Civilinė byla Nr. e2-669-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00070-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, G. G., V. R., K. G. ir A. N. pareiškimus dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laikas elektrai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Laikas elektrai“ direktoriaus V. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laikas elektrai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laikas elektrai“ (toliau – ir bendrovė). Nurodė, kad atsakovė nemoka socialinio draudimo įmokų, 2024 m. vasario 2 d. duomenimis, atsakovė buvo skolinga socialinio draudimo fondo biudžetui 11 945,24 Eur, iš jų – 11 811,06 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 134,18 Eur delspinigių; bendrovėje yra 6 asmenys, apdrausti socialiniu draudimu. Atsakovė turi nekilnojamojo turto (du žemės sklypus), dvi transporto priemones, kuriems taikomi apribojimai. Ieškovo vertinimu, atsakovė galimai yra nemoki ir jai turėtų būti keliama bankroto byla.

2.       Ieškovai G. G., V. R., K. G. ir A. N. prašė iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą. Ieškovai nurodė, kad atsakovė jiems neišmokėjo darbo užmokesčio, dėl to Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčių komisija ir Alytaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimus ieškovams išieškoti neišmoktą darbo užmokestį, netesybas ir kitas išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais.

3.       Atsakovės UAB „Laikas elektrai“ direktorius V. B. prašė netenkinti ieškovų prašymo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir prašė UAB „Laikas elektrai“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad atsakovė šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, bet yra gyvybingas juridinis asmuo, toliau vykdo ūkinę veiklą, bendrovėje dirba 6 darbuotojai, 2024 metais bendrovė planuoja gauti daugiau pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

                                                II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi netenkino ieškovų pareiškimų dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir atsakovei UAB „Laikas elektrai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Lausoma“.  

5.       Teismas nustatė, kad vertinant įmonės 2022 metų balanso duomenis ir bendrovės turimo turto santykį su įsipareigojimais kreditoriams, nepriklausomai nuo uždirbto pelno, atsakovės finansinė padėtis 2022 metais nebuvo gera. 2023 metų balanso duomenimis, bendrovės turtas sumažėjo iki 70 046 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė siekė 4 120 Eur, trumpalaikio – 65 666 Eur, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 320 775 Eur, 2023 metais atsakovė patyrė 281 993 Eur nuostolių. 2024 m. sausio 31 d. duomenimis atsakovė turėjo 254 118,51 Eur dydžio  finansinių įsipareigojimų kreditoriams, laiku nemokėjo darbo užmokesčio, skolos darbuotojams viršijo 20 000 Eur. Atsakovės skola VSDFV sudarė 15 059,93 Eur, o skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) – 11 945,24 Eur. Atsakovės debitoriai (skolininkai) bendrovei skolingi 42 676,73 Eur. Atsakovės vardu registruoti du 0,06 ha ir 0,0587 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 2 100 Eur. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu atsakovės skolos viršija į bendrovės balansą įrašyto turto vertę, o tai pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį vertintina, jog bendrovė yra nemoki.

6.       Atsakovės vadovas įmonės gyvybingumą įrodinėjo tuo, kad 2022 metais bendrovės pardavimų pajamos sudarė 465 270 Eur, jos grynasis pelnas siekė 11 913 Eur. 2023 metais pardavimų pajamos buvo 466 875 Eur, tačiau ūkinė veikla tapo nuostolinga. Nurodė, kad 2024 metais atsakovė planuoja gauti pajamų iš užsakovių UAB „Disema“ (apie 500 000 Eur), UAB „TOPP STILL“ (apie 60 000 Eur) ir UAB „JR Statyba“ (apie 90 000 Eur); atsakovė pateikė kontrahentų patvirtinimus, kad jos su atsakove subrangos pagrindais sudarys sutartis inžinerinėms sistemoms įrengti po to, kai paaiškės atsakovės statusas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovai, fiziniai asmenys, nurodė, kad atsakovės vadovo nurodyti duomenys apie bendrovės vykdomą veiklą yra neteisingi, deklaratyvūs, juridinis asmuo nevykdo veiklos, auga skolos darbuotojams. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovės vadovo nurodytos sutartys su kontrahentais bus sudarytos tik po to, kai paaiškės jos statusas, nepaneigia bendrovės gyvybingumo fakto. 

