buvo informuota, kad savo neteisėtais veiksmais (aplaidžiai ir apgaulingai tvarkant ieškovės buhalteriją), yra padariusi ieškovei 28 075,13 Eur žalos. Atsakovei buvo pasiūlyta įskaityti jai mokėtiną kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas į atlygintinos žalos sumą ir geranoriškai tartis dėl likusios žalos dalies atlyginimo, tačiau atsakovė 2016-06-15 raštu nurodė nesutinkanti nei su pateiktu pasiūlymu, nei su žalos dydžiu, nei apskritai su žalos padarymo faktu. Atsižvelgdama į gautą atsakovės atsakymą, ieškovė visas atsakovei priklausančias sumas išmokėjo jos atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2016-06-23.

2016-07-05 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 28 075,13 Eur žalos atlyginimo, reikalaudama atlyginti žalą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos (iki 2016-07-11). Kartu su reikalavimu buvo pateikti visi žalos dydį, pagrindą pagrindžiantys dokumentai. Atsakovė ieškovei nepateikė jokio atsakymo, žalos neatlygino. Ieškovės teigimu, jau po minėto reikalavimo dėl žalos atlyginimo išsiuntimo, paaiškėjo dar viena reikšminga aplinkybė: atsakovė už 2014 metus deklaravo per mažai pelno Valstybinei mokesčių inspekcijai ir atitinkamai savavališkai nesumokėjo viso mokėtino pelno mokesčio, dėl  ko bendrovė papildomai patyrė dar 2 412 Eur nuostolių.

Ieškovė 2016-08-08 kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisija) su prašymu išieškoti iš atsakovės jos padarytą žalą – 30487,13 Eur. Ieškovės teigimu, nors dar 2016 m. vasario mėnesį auditoriai informavo ieškovę apie atsakovės padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau tuo metu dar nebuvo ir negalėjo būti žinomas visos atsakovės padarytos žalos dydis. Pažymėjo, kad atsakovės padarytą žalą identifikavo ir apskaičiavo 2016-06-10 ir iškart raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama sumokėti padarytą žalą,  tačiau pastaroji, kaip minėta, nesutiko. 2016-07-05 ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakymo negavo. Ieškovė laikė, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją nėra praleistas, tačiau  tuo atveju, jei darbo ginčų komisija spręstų, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra praleistas, ieškovė prašė atnaujinti terminą prašymui pateikti. 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-1-13908, darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, esant praleistam procedūriniam terminui kreiptis į darbo ginčų komisiją, konstatavusi, kad apie galimai padarytą žalą ir jos dydį ieškovei buvo žinoma dar 2016 m. balandžio mėnesį.

Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo teismą priteisti 27 685,60 Eur žalai atlyginti. Ieškovė teigia patyrusi nuostolių dėl to, kad atsakovė, netinkamai vesdama ieškovės buhalterinę apskaitą, pervesdavo ieškovės lėšas ne tam subjektui, kuriam turėdavo būti sumokėta už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, netinkamai apskaitydavo ankstesnių finansinių metų leistinas sąnaudas (dėl ko klaidų taisymo metais jos turėjo būti traukiamos į neleidžiamus atskaitymus), vėluodavo sumokėti įmokas ir mokesčius arba sumokėdavo netinkamai, dėl ko susidarė netesybos. Be to, kad nustatyti atsakovės padarytą žalą ir jos dydžius, ieškovė turėjo pasitelkti specialių teisinių, finansinių žinių turinčius konsultantus, kuriems už paslaugas sumokėtos sumos, ieškovės nuomone, laikytinos ieškovės patirta žala dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovė pažymėjo, kad yra visos sąlygos atsakovės materialinei atsakomybei atsirasti, o  atsižvelgiant į tai, kad yra visos būtinosios sąlygos materialinei atsakomybei taikyti ir žala padaryta tyčia,  ieškovė  prašo priteisti iš atsakovės visą patirtą žalą. Ieškovė išsamiai aprašė ir suskaičiavo atsakovės įmonei padarytą žalą, sudarydama 46 punktų žalos apskaičiavimo lentelę (el. b. t. 1 pasl. 1-11).

2018-02-28 pareiškimu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dalies 8 238,19 Eur sumai (el. b. t.4 psl. 2-3). Teismas 2018-02-28 nutartimi priėmė ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir bylą toje dalyje nutraukė, grąžino ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio (el. b. t. 3 psl. 199).  

Galutinai sutikslinusi reikalavimus, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 19 447,41 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ir teisme.

Ieškovė dėl aiškumo pateikė teismui UAB "Statybų inžinerinės paslaugos" nustatytų vyr. buhalterės B. Š. buhalterinės apskaitos vedimo ir mokesčių (įmokų) tvarkymo pažeidimų bei šių pažeidimų sąlygotos žalos Bendrovei suvestinę (patikslintą 2018-03-08) (el. b. t. 4 psl. 58-62), papildomus rašytinius paaiškinimus ir patikslintą žalos lentelę, kurioje nurodyti pradiniai ir galutiniai reikalavimai, pažymėti tie reikalavimai, kurių ieškovė yra visiškai ar iš dalies atsisakiusi, detalizuota, iš ko susideda galutinė prašoma priteisti žalos suma (el. b. t. 4 psl.11-47, 53-57, ).

Ieškovė taip pat suklasifikavo aukščiau nurodytas žalos pozicijas pagal  jų atsiradimo pagrindą (neįtraukiant tų žalos pozicijų, reikalavimo dėl kurių buvo atsisakyta):

