Civilinė byla Nr. e2A-615-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00382-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.13
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1702-260/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MBS Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno vandenys“ dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos, atlyginimo dydžio nustatymo ir atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,MBS Baltic“ 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. nustatyti, kad su ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusios išlaidos už vieną mėnesį yra:
1.1.1. vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 174,25 Eur;
1.1.2. vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 133,71 Eur;
1.1.3. vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 15,54 Eur;
1.1.4. 82,3 / 100 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 145 Eur;
1.1.5. 18,36 / 100 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 19,50 Eur;
1.2. priteisti iš atsakovės UAB ,,Kauno vandenys“ 59 851,63 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė nuo 2009 m. liepos 30 d. neatlygintinai naudojasi ieškovei priklausančiais inžinerinės infrastruktūros objektais, t. y. vandentiekio ir nuotekų tinklais, kuriais tiekia vandenį ir šalina nuotekas vartotojams kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gauna iš to finansinę naudą. Pasak ieškovės, atsakovė infrastruktūra naudojasi neatlygintinai ir nesutinka nei sudaryti nuomos sutarties, nei sumokėti atlyginimo už visą naudojimosi tinklais laikotarpį. Dėl to prašo nustatyti atlyginimo už naudojimąsi tinklais dydį ir, vadovaujantis nustatytais dydžiais, priteisti šį atlyginimą iš atsakovės.
3. Ieškovės teigimu, su infrastruktūros naudojimu (eksploatavimu) susijusios išlaidos už vieną mėnesį turėtų būti apskaičiuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, nustatytu būdu, t. y. infrastruktūros vertę nustačius pagal Registrų centro nustatytas vertes ir atsižvelgiant į ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais), 26 priedas. Kadangi vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) galiojimo (tarnavimo) normatyvai yra 50 metų (arba 600 mėnesių), vieno mėnesio nuomos kaina paskaičiuotina infrastruktūros vertę dalinant iš 600.
4. Pripažinus, kad: (1) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėnesio nuomos kaina yra 174,25 Eur (104 553 Eur / 600 mėn.), ieškovė prašo už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 1 d. priteisti iš atsakovės 22 826,75 Eur (174,25 Eur x 131 mėn.); (2) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėnesio nuomos kaina yra 133,71 Eur (80 225 Eur / 600 mėn.), prašo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2020 m. liepos 1 d. priteisti 13 905,84 Eur (133,71 Eur x 104 mėn.); (3) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėnesio nuomos kaina yra 15,54 Eur (9 326 Eur / 600 mėn.), prašo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. liepos 1 d. priteisti 1 569,54 Eur (15,54 Eur x 101 mėn.); (4) 82,3 / 100 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėnesio nuomos kaina yra 145 Eur (87 000 Eur / 600 mėn.), prašo už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 1 d. priteisti 18 995 Eur (145 Eur x 131 mėn.); (5) 18,36 / 100 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėnesio nuomos kaina yra 19,50 Eur (11 698,26 Eur / 600 mėn.), prašo už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 1 d. priteisti 2 554,50 Eur (19,50 Eur x 131 mėn.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės UAB ,,MBS Baltic“ ieškinį patenkino iš dalies:
5.1. pripažino, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“, naudojančios ieškovei UAB „MBS Baltic“ nuosavybės teise priklausančius visus ieškinyje nurodytus vandentiekio ir nuotekų tinklus, naudojimosi teisė yra atlygintinė;
5.2. nustatė, kad atlyginimas, mokamas už vieną mėnesį už atskirus objektus yra: 1) už vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą – 174,25 Eur; 2) už vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą –133,71 Eur; 3) už vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą – 15,54 Eur; 4) už 823 / 1 000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą – 145 Eur; 5) už 1 836 / 10 000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą – 19,50 Eur; 6) už visus naudojamus tinklus 488 Eur atlyginimas mokamas nuo 2020 m. liepos 16 d. iki tinklų išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo.