7.       Atsakovė pateikė duomenis, kad su UAB „Disema“ pasirašė 2024 m. birželio 15 d. rangos darbų sutartį Nr. 2024/06/15/01 (elektros ir silpnų srovių darbai pagal sąmatą objekte Kaune, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 26 905,62 Eur, atlikimo terminas iki 2024 m. rugpjūčio 23 d.), 2024 m. birželio 6 d. rangos darbų sutartį Nr. 2024/06/06/01 (elektros ir silpnų srovių darbai pagal sąmatą objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 4 646,40 Eur, atlikimo terminas iki 2024 m. liepos 12 d.), 2024 m. gegužės 6 d. rangos darbų sutartį Nr. 2024/05/06/01 (elektros ir silpnų srovių darbai pagal sąmatą objekte Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 15 771,84 Eur, atlikimo terminas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.), 2024 m. birželio 10 d. ilgalaikę rangos darbų sutartį Nr. 2024/06/10/01 (elektros ir silpnų srovių darbai pagal sąmatą objekte Palangoje, (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymo terminas nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. kovo 3 d., atliktinų darbų bendra vertė – 399 000,16 Eur). Teismas pripažino, kad šie atsakovės vadovo pateikti duomenys patvirtina, jog bendrovė siekia vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ji pasirašė 4 sutartis su vienu iš užsakovų, iš kurių 2 jau turėjo pradėti vykdyti. Atsakovės ketinimus sudaryti naujas sutartis, t. y. tęsti ūkinę komercinę veiklą, teismas pripažino pakankamai pagrįstais, o dalį – jau faktiškai realizuota.    

8.       2024 m. birželio 7 d. su UAB „TOPP STILL“ atsakovė pasirašė sutartį Nr. 2024/06/07/01, kuria  šalys susitarė dėl bendradarbiavimo atsakovei teikiant specialistus darbams atlikti; sutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo momento. Atsakovė nurodė, kad pasitelks individualią veiklą vykdančius darbuotojus, taip pat vasaros / rudens sezono metu planuoja vykdyti elektros prietaisų montavimo darbus fizinių asmenų objektuose. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad iki kreipimosi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo ji nenutraukė veiklos, atlikinėjo įvairius darbus, tarp jų – pagal sutartis vykdė savo įsipareigojimus, šalino defektus.

9.       Teismas įvertino, kad aptarti faktiniai duomenys patvirtina atsakovės gyvybingumą ir tai, jog bendrovė vykdo ūkinę veiklą. Todėl padarė išvadą, kad atsakovė yra ekonomiškai gyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), todėl galima teigti, jog UAB „Laikas elektrai“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąlygą – kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

10.       Teismas pripažino, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau siekia juos įveikti, yra gyvybinga ir nėra likviduojama dėl bankroto. Bendrovės vadovas pateikė atsakovės restruktūrizavimo plano projektą, kuriam vienbalsiai pritarta 2024 m. vasario 1 d. akcininkų susirinkime. Į bylą pateiktas juridinio asmens restruktūrizavimo plano projektas iš esmės atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11.       Teismas nusprendė, kad atsakovė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant jai gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Teismas leido mokėti UAB „Laikas elektrai“ darbuotojams darbo užmokestį ir kitas einamąsias įmokas iš atsakovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių akcinėje bendrovėje Swedbank ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SME bank UA, nustatė, kad didžiausia lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį yra 33 420 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovas G. G. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį ir atsakovei UAB „Laikas elektrai“ iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Atsakovės vadovas bendrovės gyvybingumą įrodinėjo tuo, kad atsakovė planuoja gauti pajamų iš užsakovių UAB „Disema“, UAB „Topp Still“ ir UAB „JR Statyba“, tačiau teismui pateikė tik pasirašytas sutartis su UAB „Disema“, kurias vienašališkai nutraukus, nekyla jokių pasekmių. Be to, pati užsakovė UAB „Topp Still“ dirba nuostolingai, 2023 metais patyrė 39 0517 Eur nuostolių.

