Administracinė byla Nr. eA-5317-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02604-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjui Giedriui Kašubai,

dalyvaujant pareiškėjui M. H.,

pareiškėjo atstovui Remigijui Volikui,

atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas M. H. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1089(01163) ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. H., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas ir iki 2018 m. sausio 6 d. galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2018 m. sausio 6 d., pareiškėjui buvo išduotas kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) dalyviui ir vadovui, ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nepagrįstai teigiama, kad Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje visą darbo dieną nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Pažymėjo, kad atsakovo išvadą paneigia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) informacinės sistemos duomenys apie priimtus ir atleistus darbuotojus. Paaiškino, jog Bendrovei reikėjo vertėjo, o jo paieškos užtruko, tuo metu pareiškėjas stengėsi kuo greičiau rasti darbuotoją ir jį įdarbinti. Darbo sutartis su nauju darbuotoju buvo sudaryta 2017 m. kovo 31 d., nors iki šio laikotarpio nei pareiškėjas, nei Bendrovė nebuvo informuoti, kad Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pažymėjo, kad Bendrovėje visą laiką buvo užimti visi etatai, tik vienas etatas buvo neužimtas dėl natūralios darbuotų kaitos. Nesutiko su Sprendimo išvada, kad pareiškėjas gaudamas 10 Eur atlyginimą neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Pareiškėjas banke „Citadele“ turi kelias sąskaitas, kuriose nuolat yra pakankamai lėšų. Be to, jis yra akcininkas ir gauna pajamų iš pelningos Bendrovės veiklos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamento išvada dėl pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos dar 2016 m. gruodžio 6 d. ir negrįžimo buvo paremta tik prielaidomis, o teiginiai apie negrįžimą į Lietuvą neturi pagrindo. Nesutiko su išvada, kad pareiškėjas su Lietuva neturi nei socialinių, nei šeimyninių ryšių. Nurodė, kad pareiškėją su Lietuva sieja socialiniai-ekonominiai ryšiai, čia jis praleidžia laisvalaikį. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrinimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodančius dokumentus. Departamentas iš esmės rėmėsi tik prielaidomis ir fragmentine informacija, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Sprendimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą (II t. b. l. 1–5) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas dar 2015 m. lapkričio 12 d. tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba) su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įvertinus pateiktus dokumentus, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2016 m. birželio 6 d., o, pareiškėjui pateikus naują pasą, 2016 m. birželio 7 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. sausio 6 d. Departamentas atlikęs patikrinimą iš VSDFV sistemos duomenų nustatė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovėje nebuvo įdarbintų trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Patikrinus duomenis apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudarė tik 10 Eur, kai tuo metu teikdamas prašymą pareiškėjas nurodė, jog jam yra mokamas minimalus darbo užmokestis. Įvertinus, kad pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro tik 10 Eur, buvo nuspręsta, jog pareiškėjas neturi pakankamai piniginių lėšų pragyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymėjo, kad priimant Sprendimą buvo vadovautasi VSDFV turima aktualia informacija, iš kurios nustatyta, jog Bendrovėje tikrinamu laikotarpiu nebuvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovas nurodė, jog Sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. nustačius, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvoje. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad pareiškėjo darbo užmokestis – 325 Eur/mėn., tačiau gavus leidimą laikinai gyventi, darbo užmokestis iš karto buvo sumažintas iki 10 Eur. Pareiškėjas teikdamas prašymą nurodė tik vieną pajamų šaltinį (darbo užmokestį), todėl argumentus dėl piniginių lėšų sąskaitose atsakovas vertino kaip nepaneigiančius Sprendimo išvadų.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu (III t., b. l. 1–6) pareiškėjo M. H. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1089(01163), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas ir iki 2018 m. sausio 6 d. galiojantis leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis ir vadovas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2015 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir papildomai pateiktus dokumentus, 2015 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2016 m. sausio 6 d., o, pareiškėjui pateikus naują pasą, 2016 m. birželio 7 d. buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2018 m. sausio 6 d. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais.
8. Departamentas, vykdydamas pareiškėjo Bendrovės kontrolę, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. nėra trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo mokamas sumažintas 10 Eur atlyginimas. Tuo pagrindu Departamentas įvertino, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas iš Lietuvos išvyko 2016 m. gruodžio 6 d., duomenų apie pareiškėjo grįžimą į Lietuvą nebuvo rasta. Departamentas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1089(01163) panaikino pareiškėjui išduotą ir iki 2018 m. sausio 6 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamo Sprendimo teisinis pagrindas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Departamentas nustatė, kad pareiškėjui egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą taikė nustatęs, kad pareiškėjas neatitiko šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, jog įmonėje visą darbo dieną dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Būtent šiais teisiniais pagrindais rėmėsi atsakovas, inicijuodamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą.
9. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
10. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti bei atsakovo surinkti duomenys sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo nurodomu leidimo gyventi turėjimo tikslu bei teisėta Bendrovės, kurios vadovas jis yra, veikla.
11. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 1240, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 ir nurodė, kad pareiškėjo susimažintas darbo užmokestis iki 10 Eur ne tik neatitiko to laikotarpio mėnesinės minimalios algos dydžio, tačiau ir vertintinas neadekvačiu (prieštarauja protingumo kriterijams) vien tik būtiniausių asmens poreikių tenkinimo aspektu. Pareiškėjo į bylą pateikti sąskaitos išrašai apie jam iš kitų šaltinių pervestas pinigines lėšas nepatvirtina, kad nurodytos gautos lėšos yra skirtos būtent pareiškėjo pragyvenimui. Pareiškėjas nei prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nei kitu būdu Departamento neinformavo apie iš kitų šaltinių galimas gauti pinigines lėšas, kurios būtų skiriamos pragyvenimui, todėl Departamentas pagrįstai šių rašytinių įrodymų apie gautas lėšas nevertino kaip įrodančių, kad pareiškėjas turintis pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, net ir negaunant darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad išduoto leidimo nepanaikinimu turėtų rūpintis pats pareiškėjas, todėl preziumuojant, jog pareiškėjui leidimo gyventi panaikinimo teisiniai pagrindai yra žinomi, pareiškėjas pats turėjo informuoti Departamentą apie papildomai gaunamas (ar galbūt ateityje gaunamas) pajamas, ar tai užfiksuoti prašyme, kuriuo kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kokia Sprendimo priėmimo metu buvo tikroji (reali) pareiškėjo finansinė padėtis. Pareiškėjas sutikęs su sumažintu atlyginimu (10 Eur/mėn.), pats savo valia sau sukūrė teisiškai nepalankią situaciją, kurią Departamentas pagrįstai turėjo pagrindą vertinti, kaip vieną iš atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, numatytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir kaip teisinį pagrindą, suteikiantį teisę panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
12. Teismas taip pat nurodė, kad Departamento nustatytą aplinkybę, jog nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovėje nebuvo įdarbintų trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, patvirtina byloje pateiktas 2017 m. liepos 11 d. Sodros duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad M. J. Bendrovėje buvo įdarbinta nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Ši faktinė aplinkybė, Sprendimo priėmimo metu, sudarė pagrindą Departamentui Bendrovės teisinę padėtį vertinti, kaip neatitinkančią Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad įmonėje visą darbo dieną dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Departamentas, nustatęs šią faktinę aplinkybę, turėjo teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pareiškėjui šių aplinkybių nepaneigusi įrodymais, Departamentas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą taikė pagrįstai. Departamentas priimdamas Sprendimą pagrįstai rėmėsi oficialiais Sodros duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjo nurodyti argumentai, kad vienas etatas buvo neužpildytas dėl natūralios darbuotų kaitos, padaryto pažeidimo nepateisina. Įstatymo nuostata, kad įmonėje visą darbo dieną dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai yra imperatyvi, todėl užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas vykdomos ekonominės veiklos pagrindu, turi užtikrinti, kad ši sąlyga būtų įgyvendinama be pertraukų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vertėjo paieškos užtruko, buvo sunku rasti tinkamą darbuotoją, tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas viešai vykdė darbuotojų paiešką, kokie reikalavimai buvo keliami darbuotojui (vertėjui), kiek žmonių dalyvavo atrankoje (-se) ir pan. Nepagrįstais vertinti ir pareiškėjo skundo argumentai, kad pareiškėjas ar Bendrovė turėjo būti informuoti, kad Bendrovė tam tikru laikotarpiu neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pažymėtina, jog tokia pareiga Įstatymo nuostatomis Departamentui nenumatyta.
13. Teismas pabrėžė, kad Departamentas turi teisę panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi nustačius, kad užsienietis neatitinka bent vieno Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo. Šiuo atveju buvo nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindas (užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), kuris Departamentui leido priimti Sprendimą – panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat nustačius, kad Bendrovė nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. neatitiko ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, kad įmonėje visą darbo dieną dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, Departamentas turėjo teisinį pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
14. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, priėjo išvadą, kad Departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas (pareiškėjo turėto leidimo panaikinimo teisinis pagrindas įrodytas), reglamentuojančias leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas M. H. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstytų sąlygų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (III t., b. l. 8–12) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismo sprendimo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str., 87 str., 4 d. 1–4 p.), teismas nagrinėdamas bylą pažeidė nustatytą bylos nagrinėjimo teisme tvarką (ABTĮ 78 str.), teismo padarytos išvados yra prieštaringos, neparemtos įrodymais.

