Civilinė byla Nr. e2-1102-1019/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16347-2022-6

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.;

            2.4.2.9.

                                                                       (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės V. B. G. atstovui advokatui Tomui Blinstrubiui, atstovui A. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. M., 

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – R. Š.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė V. B. G. ieškiniu prašė teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą neįvykusiu ir panaikinti minėto Susirinkimo Protokole nurodytus Sprendimus ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kurį pagal pasirašytą panaudos sutartį naudoja ir valdo (duomenys neskelbtini) A. G. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) butų ir kitų patalpų savininkai yra pasirašę (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – ir JVS). Name yra (duomenys neskelbtini) butai. Be minėto ieškovei priklausančio Buto, (duomenys neskelbtini) butais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise disponuoja atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. Š. Namas stovi suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Sklypas). Naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta. Sklypas nėra priskirtas Namui. Sklype taip pat yra kiti pastatai – garažai, sandėliukai. Sklype yra (duomenys neskelbtini) savarankiškų nekilnojamojo turto objektų (minėti (duomenys neskelbtini) butai Name ir (duomenys neskelbtini) garažai), priklausančių (duomenys neskelbtini) savininkams. (duomenys neskelbtini) viduryje atsakovė savavališkai, neturėdama Sklypo bendraturčių sutikimo, Sklype pastatė didelę stacionarią metalinę saugyklą (konteinerį), o (duomenys neskelbtini) – antrą tokią metalinę saugyklą (konteinerį). Atsakovė, neturėdama Sklypo bendraturčių sutikimo, Sklype sumontavo įrenginius – keturis didelius oro kondicionierių išorinius blokus. Be to, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai, neturėdama Sklypo bendraturčių sutikimo, (duomenys neskelbtini) atliko griovimo darbus – pašalino betono ir metalo konstrukcijų tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus. Ieškovė ir A. G. 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzija, kuria pareikalavo pašalinti dvi metalines saugyklas (konteinerius) bei oro kondicionierių išorinius blokus iš Sklypo. 2022 m. gegužės 4 d. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atsiuntė A. G. el. laišką kartu su Pranešimu butų savininkams (duomenys neskelbtini), apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra šaukiamas (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas. Iš minėto pranešimo matyti, jog Susirinkimo darbotvarkėje numatyti svarstyti klausimai, susiję su metalinių konteinerių ir kondicionierių Sklype buvimu ir kita. A. G. nurodė, jog kartu su susirinkimo darbotvarke nėra pateikti siūlomų priimti sprendimų projektai, pats pranešimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o balsavimas negali būti laikomas teisėtu dėl to, jog: 1) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (Sklypas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), o ne sprendimus priimant balsų dauguma; 2) CK 4.82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kokie objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, t. y. žemės sklypas nėra priskiriamas prie tokių objektų. Susirinkimo darbotvarkėje numatyti klausimai nėra Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo diskusijų ir balsavimo objektas. (duomenys neskelbtini) A. G. iš R. Š. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimas neįvyks, nes atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys yra išvykę į užsienį. Atsakovė atsiuntė pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra šaukiamas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas. Nurodytu atveju buvo pažeistas ir informavimo apie šaukiamą Susirinkimą prieš dvi savaites terminas (terminas skaičiuotinas nuo sekančios dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) yra tik keturiolikta diena. Nė vienas iš siūlomos darbotvarkės klausimų nėra Namo butų savininkų susirinkimo kompetencijoje. Daugiau jokia informacija apie bet kokį naujai šaukiamą Namo butų ir kitų patalpų savininkų, Sklypo savininkų ar kitokį susirinkimą jokia forma nebuvo teikiama nei ieškovei, nei jos atstovui A. G. Nebuvo atsiųstas ir kokio nors susirinkimo, net jeigu jis ir vyko, su kuo ieškovė nesutinka, protokolas. Atsakovė kitoje civilinėje byloje pateikė tariamai (duomenys neskelbtini) įvykusio Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimo (toliau – Susirinkimas) Protokolą Nr. 1. R. Š. užpildytame balsavimo biuletenyje nurodyta, kad buvo balsuojama penkiais klausimais ir ties kiekvienu iš siūlomų sprendimų yra R. Š. vardas ir pavardė bei parašas. Protokole taip pat nurodyta Susirinkimo darbotvarkė, kuri susijusi su klausimais, kurie galėtų būti sprendžiami nebent tik Sklypo bendraturčių (patikėtinių) susirinkime, o ne Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime: 1) dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių metalinių konteinerių; 2) dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių kondicionierių; 3) dėl svetimame sklype savavališkai pastatytos tvoros nugriovimo ir griovimo išlaidų atlyginimo; 4) dėl tvoros tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutvarkymo; 5) Dėl vėliavų stiebų montavimo sklype (duomenys neskelbtini). Pirmuoju klausimu Protokole Namo įgaliotinis prašo „sutikimo naudoti du laikinuosius konteinerius“, tuo tarpu minėtame R. Š. užpildytame balsavimo biuletenyje nurodyta, kad balsuojama dėl pritarimo „laikinam konteinerių pastatymui“. Antruoju klausimu Protokole prašoma „sutikimo naudoti pastatytus ties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio namo dalies sienos perimetru oro kondicionierius. Trečiuoju klausimu siūloma pritarti tvoros nugriovimui ir išlaidų paskirstymui (atlyginimui), nors tiek Protokole, tiek R. Š. užpildytame balsavimo biuletenyje nurodyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvorą jau nugriovė. Ketvirtuoju klausimu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarė siūlyti priimti sprendimą dėl objekto (tvoros remonto), dėl kurio sprendimas galimas tik nustačius naudojimosi Sklypu tvarką tarp bendraturčių. Penktuoju klausimu atsakovė iš esmės siekia išspręsti su savo vykdomos ekonominės veiklos geografinės teritorijos apibūdinimu susijusį klausimą (atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinių įmonių veikla (duomenys neskelbtini)), kuris visiškai nėra susijęs su kitų Namo ir kitų patalpų savininkų interesais, ir, juo labiau, turėtų būti sprendžiamas bendru Sklypo, o ne Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutarimu. Protokole nurodoma, kad „vėliavų stiebai būtų montuojami išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje“, nors Sklype naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Ginčijamo Susirinkimo Sprendimai nebuvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir ieškovė apie priimtus Sprendimus nebuvo niekaip informuota. Ieškovės atstovas A. G. iki ginčijamo Susirinkimo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo visada būdavo bent jau informuojamas el. paštu apie organizuojamą susirinkimą, tačiau, dėl nežinomų priežasčių, šį kartą atsakovė apie šaukiamą Susirinkimą A. G. el. paštu neinformavo. Ne visi Sklypo bendraturčiai yra JVS šalimis.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, laikantis visų įstatymo reikalavimų, susijusių tiek susirinkimo sušaukimo terminais, tiek šalių informavimo apie susirinkimą procedūromis, todėl vyko teisėtai ir jo priimti sprendimai yra teisėti. Ieškovei, jos atstovui A. G., R. G. pranešimas apie šaukiamą susirinkimą buvo išsiųstas, kaip to ir reikalauja norminiai aktai, registruotu laišku. Susirinkimas kaip toks negali būti pripažintas neteisėtu dėl jame sprendžiamų klausimų pobūdžio ar kitų dalykų. Susirinkimas pripažintinas neteisėtu tik dėl procedūrinių dalykų – susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymo, kvorumo nebuvimo ir t.t.

