Civilinė byla Nr. e2-4002-767/2022
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00339-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 7 d.
Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaigai Aleksandravičiūtei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ atstovei advokatei Olitai Remeikei,
atsakovo V. Š. atstovui advokato padėjėjui Virginijui Savickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį atsakovams V. Š., R. Ž. dėl solidaraus skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, uždaroji akcinė bendrovė „Automagija“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Osvalda“ kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų V. Š. ir R. Ž. solidariai 3 444,74 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – PK) ir UAB „Automagija“ 2014 m. spalio 3 d. sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų (toliau – Sutartis). 2015 m. gegužės 27 d. buvo sulaikytas ir priverstinai nuvežtas automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra atsakovas R. Ž., o valdytojas sulaikymo metu buvo atsakovas V. Š.. Apžiūrint automobilį dalyvavo jo savininkas R. Ž., pasirašė akte. Atsakovas V. Š. 2015 m. birželio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas 1 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu be automobilio konfiskavimo už tai, kad vairavo R. Ž. priklausantį automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,47 promilių neblaivumas) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas turtas, žmonės nenukentėjo. 2019 m. sausio 14 d. UAB „Automagija“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Automagija“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei visas iš UAB „Automagija“ ir PK sudarytos sutarties teises ir su jomis susijusias teises. Ieškovė 2020 m. liepos 17 d. ir 2021 m. vasario 1 d. pranešimais informavo atsakovus apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo padengti įsiskolinimą už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, tačiau atsakovai nereagavo. Automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra saugomas ieškovės aikštelėje iki šiol. Atsakovai, kaip transporto priemonės savininkas ir valdytojas, privalo solidariai atlyginti išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Už priverstinį automobilio nuvežimą atsakovai privalo atlyginti ieškovei 98,12 Eur išlaidas, o už saugojimą laikotarpiu nuo pranešimo skolininkams išsiuntimo dienos 2020 m. liepos 17 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (iš viso už 578 dienas), privalo atlyginti 3 346,62 Eur. Iš viso atsakovų skolą ieškovei sudaro 3 444,74 Eur.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą solidariai privalo atlyginti automobilio savininkas ir valdytojas. Pažymėjo, kad skolą už automobilio saugojimą ieškovė skaičiuoja ne nuo 2015 m. gegužės 27 d., kai automobilis buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, o nuo pranešimo atsakovams išsiuntimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 17 d. Automobilis bus saugomas tol, kol bus atsiimtas arba sunaikintas. Iki šiol dėl transporto priemonės atsiėmimo niekas nesikreipė. Automobilis grąžinamas pateikus reikiamus dokumentus.
4. Atsakovas V. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilis priklauso ne jam, jis neturi automobilio registracijos liudijimo, todėl nebūtų gavęs leidimo atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, automobilio jam niekas nebūtų atidavęs. Nors ieškovė transporto priemonę saugojo nuo 2015 m. gegužės 27 d., informaciją apie atsakovą gavo tik 2019 m. sausį, todėl ieškovė nesielgė tinkamai, nesiėmė pakankamai priemonių, kad sumažėtų transporto priemonės saugojimo išlaidos. Mano, kad esant nurodytų aplinkybių visumai, atsakovui V. Š. negalint atsiimti saugomos transporto priemonės iš ieškovės, atsakovas negali būti atsakingas už išlaidų, patirtų dėl jos saugojimo, atlyginimą. Apie pareigą atsiimti automobilį, laikymo įkainius ir skolos dydį jis nebuvo savalaikiai informuotas. Nebūdamas informuotas apie automobilio atlygintinį saugojimą, jis negalėjo imtis jokių aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti transporto priemonę iš ieškovės ir užkirsti kelių automobilio saugojimo išlaidų didėjimui. Ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo. Jis nesutinka su automobilio saugojimo paros įkainiu bei jo saugojimo terminu. Pagal Sutarties 4.1.2., 4.2.2. punktus, atsakovui už automobilio saugojimą skaičiuojamas 20 Lt mokestis už parą, o PK – 1 Lt. Tokia saugojimo mokesčio disproporcija yra nesąžininga. Be to, pagal sutarties 4.4. punktą, jei transporto priemonė saugoma ilgiau nei 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Šiuo atveju transporto priemonė buvo saugoma kur kas ilgiau nei 6 mėnesius, tačiau paslaugos teikėja neatliko sutartyje nurodytų veiksmų. Todėl transporto priemonės tolesnis saugojimas yra ieškovės atsakomybė.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo V. Š. atstovas advokato padėjėjas Virginijus Savickas su ieškiniu nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad V. Š. 2020 m. liepos 17 d. gavo pranešimą iš ieškovės, nors jam nebuvo žinomas ieškovės ryšys su UAB „Automagija“. Prie pranešimo nebuvo pridėta jokių dokumentų, įrodančių UAB „Osvalda“ reikalavimo teisės perėmimą iš UAB „Automagija“. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad saugotojas turi automobilį saugoti ne ilgiau nei 6 mėnesius, o jiems suėjus, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekiant grąžinti automobilį savininkui. Jo atstovaujamas asmuo nėra automobilio savininkas, todėl jis negalėjo atsiimti automobilio, niekaip negalėjo nutraukti jo saugojimo, kadangi automobilis jam nebūtų atiduotas. Tretysis asmuo PK taip pat pripažįsta, kad ieškovė privalėjo imtis veiksmų po 6 mėnesių, kad automobilio saugojimas būtų nutrauktas. Nemano, kad automobilio saugojimo įkainiai yra pagrįsti ir protingi, kadangi pagal sutartį PK nustatytas saugojimo įkainis sudaro 1 Lt, o paprastam fiziniam asmeniui – 20 Lt, tai yra 20 kartų didesnis. Toks nesąžiningai didelis skirtumas neturėtų būti laikomas teisingu. Prašo ieškinį atmesti visiškai kaip nepagrįstą.
6. Tretysis asmuo PK pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutinka, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų solidariai atlyginti išlaidas, susidariusias dėl priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo, kadangi eismo įvykio metu atsakovas R. Ž. buvo automobilio savininkas, o atsakovas V. Š. – jo vairuotojas, pripažintas kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Eismo įvykio metu automobilyje buvo tiek jo vairuotojas E. Š., tiek savininkas R. Ž., kuris pasirašė ant transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, jam buvo žinoma jos saugojimo vieta, akto apskundimo tvarka. E. Š. buvo įteiktas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl jam buvo žinoma, kad automobilis nebuvo konfiskuotas. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, maksimalių pastangų dėjimą siekiant atsiimti ją iš saugojimo vietos. Byloje nėra duomenų, kad per septynerius metus, nuo 2015 m. gegužės 27 d., atsakovai būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų siekiant atsiimti iš ieškovės transporto priemonę. Ieškovė, kaip automobilio saugotoja, taip pat turėjo pareigą imtis visų priemonių, kad automobilis būtų kuo greičiau atsiimtas. Tačiau šiuo atveju ieškovė atsakovams raginimus atlyginti automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas išsiuntė tik 2020 m. liepos 17 d., pakartotinai – 2021 m. liepos 1 d. Mano, kad ieškovė pati buvo nepateisinamai pasyvi ir prisidėjo prie automobilio saugojimo išlaidų didėjimo. Ieškovė turėjo teisę praėjus 6 mėnesiams nuo automobilio saugojimo pradžios kreiptis į policijos įstaigą dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti automobilį pateikimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Į policijos įstaigą ieškovė kreipėsi praėjus beveik 5 metams nuo automobilio saugojimo pradžios. Duomenis apie transporto priemonės savininką ir administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį policijos įstaiga ieškovei pateikė 2020 m. gegužės 29 d.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir PK sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų. Sutartimi UAB „Automagija“, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą 24 valandas per parą, PK pareigūnui iškvietus į nurodytą vietą atvykti ne vėliau kaip per 60 min., 24 val. per parą užtikrinti transporto priemonių grąžinimą asmenims, pateikusiems išduotą leidimą ją atsiimti, o PK įsipareigojo pateikti paslaugos teikėjai transporto priemonės priverstiniam nuvežimui reikalingus dokumentus, paslaugos teikėjai pareikalavus, pranešti apie būtinybę toliau priverstinai saugoti transporto priemonę ar galimybę ją grąžinti savininkui, valdytojui ar įgaliotam asmeniui. 2015 m. gegužės 27 d. PK pareigūnų buvo sulaikytas automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo R. Ž. vardu, kurį vairavo neblaivus atsakovas V. Š.. Automobilis buvo priverstinai transportuotas ir saugomas UAB „Automagija“ aikštelėje. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte pasirašė automobilio savininkas R. Ž., kuris eismo įvykio metu buvo kartu su vairuotoju automobilyje. 2015 m. birželio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu V. Š. už administracinio teisė pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, skirta 1 300 Eur bauda, kuri pakeista 224 valandomis nemokamų viešųjų darbų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Transporto priemonė Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuota. 2019 m. sausio 14 d. UAB „Automagija“ ir ieškovė UAB „Osvalda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Automagija“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei, o ieškovė priėmė visas UAB „Automagija“ teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nutempimą ir saugojimą sutarčių su PK nustatytais įkainiais ir su jomis susijusias teises) pagal UAB „Automagija“ ir PK laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sudarytas sutartis. 2020 m. liepos 17 d. pranešimais ieškovė informavo atsakovus apie visa dar saugomą automobilį, paragino kuo greičiau sumokėti 10 977,53 Eur skolą. 2021 m. vasario 1 d. ieškovė atsakovams pakartotinai išsiuntė pranešimus, reikalaudama sumokėti 12 129,74 Eur skolą. Atsakovai skolos nesumokėjo, todėl ieškovė 2022 m. kovo 21 d. pareiškė ieškinį teisme.