15.2. Teismas Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas iš Lietuvos išvyko 2016 m. gruodžio 6 d., duomenų apie pareiškėjo grįžimą į Lietuvą nebuvo rasta, tačiau nepasisako dėl šios aplinkybės paneigimo pareiškėjo pateiktais įrodymais. Kartu su skundu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo grįžimą į Lietuvos Respubliką 2017 m. vasario 19 d. Teismas nepasisakė dėl šių įrodymų vertinimo ar atmetimo.

15.3. Pareiškėjo ginčo atveju nėra ginčijamas darbuotojo (pareiškėjo) darbo įmonėje faktas, o ginčas vyksta dėl pragyvenimo lėšų turėjimo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017.

15.4. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.6 punktą (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu 2015 m. lapkričio 12 d.) nenumatoma prievolė pateikti visus pragyvenimo šaltinius, o yra reikalavimas tik pateikti pakankamo dydžio pagrindimą, o ir tai patvirtinantis dokumentas įvardijamas vienaskaita (2016 m. balandžio 4 d. ši norma buvo pakeista). Todėl pareiškėjas neturėjo prievolės pateikti kitus pragyvenimo šaltinius. Migracijos departamentas nepatikrino duomenų apie užsieniečio turimas lėšas, gaunamas reguliarias ir nereguliarias pajamas. Nuo 2017 m. birželio 30 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2017 m. liepos 14 d.) nurodomos banko sąskaitos likutis nekito.

15.5. Nebuvo ištirti pareiškėjo pateikti įrodymai: 2017 m. kovo 31 d. darbo sutartis Nr. 6 su J. D., VSDFV išrašas apie priimtus darbuotojus, kuriame nurodoma, kad J. D. draudiminio laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžia yra 2017 m. balandžio 3 d. Dėl šių pateiktų įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo priėmimo dieną (2017 m. liepos 14 d.) atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus, teismas nepasisakė, jų netyrė ir tuo pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies bei 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

15.6. Aprašo redakcija keitėsi, bet tiek sprendimo priėmimo metu, tiek ir šiuo metu galiojančioje Aprašo redakcijoje yra išlikęs toks pat patikrinimo būtinumo reikalavimas, buvo tik išplėstas atvejų, kada toks patikrinimas privalomas, sąrašas bei susiaurintas įmonės dalyvių, kuriems galėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi, sąrašas. Migracijos departamentas šioje byloje ginčijamą sprendimą priėmė neatlikęs išsamaus tyrimo.