Ieškovė pateikė dubliką, nurodė, kad ieškovės atstovas A. G. du kartus pateikė komentarus dėl esminių procedūrinių pažeidimų (nesudaroma galimybė iš anksto susipažinti su siūlomų svarstyti klausimų kontekstu, siūlomais sprendimų projektais). Po pirmojo A. G. išsamaus atsakymo (į 2022 m. gegužės 4 d. atsiųstą laišką su pranešimu) su nurodytais procesiniais pažeidimais, antrą kartą (2022 m. gegužės 26 d.) buvo atsiųstas visiškai tokio pat turinio pranešimas su tais pačiais esminiais procesiniais pažeidimais apie šaukiamą susirinkimą, niekaip neatsižvelgus į A. G. pateiktus komentarus. Atsakovė pateikė ir nurodytas aplinkybes tariamai patvirtinančius siuntimo dokumentus (vokus), nors iš jų niekaip negalima identifikuoti siuntos išsiuntimo datos. Pridedamas vokas (siuntos grąžinimo pašto spaudas datuojamas 2022 m. liepos 2 d., vokas be jokių jo turinio įrodymų) yra adresuotas A. G., R. G. ir V. B. G., t. y., išeitų, jog atsakovė šiems trims adresatams tariamai siuntė šios bylos nagrinėjimo dalyku nesantį ir atsakovės iki pat šio dubliko pateikimo dienos nepateiktą (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolą, o ne, kaip atsakovė teigia, „pranešimą apie (duomenys neskelbtini) Susirinkimo sušaukimą, jo darbotvarkę, balsavimo raštu biuletenį“. Atsakovė puikiai žino, kad ieškovė bei A. G. nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) negyvena, minėtas butas yra nuomojamas kitiems asmenims. Atsakovė sąmoningai stengėsi apsunkinti ieškovei informacijos gavimą ar padaryti jį neįmanomu.