Dėl solidarios atsakovų atsakomybės
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas). Ši pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalyje, kur nurodoma, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
9. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 27 d. buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelę pagal PK pareigūnų nurodymą, kadangi jį vairavo neblaivus atsakovas V. Š.. 2015 m. birželio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu V. Š. nubaustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovę, perėmusią UAB „Automagija“ reikalavimo teisę, bei automobilio Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininką bei valdytoją sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio valdytojui ir savininkui solidariai sumokėti ieškovei už automobilio transportavimą ir saugojimą patirtas išlaidas.
10. Nors atsakovas V. Š. nesutinka, kad pareiga apmokėti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas tenka ir jam, argumentuodamas, kad jis, nebūdamas automobilio savininkas, neturėjo teisės jį atsiimti iš ieškovės ir taip sumažinti šias išlaidas, su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka. Kaip jau minėta, SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis imperatyviai nurodo, kad už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą jo savininkui ir valdytojui kyla solidarioji atsakomybė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo V. Š., taigi buvo jo valdytojas. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad gavęs pranešimą iš ieškovės, kokiais nors būdais būtų bandęs susisiekti su automobilio savininku R. Ž., jo ieškojęs ir ieškojęs galimybių sumažinti automobilio saugojimo išlaidas. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo abu atsakovai, todėl tikėtina, kad atsakovai yra pažįstami ir V. Š. tikėtinai galėjo bandyti susiekti su R. Ž.. Taip pat teismui nepateikta duomenų, kad V. Š. būtų kreipęsis į PK ir siekęs išsiaiškinti, ar jam būtų įmanoma atsiimti saugomą automobilį, kaip jis galėtų įtakoti jo saugojimo išlaidų sumažinimą. Taigi atsakovas pasirinko pasyvaus stebėtojo poziciją, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant sumažinti (nebedidinti) automobilio saugojimo išlaidas, nors šias išlaidas ir jo neteisėtus veiksmus (vairavimą esant neblaiviam) sieja priežastinis ryšys.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad automobilio savininkas R. Ž. ir valdytojas V. Š. yra solidariai atsakingi už išlaidas, atsiradusias dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo.
Dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžio
12. Pagal UAB „Automagija“ ir PK 2014 m. spalio 8 d. sudarytos sutarties 4.1. punktą, paslaugos teikėjas turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti: už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 280 Lt (81,09 Eur) ir 58,80 Lt (17,03 Eur) PVM (iš viso – 98,12 Eur), už saugojimą – 16,53 Lt (4,79 Eur) ir 3,47 Lt (1,00 Eur) PVM ( iš viso – 5,79 Eur) už kiekvieną parą. Sutarties 4.2. punkte nustatyti įkainiai, taikomi paslaugos gavėjui, t. y. PK. Pagal Sutarties 4.2.1., 4.2.2. punktus, už transporto priemonės nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) paslaugos teikėja PK gali reikalauti atlyginti 50 Lt (14,48 Eur) ir 10,50 Lt (3,04 Eur) PVM (iš viso – 17,52 Eur, o už saugojimą – 0,83 Lt (0,24 Eur) ir 0,17 Lt (0,05 Eur) PVM (iš viso – 0,29 Eur) už kiekvieną parą.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
14. Atsakovas V. Š. nesutinka su nustatytais transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo įkainiais, teigdamas, jog paprastam fiziniam asmeniui nustatant 20 kartų didesnius įkainius nei PK yra sudaroma nesąžininga disproporcija. Su tokia atsakovo pozicija teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad PK vykdo viešosios tvarkos palaikymo, saugumo keliuose užtikrinimo funkcijas, kurių atlikimui reikalinga nušalinti neblaivius vairuotojus nuo transporto priemonių vairavimo ir užtikrinti tokių transporto priemonių tinkamą nugabenimą, saugojimą. Tačiau dėl tokių transporto priemonių priverstinio nugabenimo ir saugojimo yra kalti fiziniai asmenys, jas vairavę, ir savininkai, perdavę jas vairuoti neblaiviems asmenims. PK, vykdydama pavestas viešąsias funkcijas, neturi atsakyti už kitų asmenų kaltus veiksmus, todėl, teismo įsitikinimu, Sutartyje nustatytų įkainių didelis skirtumas yra pateisinamas ir negali būti vertinamas kaip nesąžiningas, priešingai nei teigia atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ne dėl PK teisėtų veiksmų, kilo automobilio saugojimo išlaidos, todėl būtent automobilio savininkui ir valdytojui kyla solidarioji prievolė jas atlyginti.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis 2015 m. gegužės 27 d. pagal PK pareigūnų pareikalavimą buvo nuvežtas saugoti į UAB „Automagija“ aikštelę. Ieškovė už automobilio transportavimą prašo priteisti 98,12 Eur, o už kiekvieną saugojimo parą – po 5,79 Eur, kadangi tokie įkainiai buvo nustatyti PK ir UAB „Automagija“ sudaryta sutartimi. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo įkainis, skaičiuojant po 5,79 Eur už parą, yra neprotingas, neteisingas ir neatitinkantis Šiaulių mieste teikiamų analogiškų paslaugų kainų. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismai yra pripažinę protingais ir pagrįstais įvairaus dydžio įkainius, pvz. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020, 2021 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-137-357/2021 pagrįstu yra pripažinęs 7 Eur įkainį už saugojimo parą. Sprendžiant dėl nustatytų įkainių dydžio pagrįstumo įvertintina ir tai, kad Sutartimi paslaugos teikėjas įsipareigojo transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikti 24 valandas per parą, į įvykio vietą atvykti ne vėliau nei per 60 minučių, 24 valandas per parą užtikrinti transporto priemonių ir jose esančių daiktų grąžinimą pagal išduotus leidimus, kas taip pat įtakojo numatytus teikiamų paslaugų įkainius. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio priverstinio nuvežimo įkainis (98,12 Eur) ir saugojimo įkainis (5,79 Eur už parą) nėra neatitinkantis rinkos kainų, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skaičiuoti mažesnius įkainius nėra pagrindo.
16. Ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti išlaidas, patirtas dėl automobilio saugojimo 578 paras, t. y. nuo pirmojo pranešimo atsakovams išsiuntimo dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki ieškinio parengimo dienos 2022 m. kovo 21 d. ir teigia, kad šias išlaidas sudaro 3 444,74 Eur (98,12 Eur + 578 x 5,79 Eur).
17. Atsakovas V. Š. nesutiko su ieškovės iš jo prašoma priteisti skola, jos dydžiu, nurodydamas, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, nors automobilį saugojo nuo 2015 m. gegužės 27 d., atsakovams pranešimus išsiuntė tik 2020 m. liepos 17 d. Mano, kad ieškovė nesiėmė pakankamai priemonių, jog automobilio saugojimo išlaidos nedidėtų. Taip pat nurodo, kad ieškovė pagal Sutarties 4.4. punktą privalėjo praėjus 6 mėnesiams nuo automobilio saugojimo pradžios kreiptis į PK dėl reikalingumo toliau saugoti automobilį, tačiau to nepadarė. Teigia, kad automobilis buvo saugomas kur kas ilgiau nei 6 mėnesius, todėl išlaidos už jo saugojimą yra ieškovės atsakomybė.