15.7. Pareiškėjo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo prašoma, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis dėl bylos paskyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka nebuvo pateikta nei pareiškėjui, nei jo atstovui, o elektroninių paslaugų portale esančioje byloje nurodoma, kad dokumentas neviešinamas. Išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises ir grubiai pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 6 dalies nuostatas.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis tinkamais ir tai dienai aktualiais įrodymais. Pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. Migracijos departamento gautas atsakymas iš VSDFV patvirtino Migracijos departamento turėtus įtarimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo J. D. ir O. L. įdarbinimo atgaline data. Akcentavo, kad migracijos institucijoms nėra svarbu, kiek pareiškėjas pateiks turimas pragyvenimo lėšas įrodančių dokumentų. Svarbiausia yra tai, kad pareiškėjas įrodytų turintis pakankamai pragyvenimo lėšų, kurių suma atitiktų teisės aktų reikalavimus. Jeigu susiklosto situacija, kuomet pasikeičia užsieniečio situacija ir, pavyzdžiui, jis netenka pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, užsienietis, siekdamas išsaugoti išduotą leidimą laikinai gyventi, nedelsiant turi apie tai informuoti atsakingas migracijos institucijas ir pateikti kitus dokumentus, kuriais įrodytų turimas kitas pragyvenimo lėšas. Pareiškėjas šiuo atveju elgėsi pasyviai ir Migracijos departamentui nepateikė jokių dokumentų, kuriais įrodytų turimas kitas pragyvenimo lėšas, todėl atsakomybę dėl savo pasyvaus bei nerūpestingo elgesio turi prisiimti būtent pareiškėjas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos procedūrinės Aprašo nuostatos yra taikomos įmonės fiktyvumo tyrimo atvejais, o pareiškėjo atžvilgiu ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas tuo pagrindu, kad jo valdoma įmonė yra fiktyvi. Migracijos departamento manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas (iš sprendimo turinio yra pakankamai aiški teismo motyvacija, kodėl skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas), atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

IV.

18. Teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad atsakovas, atlikdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. H., panaikinimo procedūrą, pažeidė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 188, 189 punktų reikalavimus.

18.1. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, taigi privalėjo šio užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos ir įmonės buveinės adresu paštu ir (ar) elektroniniu paštu išsiųsti kvietimus atvykti į Migracijos departamentą ir (ar) šio kvietimo skaitmeninę kopiją, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – tokius kvietimus atvykti į migracijos tarnybą. Užsieniečiui atvykus, įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas žodžiu ar raštu privalėjo apklausti pareiškėją apie įmonės veiklą. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė paaiškinti ir teikti paaiškinimus pagrindžiančius dokumentus.