Atsakovė pateikė teismui tripliką, nurodė, kad dėl Susirinkimo neteisėtumo sprendžiant Susirinkimo ir jame priimtų sprendimų objektais negalinčius būti klausimus – šis ieškovės argumentas atmestinas kaip netinkamas dėl to, jog susirinkimas kaip toks negali būti pripažintas neteisėtu dėl jame sprendžiamų klausimų pobūdžio ar kitų dalykų. Susirinkimas pripažintinas neteisėtu tik dėl procedūrinių dalykų – susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymo, kvorumo nebuvimo ir t.t. 

2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. G. paaiškino, kad įsigijus butą atsakovei, ji prašė ieškovės parduoti butą. Kadangi yra ilgalaikė nuomos sutartis, nesutiko. Iš pradžių vyko bendradarbiavimas. Prasidėjo atsakovės savivalė, didesnis spaudimas parduoti. Ieškovės visi skundai pripažinti pagrįstais – VMSA, Duomenų apsaugos inspekcijos, Statybos inspekcijos. Atsakovės nesiskaitymas tęsiasi – buvo pritaisyti įvairūs įrenginiai (kondicionierius, sandėliuoti prekes), išgriovė tvorą. Parašė pretenziją, kitą dieną gavo pranešimą dėl susirinkimo organizavimo dėl klausimų, dėl kurių buvo pateikta pretenzija. Pateikė argumentus dėl pranešimo. Nereagavo atsakovė. Po kelių dienų atsiuntė tokio pat turinio pranešimą. Kadangi negalėjo dalyvauti trečiasis asmuo, atsakovė siūlė pakeisti datą, susirinkimas neįvyko. Apie neva suorganizuotą susirinkimą sužinojo daug vėliau – nebuvo apie jį informuota ieškovė. Prašė pritarimo dėl jau nugriautos tvoros nugriovimo, dėl pastatytų įrenginių pastatymo – nelogiški sprendimai. Atsakovė supranta, kad žemės sklypo klausimai turi būti sprendžiami žemės sklypo savininkų, o ne butų savininkų. Visa komunikacija vyko elektroniniu paštu. Po nesutikimo keisti datą, negavo jokių elektroninių laiškų. Adresas pranešimams siųsti nebuvo nurodytas, nes prieš atsakovei įsigyjant patalpą, visi pranešimai buvo siunčiami elektroniniu paštu. Dėl pašto siuntos – kyla klausimas, kodėl taip netikėtai pasikeitė komunikacijos forma. Kodėl siuntė adresu, kuriuo nė vienas gavėjų negyvena. Tą atsakovė žino. Siunta siųsta trims gavėjams. A. G. tėvas nėra JVS dalyvis. Turbūt siunta buvo susijusi su žemės sklypo klausimais. Atsakovė bando suktis iš situacijos. Jei buvo siunčiama, neaišku, kodėl neinformavo elektroniniu paštu. Protokolas yra gynybinė priemonė kitoje byloje. Atsakovė elgiasi piktybiškai – ieškovės atstovas prašė visą korespondenciją siųsti elektroniniu paštu. Tai numatyta JVS. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad negyvena, žino kitą adresą, kurį nurodo kitoje byloje.