5.3. priteisė ieškovei UAB ,,MBS Baltic“ iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ už vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. liepos 1 d. 292,80 Eur atlyginimo skolą ir 289 Eur bylinėjimosi išlaidas;
5.4. kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškinys negali būti tenkinamas vien tuo pagrindu, jog jis yra pareikštas netinkamos ieškovės. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (toliau – ir GVTNTĮ) dėl infrastruktūrų naudojimosi tvarkos į teismą gali kreiptis tik savivaldybė ar atitinkama jos įgaliota institucija. Teisė reikalauti nustatyti atlygintines inžinerinių tinklų naudojimo sąlygas yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje bei kituose teisės aktuose, todėl, pasak teismo, ieškovės reikalavimo pagrįstumas vertintinas ne tik pagal GVTNTĮ 16 straipsnį, bet ir pagal nurodytas teisės nuostatas, kuriose draudimo kreiptis į teismą, siekiant apginti turimas nuosavybės teises, nėra.
7. Teismas pažymėjo, kad būtina įvertinti ir tai, jog atsakovė nėra patvirtinta kaip viešojo geriamojo vandens tiekėja teritorijoje, kurioje yra ieškovės infrastruktūra. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė nurodė, kad atsakovė nepateikė savivaldybei duomenų ir išvados, ar atitinkami vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, todėl savivaldybė šiuo metu net neturi galimybės inicijuoti tinklų perdavimo klausimo, kaip tą numato GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatos.
8. Teismas sprendė, kad atsakovės naudojimasis ieškovei priklausančia infrastruktūra yra atlygintinas. Nors atsakovė, bylos duomenimis, dar nėra parengusi išvados dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išpirkimo iš ieškovės ir nepateikusi tokios išvados Kauno rajono savivaldybei, prašydama inicijuoti įvardytų infrastruktūros objektų išpirkimo procedūrą, t. y. nėra įgyvendinusi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (nuo 2015 m. kovo 18 d. galiojanti redakcija), 13 ir 14 punktų, visgi nėra ginčo dėl tokios aplinkybės, kad ji ginčo objektais faktiškai naudojasi. Tai lėmė teismo išvadą, kad už naudojimąsi ieškovei priklausančiais tinklais ši pagrįstai iš atsakovės reikalauja atlyginimo (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.37 straipsnis).
9. Spręsdamas dėl naudojimosi infrastruktūra kainos nustatymo, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad toks atlyginimas nustatytinas atsižvelgiant į infrastruktūros vertę, nurodytą VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje, dalinant ją iš 600 mėnesių, atsižvelgiant į ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais), 26 priedas. Jame yra nustatyta, kad vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) galiojimo (tarnavimo) normatyvas yra 50 metų (arba 600 mėnesių).
10. Teismo vertinimu, atlyginimas, mokamas už vieną mėnesį už atskirus naudojamus objektus, yra: 1) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), –174,25 Eur (104 553 Eur / 600 mėn.); 2) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), – 133,71 Eur (80 225 Eur / 600 mėn.); 3) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), – 15,54 Eur (9 326 Eur / 600 mėn.); 4) 823 / 1 000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), – 145 Eur (87 000 Eur / 600 mėn.); 5) 1 836 / 10 000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), – 19,50 Eur (11 698,26 Eur / 600 mėn.), o už visą infrastruktūrą – 488 Eur.
11. Teismas nurodė, kad 488 Eur dydžio atlyginimą atsakovė privalo mokėti kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki ieškovės nurodytos infrastruktūros išpirkimo iš ieškovės arba kitokio jos naudojimo būdo nustatymo.
12. Ieškinio reikalavimą dėl 59 851,63 Eur atlyginimo skolos už naudojimąsi infrastruktūra laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2020 m. liepos 1 d. priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 292,80 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (už 18 dienų). Tokią savo poziciją teismas grindė nustatyta aplinkybe, kad atsakovė ieškovės inžineriniais tinklais naudojosi iki 2020 m. liepos 1 d., tačiau iki 2020 m. birželio 12 d. ieškovė nereikalavo už tai atlyginimo. Užmokesčio už naudojimąsi infrastruktūra ieškovė pareikalavo tik 2020 m. birželio 12 d. raštu, todėl, teismo vertinimu, ieškovei priteistinas atlyginimas nuo 2020 m. birželio 13 d..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB ,,Kauno vandenys“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai suabsoliutino Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37 straipsnio 1 dalies normas, neteisingai aiškino GVTNTĮ normas. Ieškovės nuosavybės teisė nėra absoliuti, kadangi turtas negali būti naudojamas taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala, pažeidžiami įstatymai ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia atsakovės sąskaita padengti savo verslo nuostolius.