12.2.                      Faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra gyvybinga, ji 2024 metų I pusmetį nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos. Nors teismo posėdžių metu atsakovės vadovas teigė, kad bendrovėje dirba 6 darbuotojai, tačiau dokumentų apie atliekamus darbus, nepateikė. Ieškovas pažymėjo, kad minėti darbuotojai buvo atleisti, tai patvirtina atsakovės negyvybingumą ir veiklos nevykdymą. UAB „Laikas elektrai“ nėra atsiskaičiusi su valstybės  bei savivaldybių biudžetais, pinigų fondais.  

12.3.                      Civilinė byla išnagrinėta vienašališkai, neobjektyviai įvertintos faktinės aplinkybės, nutartis priimta subjektyviai remiantis vien atsakovės parodymais. Byloje buvo prašoma išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus bei apklausti liudytojus, galinčius pateikti reikšmingų duomenų byloje, tačiau tai nebuvo padaryta, ieškovo pateikti bylai reikšmingi rašytiniai ir žodiniai parodymai nebuvo įvertinti.

13.       Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į ieškovo G. G. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį ir atsakovei UAB „Laikas elektrai“ iškelti bankroto bylą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Ieškovas palaiko atskirajame skunde išsakytą poziciją, kad teismas bylą išnagrinėjo vienašališkai, neobjektyviai įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

13.2.                      Vertinant atsakovės UAB „Laikas elektrai“ nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas), matyti, kad bendrovės negalėjimas sumokėti skolas nėra laikinas. UAB „Laikas elektrai“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2024 m. vasario 2 d. sudarė 11 945,24 Eur, iš jų 11 811,06 Eur – valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius (VSD įmokos) ir 134,18 Eur delspinigiai. 2024 m. liepos 18 d. duomenimis, UAB „Laikas elektrai“ VSDFV biudžetui skolinga 16 107,80 Eur VSD įmokų už 2023 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio – vasario mėn. bei 662,23 Eur delspinigių už 2023 m. liepos 17 d. – 2024 m. balandžio 15 d. laikotarpį. Prašymo dėl VSD įmokų mokėjimo atidėjimo po ieškinio teismui dėl bankroto bylos iškėlimo dienos atsakovė nepateikė. Konstatavus, kad bendrovė veiklos nevykdo, UAB „Laikas elektrai“ 5 darbuotojų atžvilgiu priimti sprendimai dėl jų valstybinio socialinio draudimo laikotarpių pabaigos 2024 m. gegužės – birželio mėn. VSDFV teritorinio skyriaus iniciatyva.

13.3.                      Ieškovo G. G. nurodytos aplinkybės, kad nors atsakovės vadovas teigė, jog bendrovėje dirba 6 darbuotojai, tačiau dokumentų apie atliekamus darbus nepateikė, be to, minimi darbuotojai buvo atleisti, patvirtina juridinio asmens negyvybingumą ir veiklos nevykdymą.

14.       Atsakovė UAB „Laikas elektrai“ atsiliepime į ieškovo G. G. atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus papildomus įrodymus – 2024 m. liepos 18 d. skundą VSDFV ir PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų aktą ir apmokėjimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir šiais papildomais argumentais:

14.1.                      Ieškovo teiginiai, kad atsakove? 2024 metų pirmąjį pusmetį nevykdė veiklos, yra nesuprantami, byloje pateikti įrodymai pagrindžia veiklos vykdymą. Pirmosios instancijos teismas nurode?, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, jog iki kreipimosi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovė nebuvo nutraukusi veiklos, pagal sutartis vykdė savo įsipareigojimus, šalino defektus.

14.2.                      Bendrove? turi Statybos sektoriaus vystymo agentūros kvalifikacijos atestatą Nr. 9393, kuriuo suteikiama teise? būti ypatingojo statinio – gyvenamu?ju? ir negyvenamu?ju? pastatu? – statybos rangovu. Atsakovė komercinę veiklą prade?jo 2021 m. gruodžio 31 d., per trumpą laiką įgyvendinimo daugiau nei 20 projektu? visoje Lietuvoje. Didžiąją dalį visu? projektu? atsakovė vykdo savo je?gomis arba pasitelkdama subrangovus.