2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad apie ginčijamą susirinkimą ieškovė sužinojo iš kitos bylos. Triplike nurodyta, kad atsakovė pasirinko optimaliausią pranešimo būdą, tačiau optimaliausias būdas buvo elektroninis paštas. Vokas tuščias, prie jo niekas nepridėta. Adresuotas trims adresatams, kurių vienas nėra bendraturtis (tik žemės sklypo bendraturtis). Dokumentų turinį privalo įrodyti atsakovė. Šį voką atsakovė prideda įrodinėjant (duomenys neskelbtini) susirinkimą. Dėl galimybės siųsti pranešimus apie susirinkimą elektroniniu paštu numato Aprašai, Bendrijų įstatymas (11 straipsnis), JVS (9.4, 10, 21, 23, 24 punktai). Kyla klausimas, kodėl trečiajam asmeniui atsakovė pranešimus siunčia elektroniniu paštu. Triplike atsakovė nurodo, neva ieškovė gali eliminuoti klausimus iš susirinkimo – dirbtiniai argumentai, nes iki šiol į jokius argumentus nereaguodavo. Atsakovė neatsakė į nurodytus formaliuosius trūkumus. Atsakovė prieštarauja pati sau – nurodo, kad galėjo eliminuoti klausimus, bet tuo pačiu sako, kad klausimo pateikimas nėra pagrindas neįrašyti klausimo ir neorganizuoti susirinkimo (tripliko 6 psl.). Ankstesnis susirinkimas neįvyko ne dėl ieškovės kaltės – (duomenys neskelbtini) neįvyko dėl pateiktų prieštaravimų, vėlesnis – dėl trečiojo asmens negalėjimo dalyvauti. Informuojant nepateikiami jokie sprendimai, nesilaikoma terminų. CK 4.85, Bendrijų įstatymo 11 straipsnis, Aprašo 4, 5 punktai – imperatyvios teisės normos dėl 14 d. termino. Jei pranešimas (duomenys neskelbtini), susirinkimas ne anksčiau kaip po 14 d., t. y. (duomenys neskelbtini) – per anksti. Svarbu tai, koks balsavimo biuletenis trečiojo asmens ir kas nurodyta protokole – kvorumo buvimo problema. Trečiasis asmuo balsavo raštu vienintelis, o žodžiu balsavo tik atsakovė. Protokole 2 balsai iš 4. Raštu – kai kuriais klausimas susilaikė. Nebuvo balsavimo komisijos, neaišku, kaip balsus skaičiavo.