13.2. Ieškovė savo lėšomis pastatė ginčo tinklus siekdama komercinių tikslų, t. y. padidinti sukurto nekilnojamojo turto vertę ir gauti pajamas už šio nekilnojamojo turto pardavimą su juose esančia inžinerinių tinklų infrastruktūra. Jei ieškovė ginčo teritorijoje nebūtų įrengusi inžinerinių tinklų, jos poreikių įgyvendinančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų atsakovė ginčo teritorijoje nebūtų teikusi. Ieškovė turėjo visišką laisvę pasirinkti ne komunalinę, o vietinę apsirūpinimo geriamuoju vandeniu / nuotekų šalinimu sistemą, įsirengiant individualius geriamojo vandens gręžinius, nuotekų valymo įrenginius ir pan.
13.3. Ginčo tinklai niekada nebuvo perduoti atsakovei naudotis de jure (teisiškai, pagal įstatymą), todėl atsakovė jokios ekonominės naudos iš naudojimosi jais negauna. Geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo kainoje, nustatomoje vartotojams ir teikiamoje tvirtinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, įtraukiama tik tos geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūros, kurios yra įtrauktos į atsakovės balansą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 03E-226 „Dėl UAB „Kauno vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo“ yra numatyta, kad į viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teikiamų paslaugų kainą patenka tokie dedamieji kaip: geriamojo vandens ruošimas, valymas, nuotekų surinkimas, valymas ir kt. Tačiau į šią kainą nepatenka turto balanse nesančio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. Taigi, ekonominę naudą atsakovė gauna tik iš geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, bet ne iš ieškovei priklausančių infrastruktūros tinklų naudojimo.
13.4. Teritorija, kurioje yra pastatyti ginčo tinklai, nepatenka į atsakovei priskirtą viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Todėl atsakovė neturi pareigos nei perimti ieškovei nuosavybės teise priklausančių tinklų, nei mokėti atlyginimą už naudojimąsi jais.
13.5. Sprendžiant dėl atlygintinės naudojimosi ginčo tinklais tvarkos, turėjo būti vadovaujamasi ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertintas komercinis inžinerinių tinklų sukūrimo pobūdis bei tai, ar ieškovė, reikšdama ieškinį, nesiekia antrą kartą gauti pelno už tą patį objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).
13.6. Ieškovės atstovas 2020 m. gruodžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo infrastruktūra buvo įrengta ieškovei vystant gyvenamųjų namų projektą ,,duomenys neskelbtini“, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas nenustatė, kokia statybos kaštų dalis, ieškovei pardavus nekilnojamąjį turtą su įrengtais inžineriniais tinklais, jai buvo atlyginta. Ieškovė tokių įrodymų net neteikė, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
13.7. Atlyginimo dydis buvo apskaičiuotas remiantis ginčui neaktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, pateiktais išaiškinimais. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atlygintina naudojimosi inžineriniais tinklais kaina net nebuvo skaičiuota.
14. Ieškovė UAB ,,MBS Baltic“ atsiliepime į atsakovės UAB ,,Kauno vandenys“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
14.1. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad jai nekyla pareiga mokėti už inžinerinės infrastruktūros naudojimą, nepagrįsti. Kvartalų vystymo procesas bei naujų gyvenamųjų namų statyba neturėtų būti laikoma tik kaip veikla išimtinai tenkinanti ieškovės kaip verslininkės interesus. Daugėjant gyventojų, kvartalų vystymas patenka ir į viešojo intereso sudėtį, t. y. gyventojai yra suinteresuoti apsigyventi naujose teritorijose, kuriose privalo būti įrengta infrastruktūra. Atsakovei kaip viešajam juridiniam asmeniui tenka pareiga aprūpinti kuo daugiau gyventojų tinkamos kokybės vandeniu bei teikti nuotekų valymo paslaugas, ši pareiga negali būti neatlygintinai perkelta ieškovei.
14.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių infrastruktūros statybos kaštus, iš kurių būtų galima nustatyti, ar tokios išlaidos ieškovei nebuvo kompensuotos. Ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui infrastruktūros statybos dokumentus, kurie patvirtina, kad tinklų įrengimo išlaidos sudaro 685 504,02 Eur.