14.3.                      Darbams tinkamai įvykdyti bus pasitelkti tretieji asmenys, kurie veiklą vykdo individualiai, sudaryta bendradarbiavimo sutartis su UAB „Topp Still“, kuri teiks specialistus darbams atlikti. Sutartyje aptarti valandiniai įkainiai ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarka palengvins UAB „Laikas elektrai“ optimizuoti pinigu? srautus ir apsidrausti nuo klientu? ve?lavimu? moke?ti už darbus.

14.4.                      Atsakovė pateikė ras?ytinius įrodymus, kad atsakovė vykdė komercinę veiklą – didžiąją dalimi tvarkė darbo tru?kumus, nesiekė is?vengti prievolių, gynė savo reputaciją ir sprendė susidariusias problemas, sudarė rangos sutartis su kitomis įmonėmis.

14.5.                      Ieškovo G. G. pasipiktinimas nulemtas jo paties klaidų 2023 metais, kuomet atsakovė dėl s?io projektų vadovo kaltės patyrė nuostolių bei prarado klientus. Restruktu?rizavimo procesas nukreiptas į visų kreditorių reikalavimų patenkinimą, kuris įmanomas. Dėl restruktu?rizavimo plano nė viena proceso s?alis nepateikė nė vieno pries?taravimo, todėl jis  laikytinas pagrįstu ir įgyvendinamu.

14.6.                      VSDFV visus darbuotojus atleido savo iniciatyva po baigiamu?ju? kalbu? civiline?je byloje. Susikloste? situacija, kuomet kreditorius (VSDFV) siekdamas pagrįsti savo teiginius de?l veiklos nevykdymo ėmėsi veiksmu? ir atleido darbuotojus. Vien tai, kad VSDFV priima nepagrįstus sprendimus, ne?ra teisinio pagrindo laikyti, jog atsakove? nevykdo veiklos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą

17.       Kartu su atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą atsakovė pateikė teismui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1928 ir apmokėjimą bei 2024 m. liepos 18 d. skundą VSDFV.

18.       Apeliantas susipažinęs su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą po to, kai civilinė byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui, į civilinę bylą pateikė prašymą priimti į bylą papildomus rašytinius įrodymus. Apeliantas nurodė, kad gavo informacijos apie tai, jog UAB „Disema“ (UAB „Laikas elektrai“ užsakovė) yra susijusi su V. B., UAB „Laikas elektrai“ direktoriumi; be to, UAB „Disema“ neatsiskaitė su MB „Elektrogeba“, atlikusia darbus objekte Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Teigia, kad UAB „Laikas elektrai“ darbų paminėtame objekte pagal sąskaitą faktūrą LE Nr. 1928 nevykdė. Apeliantas prašo pateiktus rašytinius įrodymus – MB „Elektrogeba“ sąskaitą faktūrą PARDP Nr. 000051, komercinį pasiūlymą Nr. 35-uostas, susirašinėjimą tarp UAB „Disema“ ir MB „Elektrogeba“, MB „Elektrogeba“ atliktų darbų fotonuotraukas – priimti į bylą.  

19.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).

20.       Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).

21.       Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priimti į bylą apelianto ir atsakovės naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad ieškovas G. G. ir atsakovė pagrindė savo poziciją, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinės bylos apeliacine instancija nagrinėjimo dalyką, mano, kad dėl teikiamų papildomų įrodymų priėmimo į bylą tikslinga pasisakyti išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

23.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

24.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25.       Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų. 

26.       JANĮ juridinio asmens gyvybingumą sieja su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau, nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu.

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, G. G., V. R., K. G. ir A. N. atsakovei UAB „Laikas elektrai“ prašė iškelti bankroto bylą. Tuo tarpu UAB „Laikas elektrai“ direktorius V. B. prašė atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą.