2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Dėl informavimo tvarkos nurodė, kad A. G. pozicija visais klausimais iš esmės neigiama. Dėl to sprendė, ar jo pozicija apima jo įgaliojimą ir ar apima ieškovės poziciją. Nusprendė siųsti paštu ieškovei, jos sutuoktiniui, nes nežinojo, kokiomis dalimis priklauso butas. Norėjo sužinoti ieškovės poziciją. Vadovavosi į bylą pateiktais dokumentais (dėl įrengimų pašalinimo). Praktika dėl pranešimų – paštu nebuvo praktikos, nes buvo iki tol tik vienas susirinkimas. Balsavimą raštu pasirinko dėl to, kad sunkiai sekėsi derinti susirinkimo datą – iš pradžių negalėjo trečiasis asmuo, vėliau – A. G. Dėl to siūlė balsuoti raštu – siuntė biuletenį, iš trečiojo asmens gavo, iš A. G. – negavo. Mano, kad susirinkime spręsti klausimai nedaro negaliojančio susirinkimo. Informuoti taip, kaip numato teisės normos. Byloje pateiktas laiškas, kuriuo siuntė pranešimus, raštu biuletenius. Išsiuntė paštu 2022 m. birželio 9 d. Nėra išlikęs kvitas. (duomenys neskelbtini) protokolas – įrodymas, kad siunta neįsiteikia. Papildomai elektroniniu paštu nesiuntė, tikėjosi, kad bus atsiimtas registruotas laiškas. Grąžino paštas tik 2022 m. liepos 2 d. Su A. G. vyko komunikacija elektroniniu paštu iki tol, kol atsakovė nepamatė išankstinio neigiamo nusiteikimo. Tik A. G. siuntė (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolą. Kadangi susirinkime dalyvavo tik Ž. L., jis buvo pirmininkas ir sekretorius. Sąžiningumo principas įrodo, kad siuntė registruotu laišku pranešimą. Dėl ginčo objektų paaiškino, kad tvora statyta ankstesnių savininkų su niekuo nederinus. Nebuvo konstatuotos neteisėtos statybos. Paaiškino, kad tvora buvo nugriauta.

Baigiamojoje kalboje A. G. nurodė, kad netiesa, jog A. G., atstovaudamas (duomenys neskelbtini), su viskuo nesutinka. (duomenys neskelbtini) susirinkime balsavo dėl dalies klausimų „už“. Atsakovė pažeidžia bendrasavininko teises, todėl A. G. nesutinka su jos veiksmais. Dėl pranešimo paštu neva kilo abejonių dėl įgaliojimų – niekinis argumentas, nes įgaliojimas suteikia teisę visais klausimais, išskyrus pardavimą. Tik po tiek metų kilo abejonių. Nepaisant to, kad ieškovei neįteikta, nesidomėjo, kokia ieškovės pozicija. Visa komunikacija vyko elektroniniu paštu, todėl tokia praktika buvo. Net jei būtų kilę abejonės dėl įgaliojimo, kodėl elektroniniu paštu neinformavo, kad keičia komunikavimo formą. Neįspėjus siunčiant adresu, kuriuo nė vienas negyvena, yra nesąžininga. Galėjo informuoti telefonu, pasiklausti, kokiu adresu siųsti. Visa tai įrodo, kad arba nebuvo siųsta, arba formaliai. Nuomininkai nė karto neinformavo apie siuntą. Iki to gaudavo pranešimus, siuntas. Dėl R. G. informavimo – keisti argumentai, neva neaišku dėl nuosavybės. Jei ir buvo išsiųsta, nebuvo išlaikytas informavimo terminas. Susirinkimas turi būti laikomas neįvykusiu dėl procedūrinių pažeidimų, be to, niekinis ir tuo pagrindu, kad klausimai nebuvo sprendžiami. Dėl sklypo naudojimo tvarkos – su ieškove nieko nederino, jų žemės sklypo dalys nurodytos po kitų savininkų statiniais. A. G. ne kartą prašė siųsti korespondenciją elektroniniu paštu. Vis tiek toliau siunčia paštu. Bandoma sukurti papildomų nepatogumų. Apie ginčo susirinkimą sužinojo kitos civilinės bylos metu.