18. Pagal PK ir UAB „Automagija“ 2014 m. spalio 8 d. sutarties 4.4 punktą, jei transporto priemonė saugoma ilgiau nei 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Gavęs informaciją iš paslaugos gavėjo apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, paslaugos teikėjas turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ar pradinė kreditorė UAB „Automagija“ būtų pasinaudojusios šia teise, kreipęsi į PK dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti automobilį pateikimo, po 6 mėnesių nuo automobilio saugojimo pradžios būtų ėmęsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti. Nei UAB „Automagija“, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų siekiant informuoti automobilio savininką ir valdytoją apie saugomą automobilį ir jo saugojimo įkainius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neprašo už automobilio saugojimą iš atsakovų priteisti išlaidas, susidariusias nuo jo saugojimo pradžios iki pranešimų atsakovams išsiuntimo dienos, skolą skaičiuoja tik nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo skolininkams dienos. Be to, kad pagal Sutartį ieškovė turėjo teisę, bet ne pareigą praėjus 6 mėnesiams nuo automobilio saugojimo pradžios kreiptis į PK. Atsižvelgiant į tai, teismas negali sutikti su atsakovo V. Š. argumentu, kad ieškovė turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo tik už automobilio saugojimą 6 mėnesius.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad saugotojas savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, 30 punktas).
20. Kaip jau minėta, ieškovė iš atsakovų prašo priteisti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas už 578 dienas, kurios sudaro 3 444,74 Eur. Teismo įsitikinimu, nors ši suma apskaičiuota tik už laikotarpį nuo pranešimų atsakovams išsiuntimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, šis laikotarpis yra labai ilgas, todėl turi būti vertinamas ir šios sumos pagrįstumas bei proporcingumas.
21. Vadovaujantis CK 38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena prievolės šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).
22. Šiuo atveju ieškovė nevykdė bendradarbiavimo su atsakovais, kooperavimosi pareigos, ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti išlaidų už automobilio saugojimą didėjimą. Išsiuntusi atsakovams pranešimus apie automobilio saugojimą ir reikalavimą atlyginti susidariusias išlaidas, tačiau negavusi jokio atsakymo, ieškovė vis tiek delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, toliau nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, dėl ko ji kiekvieną dieną augo. Pirmąjį pranešimą atsakovams ieškovė išsiuntė 2020 m. liepos 17 d. Negavusi jokio atsakymo, antrąjį pranešimą ieškovė atsakovams išsiuntė tik praėjus daugiau nei 6 mėnesiams, t. y. 2021 m. vasario 1 d. Atsakovams ir toliau nereaguojant į pranešimus, ieškovė toliau vykdė automobilio pasaugos funkcijas, didindama jo saugojimo išlaidas, ir į teismą ieškiniu kreipėsi tik 2022 m. kovo 21 d., t. y. praėjus 20 mėnesių nuo pirmojo pranešimo atsakovams išsiuntimo dienos. Toks ieškovės delsimas negali būti pateisinamas ir teismas jį vertina kaip kryptingą siekį padidinti automobilio saugojimo išlaidas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų.
23. Kaip jau minėta sprendimo 13 punkte, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant atlyginimo už automobilio saugojimą dydžio pagrįstumą, yra būtina įvertinti, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta. Nors teismas sutinka, kad atsakovai taip pat nebuvo pakankamai rūpestingi, tačiau jiems kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos.
24. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad automobilio saugojimo išlaidų suma yra mažintina ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos jo saugojimo išlaidos už 180 dienų, t. y. 1 042,20 Eur (5,79 Eur x 180). Iš viso iš atsakovų ieškovei solidariai priteistina 1 140,32 Eur suma (98,12 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą ir 1 042,20 Eur už jo saugojimą). Teismo įsitikinimu, toks automobilio saugojimo išlaidų dydis būtų protingas ir teisingas pagal šios bylos aplinkybes.
25. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. kovo 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
27. Ieškovė byloje patyrė 1 226,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėjo 77 Eur žyminį mokestį bei 1 149,50 Eur už suteiktą advokato pagalbą. Tenkinus 33 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos 404,75 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas V. Š. byloje už advokato suteiktą pagalbą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus 67 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovui V. Š. iš ieškovės priteistinos 335 Eur bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai paskirstytinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias šioje byloje sudaro 40,32 Eur, t. y. iš ieškovės priteistina 27,01 Eur, o iš atsakovų lygiomis dalimis 13,31 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, asmens kodas 245195140, solidariai iš atsakovų R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 140,32 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimties eurų 32 ct) automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 404,75 Eur (keturių šimtų keturių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“, asmens kodas 245195140, atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 335,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“, asmens kodas 245195140, 27,01 Eur (dvidešimt septynių eurų 01 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, o iš atsakovų R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 13,31 Eur (trylikos eurų 31 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.
Teisėja Vilma Šiukštienė