28.       Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą ir iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ieškovai K. G., G. G., V. R. ir A. N. pateikė teismui atskiruosius skundus, kuriais prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir iškelti atsakovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį, klausimą dėl nemokumo bylos atsakovei UAB „Laikas elektrai“ iškėlimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pareikalavo papildomų duomenų iš VMI ir VSDFV apie aktualius atsakovės UAB „Laikas elektrai“ įsipareigojimus valstybės, savivaldybių ir VSDFV biudžetams. Atsakovės UAB „Laikas elektrai“ vadovui teismas išaiškino, kad jis turi teisę iki 2024m. gegužės 28 d. pateikti teismui papildomus įrodymus apie aktualiu laikotarpiu atsakovės vykdomą ūkinę–komercinę veiklą, apie einamųjų mokesčių mokėjimą valstybės, savivaldybių biudžetams, VSDFV biudžetui, kitus bylai turinčius reikšmės įrodymus. 2024 m. liepos 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų prašymo iškelti atsakovei bankroto bylą ir iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą. Teismas konstatavo, kad yra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės bei nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.

29.       Apeliantas (ieškovas G. G.), nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodė, kad atsakovė yra faktiškai negyvybinga ir nevykdo jokios veiklos. Teigia, kad atsakovės pateiktos pasirašytos sutartys su kontrahentais gali būti bet kada nutrauktos be jokių pasekmių kitai šaliai, be to, pati UAB „Topp Still“ dirba nuostolingai.  

30.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog UAB „Laikas elektrai“ turi finansinių sunkumų ir kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl gyvybingumo sąlygos vertinimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimo.

31.       JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pateikti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).

32.       Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo.

33.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

34.       Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktu UAB „Laikas elektrai“ 2024 m. sausio 31 d. balansu už 2023 metus (2 t., b. l. 24–25) nustatyta, kad atsakovė 2023 metais turto turėjo už 70 046 Eur, iš jo ilgalaikio turto – už 4 120 Eur. 65 666 Eur vertės trumpalaikį turtą sudarė 4 732 Eur dydžio išankstiniai apmokėjimai, 45 767 Eur per vienerius metus gautinos sumos – pirkėjų skolos ir 15 167 Eur kitas trumpalaikis turtas. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2023 metų balanso duomenimis sudarė 320 775 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 314 123 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos – 6 652 Eur. Balanso duomenimis, atsakovės su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 35 840 Eur.  Bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (2 t., b. l. 22–23), atsakovė 2022 metais turėjo turto iš viso už 208 649 Eur, o jos įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sudarė iš viso 179 405 Eur.

35.       Taigi, šie duomenys patvirtina, kad atsakovės turtas 2023 metais ženkliai sumažėjo, o jos įsipareigojimai išaugo 141 370 Eur dydžiu, t. y. beveik dvigubai palyginus su 2022 metais buvusiais jos įsipareigojimais. Atsakovės turtą iš esmės sudaro 65 666 Eur vertės trumpalaikis turtas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nesant duomenų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę, trumpalaikis turtas nelaikomas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog debitorių skolos negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys, jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, šios sumos turtas turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Balanso už 2023 metus duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovės turimas turtas nėra pakankamas jos finansiniams įsipareigojimams padengti.

36.       Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2022 metais atsakovė gavo 9 786 Eur pelno, o 2023 metais patyrė 281 993 Eur nuostolį (2 t., b. l. 26). Byloje yra pateikti UAB „Disema“, UAB „JR statyba“ ir UAB „Topp Still“ patvirtinimai, kad šios įmonės ketina sudaryti su atsakove sutartis subrangos pagrindais inžinerinėms sistemoms įrengti, tačiau įsipareigojimus planuoja tvirtinti tik po to, kai paaiškės jos statusas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendra šių užsakymų suma gali sudaryti apie 650 000 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra žinomi šių užsakymų vykdymo kaštai, kuriuos atsakovė be jokios abejonės patirtų. Vien galima užsakymų suma, nors skaitine išraiška ir yra dvigubai didesnė, nei atsakovės prievolės kreditoriams, savaime negali būti vertinama tinkamais duomenimis įmonės gyvybingumui ir gebėjimui generuoti pakankamus piniginius srautus pagrįsti. Nurodytina ir tai, kad tokie įmonių patvirtinimai negali būti vertinami, jog jie bus visa apimtimi (ar dalimi) įgyvendinami, pasirašant konkrečias ilgalaikes sutartis, kurios generuos pajamas. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienos sudarytos sutarties vykdymas reikalauja sąnaudų, kurių dydį, esant tik tokiems įmonių patvirtinimams, negalima net preliminariai įvertinti. 