14.3. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė negauna ekonominės naudos už naudojimąsi inžineriniais tinklais, kadangi šis turtas nepatenka į atsakovės turto balansą. Nepaisant to, kad atsakovė vartotojams neįtraukia atskirų kainos elementų, susijusių su inžinerinės infrastruktūros išlaikymu, tačiau atsakovė, nieko neinvestavusi į infrastruktūros statybą, faktiškai naudojasi infrastruktūra tam, kad gautų pajamas iš geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo. Jeigu infrastruktūra nebūtų pastatyta, atsakovė vandens ir paslaugų netiektų ir pajamų negautų.
14.4. Ginčo teritorija – ,,(duomenys neskelbtini)“, yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija. Pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 1 dalį į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija tuo atveju, jei geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje. Atsakovė ginčo teritorijoje aprūpina geriamuoju vandeniu 194 asmenis. Šį faktą patvirtina teismui pateikta seniūnijos pažyma apie tai, kad kvartale gyvenamąją vietą yra deklaravę 194 asmenys.
14.5. Apeliaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse išaiškinimai pateikti kitokių nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, todėl jie nėra aktualūs ar taikytini nagrinėjant šalių ginčą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės atlyginimo už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastuktūra
15. Apeliantė UAB ,,Kauno vandenys“ skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta jos pareiga mokėti ieškovei UAB ,,MBS Baltic“ teismo nustatyto dydžio atlyginimą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais vandentiekio ir nuotekų valymo tinklais. Kadangi apeliacinių skundų dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimas priteisti atlyginimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2020 m. birželio 12 d. buvo atmestas, nebuvo paduota, šios sprendimo dalies teisėtumas bei pagrįstumas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, apeliacine tvarka nėra tikrinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).
16. Apeliantė savo apeliaciniame skunde kelia netinkamo teismų precedentų aiškinimo ir taikymo klausimą, įvardijusi kasacinio teismų priimtas nutartis (precedentus), į kuriose pateiktus išaiškinimus, jos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjęs atsižvelgti, bet neatsižvelgė, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą kritikuoja apeliantės poziciją, tvirtindama, kad nurodyti teisminės praktikos pavyzdžiai nagrinėjamai bylai neaktualūs. Todėl teisėjų kolegijai kyla poreikis pasisakyti dėl precedentų aiškinimo ir jų taikymo doktrinos.
17. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teigiama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Visgi teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti, teismų precedentais remtis reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
18. Lietuvos Aukščiausias Teismas, plėtodamas precedentų taikymo aiškinimą, savo nutartyse taip pat yra nurodęs, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o toje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).
19. Toks ginčas, koks yra kilęs tarp nagrinėjamos bylos šalių, teismų praktikoje iš tiesų nėra naujas. Kasacinis teismas ne kartą jau yra sprendęs klausimus dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo tvarkos nustatymo, su jų naudojimu susijusių savivaldybės, vandens tiekėjo bei trečiųjų asmenų, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų savininkų, teisių bei pareigų, jų tarpusavio santykių sureguliavimo ir yra suformulavęs praktiką šiais klausimais.
20. Šio konkretaus ginčo atveju taikytini analogiškų, kaip ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, aplinkybių kontekste kasacinio teismo pateikti išaiškinimai, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Vandentiekio ar nuotekų tinklo prijungimo techninių sąlygų išdavimas turi būti vertinamas kaip įrodymas, kad infrastruktūros savininkas išreiškė iniciatyvą prijungti statomus tinklus prie vandens tiekėjo infrastruktūros bei atitinkamas vandens tiekėjo sutikimas, o tuo pačiu ir įrodymas, paneigiantis savavališką vandens tiekimo tinklų naudojimą. Kadangi dėl savo turinio techninio pobūdžio vandentiekio ar nuotekų tinklo prijungimo techninės sąlygos neparodo, kokios rūšies teisiniai santykiai dėl abonento įrengtos infrastruktūros naudojimo susiklosto tarp tiekėjo ir abonento, techninių sąlygų išdavimo faktas per se (pats savaime) negali būti vertinamas kaip patvirtinantis susitarimą dėl neatlygintinio infrastruktūros naudojimo. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad vien abonento tinklų prijungimo faktas ar techninių sąlygų gavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tiekėjas turi teisę naudotis abonento infrastuktūra neatlygintinai. Todėl teismas turi tirti, ar tiekėjas su abonentu susitarė dėl infrastuktūros naudojimo tvarkos ir koks to susitarimo turinys. Teismui nenustačius šalių susitarimo fakto ar turinio, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos nustatymo, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir kitais civilinių santykių reglamentavimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).