Ieškovės atstovas advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovė nurodė naujus argumentus, neva nežinojo ieškovės pozicijos. A. G. veikia pagal įgaliojimą, niekada nekilo abejonių. Neva nežino, kam priklauso butas – ne pirmas susirinkimas, puikiai žinojo – NTR patvirtina. Pranešimą siuntė trims adresatams – JVS patvirtintame protokole nurodyta tik V. G. Visa tai patvirtina, kad atsakovė žinojo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) vienintelė savininkė yra ieškovė. Atsakovė nurodo, kad A. G. siuntė (duomenys neskelbtini) protokolą, šioje byloje neva pateikia kaip iliustraciją. Tačiau kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) protokolo atsakovė atsiliepime rašė, kad siuntė trims adresatams, pateikė taip pat voką, kuriuo šioje civilinėje byloje įrodinėja kitas aplinkybes. Atsakovė sąmoningai siekė, kad nebūtų įteiktas pranešimas. Negalėjo patvirtinti, kada išsiuntė ar išvis išsiuntė protokolą. Savarankiškas pagrindas pripažinti neįvykusiu yra tas, kad sekretorius nebuvo išrinktas (Bendrijos įstatymo 11 straipsnio 10 d. imperatyvi nuostata). Susirinkime spręstas klausimas dėl tvoros, tačiau atsakovė negalėjo spręsti dėl savavališkos statybos ir nugriauti. Susirinkimas pripažintinas neįvykusiu, nes: 1) nepranešta prieš 14 d.; 2) klausimai siųsti be sprendimų projektų; 3) raštu biuletenyje kiti klausimai nei protokole – nebuvo kvorumo; 4) nebuvo balsų skaičiavimo komisijos; 5) nepasirašė sekretorius protokolo; 6) ieškovė nebuvo informuota. Susirinkimas du kartus neįvyko dėl atsakovės, trečiojo asmens negalėjimo dalyvauti. Bet negalint A. G., vis tiek organizavo. Prašo pripažinti susirinkimą neįvykusiu ir pripažinti negaliojančius sprendimus, neįvykusio susirinkimo teisines pasekmes.

Atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, byla nėra sudėtinga.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra registruoti (duomenys neskelbtini) butai, priklausantys šiems savininkams: ieškovei V. B. G. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei  UAB „(duomenys neskelbtini)“ – butai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui R. Š. – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) butų ir kitų patalpų savininkai yra pasirašę (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – ir JVS). Namas yra suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso ne tik Butų, bet ir dar (duomenys neskelbtini) savininkams. Sklype taip pat yra ir kiti pastatai – garažai, sandėliukai, priklausantys kitiems savininkams. Naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta.

Atsakovė su atsiliepimu pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) pranešimą, nurodydama, kad juo informavo daugiabučio namo gyventojus, jog (duomenys neskelbtini) šaukiamas Namo butų savininkų susirinkimas, kuriame bus svarstomi 5 klausimai: dėl daugiabučio namo bendrojo dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių metalinių konteinerių, kondicionierių, dėl svetimame žemės sklype savavališkai pastatytos tvoros nugriovimo ir griovimo išlaidų atlyginimo, dėl tvoros tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutvarkymo, dėl vėliavų stiebų montavimo sklype (duomenys neskelbtini).

Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas buvo sušauktas (duomenys neskelbtini). Jame dalyvavo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Name esančių butų savininkai: atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) butai, vadovas, trečiasis asmuo balsavo raštu. Susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad susirinkimas laikomas įvykusiu.

Pagal šalių paaiškinimus, Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad tarp šalių jau kurį laiką vyksta įvairūs ginčai, šalys dėl jų išsprendimo kreipėsi į teismą bei kitas institucijas.

Byloje kilo ginčas, ar (duomenys neskelbtini) susirinkimas buvo organizuotas teisėtai, t. y. ar buvo laikomasi tokio susirinkimo organizavimo tvarkos, ar pastato patalpų savininkai apie susirinkimą buvo informuoti tinkamai bei ar susirinkime priimti sprendimai teisėti.

Ieškovė, reikšdama ieškinį teismui bei laikydama, kad buvo pažeistos jos subjektinės teisės ir reikalinga šių teisių gynyba, vertina, jog Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (duomenys neskelbtini) buvo organizuotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus dėl gyventojų informavimo apie vyksiantį susirinkimą, t. y. ieškovė nebuvo informuota apie susirinkimą, susirinkimas organizuotas pažeidžiant terminus, protokolas pasirašytas tik susirinkimo pirmininko, priimant sprendimus nebuvo kvorumo, be to, priimti sprendimai neteisėti, nes spręsti klausimai nepriklauso Namo butų savininkų kompetencijai. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, įrodinėja, kad susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, t. y. Namo buto savininkai prieš dvi savaites iki numatomo susirinkimo dienos buvo informuoti tinkamai paštu. Atsakovės teigimu, susirinkimas negali būti pripažintas neteisėtu dėl jame sprendžiamų klausimų pobūdžio ar kitų dalykų.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