2018-03-28 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, jog ieškovė prašomą priteisti žalą patyrė dėl to, kad atsakovė, eidama vyr. buhalterės pareigas neatliko ir/ar netinkamai atliko jos kaip vyr. buhalterės pareigas – netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, laiku ir tinkamai neapskaičiuodavo, nedeklaruodavo ir nesumokėdavo mokėtinų mokesčių, išmokėdavo sumas be jokio teisėto pagrindo įvairiems subjektams. Eksperto R. B. ekspertizės akte padaryta išvadą, kad ieškovė dėl atsakovės padarytų pažeidimų patyrė 666,03 Eur žalos (pagal žalos lentelės 33,34,35,36,39,41 pozicijas). Ekspertas nepatvirtino ieškovės nurodytus atsakovės padarytus pažeidimus pagal 1 ir 7 žalos lentelės pozicijas. Ieškovė šioje dalyje su ekspertizės išvada nesutinka, pilnai palaiko savo reikalavimą. Dėl reikalavimo atlyginti žalą pagal žalos lentelės 42-46 pozicijas pažymėjo, jog būtent UAB "TaxLink auditas" padėjo ieškovei suprasti, identifikuoti esminius atsakovės padarytus pažeidimus, suprasti, kad ieškovės apskaita daugelį metų buvo tvarkoma netinkamai, pažeidžiant mokesčių ir buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, UAB „Ernst & Young Baltic” buvo pasitelkti išimtinai tam, kad būtų nustatyti atsakovės daryti pažeidimai 2011-2012 metų laikotarpiu, išsiaiškinta, kokių priemonių, veiksmų, ieškovė turi imtis, siekdamas suvaldyti šią situaciją (kadangi UAB "TaxLink auditas" vertino tik 2014 ir 2015 metų laikotarpį), apskaitos specialistę J. F. ieškovė pasitelkė, siekdamas nustatyti ir ištaisyti visus atsakovės padarytus pažeidimus, o ieškovės direktoriaus pavaduotoja E. C. ne tik taisė atsakovės padarytus apskaitos pažeidimus, derino praėjusių laikotarpių skolų likučius su ieškovės tiekėjais ir pirkėjais (ką privalėjo daryti pati atsakovė), tikslino praėjusių laikotarpių mokesčių (PVM ir pelno) deklaracijas ir kt., tačiau ir realiai šios ieškovės darbuotojos dėka (kuriai atsakovės padarytų pažeidimų taisymas buvo papildomas darbo krūvis) pavyko susigrąžinti nemažas atsakovės permokėtas sumas.  Ieškovės atstovės teigimu, išlaidos ekspertams ir E. C. išmokėta premija už papildomą darbą laikytinos ieškovės nuostoliais, kuriuos ieškovė patyrė būtent dėl atsakovės padarytų pažeidimų. Dėl atsakovės išsakytų teiginių dėl DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 3 metų ieškinio senaties taikymo  nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendime, priimtame darbo byloje Nr. DGKS-4101, darbo ginčų komisija pasisakė, jog ieškovė apie atsakovės padarytus pažeidimus sužinojo 2016 m. pradžioje. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti 3 metų ieškinio senatį ir juo labiau vertinti atsakovės padarytus pažeidimus, žalą tik už trejus metus iki kreipimosi į darbo ginčų komisiją ir/ar teismą. Be to, akcentavo, jog atsakovė atsiliepimu, kitais procesiniais dokumentais net ir neformulavo prašymo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį, o savo iniciatyva teismas neturi teisės ją taikyti (el.b. t. 4 psl. 83-99).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Statybų inžinerinės paslaugos" (toliau - ir SIP) akcijos priklauso trims akcininkams: J. C. (56%), A. J. (22%) ir B. Š. (22%). Vienas iš akcininkų – J. C. yra įmonės vadovas, kitas akcininkas – A. J. yra direktoriaus pavaduotojas. Atsakovė B. Š. yra beveik pensinio amžiaus smulkioji akcininke. Atsakovės nuomone, šis ginčas yra inicijuotas, siekiant priversti ją pigiau parduoti turimas akcijas. Atsakovės teigimu, jos žinių pakako dirbti įmonėje 21 metus, jai nė karto nebuvo paskirta drausminė nuobauda, nebuvo keliamos abejonės dėl jos kompetencijos, darbo kokybės.  Priešingai - B. Š. buvo skatinama, nuosekliai didintas jos darbo užmokestis, įmonė apmokėdavo jos kvalifikacijos kėlimą, jai buvo ne kartą skirta premija. Atsakovės teigimu, 2015 m. pabaigoje tarp įmonės akcininkų atsirado nesutarimai, kurių pasėkoje jaunesnieji akcininkai ėmė daryti jai psichologinį spaudimą: įteikinėti jai įvairius rašytinius reikalavimus, įsakymus. Atsakovės teigimu, galimai būtent dėl patirto psichologinio spaudimo (kai 21 metus buvo vertinama išimtinai teigiamai, o staiga imta grasinti atleidimu), ji susirgo, tapo nedarbinga. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, negerėjančią sveikatos padėtį ir įsisiūbavusį akcininkų konfliktą, B. Š. nusprendė išeiti iš darbo bei parduoti jai priklausančias įmonės akcijas. Sutinkamai su ABI 47 str. 1 d. reikalavimais, siūlymas pirkti akcijas buvo pateiktas visų pirma kitiems dviem akcininkams: J. C. ir A. J., tačiau pastarieji, vietoje to, kad šias akcijas įsigytų arba leistų parduoti tretiesiems asmenims,  kreipėsi į teismą civiline tvarka, pareikšdami atsakovei prevencinį ieškinį. Tuo pačiu  atsakovei buvo paaiškinta, kad jos darbo santykiai ir toliau bus naudojami kaip spaudimo priemonė akcininkų ginče, nes net ir po to, kai B. Š. pasiūlė susitarti dėl jos darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, jai atsakė, kad to nebus tol, kol nebus išspręstas akcijų perleidimo klausimas. Spaudimas buvo daromas ir B. Š. šeimos nariams, kadangi atsakovės dukros sutuoktinis yra audito įmonės, anksčiau atlikdavusios auditą ieškovės bendrovėje, vadovas. Buvo teikiami skundai Audito ir apskaitos tarnybai, Lietuvos audito rūmų prezidiumui. Galiausiai atsakovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo savo noru. Netekus galimybės daryti  atsakovei įtaką darbo santykių kontekste, neužilgo darbo ginčų komisijoje buvo iškelta  darbo byla, reikalaujant priteisti iš atsakovės panašią sumą (30,5 tūkstančių eurų), kaip suma, už kurią B. Š. pasiūlė įsigyti jos akcijas (40 tūkstančių eurų). Atsakovės teigimu, ieškovė piktnaudžiauja teise, nes šioje byloje siekia ne gauti žalos atlyginimą, o tokiu būdu  įgyti didesnę derybinę galią civiliniame ginče dėl jos akcijų pirkimo. Atsakovė teigia, jog savo darbo pareigas vykdė tinkamai. Atsakovės manymu, didžioji dalis atsakovės tariamai padarytos žalos įrodymų yra tik buhalterinės pažymos bei tarnybiniai pranešimai, kuriuos parengė ir pasirašė įmonės akcininko ir vadovo J. C. žmona E. C., o nei UAB „Taxlink auditas"' laiškas vadovybei, nei UAB „Ernst & Young Baltic" apskaitos vedimo bei tvarkymo korektiškumo ekspertinis vertinimas nepatvirtina B. Š. atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus. Atsakovės teigimu, tariamai patirtą žalą ieškovė supranta dvejopai:  kaip nuostolius, patirtus dėl neva netinkamai vestos buhalterinės apskaitos (1-41 pozicijos žalos lentelėje) ir kaip papildomas išlaidas - teisininkų, auditorių paslaugų kainą, įmonės vadovo žmonos E. C. premiją ir pan. (42 - 46 pozicijos žalos lentelėje). Tačiau įstatymas numato tik tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo galimybę, bet nenustato galimybės atlyginti visiškai neproporcingas išlaidas, skiriamas tiesioginių nuostolių detalizavimui.  Atsakovė mano, kad ieškovės nurodomi jos neva sukelti nuostoliai apskritai nėra nuostoliai, kadangi įmonė nepatyrė žalos, kuri sudarytų tiesioginius nuostolius. Jos teigimu, net ir egzistuojančius nežymius buhalterinės apskaitos neatitikimus galima išspręsti: (i) patikslinant mokestinius dokumentus, kas yra normalu ir įprasta kiekvienos įmonės buhalterinėje veikloje (ii) gaunant trūkstamus dokumentus ir įvedant juos į apskaitą, (iii) susidariusias permokas užskaitant kaip būsimų mokėjimų dalis. Dėl tokių korekcijų įmonė nepatyrė ir nepatirs jokios žalos. B. Š. tvirtina tinkamai vykdžiusi savo pareigas, ji nėra atlikusi jokios neteisėtos veikos, jokia reali žala bendrovei nėra padaryta, todėl nėra ie priežastinio ryšio. Atsakovė pažymėjo, kad už apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas. Jis pasirašo vyr. buhalterės parengtus finansinės atskaitomybės dokumentus ir yra atsakingas už jų teisingumą. Todėl jeigu būtų nustatyta, kad buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai buhalterinėje apskaitoje ir jie buvo sukėlę įmonei žalą, tai priežastinis ryšis būtų ne tik su atsakovės , bet ir su įmonės vadovo veiksmais ir už dalį žalos būtų atsakingas įmonės vadovas. Atsakovės nuomone, kadangi ieškovė teigia, kad buhalterinė apskaita buvo netinkamai tvarkoma dėl atsakovės kompetencijos stokos ir žinių trūkumo, tai net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta atsakovės kaltė, tai ji galėtų būti tik neatsargumo forma, tačiau ne tyčia, todėl  atsakovės atsakomybė būtų apribota maksimalia materialinės atsakomybės riba – 3 VDU dydžiu pagal  DK 254 straipsnio nuostatą (el. b. t. 1 psl. 101-116).