21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei priklausantys trys savarankiški vandentiekio tinklai skirtingu metu buvo prijungti prie apeliantės vandens tiekimo sistemos, t. y.: objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaiga – 2010 metai, buvo prijungtas 2011 m. lapkričio 14 d.; objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaiga – 2011 metai, prijungtas 2011 m. spalio 28 d.; objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaiga – 2008 metai, prijungtas 2009 m. liepos 30 d. Taip pat prie apeliantės nuotekų šalinimo sistemos buvo prijungti ir du savarankiški nuotekų šalinimo tinklai: objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaiga – 2008 metai, prijungtas 2009 m. liepos 30 d.; objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga – 2008 metai, prijungtas 2009 m. liepos 30 d.
22. Apeliantė neginčija ir tokių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai nurodytais laikotarpiais buvo apeliantės naudojami ir jais tiekiamas geriamas vanduo bei tiekiamos nuotekų šalinimo paslaugos projekto ,,(duomenys neskelbtini)“ gyventojams. Savo atsiliepimo į ieškinį 11 punkte apeliantė yra patvirtinusi, kad pastatyti ginčo inžineriniai tinklai ieškovės prašymu buvo prijungti prie apeliantės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Be to, byloje esantis šalių susirašinėjimas leidžia įsitikinti, kad nors šalys ir derėjosi dėl šių tinklų naudojimosi sąlygų, tačiau susitarimas visgi nebuvo pasiektas. Taigi, vien abonentų tinklų prijungimo faktas, šalims nesudarius sutarties bei kitaip nesutarus dėl atlyginimo už infrastruktūros tinklų naudojimą, atsižvelgiant į analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose pateiktą kasacinio teismo teisės aiškinimą, nėra savaime pakankamas pagrindas pripažinti, kad vandens tiekėja (t. y. apeliantė) turi teisę naudotis abonento infrastuktūra neatlygintinai. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo tinklai apeliantei nebuvo perduoti / jos perimti ir todėl jai apskritai nekyla pareiga mokėti atlyginimo, bei argumentai, jog vien prijungimo prie jai priklausančios sistemos faktas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl naudojimosi (ne)atlygintinumo, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.
23. Pagrindo kitokiai išvadai nesudaro ir apeliantės skundo argumentai, kad ji negauna jokios turtinės naudos dėl naudojimosi ginčo infrastuktūra. Apeliantė UAB ,,Kauno vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir įgijusi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą, teikti nuotekų tvarkymo paslaugą bei sudaryti tinklų eksploatacijos sutartis. Ji yra didžiausia vidurio Lietuvos vandentvarkos bendrovė, valdanti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei teikianti viešąją vandens tiekimo paslaugą daugiau nei beveik 200 tūkstančių klientų Kauno miesto ir rajono savivaldybėse (https://www.kaunovandenys.lt/apie/SitePages/Pagrindinis.aspx; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Neabejotina, kad ginčo infrastruktūros įrengimas padeda apeliantei vykdyti jai priskirtą viešąją paslaugą. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad faktinis ginčo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).
24. Taip pat visuotinai žinoma ir aplinkybė, kad apeliantė už suteiktas paslaugas iš vartotojų, savo klientų, gauna teisės aktuose nustatyto dydžio mokestį, todėl teigti, jog ji negauna jokios naudos, taip pat nėra pagrindo. Pati apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ginčo infrastuktūros įrengimu ieškovė buvo suinteresuota, kadangi, ją pastačius, buvo užtikrintas ieškovės plėtojamame gyvenamųjų namų statybos projekte ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą įsigijusių asmenų aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir nuotekų valymu. Akivaizdu, kad vartotojai už suteiktas jiems geriamojo vandens ir nuotekų valymo paslaugas moka apeliantei įstatyme nustatyto dydžio mokestį. Priešingų įrodymų, t. y. kad šios paslaugos apeliantės klientams yra teikiamos neatlygintinai, į bylą nebuvo pateikta. Tuo atveju, jei ieškovė nebūtų pastačiusi įrenginių, apeliantė atitinkamų paslaugų tam kvartalui ir jo gyventojam nebūtų suteikusi, t. y. nebūtų gavusi užmokesčio už tai.