CK 4.85 straipsnio 1–7 dalys užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį. Esminiai šiose normose įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo reikalavimai yra susiję su sprendimų priėmimo iniciatyvos teisės, pareigos pateikti bendraturčiams atitinkamą informaciją (įskaitant informacijos apie balsavimą suteikimą, balsavimo biuletenių įteikimą, viešo protokolo paskelbimą ir kt.), kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos daugumos reguliavimu. Šių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikšminga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, įtvirtina išimtį iš bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą. Tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visą reikiamą informaciją bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visą reikiamą informaciją, galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan. Todėl šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

Pažymėtina, kad vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl ieškovės informavimo apie susirinkimą tinkamumo. Susirinkimo organizavimo tvarką reglamentuoja Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos susirinkimo organizatoriaus interneto svetainėje (jeigu tokia yra), daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ir įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Jei butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), į pašto dėžutę įdedamas vienas pranešimas, adresuotas visiems buto ar kitos patalpos bendraturčiams. To paties aprašo 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai buto ar kitos patalpos savininkas yra informavęs namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją apie jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitos patalpos išnuomojimą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba apie laikiną išvykimą ir yra nurodęs savo ar įgalioto asmens gyvenamosios vietos adresą ar el. pašto adresą, susirinkimo organizatorius pranešimą apie butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą išsiunčia nurodytu adresu buto ar kitos patalpos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui registruotu laišku arba el. paštu.

Teismas pažymi, kad, kilus ginčui dėl patalpų savininkų tinkamo informavimo apie šaukiamą susirinkimą (šiuo atveju ieškovei teigiant, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie (duomenys neskelbtini) susirinkimą) ir šiuo pagrindu ginčijant susirinkimo teisėtumą, susirinkimą organizavusiems asmenims tenka procesinė pareiga įrodyti, jog apie susirinkimą buvo pranešta laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, o šių aplinkybių neįrodžius jiems tenka neigiamų pasekmių atsiradimo rizika, susijusi su susirinkime priimtų sprendimų teisėtumu. 

Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai yra kviečiami į Namo butų savininkų susirinkimą, kuris vyks (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad šis pranešimas kartu su balsavimo raštu biuleteniu buvo išsiųstas paštu ieškovei, jos atstovui A. G. ir R. G., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, gavėjams neatsiėmus siuntos pašte, 2022-07-02 grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad iš pateikto voko nėra galimybės nustatyti siuntos išsiuntimo datos, atsakovės atstovo teigimu, siuntimo kvitas neišsaugotas (CPK 178 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad komunikacija tarp Namo butų savininkų iki ginčo Susirinkimo vyko elektroniniu paštu. Šias aplinkybes patvirtina ir pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovė apie ankstesnius susirinkimus ieškovę informavo elektroniniu paštu. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovei (duomenys neskelbtini) pranešimas siųstas paštu, nes elektroniniu paštu sunkiai sekėsi derinti susirinkimo datą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybės, jog jai yra žinoma, kad ieškovė faktiškai jai priklausančiame bute negyvena. Vadinasi, organizuodama susirinkimą, atsakovė turėjo ir galėjo suprasti, jog mažai tikėtina, kad pranešimo siuntimas vien paštu (neinformuojant pagal susiklosčiusią praktiką elektroniniu paštu) užtikrins realų ieškovės informavimą apie susirinkimą. Atsakovės argumentai, kad pranešimą apie susirinkimą ji siuntė ne tik ieškovei, jos atstovui A. G., bet ir ieškovės sutuoktiniui R. G. dėl to, kad suabejojo, kam nuosavybės teise priklauso butas, pripažįstami deklaratyviais ir nepagrįstais, nes JVS pasirašyta su ieškove, iš NTR išrašo matyti, kad ieškovei butas priklauso asmeninės nuosavybės teise. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pripažino, jog elektroniniu paštu, kaip tai numato Aprašo 5 punkto nuostatos, nei kitomis priemonėmis ieškovės apie susirinkimą neinformavo. Vertinant atsakovės paaiškinimų patikimumą svarbu tai, kad atsakovė šioje byloje ieškovės tinkamą informavimą apie (duomenys neskelbtini) susirinkimą paštu grindžia pateikto voko, adresuoto A. G., R. G. ir V. G. (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) kopija, kuri, kaip matyti iš Liteko duomenų, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp tų pačių šalių dėl (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimų pripažinimo neteisėtais atsakovės pateikta grindžiant aplinkybes, kad juo buvo siųstas (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolas (atsiliepimo priedas Nr. 5) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus sprendžia, kad byloje nebuvo pateikta patikimų įrodymų, pašalinančių abejones dėl ieškovės informavimo tinkamumo, todėl darytina išvada, kad, šaukiant (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, buvo pažeista Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraše nustatyta pranešimo apie susirinkimą paskelbimo (įteikimo) tvarka, todėl ieškovė apie (duomenys neskelbtini) susirinkimą nebuvo tinkamai informuota.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Susirinkime buvo spręsti klausimai, dėl kurių tarp šalių jau buvo kilęs ginčas. Taigi ieškovės neinformavimas apie Susirinkimą neabejotinai pažeidė jos teises ir interesus. Teismas pažymi, kad tinkamai neinformavus apie organizuojamą susirinkimą, jame spręstinus klausimus, iš ieškovės buvo atimta teisė ne tik spręsti darbotvarkėje numatytus klausimus, tačiau ir teisė žinoti apie priimtus sprendimus ir juos apskųsti. Apribojus ieškovei galimybę žinoti apie organizuojamą susirinkimą, kartu buvo apribota jos teisė pasisakyti dėl susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų, teikti susirinkimui svarstyti alternatyvius nutarimų projektus ir pasiūlymus, ginčyti susirinkimo metu priimtus sprendimus ir naudotis kitomis butų ir kitų patalpų savininko teisėmis.

Minėta, kad Aprašo 4 punkte nustatyta, jog pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ir informavimo apie šaukiamą Susirinkimą prieš dvi savaites terminas (terminas skaičiuotinas nuo sekančios dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) yra tik keturiolikta diena).

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai, t. y. netinkamas ieškovės informavimas apie šaukiamą susirinkimą, susirinkimo organizavimo termino pažeidimas, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, dėl kurių buvo apribotos ieškovės, kaip bendrosios nuosavybės objektų bendraturtės, galimybės visa apimtimi įgyvendinti savininko teises, todėl teismas konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) vykęs susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, todėl jame priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Teismo vertinimu, ieškovės tinkamas neinformavimas apie įvyksiantį susirinkimą ir jame sprendžiamus klausimus nėra mažareikšmis tam tikrų procedūrinių taisyklių pažeidimas, įvertinus šalių konfliktinius santykius bei susirinkime spręstinų klausimų pobūdį, tačiau vertintinas kaip esminis pažeidimas. Pažymėtina, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus). Konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimas vyko neteisėtai, savo esme jame priimti sprendimai negali būti teisėti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas pripažintinas neįvykusiu ir minėto Susirinkimo Protokole nurodyti Sprendimai panaikintini (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.85 straipsnis).

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, nagrinėjant ieškinį, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo. Ieškovė byloje sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 4779,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (už ieškinio, dubliko, procesinių prašymų parengimą, atstovavimą teismo posėdyje), iš viso – 4929,5 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą, nurodoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

Įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieškovės atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdyje), darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteistina 4929,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 31,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą neįvykusiu ir panaikinti minėto Susirinkimo Protokole nurodytus sprendimus.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4929,5 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 31,20 Eur (trisdešimt vieną eurą 20 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Jurgita Rimeikienė