18.2. Aprašas nenumato atsakovo teisės reikalauti duomenų iš Sodros apie įmonę.

19. Byloje ginčijamas atsakovo sprendimas neteisėtas, nes jo priėmimo metu pareiškėjo įmonėje dirbo 3 asmenys, atitinkantys Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas. Tai, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo įmonėje dirbo mažiau, nei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, darbuotojų, nėra pagrindas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimui. Atsakovo argumentai, kad J. D. sprendimo priėmimo metu pareiškėjo įmonėje nedirbo, paneigiami Sodros pažymomis apie apdraustuosius asmenis. Draudimo įmokos ginčo laikotarpiu sumokėtos, darbo sutartis sudaryta 2017 m. kovo 31 d., nuo balandžio jis įmonėje dirba. Duomenis Sodrai teikė įmonė, teikusi pareiškėjo bendrovei finansininko paslaugas. Kad Sodra laiku nepatvirtino informacijos apie naują apdraustąjį gavimo, pareiškėjas už tai neatsako.
20. Išrašai iš pareiškėjo sąskaitų banke patvirtina, kad jis turėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad šis faktas būtų patikrintas.
21. Pareiškėjas palaikė atstovo poziciją.
22. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Aprašo 188, 189 punktuose nustatyti reikalavimai netaikytini, nes nebuvo pagrindų tyrimui dėl pareiškėjo įmonės fiktyvumo pradėti. Aprašas nenumato atsakovo pareigos apklausti pareiškėją. Faktas, kad pareiškėjo įmonėje ilgą laiką nedirbo trys darbuotojai Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, nustatytas ir neginčijamas. To pakanka, kad būtų pagrindas leidimui panaikinti.
23. Dėl lėšų pragyvenimui Lietuvoje, pareiškėjas pats privalėjo teikti duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1089(01163) ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. H., panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. sausio 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
27. Viena iš Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų – turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 26 str. 1 d. 3 p.; 2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija). Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau užsiimti teisėta veikla, yra lygus vienai minimaliai mėnesinei algai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje eA-5055-822/2017).
28. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
29. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 5 punktas (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija), be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
30. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai; o 7 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) – jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
31. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis dviem pagrindais: dėl darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiaus ir dėl pareiškėjo pajamų.
32. Remdamasis Sodros informacinės sistemos 2017 m. liepos 11 d. duomenimis atsakovas nustatė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo visą darbo dieną dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.
33. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo ištirti pareiškėjo pateikti įrodymai: 2017 m. kovo 31 d. sudaryta darbo sutartis su J. D., VSDFV išrašas apie priimtus darbuotojus, kuriame nurodoma, kad J. D. draudiminio laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžia yra 2017 m. balandžio 3 d. (I t., b. l. 65–67). Šiuos apelianto argumentus paneigia Migracijos departamento pateikti paaiškinimai (II t., b. l. 160), VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymas į Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 30 d. paklausimą (II t., b. l. 185), kad pareiškėjo valdomos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Sodrai pateikti duomenys apie J. D. įdarbinimo faktus nebuvo savalaikiai – duomenys Sodrai apie įdarbinimo faktą pateikti tik 2017 m. liepos 22 d. Tai, kad duomenys apie J. D. įdarbinimą Sodrai perduoti pavėluotai, yra pagrindas abejoti jų patikimumu. Kaip neatspindintys tikrųjų aplinkybių teisėjų kolegijos vertinami ir naujai pateikti Sodros duomenys apie apdraustus asmenis. Teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovas nepaaiškino, ar draudimo įmokos buvo mokamos laiku, t. y. už atitinkamus darbo mėnesius, ar atgaline data. Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad aplinkybės, kodėl apie naują darbuotoją Sodrai pranešta pavėluotai, o taip pat kokia tvarka mokėtos draudimo įmokos, nežinomos, nes tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansininko paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė.
34. Teisėjų kolegija, vertindama įrodymų visumą (ABTĮ 56 str. 6 d.), prieina prie išvados, kad Nutarties 33 punkte nurodytos aplinkybės dėl naujo darbuotojo įdarbinimo ir jo draudimo yra neįrodytos, o atsakovo sprendimas pagrįstas ir teisėtas – Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo.
35. Dėl Nutarties 18 punkte nurodytų pareiškėjo atstovo argumentų. Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 124 punktu, leidimas laikinai gyventi neįforminamas, įformintas leidimas laikinai gyventi neišduodamas ir priimtas sprendimas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi panaikinamas, jeigu sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu arba po to, kai užsienietis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, tačiau leidimas laikinai gyventi jam dar nėra įteiktas paaiškėjo, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas šis sprendimas. Aprašo 84 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus.
36. Remdamasis šiomis Aprašo nuostatomis atsakovas turėjo teisę rinkti informaciją, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad užsieniečio apklausa   nėra privaloma.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovo nurodomi Aprašo 188, 189 punktuose nustatyti reikalavimai netaikytini, nes nebuvo pagrindų tyrimui dėl pareiškėjo įmonės fiktyvumo pradėti.
38. Sprendime taip pat padaryta išvada, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodytas tokios išvados motyvas – patikrinus Sodros duomenų bazę apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjas gauna 10 Eur darbo užmokestį. Pažymėta, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė darbo sutartį, kurioje buvo nustatyta, jog jam mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.
39. Pareiškėjo į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog jis disponuoja lėšomis Lietuvoje veikiančiame banke. Jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus, kad jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų naudodamasis banke esančiomis sumomis, byloje nėra.
40. Tai, kad pareiškėjas nei prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nei kitu būdu Departamento neinformavo apie iš kitų šaltinių gaunamas pinigines lėšas, kurios būtų skiriamos pragyvenimui, pripažintina pareiškėjo pasyviu ir nerūpestingu elgesiu, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau vadovaudamasis Aprašo 84 punktu atsakovas turėjo aktyviai veikti nustatydamas visas reikšmingas aplinkybes sprendimui priimti. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas neatliko visų administravimo procedūrų tikrajai faktinei situacijai nustatyti ir objektyviai ją įvertinti, tuo pačiu neužtikrino gero administravimo principo įgyvendinimo.
41. Nutarties 15.2 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi šios bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
42. Kadangi nustatyta, kad įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir dėl to buvo teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas), teisėjų kolegija skundžiamą atsakovo sprendimą palieka nepakeistą, tačiau iš jo pašalina argumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui panaikinimo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. H. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Gintaras Kryževičius

              Skirgailė Žalimienė