2018-02-28 pateiktuose paaiškinimuose atsakovė papildomai pažymėjo, jog sutinka su  eksperto R. B. nustatyta 666,03 Eur žala, tačiau nėra atsakinga už visą eksperto nustatytą žalą. Žalos lentelės 8, 10, 13, 19, 27, 28, 37 ir 38 pozicijose nurodyta žala patirta ne dėl atsakovės kaltės, kadangi už pirminių apskaitos dokumentų surinkimą buvo atsakingas ieškovės vadovas. Žalos lentelės 34 pozicijoje nurodyta 229,01 Eur žala atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad ieškovė dar 2016 m. pradžioje žinodamas apie susidariusią delspinigių sumą, šios sumos neapmokėjo ir iki 2017-10-18 ši suma gerokai išaugo. Žalos lentelės 4, 21,27,28,29,36,40 pozicijose nurodomų veiksmų atžvilgiu yra suėjęs DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas 3 metų senaties terminas. Atsakovės teigimu, žalos lentelės 42-46 pozicijose nurodytos sumos negali būti pripažintos tiesiogine ieškovės žala, padaryta atsakovės veiksmais (ar neveikimu). šios išlaidos buvo visiškai nereikalingos ir prisiimtos ieškovės iniciatyva ir jos rizika, o 42, 43 ir 46 pozicijose nurodytos ataskaitos yra visiškai nepagrįstos, nes palyginus su teismo eksperto padaryta išvada, jose pateikti skaičiai stipriai prasilenkia su realybe. atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju nėra nė vieno DK 255 straipsnyje numatyto atvejo, dėl kurio turėtų būti taikos DK 254 straipsnio, nustatančio ribotą darbuotojo atsakomybę, išimtis (el. b. t. 4 psl. 7-10.).

2018-03-28 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti arba tenkinus ieškinį iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės ne daugiau kaip 405,53 Eur žalos atlyginimo (el. b. t. 4 psl. 74-76). Atsakovės nuomone, būtent eksperto išvada reikia vadovautis šioje byloje. Kaip savo nuoseklioje praktikoje nurodo kasacinis teismas, eksperto išvada laikytina specialia įrodinėjimo priemone, kurioje esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose ?rodymu šaltiniuose esančius duomenis. Pažymėjo, kad su eksperto išvada sutiko abi ginčo šalys. Tačiau pabrėžė, kad nors ekspertas teisingai nustatė, jog ieškovės patirta žala yra  666,03 Eur, ne visa ši suma priteistina iš atsakovės. Jo teigimu, ieškovė nepasinaudojo teismo suteikta teise patikslinti ieškinį. Pagal žalos lentelės 34 poziciją ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti tik 20,09 Eur, todėl nėra pagrindo priteisti jai 229,01 Eur žalą, kurią nustatė ekspertas. Kitaip būtų peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, kas lemtų neteisingą bylos išsprendimą. Žalos lentelės 36 pozicijos reikalavimo veiksmų atžvilgiu yra suėjęs DK 27 str. 2 d. numatytas 3 metų senaties terminas, o ieškovė neįrodė, kad neturėjo galimybės sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą anksčiau. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, užkertančių kelią Ieškovei tikrinti finansinius bendrovės dokumentus. Ieškovo direktorius, įstatymo nustatyta tvarka atsakingas už tinkamą apskaitos organizavimą, turėjo visas galimybes kreiptis į teismą laiku. Taigi, net iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį, maksimalus iš atsakovės priteistinas žalos dydis yra 405,53 Eur. Taip pat  žalos lentelės 42-46 eilutėse nurodytos Ieškovės patirtos išlaidos nėra žala ir nepriteistinos iš atsakovės, nes tarp atsakovės veiksmų ir nurodytų išlaidų neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Šios išlaidos nebuvo privalomos  ir atsirado tik dėl  pačios ieškovės sąmoningo sprendimo šiais išlaidas prisiimti, Šios išlaidos buvo prisiimtos ieškovės iniciatyva ir jo rizika. Jei ieškovė, užuot kreipusi į teismą su prašymu paskirti ekspertinį vertinimą, pati kreipiasi į atitinkamus subjektus, ji prisiima riziką, kad patirtos išlaidos nebus priteistos iš kitos šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės direktoriaus pavaduotoja kreipėsi į gerus savo pažįstamus su prašymu nustatyti ieškovei palankias aplinkybes: p. E. C. kreipėsi į audito bendrovę Ernst & Young, kur pradirbo 7 metus, į UAB "TaxLink" auditorę K. K. - E. C. draugę, ir į J. F., kuri, atsakovės duomenimis, šiuo metu dirba Ieškovo vyr. buhaltere, tokiu būdu ieškovė išleido 8 234,83 Eur.  atsakovės atstovas pažymėjo, kad žalos lentelės 42-46 eilutėse nurodytas išvadas Ieškovė panaudojo visai kitos bylos iškėlimui. Žalos lentelės 45 eilutėje nurodyta E. C. premija, kurios dydis siekia 4 584,30 Eur, negali būti laikoma žala, nes atlyginimo mokėjimas darbuotojams yra darbdavio prievolė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos bei darbo bylos Nr. APS-1-13908 medžiagos  nustatyta, kad 1995-01-02 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties Nr. 5 su vėlesniais pakeitimais pagrindu atsakovė dirbo buhalterės, o nuo 2008-07-01 – vyr. buhalterės pareigose (Darbo byloje priedas Nr.1). Ankstesni atsakovės darbdavio pavadinimai – Bendra Lietuvos-Danijos įmonė "Litdanija", UAB "C. B.", UAB "Grantmij C. B.", UAB "Grantmij Lietuva". Šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta 2016-06-23 DK (galiojusio iki 2017-07-01) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu  atsakovės prašymu  jos nedarbingumo laikotarpiu, kuris, VSDFV duomenimis, tęsėsi nuo 2016-01-22 iki 2016-06-27 (Darbo byloje priedas Nr. 7).

2016 metais ieškovė sudarė sutartį su audito įmone  UAB „TaxLink auditas“, 2016-01-06 šios įmonės auditorė, atsakinga už ieškovės finansinių ataskaitų už 2015 metus auditą, el. laišku kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti audito atlikimui reikalingus dokumentus ir informaciją, taip pat kreipėsi 2016-01-08, tačiau prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Į ieškovės vadovo el. laišką taip pat nebuvo gautas atsakymas  (Darbo byloje priedas Nr. 2), atsakovė nepateikė auditorei ir įmonės vadovui finansinių ataskaitų už 2015 metus. 2016-01-21 įmonės vadovas priėmė įsakymą, reikalaudamas dėl to pasiaiškinti (Darbo byloje priedas Nr. 3). Atsakydama į šį reikalavimą, atsakovė nurodė, kad informacijos ir dokumentų, reikalingų pateikti auditui sąraše nėra nurodyta, kad minėtos ataskaitos turi būti pateiktos iki 2016-01-19 ((Darbo byloje priedas Nr. 3), kitu pranešimu atsakovė informavo vadovą, kad jos kompiuteryje dingo su atliekamu auditu susiję dokumentai (Darbo byloje priedas Nr. 6). 2016-01-21 įmonės direktorius įteikė atsakovei reikalavimą pasiaiškinti iki 2016 m. sausio 22 d. darbo dienos pabaigos, dėl kokių priežasčių atsakovė savavališkai nesumokėjo pridėtinės vertės mokestį (apie 15 000 Lt arba 4344,30 Eur), kuriuo mokestiniu laikotarpiu ar laikotarpiais priskaičiuoto PVM mokesčio atsakovė nesumokėjo, dėl kokių priežasčių ji nusprendė nesumokėti būtent tokią sumą, kodėl neinformavo įmonės direktoriaus apie sprendimą išvengti dalies PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą ir kt., šiais veiksmais galimai atsakovei padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Darbo byloje priedas Nr. 5). VSDFV duomenimis, atsakovė nuo 2016-01-22 turėjo nedarbingumą dėl ligos iki 2016-06-27 (Darbo byloje priedas Nr. 7). Ieškovės teigimu, nedarbingumo laikotarpiu atsakovė jokių paaiškinimų ir dokumentų nepateikė, su ieškove nebendradarbiavo. Atsakovei nepateikus reikiamų dokumentų, audito įmonė negalėjo parengti audito išvados, tačiau 2016-02-03 parengė laišką ieškovės vadovybei, kuriame nurodė apie pagal auditorių turimus dokumentus nustatytas klaidingai atsakovės atliktas buhalterinės operacijas už 2015 metus ir konstatavo, kad atsakovė neturi pakankamai žinių ir kvalifikacijos tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. buvo užfiksuoti 2014-2015 m. ilgalaikio turto skirtumai, pinigų likučių skirtumai, VMI ir apskaitos duomenų nesutapimai (Darbo byloje priedas Nr. 11). Už šio įmonės suteiktas paslaugas pagal 2016-02-03 priėmimo-perdavimo aktą ieškovė sumokėjo 2640,83 Eur (su PVM)(Darbo byloje priedas Nr. 54, 58).

2016-03-18 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu minėtas laiškas vadovybei buvo svarstytas ir patvirtintas, inicijuoti teisiniai veiksmai dėl bendrovei padarytų nuostoli dėl aplaidaus/ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pavesta įmonės vadovui imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatytos ir jei įmanoma - ištaisytos atsakovės padarytos apskaitos klaidos, taip pat nustatytas atsakovės ieškovei padarytos žalos dydis, be to, atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiką finansinį auditą įmonėje atlikdavo UAB „KPMG Baltics“, kurios  valdovas yra atsakovės dukros sutuoktinis, buvo nuspręsta atlikti ankstesnių audito išvadų patikrinimą  (Darbo byloje priedas Nr. 12). 

Ieškovės vadovas kreipėsi į vieną didžiausių audito kompanijų – UAB „Ernst & Young Baltic", kuri parengė ieškovo apskaitos vedimo bei tvarkymo korektiškumo ekspertinį vertinimą už 2011-2012 metus ( (Darbo byloje priedas Nr. 13). Šiame vertinime konstatuota, kad atsakovė persivesdavo ieškovei priklausančias lėšas į savo asmeninę banko sąskaitą, aplaidžiai tvarkė ieškovės apskaitą, piktnaudžiavo savo pareigomis, be to, galimai yra interesų konfliktas tarp  bendrovės darbuotojos (t.y. atsakovės) ir išorinės audito įmonės darbuotojų, kadangi atsakovė galimai yra susijusi su "KPNG Baltic", UAB advokate/ teisininke I. Š., kuri yra "KPNG Baltic", UAB audito partnerio R. K. žmona. Už šios įmonės atliktą vertinimą ieškovė sumokėjo 2420 Eur (Darbo byloje priedas Nr. 55, 59).

Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2016-01-22 įmonės direktoriaus įsakymą Nr. 6-1 E. C., kuri yra įmonės direktoriaus pavaduotoja teisei, finansams ir administracijai, pavadavo vyr. buhalterę (t. y. atsakovę) nedarbingumo dėl ligos laikotarpiu. Ji tikrino atsakovės atliktas finansines operacijas, rengė buhalterines pažymas bei tarnybinius pranešimus, kuriais remiantis, iš esmės, ir buvo nustatytas pirminis žalos dydis (Darbo byloje priedai Nr. 18-53). Pagal įmonėje galiojančio lokalaus teisės akto –  Darbuotojo vadovo nuostatas, šis darbas nepriskirtinas direktoriaus pavaduotojo teisei, finansams ir administracijai atliekamoms funkcijoms (Darbo byloje priedas Nr. 16), todėl už papildomą darbą direktoriaus 2016-03-26 įsakymu jai buvo paskirta 3500 Eur premija (Darbo byloje priedas Nr. 64-65).

2016-01-25 įmonė sudarė konsultacinių paslaugų tiekimo sutartį su J. F.. Jos pagrindu pagal paslaugų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1, 2, 3, 4 laikotarpiu nuo 2016-02-05 iki 2016-05-06 ieškovė sumokėjo viso 3174 Eur už konsultacijas telefonu ir mokymus atvykus į užsakovo buveinę, instruktuojant užsakovą dėl BC Plius apskaitos programos naudojimo, apskaitos duomenų šifravimo, netikslumų apskaitos programoje taisymo, apskaitos programos sąskaitų plano korekcijos, apskaitos programoje esančių klaidų už praėjusius finansinius laikotarpius korekcijos (Darbo byloje priedas Nr. 57, 66-69).

Pirminiais ieškovės paskaičiavimais, ieškovei buvo padaryta 28075,13 Eur žala, kurią ieškovas siūlė atsakovei atlyginti, tačiau pastaroji nesutiko (Darbo byloje priedas Nr. 9). Darbo byloje ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą dėl 30487,13 Eur žalos atlyginimo.

Šioje byloje ieškovė kelia klausimą dėl buvusios įmonės darbuotojos - vyr. buhalterės materialinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą. Prašomą priteisti žalą ieškovė skiria į dvi dalis: dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atsiradusios didesnės nei teisėtai turėjo būti, papildomos mokestinės prievolės, bereikalingai patirtos kitos išlaidos (žalos lentelės 1-41 pozicijos) ir išlaidos, patirtos atsakovės padarytiems pažeidimams nustatyti ir ištaisyti (žalos lentelės 42-46 pozicijos).

Ginčo laikotarpiu galiojo DK, galiojusio iki 2017-07-01, teisės normos, todėl, nagrinėdamas šią bylą, teismas vadovaujasi šio kodekso materialinėmis teisės normomis.

Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos:1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Šios bylos duomenys patvirtina, jog buvo visos sąlygos atsakovės materialinei atsakomybei nustatyti.

Pagal DK 245 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Jis taip pat atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (BAĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės pareigas ir atsakomybę taip pat reguliuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, Finansų atskaitomybės įstatymas, Verslo apskaitos standartai, įmonės lokalūs teisės aktai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris). BAĮ 4 straipsnis numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ  3 straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad vyr. buhalteris, kuris ir tvarko ūkio subjekto apskaitą, privalo apskaitą tvarkyti taip, kad užtikrintų šio ūkio subjekto finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus.

Ieškovės įmonės darbuotojų teises ir pareigas, atliekamų funkcijų apimtį nustato Darbuotojo vadovas, su kuriuo atsakovė buvo pasirašytinai  supažindinta (ką patvirtino ir byloje atsakovės prašymu atlikta ekspertizė) (el. b. popierinio priedo 1 t. l. 65, 157-161). Šis lokalus teisės aktas įtvirtina ir vyr. buhalterės pareigas bei atsakomybę. Atsakovė, eidama  vyr. buhalterės pareigas, buvo atsakinga, be kita ko, už tinkamą įmonės buhalterijos vedimą, užsakovų bei klientų atsiskaitymų su ieškove kontrolę (Darbuotojo vadovo 2.2 punktas). Tačiau, bylos duomenimis, šių pareigų tinkamai neatliko. Taip pat Darbuotojų vadovo 2.3.4 punkte, kuriame yra nurodytos atsakovės, kaip vyr. buhalterės, pareigos, nurodyta, kad vyr. buhalterė: veda gaunamų piniginių lėšų, prekių ir kitų materialinių vertybių ir pagrindinių priemonių apskaitą bei laiku atspindi buhalterinėje apskaitoje operacijas, susijusias su jų judėjimu; užtikrina teisingą ir savalaikį mokėjimų į valstybės biudžetą, įnašų į socialinio draudimo fondą apskaičiavimą ir savalaikį jų pervedimą; užtikrina buhalterinės apskaitos dokumentų apsaugą, jų apiforminimą ir pagal nustatytą tvarką perdavimą į archyvą; užtikrina įmonės materialinių vertybių apskaitą, organizuoja inventorizacinio sąrašo sudarymą ir tikslinimą bei nedelsiant informuoja direktorę, jei iškyla grėsmė materialinių vertybių saugumui; pagal apskaitos dokumentus ir buhalterinius įrašus sudaro patikimą finansinę ir mokesčių atskaitomybę ir laiku pateikia ją atitinkamoms įstaigoms.

Sutiktina su ieškovės pozicija, kad kadangi atsakovė nuo 1992 iki 2016 metų buvo vienintelis ieškovės apskaitą tvarkęs asmuo, o tuo tarpu ieškovės vadovas pagal BAĮ 21 straipsnį yra atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, visos Buhalterinės apskaitos įstatyme, Finansinės atskaitomybės įstatyme, Verslo apskaitos standartuose, kituose buhalterinę apskaitą reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos taikytinos būtent atsakovei kaip  vyr. buhalterei. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nei įmonės lokaliniuose teisės aktuose, nei norminiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų nevykdė, tuo padarydama ieškovei žalą. Tai patvirtino ir ekspertas R. B., atsakydamas į ekspertizės klausimą Nr. 1 nurodęs, kad: „Ieškovo pateiktų dokumentų ir įrodymų pakanka padaryti išvadas, kad buvo pažeisti apskaitą ir mokesčių (įmokų) apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą reglamentuojantys teisės aktai, išskyrus 1-ąją ir 7-ąją poziciją, kurios nėra susijusios su jų pažeidimu“ (el. b. popierinio priedo t. 2 l.7). Šioje byloje ekspertizę atlikęs ekspertas R. B. patvirtino ieškovės konstatuotus atsakovės padarytus pažeidimus, tačiau ekspertizės akte padarė išvadą, kad ieškovė dėl atsakovės padarytų pažeidimų patyrė tik 666,03 Eur žalos: lentelės 33 pozicija – 6 Eur delspinigių; 34 pozicija – 229,01 Eur delspinigių; 35 pozicija – 3,55 Eur delspinigių; 36 pozicija – 51,58 Eur pelno mokestis; 39 pozicija – 10,84 Eur pelno mokestis; 41 pozicija – 305,05 Eur delspinigių. Dėl šių eksperto padarytų išvadų ginčo tarp šalių nėra, jas abi šalys pripažino. 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu šis ekspertas patvirtino, kad  klaida yra lygu padarytas mokesčių teisės, verslo apskaitos standartų pažeidimas (00:37:16).

Tokiu būdu bylos medžiaga pilnai įrodo, kad pažeidimų faktas, iš kurių ieškovas kildina žalą, pilnai nustatytas, to neneigė ir pati atsakovė, išreikšdama sutikimą eksperto išvadai.

Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė atliko ir 1 ir 7 lentelės pozicijose nustatytus pažeidimus. Atsakovė , nepaisydama teisės aktų reikalavimų, neįvertino  darbuotojo E. S. darbo užmokesčio ir ieškovės mokamų už šį darbuotoją savanoriško sveikatos ir pensijų draudimo įmokų normatyvo, nors tai daryti buvo būtent atsakovės pareiga, ji vienintelė buvo atsakinga už mokesčių, kitų įmokų mokėjimą, taip pat yra atsakinga už su personalu susijusių dokumentų pildymą, priežiūrą (Darbuotojo vadovo 2.3.4 punktas). Viršijus LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 14 punkte ir 14-1 punkte  numatytą neapmokestinamų įmokų į sveikatos ir pensijų draudimą normatyvą, ieškovė buvo priversta papildomai sumokėti 127,02 Eur Sodros įmokų. Ieškovės teigimu, ji savo darbuotojus draudžia minėtais pensijų, sveikatos ir gyvybės draudimais nuo 2008 metų, visu laikotarpiu galiojo aptariamas GPMĮ nustatytas normatyvas, tačiau per visą laikotarpį nuo 2008 metų (neskaitant 1 pozicijoje nustatyto vienkartinio atvejo) GPMĮ nustatyti normatyvai buvo sukontroliuoti ir ieškovei, neskaitant 1 pozicijoje minimo atvejo, niekada neteko mokėti papildomų mokesčių ryšium su GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14 punkte ir 14-1 punkte  nustatyto normatyvo viršijimu.  Atsakovė pagal Darbuotojo vadovą turėjo pareigą domėtis mokesčių teisės aktų nuostatomis, nuolat kelti kvalifikaciją, todėl privalėjo žinoti apie šį įstatymo ribojimą ir imtis priemonių, kad jis būtų tinkamai įvykdytas (kartu išvengta  nuostolių), tačiau to sąmoningai nedarė. Minėta, savo parašo buvimo Darbuotojo vadove darbuotoja nenuginčijo.

Be to, atsakovė 2015 m. gegužės 19 d. pervedė 50 Eur ne tam ir jau nebeegzistuojančiam tiekėjui (Lietuvos statybos inžinierių profesinei sąjungai). Pažymėtina, kad pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų susigrąžinti nepagrįstai sumokėti pinigai Lietuvos statybos inžinierių profesinės sąjungai, neinformavo apie tai  vadovo. Nustačius nepagrįstai atsakovės permokėtas sumas, ieškovė kreipėsi į šį subjektą dėl 50 Eur grąžinimo, tačiau buvo informuotas, kad „Lietuvos statybos inžinierių profesinė sąjunga susidariusios permokos grąžinti neturi galimybės, nes nuo 2015 metų įmonė veiklos nevykdo. Dirbančių darbuotojų neturi“ (pakartotinai kreipusis dėl permokos sugrąžinimo, ieškovė pateikė 2018-01-16 gautą atsakymą į bylą). Todėl, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo sutikti su ekspertu nurodžiusiu ekspertizės akte, kad ieškovė gali susigrąžinti permoką. Atsakovė šiuo atveju ne tik atliko neteisėtus veiksmus, tačiau ir neginčijamai padarė žalą ieškovei.

Ieškovės nuomone, tai, kad ekspertas sprendė, jog likusioje reikalavimų dalyje ieškovė žalos nepatyrė, lėmė dvi aplinkybės: ekspertas vertino tik atsakovės padarytus pažeidimus ieškovės 2015 metų mokestinėms prievolėms (2015 m. pelno mokesčiui), ignoruodamas nuostolius, atsiradusius ankstesniais nei 2015 metais dėl to, kad atsakovė faktiškai ieškovės patirtų išlaidų neįtraukė ieškovės apskaitoje į sąnaudas ir  spręsdamas dėl ieškovės permokėto pelno mokesčio ir ekspertizės akte aprašydamas metodiką, pagal kurią vertino, ar padaryta žalą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė aptariamų išlaidų einamaisiais metais neįtraukė į ieškovės buhalterinę apskaitą kaip sąnaudų, kas lėmė nepagrįstai ieškovės permokėtas pinigines lėšas į valstybės biudžetą. Tai paaiškėjo  iš eksperto paaiškinimų teismo posėdžio metu.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčių perskaičiavimo senatimi, žalos lentelės 40 pozicijoje nurodyta žala jokiais atvejais koreguojama būti jau negali, tai patvirtino ir ekspertas R. B. 2018 m. vasario 28 d. apklausos metu. Dėl nurodyto žalos lentelės 40 pozicijoje nurodyta žala (494,72 EUR) taip pat laikytina įrodyta ir nekvestionuotina.

Pagal likusias lentelės pozicijas ieškovė žalą patyrė dėl to, kad atsakovė laiku ieškovės faktiškai patirtų išlaidų neįtraukė ieškovės apskaitoje į sąnaudas ir galiausiai į einamųjų metų leidžiamus atsiskaitymus mokesčių tikslais, kas būtų teisėtai sumažinę ieškovės pelno mokesčio bazę atitinkamu finansiniu (mokestiniu) laikotarpiu.

Eksperto apklausos metu pašalinus ekspertizės akto netikslumus, išsiaiškinus ir ekspertui sutikus, kad ieškovė iš tiesų patyrė žalą dėl to, kad atsakovė neįtraukė į sąnaudas ieškovės einamaisiais metais patirtų išlaidų, dėl ko  apskaitoje buvo apskaičiuotas didesnis pelnas prieš apmokestinimą nei kad teisėtai turėjo būti, o metodikoje buvo kalbama apie mokestinį režimą, rezultatą, kai sąnaudos laiku yra įtrauktos į apskaitą, laikytina, kad ieškovė pilnai įrodė, jog iš viso dėl atsakovės padarytų pažeidimų permokėjo (patyrė žalą) 6 628,28 Eur.

Teismas mano, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės materialinei atsakomybei atsirasti, todėl ji gali būti taikoma (CPK 178 str., 185 str.). Žala ieškovei kilo dėl kaltų neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovė buvo supažindinta su jos darbo funkcijomis, pareigomis,  žinojo  apie pareigą vesti teisingus buhalterinės apskaitos duomenis, teisingai ir laiku mokėti mokesčius ir kt., tačiau sąmoningai, suvokdama, kad daro pažeidimus, suprasdama, kad darbdaviui gali dėl jos daromų pažeidimą kilti žala, ne tik klaidingai vedė ieškovės buhalterinę apskaitą, ilgą laiką, sistemingai darė finansinius ir mokestinius pažeidimus, klaidas, bet bandydama nuslėpti savo neteisėtą elgesį, taip  supainiojo buhalterinėje apskaitoje esančius duomenis, teikiamas deklaracijas ir mokėjimus į valstybės biudžetą, kad ieškovės pasamdyti septyni finansų ir mokesčių ekspertai iš skirtingų finansų ir mokesčių paslaugas teikiančią subjektų dar iki šiol gvildena kiekvieną ieškovės apskaitos ir mokesčių eilutę. Atsakovės padarytą žalą ir jos atliktus neteisėtus veiksmus sieja tiesioginis priežastinis ryšys - jei atsakovė būtų tinkamai vedusi ieškovės buhalterinę apskaitą, gilinusis į finansų ir mokesčių įstatymų bei apskaitos standartų nuostatas, nebūtų padaryta daugybė klaidų, lėmusių ieškovės žalą. Atsakovė neteisėtus veiksmus atliko tuo metu, kai ją ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykai. Visi atsakovės neteisėti veiksmai (finansinės operacijos, nulėmusios žalos atsiradimą) buvo atliekami atsakovei netinkamai vykdant tiesiogines darbo funkcijas pagal su ja sudarytą darbo sutartį ir ieškovės lokalius teisės aktus.

DK 254 straipsnis reglamentuoja darbuotojų materialinės atsakomybės ribas. Jame nurodyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad šiuo atveju atsakovės darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių (piniginių lėšų) apskaitą, su atsakove visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta. Tokiu atveju darbuotoja privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaroma tyčia (Darbo kodekso 255 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju pagrindo manyti, jog 21 metus ieškovo finansinę apskaitą vedusi atsakovė nežinojo apie daromus apskaitos pažeidimus pagrindo nėra. Priešingai, manytina, jog ji sąmoningai bandė juos nuslėpti. Apie tai byloja dokumentų auditoriui nepateikimas, bandymas įtikinti vadovą, jog šie dokumentai dingo. Dėl nurodyto laikytina, kad atsakovės kaltė buvo išreikšta tyčios forma, todėl jai taikomas visiko žalos atlyginimo principas pagal DK 255 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 6628,28 Eurt žalos atlyginimo pagal žalos lentelės 1-41 pozicijas.

Šiuo aspektu pastebėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl prašomų priteisti delspinigių, kaip atlygintinos žalos dalies, dydžio pakeitimo po atliktos ekspertizės nevertintinas kaip ieškinio dalyko pakeitimas, nes delspinigių dydžio pokyčius sąlygojo ekspertizės atlikimo laikas, be to, pati atsakovė pagal pirminę išreikštą poziciją ginčo dėl šios sumos nereiškė, pripažino eksperto išvadų teisingumą be jokių išlygų. Todėl vėliau išsakyta atsakovės pozicija dėl delspinigių dydžio laikytina nepagrįsta.

Kadangi atsakovė į galutinai sutikslintus ieškovo reikalavimus nepareiškė aiškios pozicijos dėl  DK 27 str. 2 d. numatyto 3 metų senaties termino taikymo ir nenurodė, nuo kada ir kaip šis terminas, anot atsakovės, skaičiuojamas, teismas mano, kad teismas mano, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, esant nustatytiems tęstinio pobūdžio pažeidimams, apie kuriuos darbdavys sužinojo 2016 metų pradžioje, teismas mano, kad terminas ieškovo pažeistai teisei nėra praleistas. Dėl šio pilnai sutiktina su ieškovės išsakyta pozicija.

Dėl žalos pagal žalos lentelės 42,43,45,46 pozicijas priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 12 819,13 Eur nuostolių, kuriuos patyrė, pasitelkęs išorės ir vidaus ekspertus, nustatant atsakovės padarytus pažeidimus bei juos taisant. Bylos duomenimis, už UAB "TaxLink" suteiktas paslaugas pagal 2016-02-03 priėmimo-perdavimo aktą ieškovė sumokėjo 2640,83 Eur (su PVM)(Darbo byloje priedas Nr. 54, 58). Už UAB „Ernst & Young Baltic" apskaitos vedimo bei tvarkymo korektiškumo ekspertinį vertinimą ieškovė sumokėjo 2420 Eur (Darbo byloje priedas Nr. 55, 59). Už E. C. papildomą darbą direktoriaus 2016-03-26 įsakymu jai buvo paskirta 3500 Eur premija (Darbo byloje priedas Nr. 64-65).  Už J. F. paslaugas ieškovė sumokėjo 3174 Eur. Nors ekspertas R. B., vertindamas ieškovės bei jos pasamdytų ekspertų darbą, nurodė, kad  susidariusioje situacijoje ieškovė elgėsi tinkamai, pagrįstai ėmėsi būtent tokių priemonių, kad išsiaiškintų ir ištaisytų atsakovės padarytus pažeidimus, tačiau sutiktina su atsakovės pozicija, kad  UAB "TaxLink" ir UAB „Ernst & Young Baltic" atliktos paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su žalos apskaičiavimo lentelių 1-41 punktuose išvardintos žalos ir jos dydžio nustatymu, šios išlaidos buvo prisiimtos ieškovės iniciatyva ir jos rizika, o E. C. sumokėta premija yra darbo užmokesčio dalis, sumokėta už darbą, direktoriaus įsakymu pavesta jai atlikti kitos darbuotojos ligos (nedarbingumo) metu, todėl šiems asmenims sumokėtos sumos nelaikytinos ieškovės nuostoliais, patirtais dėl atsakovės kaltės, todėl nepriteistini.

Kadangi iš priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad ne visos J. F. suteiktos paslaugos buvo susijusios su atsakovės padarytų klaidų identifikavimu ir taisymu, o tik nurodytos akte Nr. 3 ir Nr. 4, tai ieškovės patirtos išlaidos už šias paslaugas laikytinos ieškovės nuostoliais, patirtais dėl atsakovės neteisėtų veiksmu, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 166 Eur (1200 Eur + 966 Eur), sumokėtų už šias paslaugas.

Taigi, viso ieškovės naudai iš atsakovė priteistina  8794,28 Eur (6 628,28 Eur + 2166 Eur) žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad nors bylos duomenimis, ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos" akcijos priklauso trims akcininkams: J. C. (56%), A. J. (22%) ir B. Š. (22%) ir vienas iš akcininkų – J. C. yra įmonės vadovas, kitas akcininkas – A. J. yra direktoriaus pavaduotojas(el. b. t. 1 psl. 2-5) ir atsakovė teigia, kad 2015 metų pabaigoje tarp jos ir kitų akcininkų prasidėjo nesutarimai, o šio ginčo inicijavimas – tik priemonė paveikti atsakovę kuo pigiau perleisti savo turimas akcijas kitiems akcininkams. Atsižvelgiant į ieškovės darbo ginčų komisijai pareikštų ieškinio reikalavimų dėl žalos priteisimo sumą, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės teiginiais, jog prašomos priteisti sumos dydis (30,5 tūkstančių eurų), beveik atitinka sumą, už kurią B. Š. 2016-04-01 pranešimu pasiūlė įsigyti jos akcijas (40 tūkstančių eurų). Tačiau nurodytos aplinkybės  savaime nepaneigia atsakovės prievolės tinkamai atlikti savo tiesiogines darbo pareigas ir atsakyti už tokių pareigų nevykdymą/ netinkamą vykdymą.

Dėl kitų šalių teiginių teismas nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamo ginčo sprendimui.

Pagal nuo 2017-07-01 galiojančio DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios  (DK 231 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darbo ginčų komisijos sprendimo argumentų ir jame padarytų išvadų nesvarsto.

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis minėtomis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1d. 6p.).

Šioje byloje atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš jos žyminis mokestis nepriteisiamas (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 p., 96 str. 1 d.,).

Duomenų, jog atsakovė būtų atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.

Bylos duomenimis, atsakovė turėjo 2431,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas bei 400 Eur už ekspertizės atlikimą (el. b. t. 3 psl. 42-43, t. 4 psl. 79-82), ieškovė -  10 681,94 Eur teisinės pagalbos išlaidų (įskaitant atstovavimą darbo ginčų komisijoje), 2500 Eur už ekspertizės atlikimą (el. b. t. 3 psl. 53, t. 4 psl. 70-73, el bylos popierinio priedo l. 2). Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų  ir atmestų reikalavimų daliai, priteisiant ieškovei iš atsakovės už 50 proc. patenkintų reikalavimų 6590,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 1416 Eur (CPK 93 str. 2 d.), tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės – fizinio asmens (buvusios ieškovės darbuotojos) –  teisinės pagalbos išlaidų suma 4,5 kartų viršija atsakovės patirtas  teisinės pagalbos išlaidas ir kad ne visas išlaidas galima besąlygiškai laikyti susijusiomis tik su šiuo darbo ginču (kadangi tarp ieškovės akcininkų, t.y. šiuo atveju tarp įmonės vadovų ir atsakovės, tuo metu taip pat vyko ginčai ir nors ieškovei suteiktų teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad už įrodymų, reikalingų B. Š. padarytai žalai pagrįsti rinkimą, konsultacijų dėl žalos išieškojimo ir prašymo darbo ginčų komisijai parengimą ieškovė turėjo sumokėti viso 1330,63 Eur (685,70 Eur + 644,93 Eur), tačiau iš darbo ginčų komisijai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų  ir pažymos apie ieškovei suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo (el. b. t. 4 psl. 71; darbo byloje priedas Nr. 56) matyti, kad laikotarpiu iki kreipimosi į darbo ginčų komisiją (t.y. 2016-08-08) ieškovei jau buvo išrašytos 4 sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, kurių suma beveik 3 kartus viršija nurodytą sumą), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 3295,48 Eur (CPK 98 str.2d.). Nustatant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo”(toliau – Rekomendacijos) pakeitimus (CPK 98 str.2d.). Sutinkamai su Rekomendacijų nuostatomis, rekomenduojami užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas). Jis suteiktų paslaugų (ieškinio teismui parengimo) metu buvo 771,90 Eur (http://www.tagidas.lt/savadai/9006/). Tokiu būdu advokato atlygis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą negali viršyti 77,19 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Tačiau ieškovei suteiktų teisinių paslaugų detalizacijoje, pvz., už atstovavimą 2016-11-28 parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 10 min. (nuo 13.40 val. iki 14.50 val.) (el. b. t. 1 psl. 130) nustatytas 284 Eur užmokestis, už atstovavimą 2017-01-22 teismo posėdyje (kurio data detalizacijoje klaidingai nurodyta 2017-01-11), kuris truko 1 valandą (nuo 13.40 val. iki 14.40 val.) (el. b. t. 3 psl. 186) nustatytas 257 Eur užmokestis, t.y. virš 3 kartų viršija Rekomendacijomis nustatytus, todėl toks užmokestis mažintinas.

Šioje byloje susidarė viso 12,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi kiekvienai  šaliai tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra nemažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), pašto išlaidos priteisiamos iš šalių valstybės naudai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteisiant iš ieškovės 6,13 Eur, iš atsakovės – 6,12 Eur valstybės naudai (CPK 92 str.) .

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 259-270 str.,

n u s p r e n d ž i a  :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, į. k. 111678149, naudai iš atsakovės B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 8794,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3295,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, į. k. 111678149, 1416 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,12 Eur pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, į. k. 111678149, 6,13Eur pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4101, priimtą 2016-09-12 darbo byloje Nr. APS-1-13908, laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Natalija Daškovienė