25. Kaip minėta pirmiau, ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškė reikalavimus dėl atlyginimo dydžio nustatymo už naudojimąsi laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2011 metų jos pastatytais ir nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. prie apeliantės sistemos prijungtais inžineriniais tinklais, bei šio atlyginimo priteisimo nuo tinklų naudojimo dienos iki 2020 m. liepos 1 d. Skundžiamu teismo sprendimu konkretaus dydžio atlyginimas priteistas už naudojimąsi infrastruktūra laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. liepos 1 d., taip pat nustatyta, kokio dydžio atlyginimą ieškovei apeliantė turi kas mėnesį mokėti nuo ieškinio priėmimo dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki infrastruktūros išpirkimo arba kitokio jos naudojimo būdo nustatymo.
26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pagal ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus viešosios paslaugos tiekėjui pareiga mokėti atlyginimą už naudojimąsi privataus asmens infrastuktūra atsiranda tik tuomet, jei ta infrastuktūra patenka į nustatytą viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Ginčo laikotarpiu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (GVTNTĮ) nuostatos dėl teritorijos pripažinimo viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija kito.
27. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, galiojusio nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 13 straipsnį, viešojo vandens tiekimo teritorijos yra nustatomos šio įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka rengiamuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose. Šias teritorijas sudaro gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai siekiant, kad ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos šios gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai: 1) kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų; 2) kuriuose yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) kuriuose gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių neturi galimybės būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą.
28. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje GVTNTĮ redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. birželio 1 d., reikalavimai teritorijos pripažinimui viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai buvo išdėstyti 12 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje buvo nurodyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), kurioje: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų.
29. Tuo tarpu 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje GVTNTĮ redakcijoje, 12 straipsnio 4 dalis buvo išdėstyta taip, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų.
30. Taigi, pagal iki 2016 m. birželio 1 d. galiojusią GVTNTĮ redakciją tik esant visoms trims sąlygoms teritorija galėjo būti pripažinta patenkančia į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, o po 2016 m. birželio 1 d. pakako bent vienos iš šių sąlygų identifikavimo. Be to, pagal nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusią GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies redakciją turėjo būti nustatomas ne teritorijoje gyvenusių, o joje deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičius.
31. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo tik vienos iš aptartų sąlygų buvimą, t. y. asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą teritorijoje, kuri jai priklausančiais inžineriniais tinklais aprūpinama geriamuoju vandeniu ir nuotekų valymo paslaugomis, skaičių. Kitų sąlygų buvimas nebuvo įrodinėjamas. Atitinkamai, nenustačius šių sąlygų visumos, nėra ir duomenų nuspręsti, ar apeliantei iki 2016 m. birželio 1 d. buvo kilusi pareiga mokėti atlyginimą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atlyginimo ieškovei už ankstesnį laikotarpį net ir nepriteisė, o ši teismo sprendimo dalis, kaip minėta, nėra kvestionuojama. Vadinasi, iki pasikeitusio teisinio reglamentavimo buvę nustatyti kriterijai nepaneigia skundžiamoje teismo sprendimo dalyje padarytos išvados, kad ginčo infrastruktūra apeliantė naudojasi viešojo vandens tiekimo paslaugoms suteikti.
32. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, į bylą pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. spalio 1 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę 194 asmenys, iš jų 61 nepilnamečiai, sudaro pagrindą spręsti, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. ginčo teritorija pateko į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Kitokių įrodymų, t. y. kad su gyvenamąją vietą nurodytoje teritorijoje deklaravusiais asmenimis nebuvo sudarytos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutartys, kad jie naudojosi individualiais, asmeninėmis lėšomis įrengtais atitinkamos infrastuktūros įrenginiais, į bylą nebuvo pateikta. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad aplinkybės, susijusios su ginčo teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičiumi, pakanka tam, jog ta konkreti teritorijai būtų pripažinta patenkančia į viešojo vandens tiekimo teritoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017).
33. Taigi, pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantei visgi kilo pareiga mokėti ieškovei atlyginimą už naudojimąsi jos vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais, paneigiančių duomenų ar įrodymų byloje nėra.
Dėl atlyginimo dydžio ir jo apskaičiavimo kriterijų
34. Kitokio skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo bei jo teisingumo vertinimo taip pat nesuponuoja ir apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad visų teisingo atlyginimo nustatymui aktualių faktinių aplinkybių neištyrimas bei neįvertinimas šiuo konkrečiu atveju lėmė neteisingo atlyginimo dydžio už naudojimąsi infrastruktūra nustatymą.
35. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės pozicija, kad jos apeliaciniame skunde išvardintose kasacinio teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-135/2012, Nr. 3K-3-224/2014, 3K-3-219-313/2015, 3K-3-107-695/2016, atitinkamai, 2012 m. balandžio 10 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2016 m. vasario 17 d. priimtose nutartyse yra ir nagrinėjamai bylai aktualių išaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tose bylose, be kita ko, nurodė, kad klausimas dėl kitiems asmenims priklausančių tinklų naudojimo ar perėmimo savivaldybės nuosavybėn turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į privačios nuosavybės teisės apsaugos reikalavimus. Privatus asmuo, įrengdamas geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri įgauna viešąjį pobūdį, prisideda prie savivaldybės funkcijos užtikrinti viešojo vandens tiekimą vykdymo, todėl pripažintina, kad savivaldybės kontroliuojamas viešųjų paslaugų tiekėjas, neatlygintinai naudodamas tokią infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje, nepagrįstai praturtėtų inžinerinių tinklų statytojo sąskaita. Sprendžiant teisingo atlyginimo už naudojimąsi privačiam asmeniui priklausančiais inžineriniais tinklais viešajai paslaugai teikti ar tinklų išpirkimo klausimus, būtina atsižvelgti ir į tokias aplinkybes, kad privatus asmuo, pastatydamas ginčo infrastuktūrą, siekė turtinės naudos – brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą. Komercinis inžinerinių tinklų įrengimo pobūdis turi būti įvertintas proporcingumo principo pagrindu kartu su visomis kitomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.
36. Minėtose kasacinio teismo bylose taip pat buvo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikšmingą funkciją įgavusių inžinerinių tinklų naudojimo šiai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo, būtina atrasti aptartų reikšmingų aplinkybių pusiausvyrą: viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifiką, infrastruktūrą sukūrusio asmens indėlį įgyvendinant šią viešųjų paslaugų tiekimo pareigą; kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) parduodant turtą, kuriam ta infrastruktūra ir buvo sukurta. Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir teisingai atlyginti už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą. Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikšti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlyginant. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti teisingą šių aplinkybių ir interesų balansą – savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas bei asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno.
37. Tačiau, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika nesuformuoja prielaidų vertinimui, kad ginčo infrastruktūrą apeliantė gali naudotis neatlygintinai, jeigu dėl to nesutinka jos savininkė. Tokią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija), kurio 16 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. spalio 26 d., skolų suvestines, iš kurių matyti, kad už ginčo inžinerinių tinklų įrengimą ji yra sumokėjusi 685 504,02 Eur (žr. ieškovės 2020 m. lapkričio 30 d. prašymo priedus). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašo duomenis, visų ginčo inžinerinių tinklų bendra vidutinė rinkos vertė yra 363 531 Eur (9 326 Eur + 80 225 Eur +104 553 Eur + 63 716 Eur+105 711 Eur), t. y. per pusę mažesnė nei investuotų į jų statybą ieškovės lėšų suma. Be to, byloje nustatyta, kad paslaugas ginčo tinklais apeliantė savo klientams teIkia ilgą laiką, t. y. nuo 2009 metų.
39. Tiesioginių įrodymų apie tai, kokią įtaką ieškovės pastatytame gyvenamųjų namų kvartale turto pardavimo kainai turėjo faktas, kad jame buvo įrengti inžineriniai tinklai, į bylą nebuvo pateikta. Teigdama, kad infrastruktūros kaina ieškovei buvo pilnai kompensuota parduodant turtą, apeliantė turėjo pateikti į bylą ir būtent tokią savo poziciją pagrindžiančius objektyvius įrodymus (atitinkamos srities specialistų atliktus palyginimus, sutartis, sudarytas su turto pirkėjais, kuriuose į kainą būtų įskaičiuota ir infrastruktūros vertės dalis ir pan.) arba prašyti teismo juos išreikalauti. Tačiau tokių aplinkybių įrodinėjimo svarbą pati apeliantė ėmė akcentuoti tik savo apeliaciniame skunde, t. y. tik priėmus jai nepalankų teismo sprendimą.
40. Kaip matyti iš 2020 m. spalio 26 d. vykusio teismo posėdžio, apeliantės atstovas prašė pirmosios instancijos teismą įpareigoti ieškovę pateikti inžinerinių tinklų statybos kaštus patvirtinančius įrodymus, o įrodymų, susijusių su ginčo turto vertės pokyčiais ar turto kvartalo gyventojams pardavimo kaina. išreikalauti iš ieškovės neprašė (2020 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:03:35). Teismui prašymą protokoline nutartimi patenkinus, ieškovė, kaip pirmiau minėta, tokius įrodymus į bylą pateikė (2020 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:17:05). Todėl iš bylos medžiagos neįmanoma objektyviai nustatyti, ar inžinerinių tinklų įrengimo kaštai, parduodant atskirus turtinius objektus, ieškovei buvo kompensuoti. Nesant jokių patikimų apeliantės teiginius galinčių pagrįsti įrodymų, dėl to nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Visgi nėra abejonių, kad ginčo infrastruktūra buvo sukurta siekiant komercinės naudos. Nauda iš šios infrastruktūros sukūrimo buvo gauta – turtas kvartalo gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, labiau tikėtina buvo parduotas brangiau, nei būtų parduotas be infrastruktūros.
41. Taigi, dalis ieškovės išlaidų, sukuriant infrastuktūrą, galėjo būti kompensuota didesne kaina pardavus nekilnojamą turtą, kurio eksploatavimui ir buvo pastatyti ginčo objektu tapę inžineriniai tinklai. Tačiau įrodymų, kad turto pirkėjai yra ieškovei kompensavę visas jos patirtas išlaidas ar kad ieškovei yra kompensuojami ginčo tinklų eksploatacijos bei jų priežiūros nuo 2009 metų kaštai, dėl ko nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas toks atlyginimo dydžio už naudojimąsi šiais tinklais skaičiavimo metodas, kokį taikė pirmosios instancijos teismas, taip pat nėra pateikta. Pažymėtina, kad pati apeliantė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovei, pastačiusiai ginčo tinklus, pagrįstai tenka ir jų eksploatavimo kaštai (žr., pavyzdžiui, atsiliepimo į ieškinį 13 punktą).
42. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokį patį metodą (ginčo tinklų vertę padalinant iš tinklų gyvavimo normatyvų, t. y. 50 metų arba 600 mėnesių) taikė ir panašią savo faktinėmis aplinkybėmis bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris, be kita ko, atsižvelgė ir į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus dėl būtinybės užtikrinti, kad nebūtų gauta dviguba nauda ar pelnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių civilinės bylos 2A-317/2014 duomenų matyti, kad tiek tos bylos ieškovės, tiek atsakovės teiktus kasacinius skundus, kurių iš viso buvo keturi, ir kuriuose buvo keliamas nustatyto teisingo atlyginimo skaičiavimo pagrįstumo klausimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015 m. sausio 29 d., 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. kovo 20 d. nutartimis atsisakė priimti.
43. Vien tokia aplinkybė, kad skundžiame teismo sprendime suklysta nurodant, kokio teismo ir kada priimtoje nutartyje pateikta skaičiavimo tvarka buvo vadovaujamasi, t. y. vietoje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-317/2014 ir joje priimto sprendimo nurodant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 3K-424/2014 bei joje priimtą 2014 m. spalio 7 d. nutartį, kurios nagrinėjimo dalyku nebuvo atlyginimo dydžio nustatymas ir jo skaičiavimo tvarka, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimo dalį naikinti ar keisti.
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apeliantės ieškovei mokėtino atlyginimo dydį ir nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
45. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, ji rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintos ieškovės išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
46. Ieškovė nurodė patyrusi 1 000 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, priteisia iš apeliantės visas dėl apeliacinio proceso ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,MBS Baltic“ (juridinio asmens kodas 301166661) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Jūratė Varanauskaitė