37.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė į bylą pateikė duomenis, jog su UAB „Disema“ pasirašė 2024 m. birželio 15 d. rangos darbų sutartį Nr. 2024/06/15/01 (elektros ir silpnų srovių darbai pagal sąmatą objekte Kaune, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 26 905,62 Eur, atlikimo terminas iki 2024 m. rugpjūčio 23 d.), 2024 m. birželio 6 d. rangos darbų sutartį Nr. 2024/06/06/01 (elektros ir silpnų srovių darbai pagal sąmatą objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 4 646,40 Eur, atlikimo terminas iki 2024 m. liepos 12 d.), 2024 m. gegužės 6 d. rangos darbų sutartį Nr. 2024/05/06/01 (elektros ir silpnų srovių darbai pagal sąmatą objekte Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 15 771,84 Eur, atlikimo terminas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.), 2024 m. birželio 10 d. ilgalaikę rangos darbų sutartį Nr. 2024/06/10/01 (elektros ir silpnų srovių darbai pagal sąmatą objekte Palangoje, (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymo terminas nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. kovo 3 d., atliktinų darbų bendra vertė – 399 000,16 Eur). 

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. birželio 15 d. rangos darbų sutartis Nr. 2024/06/15/01 ir 2024 m. gegužės 6 d. rangos darbų sutartis Nr. 2024/05/06/01 turėjo būti pradėtos vykdyti, o 2024 m. birželio 6 d. rangos darbų sutartis Nr. 2024/06/06/01 – jau ir baigta vykdyti, tačiau atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie šios sutarties įvykdymą. Atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta 1 021,39 Eur dydžio sąskaita faktūra Nr. 1928 galimai pagrindžia faktą apie vienos iš trijų sutarčių įvykdymą, tačiau pagal atliktų darbų apimtį bei gautą atsiskaitymą tai ne vertinama kaip pakankamas įrodymas, kad atsakovė bus pajėgi generuoti reikiamus piniginius srautus bendrovės veiklai vykdyti bei atsiskaityti su kreditoriais.

39.       Byloje pateiktas UAB „Laikas elektrai“ restruktūrizavimo planas (2 t., b. l. 41–69). Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos ir į bylą pateikti atsakovės kontrahentų patvirtinimai apie ketinamas sudaryti sutartis savaime nepagrindžia aplinkybės, jog bendrovė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti kitokią išvadą dėl jos gyvybingumo ir veiklos vykdymo. Atsakovės pateikti duomenys apie galimybę remtis kitos įmonės žmogiškaisiais ištekliais taip pat neįrodo jos galimybių tęsti pakankamai produktyvią ūkinę komercinę veiklą.

40.       Į bylą pateiktame restruktūrizavimo plane nurodyta, kad, vykdant bendrovės restruktūrizavimą, bus siekiama, jog atsakovės kreditoriai restruktūrizavimo laikotarpiu perz?iu?re?tų įsipareigojimų dengimų grafiką, atsiskaitymų datas ir mokėjimus išdėstytų per restruktūrizavimo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės prievolių kreditoriams vykdymo atidėjimas ir išdėstymas numatytas kaip pagrindinė priemonė veiklai atkurti. Bendrovė numato toliau vykdyti savo pagrindinę veiklą, jos iš esmės nereorganizuojant. Restruktūrizavimo plane pažymėta, kad iki šio restruktūrizavimo plano projekto parengimo nebuvo gauta jokių konkrečių ir UAB „Laikas elektrai“ priimtinų kreditorių pasiūlymų dėl finansinės ar kitokios pagalbos, jokie susitarimai su kreditoriais nebuvo pasiekti bei sudaryti, tačiau neatmetama galimybe? su kreditoriais susitarti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme dienos. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo požiūriu, nesukuria prielaidų bendrovės mokumui atkurti.

41.       Atsakovė turi įsiskolinimų darbuotojams (2023 metų balanso duomenimis) bei valstybės ir VSDFV biudžetams. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip, laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nustatyta, jog 2024 m. gegužės 13 d. duomenimis atsakovės skola valstybės ir savivaldybių biudžetams, pinigų fondams sudarė 27 986,03 Eur. Kai viešais 2024 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis atsakovės skola jau sudaro 28 126,19 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktais duomenimis, atsakovės skola VSDFV 2024 m. vasario 2 d. buvo 11 945,24 Eur, iš jų – 11 811,06 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų už apdraustuosius ir 134,18 Eur delspinigių. 2024 m. gegužės 24 d. duomenimis UAB „Laikas elektrai“ VSDFV biudžetui skolinga 16 770,03 Eur, iš jų – 16 107,80 Eur VSD įmokų už apdraustuosius ir 662,23 Eur delspinigių. Tuo tarpu viešais 2024 m. rugpjūčio 16 d. registrų duomenimis atsakovės skola VSDFV biudžetui jau sudarė 17 968,28 Eur, bendrovėje buvo 5 socialiniu draudimu apdrausti asmenys (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Taigi, aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams didėja, o atsakovės planuojami generuoti pajamų srautai nėra pakankami piniginėms prievolėms vykdyti. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių (atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti mokesčius valstybės biudžetui). Todėl vien atsakovės argumentai, kad bendrovės restruktūrizavimo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie skolinių įsipareigojimų nevykdymą ir juridinio asmens gyvybingumo nebuvimą.

43.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, nes projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai (papildoma veikla). Pažymėtina, kad turint tikslą išsaugoti UAB „Laikas elektrai“ kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėjo būti nurodomi organizaciniai sprendimai, įrodinėjamas esminis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženkli įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimai. Tačiau pateiktame plano projekte nenumatyta jokių naujų realių priemonių, nes restruktūrizavimo plane nurodoma, kad bendrovė, siekdama pagerinti jos veiklos rodiklius, vykdys pagrindinę veiklą; intensyviai vykdys derybas dėl naujų sutarčių pasirašymo, dalyvaudama skelbiamuose konkursuose statybos darbams atlikti; siekia išlaikyti patyrusius, profesionalius ir kvalifikuotus darbuotojus, neplanuoja mažinti darbuotojų skaičiaus; esant būtinybei, atsakovė ieškos papildomo finansavimo ir analizuos kitas galimybes.

44.       Taigi, atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo proceso perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas atsakovė nepateikė, atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuodama, kad atsakovės veiklos vykdymą užtikrina iki tol bendrovės vykdyta ūkinė komercinė veikla, tačiau, kaip jau minėta, duomenų apie iš naujai sudarytų sutarčių gautas reikšmingas pajamas nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų apie debitorinių skolų išsiieškojimą ir tokių pajamų panaudojimą kreditorių įsiskolinimams padengti.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, atsižvelgdamas į bendrovės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog restruktūrizavimo procesas sudarys galimybes tęsti veiklą, generuoti reikiamas lėšas įsipareigojimų kreditoriams vykdymui.

Dėl procesinės bylos baigties

46.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės mokumo bei gyvybingumo yra padarytos neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nemokumo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti veiklą bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, o taip pat nuspręsti dėl kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei ieškovo G. G. pateiktų papildomų duomenų priėmimo į bylą ir jų įrodomosios reikšmės atsakovės mokumui ir gyvybingumui.

47.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apelianto atskirasis skundas laikomas patenkintu, tačiau žyminio mokesčio grąžinimo apeliantui klausimas nesprendžiamas, kadangi jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsnis,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Laikas elektrai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė