Administracinė byla Nr. eA-173-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02463-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.3.1; 12.13.3.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas).

2.       Pareiškėja nurodė, kad iš pakartotinio patikrinimo metu gautų dokumentų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pateiktos informacijos yra nustatyta, jog pareiškėja kontroliavo (duomenys neskelbtini), kurios tikroji naudos gavėja buvo pareiškėja. FNTT pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja disponavo Įmonės lėšomis, kurias naudojo (duomenys neskelbtini). Visi pinigai, kurie buvo grąžinti 2010 m. ir 2013 m., gauti Įmonės, yra pareiškėjos, t. y. Įmonės tikrosios naudos gavėjos, pajamos.

3.       Pareiškėja pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ji disponavo Įmonės lėšomis, vedė pinigines lėšas iš Įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Pareiškėja nurodė, kad nors ginčo dėl pajamų šaltinio, kaip patvirtina pareiškėjos pateikti ir FNTT surinkti įrodymai, neliko, yra padaryta nepagrįsta Komisijos sprendimo konstatuojamoje dalyje nurodyta išvada, jog pareiškėjos 2010 m. ir 2013 m. gautos piniginės lėšos yra vertinamos kaip iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos.

4.       Pareiškėja nurodė, kad ji niekada nekeitė savo pozicijos dėl pajamų šaltinio, o savo paaiškinimus kontrolės procedūrų metu ir vėliau ginčo metu ne keitė, o pildė. Tai buvo daroma dėl objektyvių priežasčių, nes dokumentus praėjus daugiau kaip 10 metų yra sudėtinga gauti, įmonės yra likviduotos, o banko sąskaitos uždarytos. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pakartotinio patikrinimo metu iš FNTT surinktų dokumentų buvo nustatytas pajamų šaltinis, todėl tai tik patvirtina, kad pakartotinio patikrinimo metu buvo įrodyta, jog mokesčių mokėtoja turėjo pakankamai finansinių galimybių suteikti paskolą ir kad mokesčių mokėtojos pajamų šaltinis yra Įmonės pajamos, kurios buvo gautos iš (duomenys neskelbtini).

5.       Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius ir Komisija ginčo metu neteisingai aiškino bei nustatė pajamų apmokestinimo momentą. Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 8 straipsnio 2 dalimi, (duomenys neskelbtini) Eur Įmonės 2008 m. gautos pajamos yra laikomos pareiškėjos tiek pozityviomis pajamomis, tiek faktiškai gauta nauda, kurių apmokestinimo momentas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apmokestinimo tikslais yra 2008 m., o ne 2010 m. ir 2013 m. Pareiškėja pažymėjo, kad Įmonė buvo vienintelis pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuri 2008 m. paskirstė savo vieninteliam akcininkui Įmonei tarpinius dividendus, iš viso (duomenys neskelbtini) Eur. Byloje yra pateiktas 2008 m. Įmonės sprendimas, kuriuo buvo paskirstyti tarpiniai dividendai pareiškėjai.

6.       Pareiškėja tvirtino, kad ji turėjo pakankamai lėšų suteikti paskolą (duomenys neskelbtini). Pakartotinio patikrinimo metu nenustatyta, kad ji turėjo daugiau išlaidų negu gavo pajamų, todėl, nors byloje yra ginčijamas (duomenys neskelbtini) paskolos realumas, atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytas pajamų šaltinis ir pajamų kilmė, tai nekeičia pajamų gavimo momento ir paskolos (duomenys neskelbtini) suteikimo faktas neturi reikšmės. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad prie šio skundo yra pridėtas schematiškai atvaizduotas pinigų judėjimas, kuriame nuosekliai atvaizduota įvykių seka ir nurodytos operacijos bei byloje esantys tai pagrindžiantys dokumentai, iš kurių yra akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) paskolos buvo realios, paskoloms suteikti buvo panaudotos lėšos iš (duomenys neskelbtini) tinklo pardavimo, kurias pareiškėja paskolino (duomenys neskelbtini) ir kurios pareiškėjai buvo grąžintos.

7.       Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija sprendime nepagrįstai nurodė, jog vienas iš šiame ginče aptariamos sukurtos dirbtinių sandorių schemos tikslų buvo nukelti pareiškėjos pajamų gavimo momentą laikotarpiui, kada mokesčių administratorius dėl suėjusio mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties termino nebeturėtų galimybės patikrinti ir įvertinti gautų pajamų pobūdžio. Pareiškėjos teigimu, Komisijos išvada yra nelogiška, nes paskola buvo suteikta 2008 m., paskola pradėta grąžinti 2009 m., o senaties terminas yra 5 metai.

8.       Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija neteisingai aiškina realinės sutarties esmę, paskola gali būti suteikta ne tik pavedimu – šiuo atveju tarp šalių pinigų perdavimas įvyko, pareiškėja suteikė paskolą užskaitos būdu (duomenys neskelbtini) suteikiant teisę disponuoti jai Įmonės sąskaitoje priklausančiais pinigais. Pinigų perdavimas negali būti suprantamas vien tik kaip pinigų pervedimas fiziškai iš vienos sąskaitos į kitą, paskolos suteikimą pagrindžia visuma įrodymų. Oficialiai gautame FNTT atsakyme yra tiksliai patvirtinamos visos ginčo aplinkybės dėl paskolų suteikimo ir grąžinimo, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai nesirėmė jame pateiktais faktais. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius atsisakymą vertinti (duomenys neskelbtini) paaiškinimą grindė subjektyviu vertinimu, kuris nėra paremtas jokiais tai pagrindžiančiais motyvais. Komisija taip pat šio paaiškinimo nevertino, tačiau nenurodė ir jokių motyvų, kodėl šis įrodymas ir jame nurodytos aplinkybės, patvirtinančios paskolos suteikimo aplinkybes, nėra vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje. Tai, kad pareiškėjos gautos sumos yra paskolos grąžinimas, pareiškėjos teigimu, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2010 m. finansinė atskaitomybė, o kad paskola buvo grąžinta, patvirtina 2011 m. (duomenys neskelbtini) audituota finansinė atskaitomybė. Pareiškėja akcentavo, kad visi jos iki šio pakartotinio patikrinimo duoti paaiškinimai ir kitos aplinkybės, kurios yra nustatytos iš FNTT dokumentų bei kitų byloje esančių įrodymų, neprieštarauja vieni kitiems, o tik patvirtina, kad paskola buvo suteikta ir ji buvo grąžinta. Pateikti išrašai ir (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė yra tiesioginis įrodymas, kad į pareiškėjos Lietuvoje esančias banko sąskaitas pervesta (duomenys neskelbtini) Eur suma iš (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) grąžinta paskolos suma, kuri buvo pervesta į pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atidarytas asmenines sąskaitas, o vėliau pareiškėjos persivesta į Lietuvoje esančias asmenines banko sąskaitas. Pareiškėja pažymėjo, kad visi šie dokumentai, įskaitant finansines atskaitomybes ir banko pavedimus, atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo abejoti jų teisingumu ir autentiškumu.

9.       Dėl pakartotinio patikrinimo teisėtumo ir procedūrinių pažeidimų pareiškėja nurodė, kad ginčas dalyje, kurioje yra įsiteisėjęs Komisijos sprendimas, yra pasibaigęs, pakartotinis patikrinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra nepagrįstas, nes šios aplinkybės jau buvo ir galėjo būti žinomos, mokesčių administratorius nepateikė argumentų dėl šių aplinkybių, Komisija nepagrįstai neigia savo sprendimo teisinę galią. Komisija iš esmės neteisingai aiškino res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo reikšmę šio ginčo kontekste, todėl sprendime nurodytos išvados yra neteisingos ir nesuderinamos su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.

10.       Pareiškėjos teigimu, gauta informacija iš FNTT nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui pirminio patikrinimo metu bei kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43.3 punkto prasme. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad patikrinimo akte nurodytos aplinkybės, kurias mokesčių administratorius nustatė išnagrinėjus iš FNTT gautą informaciją, patvirtina aplinkybes ir išvadas, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, todėl šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams.

11.       Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pavedė mokesčių administratoriui atlikti pateiktų dokumentų autentiškumą, mokesčių administratorius nesiėmė jokių veiksmų savo iniciatyva rinkti / tikrinti informaciją, kurią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu būtent ir pavesta patikrinti grąžinus skundą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčo metu teikė teismui ir daugiau įrodymų, kurių autentiškumą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymu mokesčių administratorius turėjo patikrinti, tačiau įrodymai nebuvo rinkti, apsiribota tik iš FNTT gauta medžiaga, patikrinimo akte akcentuojant tik mokesčių administratoriui naudingas aplinkybes.

12.       Pareiškėja nurodė, kad teikė savo užsienio bankuose esančių sąskaitų išrašus pirminio patikrinimo metu bei mokestinio ginčo metu, todėl mokesčių administratorius galėjo jau tada pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir šią informaciją įvertinti. Pareiškėja pažymėjo, kad pati ragino mokesčių administratorių kreiptis į (duomenys neskelbtini), kad būtų patvirtintos pareiškėjos nurodomos aplinkybės. Mokesčių administratorius galėjo ir turėjo galimybę gauti visą informaciją apie pareiškėjos pajamas dėl 2010–2013 metų pirmojo patikrinimo metu, esminė informacija jam buvo pateikta pačios pareiškėjos mokestinio ginčo metu, todėl mokesčių administratoriaus nurodyti motyvai dėl pakartotinio patikrinimo teisėtumo yra nepagrįsti.

13.       Pareiškėja pabrėžė, jog pagal VMI 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinis mokestinis patikrinimas galėjo būti atliekamas tik toje dalyje, dėl kurios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po pirminio patikrinimo grąžino skundą nagrinėti VMI iš naujo, t. y. tik dėl iš (duomenys neskelbtini) įmonių ir bankų pervestos (duomenys neskelbtini) Eur sumos bei dalyje dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) sumokėto GPM atskaitymo nuo gautų palūkanų.

14.       Pareiškėja pažymėjo, kad nebuvo supažindinta su VMI leidimu atlikti pakartotinį patikrinimą toje dalyje, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs Komisijos sprendimas, todėl negalėjo ginčyti pavedimo, kaip nurodyta Taisyklių 46 punkte. Pareiškėjos teigimu, toks sprendimas išduoti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą, nenurodant jokių jo priėmimo motyvų, yra nepagrįstas, nemotyvuotas bei neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir dėl šios priežasties.

15.       Pareiškėja nurodė, kad pakartotinio patikrinimo metu iš (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) gautų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų Kauno AVMI nustatė, jog pareiškėja 2010–2012 m. gavo palūkanų, kurios Lietuvoje nebuvo deklaruotos, t. y. 2012 m. pareiškėja gavo (duomenys neskelbtini) Eur palūkanų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio, 2011 m. gavo (duomenys neskelbtini) Eur palūkanų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio, 2010 m. gavo (duomenys neskelbtini) Eur palūkanų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio. Kauno AVMI nurodė, kad nuo šių palūkanų Lietuvoje gali būti atskaitomas 10 proc. pajamų mokestis. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad šis pažeidimas pirminio patikrinimo metu nebuvo nustatytas.

16.       Pareiškėjos teigimu, pakartotinis patikrinimas toje dalyje, kurioje buvo nustatytas antras pažeidimas dėl 2010–2012 m. gautų palūkanų, yra neteisėtas. Nors, kaip nurodoma sprendime, pirminio patikrinimo metu nebuvo pateikta informacija iš (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus apie 2010–2012 metais šioje užsienio valstybėje gautas pajamas, pareiškėja pažymėjo, kad tai nepaneigia to, jog ji pati pateikė šiuos banko išrašus ginčo metu (išrašai buvo pateikti Komisijai ginčo metu). Be to, mokesčių administratorius pats galėjo ir turėjo galimybę gauti šią informaciją anksčiau, t. y. galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorių ir iš jo gauti šią informaciją pirmojo patikrinimo metu, todėl tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pirminio patikrinimo metu.

17.       Pareiškėja nesutiko, kad ji atskaityti nuo gautų pajamų (palūkanų) galėjo tik 10 proc. sumokėto užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)) pajamų mokesčio. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius turi vadovautis GPMĮ 37 straipsniu ir suteikti teisę atskaityti 15 proc. mokesčio tarifą, tik tokiu būdu būtų užtikrintas dvigubo apmokestinimo panaikinimas pagal GPMĮ nuostatas. Pareiškėja nurodė, kad ji turi būti atleista nuo didesnės dalies apskaičiuotų delspinigių, nes jie yra nepagrįstai dideli, apskaičiuoti už laikotarpį, kurio daugiau negu 50 proc. sudaro patikrinimo laikotarpis, be to, ji bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi.

18.       Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

19.       Atsakovas vadovavosi MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Taisyklių 43.3.2.2, 45 punktais, pažymėjo, kad VMI nustatė, jog Kauno AVMI prašymas yra pagrįstas, t. y. atitinka nustatytas sąlygas – ji gavo kitos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (FNTT) disponuojamą informaciją, kuri buvo gauta iš (duomenys neskelbtini). Šią informaciją sudarė naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl buvo suteiktas leidimas atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą už 2010–2012 metus. Atsakovas pabrėžė, kad reikalavimai administraciniam sprendimui nėra taikomi leidimui, nes vienas viešojo administravimo subjektas davė leidimą kitam viešojo administravimo subjektui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyti reikalavimai taikomi santykiams tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto, todėl Kauno AVMI pagrindė savo prašymą ir VMI neturi teisinio pagrindo savo išduoto leidimo vertinti kitaip. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja savo argumentus dėl pakartotinio patikrinimo teikė tiek VMI, tiek Komisijai, kurie buvo vertinami, todėl jos teisė į gynybą nebuvo apribota, ji buvo išklausyta. Dėl to atsakovas nesutiko su pareiškėja, jog buvo apribota teisė skųsti leidimą dėl pakartotinio patikrinimo.

20.       Atsakovas vadovavosi MAĮ 42 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėja nepranešė mokesčių administratoriui apie atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė savo turimų / turėtų sąskaitų (duomenys neskelbtini) bankuose išrašų ir pirminio patikrinimo metu, nors ūkines ir finansines operacijas vykdo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), todėl FNTT disponuojama informacija atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui, reikalavimus. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos nurodomas minėtų sąskaitų paminėjimas (duomenys neskelbtini) kredito linijos sutartyje nėra pranešimas apie banko sąskaitas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų. Todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes šią informaciją buvo galima gauti pirmojo patikrinimo metu.

21.       Atsakovas sutiko su Kauno AVMI, jog tik nuo 2017 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir paklausimus šiai valstybei galima siųsti dėl sandorių už laikotarpį, kuris prasideda 2018 metais. Nuo 2003 m. sausio 1 d. taikoma Lietuvos su (duomenys neskelbtini) pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tačiau joje nenumatytas šalių bendradarbiavimas dėl mokestinės informacijos apsikeitimo, pvz., valstybės institucijos nesikreipia į bankus dėl bankinės informacijos surinkimo. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjos nurodomi automatiškai teikti (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus duomenys patvirtina informaciją, kuri buvo teikta įprasto administravimo informacija, bet – ne apsikeitimo eigoje, kas atitinka minėtos sutarties 26 straipsnio reikalavimus.

22.       Dėl pareiškėjos argumentų, jog Komisijos sprendimas galėjo būti peržiūrėtas tik atnaujinus bylos procesą, atsakovas pažymėjo, kad minėtas institutas kaip galimų klaidų taisymo ginčų nagrinėjimo Komisijoje stadijoje būdas taikomas tik mokesčių mokėtojo prašymu (MAĮ 160 str. 3 d.), t. y. įstatymų leidėjas nustatė, jog mokesčių administratorius galimas klaidas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje gali taisyti tik atlikdamas pakartotinį patikrinimą įstatymų leidėjo nustatytomis sąlygomis (MAĮ 118 str. 1 d. 4 p.). Atsakovas pabrėžė, jog tokiu būdu užtikrinama pusiausvyra tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, kurią atstovauja mokesčių administratorius, teisėtų interesų, todėl nesutiko su pareiškėja, jog Kauno AVMI bando paneigti galiojantį Komisijos sprendimą.

23.       Atsakovo teigimu, Komisija pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-54/2012 suformuluotomis taisyklėmis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) banke esančioje minėtoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. ir 2009 m. turėtos piniginės lėšos neįtakojo turimo / turėto pinigų kiekio Lietuvoje, nes Kauno AVMI nenustatė šių pinigų išgryninimo fakto ir šios lėšos nebuvo panaudotos patikrinimo metu nustatytoms pareiškėjos išlaidoms finansuoti Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) Eur 2008 metais paskolos iš pareiškėjos realiai negavo, o tariamai gautos paskolos grąžinimą 2010 ir 2013 m. pareiškėja finansavo pati iš savo kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) įmonės. Kauno AVMI atlikusi pareiškėjos pajamų – išlaidų analizę nustatė, kad ji 2008 m. sausio 1 d. galėjo turėti (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur grynųjų pinigų, o įvertinus 2008 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio mokestinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai turėtus piniginių lėšų likučius, taip pat įvertinus (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį (duomenys neskelbtini) įmonei suteikimo galimybę, apskaičiuota, kad 2008 m. išlaidos viršytų pajamas (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur). Kauno AVMI konstatavo, kad pareiškėja neturėjo finansinių galimybių suteikti (duomenys neskelbtini) Eur paskolą (duomenys neskelbtini) įmonei. Pareiškėja nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) Eur paskolos suteikimo realumą, todėl nepripažinta, kad piniginės lėšos buvo perduotos paskolos gavėjui (duomenys neskelbtini) įmonei, o ši atitinkamai neperskolino pagal 2011 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini) įmonei. Atsakovo teigimu, pareiškėja elgėsi neracionaliai, t. y. 2008 m. sausio 1 d. galimai turėjusi didelį grynųjų pinigų likutį ((duomenys neskelbtini) Lt) jo nenaudojo, bet skolinosi iš (duomenys neskelbtini) ir mokėjo už gautas paskolas palūkanas. Pareiškėja sudarė sandorius dėl (duomenys neskelbtini) įmonės valdomų piniginių lėšų banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), nors tvirtina, jog realiai pinigai buvo (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) banke ir jie buvo reikalingi šiai įmonei, t. y. pareiškėja elgėsi neracionaliai, nes verslas grindžiamas mažiausių administracinių sąnaudų principu, tačiau, kaip tvirtina pareiškėja, ji ir jos valdoma Įmonė formino visą eilę sandorių (dividendų išmokėjimo, paskolos ir t. t.), kad Įmonė gautų tas pačias lėšas paskolos forma, nors ši bendrovė jau disponavo piniginėmis lėšomis. Be to, pareiškėja pakartotinio patikrinimo metu jau nurodė, jog ji sudarė įkeitimo sutartis su Įmone, tačiau nepateikė šių sutarčių, jų sudarymo aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėja ankstesnio mokestinio ginčo metu teigė, jog 2008 m. ji suteikė paskolą (duomenys neskelbtini) įmonei iš (duomenys neskelbtini) banko 2007 m. gautos paskolos, o pinigai (duomenys neskelbtini) įmonei buvo paskolinti (duomenys neskelbtini), jų nepervedant į (duomenys neskelbtini) banką. Pareiškėja tvirtino, jog finansinės operacijos buvo atliekamos per Įmonę, nors pirminio patikrinimo metu pareiškėja duomenų apie tokią įmonę nepateikė. Pareiškėja teigė, kad paskolos nepervedė į (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitą, o paskolino Įmonės sąskaitoje buvusias lėšas, tačiau pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė, jog 2009 ir 2010 m. iš Įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) Eur buvo pervesta (duomenys neskelbtini) įmonei, ši gautus pinigus pervedė į pareiškėjos asmeninę sąskaitą Lietuvoje, kaip tariamai gautos paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį grąžinimą, o vėliau pareiškėja šias lėšas 2010 m. pervedė į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, kaip 2008 m. gautos paskolos grąžinimą. Pareiškėja pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) įmonė buvo vienintelė pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkė, kuri pagal audituotą 2008 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę 2008 m. paskirstė savo vienintelei akcininkei Įmonei tarpinius dividendus (iš viso – (duomenys neskelbtini) Eur), tačiau nepateikti įrodymai, kad tokio dydžio dividendus pareiškėja realiai gavo. Be to, nepateikta įrodymų, kad pareiškėja 2008 m. realiai gavo (duomenys neskelbtini) Eur dividendų iš (duomenys neskelbtini), todėl, atsakovo teigimu, nėra pagrindo atsižvelgti ir į papildomai pateiktą 2008 m. sausio 3 d. sprendimą dėl tarpinių dividendų paskirstymo. Atsakovas darė išvadą, jog pagrįstai apmokestintos į pareiškėjos banko sąskaitą gautos piniginės lėšos.

24.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepateikė ūkinių ir finansinių operacijų (paskolų teikimą, dividendų gavimą ir t. t.) patvirtinančių dokumentų, pareiškėja grindžia savo poziciją naujomis, sau palankiomis aplinkybėmis, apie kurias nebuvo pranešta Kauno AVMI, tačiau jos buvo pradėtos teikti mokestinio ginčo metu, priklausimai nuo ginčo rezultatų, nors pirminis patikrinimas ir jo rezultatų tvirtinimas tęsėsi 1,5 metų, todėl sutiko su Kauno AVMI, jog negalima pripažinti, kad pareiškėja suteikė (duomenys neskelbtini) Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį (duomenys neskelbtini) įmonei bei (duomenys neskelbtini) Eur – pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį (duomenys neskelbtini) įmonei. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į GPMĮ įtvirtintą gyventojo gautų pajamų apmokestinimo teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas įvertinti ne tik jos asmeninėse sąskaitose gautas pajamas, tačiau ir pozityviąsias pajamas, bei laikyti visus Įmonės gautus pinigus pareiškėjos asmeninėmis pajamomis, kurių gavimo momentas, pareiškėjos tvirtinimu, yra 2008 m., nėra pagrįstas.

25.       Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) permokėta GPM nuo dividendų suma nuolatiniam Lietuvos gyventojui turi būti grąžinta iš (duomenys neskelbtini) biudžeto. Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėja nedeklaravo iš (duomenys neskelbtini) banko: 2010 m. gautų (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. (duomenys neskelbtini) Eur; 2011 m. gautų (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. (duomenys neskelbtini) Eur; 2012 m. gautų (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt) apmokestinamųjų palūkanų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) Eur užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) GPM, todėl Lietuvoje atskaitomas pajamų mokestis 10 proc. (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja galėjo atskaityti nuo minėtų apmokestinamųjų pajamų tik 10 proc. GPM, todėl Kauno AVMI pagrįstai taikė minėtą GPM tarifą ir negali kitaip vertinti pareiškėjos pozicijos.

 

II.

 

26.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

27.       Teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimu iš dalies patvirtino 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, (duomenys neskelbtini) Eur GPM delspinigių, skyrė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio (10 proc.) GPM baudą. VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimą ir nurodė, kad, patikrinusi pareiškėjos GPM apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tyrė pareiškėjos finansines operacijas su (duomenys neskelbtini) įmonėmis. VMI konstatavo, jog pareiškėja tarptautiniais bankų pavedimais 2010 ir 2013 m. gautas pinigines lėšas į savo sąskaitas Lietuvos bankuose siekė pateisinti tariamai 2008 m. (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. (duomenys neskelbtini) suteiktomis paskolomis, kurios tariamai grąžinamos 2010 ir 2013 m., todėl pareiškėjos į banko sąskaitas gautos piniginės lėšos (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) yra jos kitos, nesusijusios su darbo santykiais, ne individualios veiklos B klasės, gautos GPM apmokestinamos pajamos.

28.       Teismas nustatė, kad Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pakeitė VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, t. y. panaikino nurodymą sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos (duomenys neskelbtini) Eur paskolos; patvirtino nurodymą sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos (duomenys neskelbtini) Eur sumos; panaikino nurodymą sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo gautų iš kontroliuojamų įmonių palūkanų už suteiktas paskolas; patvirtino nurodymą sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) sumokėto mokesčio atskaitymo; panaikino nurodymą sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų; patvirtino likusias apskaičiuotas GPM ir su juo susijusias sumas.

29.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeitė; panaikino Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinti: nurodymas sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos (duomenys neskelbtini) Eur sumos, bei nurodymas sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) sumokėto mokesčio atskaitymo. Panaikino VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta 2017 m. sausio 13 d. Kauno AVMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalis dėl nurodymo sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) įmonių ir bankų pareiškėjai pervestos (duomenys neskelbtini) Eur sumos, bei dėl nurodymo sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) sumokėto mokesčio atskaitymo, ir perdavė pareiškėjos skundą VMI nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

30.       Teismas nustatė, kad VMI, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą, 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimą dalyse dėl iš (duomenys neskelbtini) įmonių ir bankų pervestos (duomenys neskelbtini) Eur sumos bei dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) sumokėto GPM atskaitymo nuo gautų palūkanų ir šiose dalyse pavedė pakartotinai patikrinti pareiškėją. Kauno AVMI 2020 m. gegužės 12 d. išrašė pavedimą tikrinti bei 2020 m. gegužės 12 d. surašė pranešimą apie mokestinį patikrinimą, kuriame nurodė mokestinio patikrinimo dalyką: GPM nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei paprašė pareiškėjos pateikti 2010–2013 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas pagrindžiančius juridinę galią turinčius dokumentus, kurių pareiškėja dar nebuvo pateikusi pirminio patikrinimo metu.

31.       Pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI tyrė pareiškėjos finansines operacijas su (duomenys neskelbtini) įmonėmis ir konstatavo, jog ji tarptautiniais bankų pavedimais 2010 ir 2013 m. gautas pinigines lėšas į savo sąskaitas Lietuvos bankuose siekė pateisinti tariamai 2008 m. (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. (duomenys neskelbtini) suteiktomis paskolomis, kurios tariamai grąžinamos 2010 ir 2013 m., todėl pareiškėjos į banko sąskaitas gautos piniginės lėšos (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) yra jos gautos kitos nesusijusios su darbo santykiais, ne individualios veiklos B klasės GPM apmokestinamos pajamos. Taip pat pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėja nedeklaravo (duomenys neskelbtini) gautų pajamų: 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) palūkanų, apskaičiuoto (duomenys neskelbtini) Lt GPM bei atskaitomo Lietuvoje, užsienio valstybėje sumokėto mokesčio (duomenys neskelbtini) Lt; 2011 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) palūkanų, apskaičiuoto (duomenys neskelbtini) Lt GPM bei atskaitomo Lietuvoje, užsienio valstybėje sumokėto mokesčio (duomenys neskelbtini) Lt; 2012 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur), apskaičiuoto (duomenys neskelbtini) Lt GPM bei atskaitomo Lietuvoje, užsienio valstybėje sumokėto mokesčio (duomenys neskelbtini) Lt. Kauno AVMI nustatė taip pat kitus deklaravimo pažeidimus, dėl kurių ginčas iš esmės nekyla. Kauno AVMI papildomai pareiškėjai apskaičiavo mokėtiną į biudžetą GPM: už 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Eur, už 2011 m. – (duomenys neskelbtini) Eur, už 2012 m. – (duomenys neskelbtini) Eur, už 2013 m. – (duomenys neskelbtini) Eur.

32.       Pareiškėjai 2020 m. spalio 2 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiuota mokėtina (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt) GPM suma (tame tarpe taikant MAĮ 69 straipsnį apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt). Kauno AVMI, išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus, įvertinusi pareiškėjos pateiktas pastabas, 2021 m. sausio 8 d. sprendimu iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, (duomenys neskelbtini) Eur GPM delspinigius, nes pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc., t. y. (duomenys neskelbtini) Eur GPM delspinigių mokėjimo, ir sustabdė GPM baudos skyrimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl pareiškėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jos kaltės ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) įsiteisėjimo. VMI patvirtino Kauno AVMI 2021 m. sausio 8 d. sprendimą. Komisija sprendimu patvirtino VMI 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą.

33.       Pasisakydamas dėl pakartotinio patikrinimo teismas vadovavosi MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Taisyklių 43.3, 43.3.2.2., 44–46 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, jog pirminis pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas pagal 2015 m. liepos 28 d. pavedimą tikrinti. 2016 m. spalio 11 d. buvo surašytas pirminis patikrinimo aktas. Pirminio patikrinimo metu pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, gavus atsakymą iš (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus, padaryta išvada, kad pagal pareiškėjos pateiktą 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį pareiškėja faktiškai nesuteikė (duomenys neskelbtini) Eur paskolos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarptautiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) Eur pareiškėjos pateiktą 2011 m. balandžio 21 d. trišalę sutartį (duomenys neskelbtini) tariamai perdavė (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) Eur grąžino pareiškėjai 2013 m. tarptautiniais pavedimais. Patikrinimo metu, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į visas mokestinio patikrinimo metu surinktas aplinkybes bei duomenis, mokėtojos iš (duomenys neskelbtini) 2010 m. ir 2013 m. gautos piniginės lėšos apmokestintos kaip gautos kitos, su darbo santykiais nesusijusios, ne individualios veiklos B klasės pajamos, mokesčio prievolę priskiriant pareiškėjai. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, siekdama mokestinės naudos, teikė paskolas savo kontroliuojamoms bendrovėms bei gavo formaliai neapmokestinamas paskolų palūkanas. Buvo nekilnojamojo turto gautų pajamų netinkamas deklaravimas, kiti GPMĮ pažeidimai (iš viso 25 pažeidimai).

34.       Teismas nustatė, kad pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI 2020 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į FNTT bei į Kauno apygardos prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su pareiškėjos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje medžiaga, gauti dokumentų kopijas bei šiuos dokumentus naudoti atliekamo pakartotinio patikrinimo metu. Leidimas buvo gautas. FNTT atsakymą iš (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos prašymą gavo 2019 m. sausio 23 d. Atsižvelgiant į iš FNTT gautą informaciją (FNTT Kauno AVMI pateikė pilnus (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašus, Įmonės steigimo dokumentus, šios įmonės sąskaitos išrašus, paaiškėjo dar 2008–2013 m. egzistavusios piniginių lėšų judėjimo tarp pareiškėjos ir jos kontroliuojamos įmonės sąskaitų, pareiškėjos (duomenys neskelbtini) gautų paskolų panaudojimo bei jų grąžinimo, piniginių lėšų judėjimo tarp pareiškėjos (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų panaudojimo pareiškėjos reikmėms ir kt.), Kauno AVMI 2020 m. liepos 29 d. raštu kreipėsi į VMI leisti atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Leidimas suteiktas 2020 m. rugpjūčio 6 d.

35.       Teismas atkreipė dėmesį į įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą. Dėl pirmojo pažeidimo teismas pažymėjo, jog pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja 2010 m. (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų, 2013 m. gavo (duomenys neskelbtini) Eur, iš viso (duomenys neskelbtini) Eur. Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pareiškėjai apskaičiuoti mokesčiai nuo (duomenys neskelbtini) Eur lėšų, panaikino. Ši sprendimo dalis įsiteisėjo, tačiau ši Komisijos sprendimo dalis nebuvo patikrinta teismų ir dėl jos nėra priimta teismų procesinių sprendimų.

36.       Teismas nurodė, kad pagal savo procesinį teisinį statusą Komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, vadovavosi MAĮ 148 straipsnio 2 dalimi, 159 straipsniu, 160 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, jog įsigaliojusiu Komisijos sprendimu nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti pripažinti neįrodinėtinomis aplinkybėmis (faktais) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme mokestinį ginčą nagrinėjant teisme. Teismas vadovavosi MAĮ 158 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, jog įstatymų leidėjas įsigaliojusio ikiteisminės administracinio ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimo teisinės galios neprilygina teismo sprendimo teisinei galiai. Teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius turėjo teisinį pagrindą iš naujo vertinti įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu konstatuotas aplinkybes ir faktus dėl pareiškėjos gautų (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi panaikino VMI ir Komisijos sprendimus ir pavedė pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl jos gautų (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, o Komisija taip pat buvo panaikinusi VMI sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) Eur pajamų dėl tuo metu buvusių nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo.

37.       Teismas nurodė, kad Kauno AVMI, pateikdama prašymą VMI leisti atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą, motyvavo, dėl ko būtina pakartotinai patikrinti (t. y. dėl iš FNTT gautos mokestiniam ginčui svarbios informacijos, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pirminio patikrinimo metu). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir pati teikė pakankamai didelį kiekį dokumentų, kuriuos reikėjo tinkamai įvertinti. Dėl poreikio atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą pakankamai motyvavo ir VMI, leisdamas Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą. Teismas darė išvadą, kad paaiškėjo naujos mokestiniam patikrinimui reikšmingos aplinkybės, be to, įvardytos mokestinio patikrinimo spragos, kurias nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nutartimi pavesdamas mokesčių administratoriui iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą, bei reikalingumas įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir užpildyti mokestinio patikrinimo spragas, lėmė pakartotinį patikrinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai betarpiškai susiję su teisinga bei pagrįsta galima mokesčių našta, kurią lemia tinkamas mokestinės bazės nustatymas, kas negali būti nuspręsta neturint patikimų, nekeliančių abejonių duomenų, t. y. neatlikus pakartotinio tikrinimo. Paneigiant mokesčių administratoriui galimybę atlikti pakartotinį patikrinimą, kai tam yra konkretus bei pagrįstas poreikis, teismo teigimu, būtų sukliudyta įvykdyti įstatymų leidėjo įpareigojimą – pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio (prievolės) ir su juo susijusias sumas. Teismas konstatavo, kad VMI, įvertinusi visas pareiškėjos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytas reikalingas ištirti bei nustatyti aplinkybes, taip pat gautą informaciją iš FNTT, pagrįstai leido Kauno AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą. Teismas atmetė priešingus šiuo klausimu skundo argumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjai nebuvo paneigta teisė teikti papildomus įrodymus dėl su pakartotiniu patikrinimu kylančių klausimų, ką pareiškėja per atstovą ir darė. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigė, jog FNTT pateiktoje medžiagoje egzistavo aplinkybės, kurios buvo ir pirminio mokestinio patikrinimo metu, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui tiek atliekant mokestinį patikrinimą, tiek priimant sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo mokestiniame ginče priėmimo, šios nustatytos aplinkybės turėjo įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl teismas nesutiko dėl MAĮ 118 straipsnio pažeidimo.

38.       Pasisakydamas dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM nuo 2010 ir 2013 m. gautų pajamų, teismas vadovavosi GPMĮ 3 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl piniginių sumų pervedimo į (duomenys neskelbtini), t. y. šių duomenų pakanka tvirtinimui, jog pareiškėja gavo B klasės pajamas GPMĮ prasme, jeigu nėra kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog minėtos pinigų sumos yra GPM neapmokestinamos gyventojos pajamos. Teismas vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja suteikė 2008 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur dydžio paskolą. Mokesčių administratorius, gavęs Audito įmonės (duomenys neskelbtini) išvadą, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) nėra apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų. (duomenys neskelbtini) įmonė 2012 m. gegužės 4 d. likviduota. Taip pat nustatė, jog pareiškėja 2008 m. turėtų lėšų nenaudojo suteikti paskolai (duomenys neskelbtini) įmonei. Pareiškėja 2008 m. neturėjo pakankamai pajamų suteikti tokio dydžio paskolą. Be to, mokesčių administratorius nustatė, jog Įmonė tarptautiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) 2010 m. pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, ši suma vėliau pervesta pareiškėjai, 2011 m. Įmonė tarptautiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) Eur. 2013 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėja gavo (duomenys neskelbtini) Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad banko išrašai ir (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė yra tiesioginis įrodymas, jog į pareiškėjos (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gauta suma yra šios įmonės grąžinta paskolos suma, yra nepagrįsti, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaromi pačių įmonių, bei banko sąskaitų išrašai nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės taikyti sandorių turinio prieš formą principo, įvertinus visą pinigų judėjimo kelią, sandorių sudarymo aplinkybes, juos sudariusius asmenis, laikotarpius ir kitus reikšmingus duomenis.

39.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tiek skunde teismui, tiek patikrinimo metu teikė besiskiriančius paaiškinimus dėl suteiktos paskolos realumo, teigdama, kad ji turėjo pakankamai pajamų suteikti tokio dydžio paskolą (duomenys neskelbtini) įmonei. Teismas pažymėjo, jog nėra objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjos pajamos kaip paskola buvo suteikta (duomenys neskelbtini) įmonei, t. y. nepagrindžiamas paskolos suteikimo realumas. Be to, pareiškėja kaip savo pajamas nurodo užsienio įmonių pajamas, tačiau įmonių turimas turtas, įskaitant įmonės banko sąskaitose valdomas lėšas, nelaikytinas pareiškėjos pajamomis dėl įmonių turto atskirumo nuo jų akcininkų turto. Nesant įrodymų dėl dividendų išmokėjimo 2008 m. pareiškėja šių lėšų kaip pajamų 2008 m. ir negavo. Teismas darė išvadą, kad nepagrįsti argumentai dėl senaties šiame ginče taikymo. Teismas nurodė, kad atitinkamai pareiškėja negalėjo 2008 m. paskolinti lėšų, kurių nebuvo gavusi.

40.       Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad į jos sąskaitas pervesta (duomenys neskelbtini) Eur suma iš (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) grąžinta paskolos suma, kadangi nėra duomenų, jog šiai įmonei buvo suteikta paskola būtent pareiškėjos. Trišalis susitarimas apie tai, kad įskaitoma iš kitos įmonės gautina paskolos grąžinimo suma perskolinant šią sumą (duomenys neskelbtini), teismo teigimu, patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas apie eilės dirbtinių sandorių sudarymą, siekiant mokestinės naudos, ir nepatvirtina, jog būtent pareiškėja 2008 m. ar vėliau nurodytai (duomenys neskelbtini) realiai suteikė nurodyto dydžio paskolą, kurią vėliau atgavo.

41.       Teismas, įvertinęs pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatytas su paminėto sandorio sudarymu ir vykdymu susijusias faktines aplinkybes, neturėjo pagrindo nepritarti Kauno AVMI išvadai, kad aukščiau aprašytos ūkinės operacijos, kurios formaliai įformintos 2008 m. sudaryta paskolos sutartimi, turinys neatitinka realaus šio sandorio turinio ir kad šis sandoris buvo sudarytas dirbtinai, siekiant vienintelio tikslo – gauti mokestinės naudos. Teismas konstatavo, kad egzistuoja MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ginčo mokestines prievoles apskaičiuoti šioje nuostatoje numatytu būdu. Kauno AVMI įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą (MAĮ 67 str. 1 d.). Kauno AVMI pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taisykles teisingai nustatė tikrąjį ginčo mokestinių teisinių santykių turinį, todėl teismas darė išvadą, kad šiuo aspektu skundžiami Kauno AVMI ir VMI sprendimai yra pagrįsti pakankamais ir tinkamais įrodymais (MAĮ 67 str. 1 d.), o pareiškėjos argumentai bei teikiami įrodymai neleidžia kitaip vertinti ginčo teisinių santykių. Vien pareiškėjos argumentai, kad paskola nėra pripažįstama GPM objektu, teismo teigimu, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti nei įvertino Kauno AVMI ir VMI skundžiamuose sprendimuose pinigų sumas, kurias pareiškėja teigė (at)gavusi iš 2008 m. sudarytos paskolos sutarties, ar daryti išvadą, kad Kauno AVMI šias sumas nepagrįstai priskyrė GPM apmokestinamoms pajamoms.

42.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja su skundu teismui pateikė dokumentus, kurių nei VMI, nei Komisijai neteikė, t. y. banko sąskaitos išrašus, kuriais pareiškėja siekia įrodyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta už (duomenys neskelbtini) akcijas, bei susirašinėjimą elektroniniais laiškais su (duomenys neskelbtini), kuriais siekiama įrodyti, kad pateikti banko išrašai yra autentiški. Teismas pažymėjo, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta už (duomenys neskelbtini) akcijas, nepatvirtina, kad šios lėšos kaip galutinę naudos gavėją pasiekė pareiškėją 2008 m. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2010 ir 2013 m. gavo tam tikras pajamas, tačiau, įvertinus tarpinių dirbtinių sandorių skaičių ir pobūdį, teismo teigimu, pagrįstai mokesčių administratorius nurodė, kad šių lėšų kilmė nėra neginčijamai patvirtinta. Be to, banko sąskaitos išrašai yra ne pareiškėjos asmeninių sąskaitų, o kitų įmonių. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėja pajamas gavo piniginių lėšų įskaitymo į jos banko sąskaitą momentu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti užsienio įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai ir / ar audito ataskaitos nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų, kadangi šie dokumentai sudaromi kitais tikslais. Be to, finansinė atskaitomybė rengiama pačių įmonių, o audito ataskaitoje pasisakoma dėl tinkamo apskaitos reikalavimų įmonėje laikymosi pagal įmonės pateiktus dokumentus. Mokesčių administratoriaus išvados grindžiamos kompleksinio patikrinimo duomenimis, gautais pritaikius mokesčių administratoriui prieinamus tikrinimo būdus ir metodus, atlikus priešpriešinius įmonių, kitų subjektų tikrinimus, surinkus informaciją iš užsienio mokesčių administratorių ir trečiųjų asmenų ir pan. bei sugretinus ją su mokesčių mokėtojos teiktais paaiškinimais ir informacija. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo aptariamais aspektais dėl 2010 ir 2013 m. į banko sąskaitas gautų (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų laikymo pareiškėjos apmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu pajamomis.

43.       Pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) sumokėto mokesčio atskaitymo Lietuvoje, teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. gavo (duomenys neskelbtini) Eur palūkanų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) yra sumokėtas (duomenys neskelbtini) Eur pajamų mokestis, 2011 m. gavo (duomenys neskelbtini) Eur palūkanų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų mokestį, 2010 m. gavo (duomenys neskelbtini) Eur palūkanas, nuo kurių (duomenys neskelbtini) sumokėtas (duomenys neskelbtini) Eur pajamų mokestis. Pakartotinio patikrinimo metu konstatuotas antras pažeidimas nebuvo pirminio mokestinio patikrinimo dalykas, jis atsirado Kauno AVMI atliekant pakartotinį patikrinimą dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių, nes apie pareiškėjos atidarytas ir uždarytas sąskaitas ir subsąskaitas ir jose disponuojamomis sumomis pirminio mokestinio patikrinimo metu nebuvo žinoma. To neneigia nei viena iš šalių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pirminio patikrinimo metu neteikė duomenų apie (duomenys neskelbtini) sumokėtą pajamų mokestį už gautas palūkanas. Teismas vadovavosi GPMĮ 37 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamos palūkanos gali būti apmokestinamos (duomenys neskelbtini) taikant ne didesnį kaip 10 proc. pajamų, todėl atmetė pareiškėjos argumentą, kad maksimalus užsienio valstybėje sumokėtas ir Lietuvoje atskaitytinas mokestis turėtų būti 15 procentų.

44.       Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo ją atleisti nuo didesnės apskaičiuotų delspinigių dalies, teismas vadovavosi MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir vertino, kad nėra įstatyminio pagrindo atleisti pareiškėją nuo didesnės nei 50 proc. dydžio delspinigių sumos. Tai, kad FNTT buvo gavusi informaciją iš (duomenys neskelbtini) 2019 m., teismo teigimu, nėra pagrindas laikyti, jog mokesčių administratorius nepagrįstai delsė ir tyrimo trukmė pailgėjo dėl jo kaltės, kadangi mokestinis ginčas tuo metu buvo nagrinėjamas teisme. Įvertinęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi grąžino VMI nagrinėti iš naujo pareiškėjos skundą, kad VMI 2020 m. balandžio 6 d. pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ir naujas patikrinimo aktas priimtas 2020 m. spalio 2 d., teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą apie mokesčių administratoriaus delsimą pakartotinio patikrinimo metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirminio mokestinio ginčo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nebuvo nustatyta delsimo iš mokesčių administratoriaus atliekant patikrinimą. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius įvertino visas pareiškėjos nurodomas reikšmingas aplinkybes, sumažindamas perpus mokėtinų delspinigių dydį.

 

III.

 

45.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.

46.       Pareiškėja nesutinka su teismo išvada dėl į jos banko sąskaitą 2010 m. (duomenys neskelbtini) Eur ir 2013 m. (duomenys neskelbtini) Eur gautų piniginių lėšų kilmės, t. y. kad ginčo pajamos yra kitos iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos, nes byloje pagal FNTT surinktus ir pareiškėjos pateiktus įrodymus yra akivaizdu, kad pajamų šaltinis ir lėšų kilmė buvo nustatyta (tą patvirtino ir FNTT). Pareiškėja pabrėžia, kad 2021 m. birželio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, gavęs Kauno AVMI 2021 m. birželio 16 d. skundą, priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą atnaujinti ir tuo pagrindu FNTT šiuo metu kreipėsi į užsienio įstaigas / institucijas, siekiant surinkti papildomą informaciją, todėl, kol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, yra būtina stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, nes ikiteisminio tyrimo metu yra renkami nauji įrodymai, kurie gali turėti įtakos ir šios administracinės bylos nagrinėjimui. Pareiškėja pažymi, kad teismo išvada dėl pinigų kilmės yra bendro pobūdžio, neaišku kokius konkrečiai įrodymus vertinant ji padaryta, kodėl pareiškėjos pateikti įrodymai ir dokumentai atmesti, todėl teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja įrodymų tyrimo ir vertinimo principams.

47.       Pareiškėja nesutinka dėl jos į banko sąskaitą 2010 m. ir 2013 m. gautų piniginių lėšų apmokestinimo momento. Pareiškėjos į banko sąskaitas 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) gautų (duomenys neskelbtini) Eur bei 2013 m. iš (duomenys neskelbtini) gautų (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų apmokestinimo momentas yra ne šių sumų pervedimas iš vienos pareiškėjos sąskaitos į kitą, o 2008 m., kai pareiškėja gavo iš Įmonės tarpinius dividendus, iš viso (duomenys neskelbtini) Eur. Jeigu pareiškėja gavo kitas GPM apmokestinamas pajamas, kurios nėra paskolos grąžinimas, pareiškėjos teigimu, nustatant apmokestinimo GPM momentą, turėjo būti vadovaujamasi taisyklėmis, įtvirtintomis GPMĮ 8 straipsnio 3 dalyje, t. y. reikėjo vadovautis specialia norma, kuri yra taikoma pozityvioms pajamoms, ir neturėjo būti atsižvelgiama į sutarties sąlygas, kurių buvimą (paskolos suteikimą) paneigė pats mokesčių administratorius. Pareiškėja nurodo, kad, remiantis GPMĮ 2 straipsnio 18 punktu, 8 straipsnio 3 dalimi, jos pajamomis, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo deklaruotos (apmokestintos) įstatymų nustatyta tvarka, ar ne, yra laikomos ne tik į asmenines sąskaitas gautos pajamos, tačiau į pajamas taip pat yra įtraukiamos užsienio vieneto pozityvios pajamos, kurių pajamų gavimo momentas yra pinigų pervedimas į pareiškėjos kontroliuojamos įmonės sąskaitą. Pozityvių pajamų pripažinimas, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, yra siejamas su įmonės kontrole ir įmonės naudos gavėjo teise disponuoti įmonės faktiškai uždirbtomis pajamomis ir neturi nieko bendra su pinigų pervedimu į fizinio asmens asmeninę sąskaitą. Pareiškėja daro išvadą, kad mokesčių administratorius, neteisingai nustatęs mokestinės nepriemokos apmokestinimo GPM momentą, neteisingai sprendė ir dėl mokesčio skaičiavimo ir perskaičiavimo senaties (MAĮ 68 str.). Pareiškėja pabrėžė, jog pajamoms, kurios (duomenys neskelbtini) yra gautos 2008 m., ir kurios yra pareiškėjos pozityvios pajamos arba dividendai, mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis jau yra suėjusi. (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini) 2008 m. gautos pajamos yra laikomos pareiškėjos tiek pozityviomis pajamomis, tiek faktiškai gauta nauda, kurių apmokestinimo momentas GPM apmokestinimo tikslais yra 2008 m., o ne 2010 m. ir 2013 m.

48.       Pareiškėja nesutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais dėl procedūrinių pažeidimų, kurie buvo nurodyti skunde. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratoriaus padaryti pažeidimai yra esminiai, lemiantys paties patikrinimo akto, kuriuo jai buvo apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, neteisėtumą. Pareiškėja pažymi, kad ginčas dėl 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) gautų (duomenys neskelbtini) Eur pajamų buvo pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos skundą dėl iš (duomenys neskelbtini) gautų (duomenys neskelbtini) Eur perdavė VMI nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų reikšmės mokestinei prievolei (jos dydžiui), būtina įvertinti šių dokumentų autentiškumą, o tai turėtų atlikti tik mokesčių administratorius, nes teismas dėl šio įrodymų vertinimo aspekto turi labai ribotas procesines galimybes. Šiuo pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti skundą iš naujo tik dėl iš (duomenys neskelbtini) gautų (duomenys neskelbtini) Eur apmokestinimo ir tik toje apimtyje, kiek būtina patikrinti mokesčių mokėtojos pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų autentiškumą bei ištirti faktines aplinkybes, susijusias su finansinėmis operacijomis, nurodytomis pateiktuose dokumentuose. Pareiškėja daro išvadą, kad pakartotinis patikrinimas dėl 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur gautų pajamų apmokestinimo buvo negalimas.

49.       Pareiškėja pažymi, kad Komisijos sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratoriui sprendžiant, kad pakartotinio patikrinimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos mokestinio ginčo metu, turėtų būti atnaujintas mokestinio ginčo procesas. Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės, kurias mokesčių administratorius nustatė išnagrinėjus iš FNTT gautą informaciją, patvirtina aplinkybes ir išvadas, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, todėl šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Pareiškėja pažymi, kad pakartotinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant MAĮ nustatytus senaties terminus. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeista ne tik patikrinimo apimtis, bet ir informavimo apie pradėtą pakartotinį patikrinimą pareiga – pareiškėja apie pakartotinį patikrinimą buvo informuota tik pasibaigus patikrinimui, jos pačios prašymu, t. y. tik po to, kai, susipažinus su patikrinimo aktu, paaiškėjo, kad centrinio mokesčių administratoriaus leidimu ji buvo tikrinama ir toje dalyje, kurioje buvo įsiteisėjęs Komisijos sprendimas. Pareiškėja nurodo, kad tai yra teisės būti išklausytam pažeidimas, pareiškėja priversta gintis ir teikti įrodymus ne patikrinimo, o jau ginčo metu. 

50.       Pareiškėja nesutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo (duomenys neskelbtini) sumokėto mokesčio atskaitymui Lietuvoje. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius nepagrįstai nurodė, jog ji neteisingai deklaravo užsienio valstybėje gautas pajamas bei atskaitomą užsienio valstybėje sumokėtą mokestį. Pareiškėja vadovaujasi GPMĮ 37 straipsnio 4 dalimi ir daro išvadą, jog maksimalus užsienio valstybėje sumokėtas ir Lietuvoje atskaitytinas mokestis yra 15 %, o ne 10 %, kaip nurodė mokesčių administratorius. Pareiškėja pažymi, kad teismas nenurodė jokių motyvų šiuo aspektu.

51.       Pareiškėja nesutinka su teismo motyvais dėl sprendimo atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teisės aktais nereglamentuoja, nuo kokios dalies gali būti atleidžiamas mokesčių mokėtojas, tai yra vertinimo dalykas, be to, vadovaujantis susiformavusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atleidžiant nuo baudų ir delspinigių, yra vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kontrolės procedūros tęsiasi labai ilgą laiką, t. y. jau beveik šešis metus, atsižvelgiant į tai, kad likusi mokėtina delspinigių suma yra nepagrįstai didelė ir sudaro beveik 40 proc. papildomai apskaičiuotos mokėtinos mokesčių sumos, delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį, kurio daugiau negu 50 proc. sudaro patikrinimo laikotarpis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visų kontrolės procedūrų metu pareiškėja teikė mokesčių administratoriui paaiškinimus, įrodymus, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius daugiau kaip metus neprašė FNTT susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija, kuri buvo pagrindas pakartotiniam patikrinimui, pareiškėja apie pakartotinį patikrinimą sužinojo jau jam pasibaigus ir priversta įrodymus teikti mokestinio ginčo metu, kas lemia jo trukmę, mano, kad mokesčių administratorius turėjo atleisti nuo didesnės dalies priskaičiuotų delspinigių.

52.       Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

53.       Nesutikdamas su pareiškėjos argumentais dėl pakartotinio patikrinimo, atsakovas vadovaujasi MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Taisyklių 43.3.2.2, 45 punktais, pažymi, kad mokesčių administratorius įvertino FNTT disponuojamą ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje esančią medžiagą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja savo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus (sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė tik Komisijai, o pareiškėjos kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) įmonės šiame banke turėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai nebuvo pateikti nei vienai mokestinį ginčą nagrinėjusiai institucijai. Atsakovas nurodo, kad VMI minėtus dokumentus vertino ir dėl jų pasisakė visų surinktų įrodymų kontekste. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė autentiškumo nustatymo būdo, t. y. mokesčių administratorius pasirinko dokumentų analizės būdą, todėl nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad mokesčių administratorius netyrė pateiktų dokumentų autentiškumo.

54.       Atsakovas nurodo, kad centrinis mokesčių administratorius nustatė, jog VMI prašymas yra pagrįstas, t. y. atitinka nustatytas sąlygas – ji gavo kitos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (FNTT) disponuojamą informaciją, kuri buvo gauta iš (duomenys neskelbtini). Šią informaciją sudarė naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, todėl buvo suteiktas leidimas atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą už 2010, 2011 ir 2012 metus. Atsakovas pabrėžia, kad reikalavimai administraciniam sprendimui nėra taikomi leidimui, nes vienas viešojo administravimo subjektas davė leidimą kitam viešojo administravimo subjektui. Pareiškėja savo argumentus dėl pakartotinio patikrinimo teikė tiek mokesčių administratoriui, tiek Komisijai, kurie buvo vertinami, todėl jos teisė į gynybą nebuvo apribota, ji buvo išklausyta. Atsakovas nesutinka su pareiškėja, jog buvo apribota teisė skųsti leidimą dėl pakartotinio patikrinimo.

55.       Atsakovas vadovaujasi MAĮ 42 straipsniu ir pažymi, kad įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog mokesčių mokėtojas privalo pranešti apie sąskaitas užsienio valstybių finansų įstaigose, todėl pareiškėja privalėjo pranešti apie savo sąskaitas (duomenys neskelbtini), t. y. įstatymų leidėjas nenustatė pareigos mokesčių administratoriui ieškoti (aiškintis) mokesčių mokėtojų sąskaitų (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepranešė mokesčių administratoriui apie atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė savo turimų / turėtų sąskaitų (duomenys neskelbtini) bankuose išrašų ir pirminio patikrinimo metu, nors ūkines ir finansines operacijas vykdo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), todėl, atsakovo teigimu, FNTT disponuojama informacija atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui, reikalavimus. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjos nurodomas minėtų sąskaitų paminėjimas (duomenys neskelbtini) kredito linijos sutartyje nėra pranešimas apie banko sąskaitas teisės aktų nustatyta tvarka.

56.       Atsakovas pažymi, kad tik nuo 2017 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir paklausimus šiai valstybei galima siųsti dėl sandorių už laikotarpį, kuris prasideda 2018 m. Be to, nuo 2003 m. sausio 1 d. taikoma Lietuvos su (duomenys neskelbtini) pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tačiau joje nenumatytas šalių bendradarbiavimas dėl mokestinės informacijos apsikeitimo, pvz., valstybės institucijos nesikreipia į bankus dėl bankinės informacijos surinkimo. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjos nurodomi automatiškai teikti (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus duomenys patvirtina informaciją, kuri buvo teikta įprasto administravimo, bet – ne apsikeitimo, eigoje, kas atitinka minėtos sutarties 26 straipsnio reikalavimus.

57.       Dėl pareiškėjos argumento, kad Komisijos sprendimas galėjo būti peržiūrėtas tik atnaujinus bylos procesą, atsakovas pažymi, kad šis institutas kaip galimų klaidų taisymo ginčų nagrinėjimo Komisijoje stadijoje būdas taikomas tik mokesčių mokėtojo prašymu (MAĮ 160 str. 3 d.), t. y. įstatymų leidėjas nustatė, kad mokesčių administratorius galimas klaidas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje gali taisyti tik atlikdamas pakartotinį patikrinimą įstatymų leidėjo nustatytomis sąlygomis (MAĮ 118 str. 1 d. 4 p.). Atsakovas akcentuoja, jog tokiu būdu užtikrinama pusiausvyra tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, kurią atstovauja mokesčių administratorius, teisėtų interesų, todėl nesutinka su pareiškėja, jog VMI bando paneigti galiojantį Komisijos sprendimą. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 103 straipsnio 3 punktu ir pažymi, kad tik Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimui yra suteikiama prejudicinė galia, t. y. jokiai kitai neteisminei valstybės institucijai nėra suteikta galia priimti sprendimus, kuriems įsiteisėjus konstatuojami neginčijami faktai. Atsakovas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-54/2012 suformuluotomis taisyklėmis ir konstatavo, kad neįrodinėtinomis (prejudicinę galią turinčiomis) yra pripažintinos tik tos aplinkybės (faktai), kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu plačiąja prasme, tačiau Komisijos ar mokesčių administratoriaus sprendimams tokia galia nesuteikiama ir nepripažįstama.

58.       Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos argumentais dėl pervestų piniginių lėšų, pažymi, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) banke esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. ir 2009 m. turėtos piniginės lėšos neįtakojo turimo / turėto pinigų kiekio Lietuvoje, nes Inspekcija nenustatė šių pinigų išgryninimo fakto ir šios lėšos nebuvo panaudotos patikrinimo metu nustatytoms pareiškėjos išlaidoms finansuoti Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur 2008 m. paskolos iš pareiškėjos realiai negavo, o tariamai gautos paskolos (duomenys neskelbtini) Eur grąžinimą 2010 m. ir 2013 m. pareiškėjai finansavo ji pati iš savo kontroliuojamos Įmonės. Inspekcija, atlikusi pareiškėjos pajamų – išlaidų analizę, nustatė, kad ji 2008 m. sausio 1 d. galėjo turėti (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur grynųjų pinigų, o įvertinus 2008 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio mokestinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai turėtus piniginių lėšų likučius, taip pat įvertinus (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį (duomenys neskelbtini) įmonei suteikimo galimybę, apskaičiuota, kad 2008 m. išlaidos viršytų pajamas (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur). VMI konstatavo, kad pareiškėja neturėjo finansinių galimybių suteikti (duomenys neskelbtini) Eur paskolą (duomenys neskelbtini) įmonei. Pareiškėja nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) Eur paskolos suteikimo realumą, todėl nepripažinta, kad piniginės lėšos buvo perduotos paskolos gavėjui (duomenys neskelbtini), o ši atitinkamai neperskolino pagal 2011 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, pareiškėja elgėsi neracionaliai, t. y. 2008 m. sausio 1 d. galimai turėjusi didelį grynųjų pinigų likutį ((duomenys neskelbtini) Lt) jo nenaudojo, bet skolinosi iš (duomenys neskelbtini) ir mokėjo už gautas paskolas palūkanas. Pareiškėja sudarė sandorius dėl Įmonės valdomų piniginių lėšų banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi ir (duomenys neskelbtini), nors tvirtina, jog realiai pinigai buvo Įmonės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir jie buvo reikalingi šiai įmonei, t. y. pareiškėja elgėsi neracionaliai, nes verslas grindžiamas mažiausių administracinių sąnaudų principu, tačiau, kaip ji ir jos valdoma Įmonė formino visą eilę sandorių (dividendų išmokėjimo, paskolos ir t. t.), kad Įmonė gautų tas pačias lėšas paskolos forma, nors ši bendrovė jau disponavo piniginėmis lėšomis. Be to, pareiškėja pakartotinio patikrinimo jau nurodė, jog ji sudarė įkeitimo sutartis su Įmone, tačiau nepateikė šių sutarčių, jų sudarymo aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ankstesnio mokestinio ginčo metu teigė, jog 2008 m. ji suteikė paskolą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) banko 2007 m. gautos paskolos, o pinigai (duomenys neskelbtini) buvo paskolinti (duomenys neskelbtini), jų nepervedant į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtina, jog finansinės operacijos buvo atliekamos per Įmonę, nors pirminio patikrinimo metu pareiškėja duomenų apie Įmonę nepateikė.

59.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėja teigia, jog paskolos nepervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o paskolino Įmonės sąskaitoje buvusias lėšas, tačiau pakartotinio patikrinimo metu VMI nustatė, kad 2009 ir 2010 m. iš Įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) Eur buvo pervesta (duomenys neskelbtini) įmonei, ši gautus pinigus pervedė į pareiškėjos asmeninę sąskaitą Lietuvoje, kaip tariamai gautos paskolos pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį grąžinimą, o vėliau pareiškėja šias lėšas 2010 m. pervedė į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), kaip 2008 m. gautos paskolos grąžinimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pažymi, jog Įmonė buvo vienintelė pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkė, kuri pagal pridedamą audituotą 2008 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę 2008 m. paskirstė savo vienintelei akcininkei Įmonei tarpinius dividendus (iš viso – (duomenys neskelbtini) Eur), tačiau nepateikti įrodymai, kad tokio dydžio dividendus pareiškėja realiai gavo. Be to, nepateikta įrodymų, kad pareiškėja 2008 m. realiai gavo (duomenys neskelbtini) Eur dividendų iš Įmonės, todėl nėra pagrindo atsižvelgti ir į papildomai pateiktą 2008 m. sausio 3 d. sprendimą dėl tarpinių dividendų paskirstymo. Atsakovas daro išvadą, kad pagrįstai apmokestintos į pareiškėjos banko sąskaitą gautos piniginės lėšos (2010 m. – (duomenys neskelbtini) Eur, 2013 m. – (duomenys neskelbtini) Eur). Pareiškėja nepateikė ūkinių ir finansinių operacijų (paskolų teikimą, dividendų gavimą ir t. t.) patvirtinančių dokumentų, pareiškėja grindžia savo poziciją naujomis, sau palankiomis aplinkybėmis, apie kurias nebuvo pranešta VMI, tačiau jos buvo pradėtos teikti mokestinio ginčo metu, priklausomai nuo ginčo rezultatų, nors pirminis patikrinimas ir jo rezultatų tvirtinimas tęsėsi 1,5 m. Atsakovas daro išvadą, kad negalima pripažinti, jog pareiškėja suteikė (duomenys neskelbtini) Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Eur – pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį (duomenys neskelbtini).

60.       Atsakovas palaiko Komisijos poziciją, jog, atsižvelgiant į GPMĮ įtvirtintą gyventojo gautų pajamų apmokestinimo teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas įvertinti ne tik jos asmeninėse sąskaitose gautas pajamas, tačiau ir pozityviąsias pajamas, bei laikyti visus Įmonės gautus pinigus pareiškėjos asmeninėmis pajamomis, kurių gavimo momentas, pareiškėjos tvirtinimu, yra 2008 m., nėra pagrįstas. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai nesivadovavo FNTT išvada, nes šios valstybės institucijos nutarimams nėra suteikiama galia, kurią turi tik teismų procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose.

61.       Nesutikdamas su pareiškėjos teiginiais dėl palūkanų iš (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymi, kad teisės normos ir teisės doktrina aiškiai nustato, jog, kadangi pagal Sutarties 11 straipsnio nuostatas (duomenys neskelbtini) vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokami dividendai gali būti apmokestinami (duomenys neskelbtini) taikant ne didesnį kaip 10 proc. GPM tarifą, nuolatinis Lietuvos gyventojas savo metinės pajamų deklaracijos priede, skirtame Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti, turi nurodyti ne (duomenys neskelbtini) nuo palūkanų faktiškai išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, bet tokią sumą, kurią (duomenys neskelbtini) turėjo teisę išskaičiuoti pagal sutartį (t. y. taikant 10 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotą GPM sumą). (duomenys neskelbtini) permokėta GPM nuo dividendų suma nuolatiniam Lietuvos gyventojui turi būti grąžinta iš (duomenys neskelbtini) biudžeto. Atsakovas daro išvadą, kad vietos mokesčių administratorius pagrįstai taikė minėtą GPM tarifą. 

62.       Nesutikdamas su pareiškėjos argumentais dėl atleidimo nuo delspinigių, atsakovas pažymi, kad delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc. jai apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, kas, atsakovo vertinimu, yra adekvati priemonė pareiškėjos padarytiems mokesčių teisės pažeidimams, kuri atitinka teismų praktikos reikalavimus. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog yra pagrindas dar daugiau mažinti delspinigių sumą.

63.       Atsakovas nurodo, kad byloje yra surinkti ir pateikti įrodymai jos nagrinėjimui ir teismo sprendimo priėmimui. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymi, kad šiuo metu nėra nagrinėjama baudžiamoji byla, todėl nėra pagrindo stabdyti šią administracinę bylą.

64.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kauno AVMI palaiko atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus nesutikimo su pareiškėjos apeliaciniu skundu argumentus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

65.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą sprendžiama, ar Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą.

66.       Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti. Nurodo, kad, pirma, nesutinka su teismo išvada dėl į jos banko sąskaitą 2010 m. (duomenys neskelbtini) Eur ir 2013 m. (duomenys neskelbtini) Eur gautų piniginių lėšų kilmės, t. y. kad ginčo pajamos yra kitos iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos, nes byloje pagal FNTT surinktus ir pareiškėjos pateiktus įrodymus yra akivaizdu, kad pajamų šaltinis ir lėšų kilmė buvo nustatyta. Antra, nesutinkama dėl pareiškėjos į banko sąskaitą 2010 m. ir 2013 m. gautų piniginių lėšų apmokestinimo momento, taip pat jų vertinimo ir pajamų pripažinimo GPMĮ 8 straipsnio prasme. Trečia, teigiama, jog mokesčių administratoriaus padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, lemiantys paties patikrinimo akto, kuriuo jai buvo apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, neteisėtumą. Ketvirta, pareiškėja nesutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo (duomenys neskelbtini) sumokėto mokesčio atskaitymui Lietuvoje. Penkta, pareiškėja nesutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais dėl sprendimo atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde prašė stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.

67.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

68.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad bylos duomenimis pati pareiškėja nebepalaiko prašymo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimo iki kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas (žr. pareiškėjos atstovo prašymą, gautą 2023 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Todėl šios bylos stabdyti nėra jokio teisinio pagrindo.

69.       Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius atliko procedūrinius pažeidimus, t. y. kad nebuvo pagrindo centriniam administratoriui išduoti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą dalyje dėl 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) gautų (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, nes Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimas turi res judicata galią, ir apskritai nebuvo paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios leistų atlikti pakartotinį patikrinimą. Pareiškėja taip pat teigia, jog nebuvo galimybės susipažinti su leidimu atlikti pakartotinį patikrinimą ir savalaikiai jį kvestionuoti, todėl buvo pažeistos jos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

70.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą. LVAT 2018 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-37-415/2018 konstatavo: „Administraciniam teismui atskirai ir savarankiškai neskundžiamais tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (veiksmais) LVAT praktikoje, be kita ko, laikomi: pavedimas atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (MAĮ 120 str.; pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011); centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (MAĮ 118 str. 1 d. 4 p.; pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑408/2011); pranešimas apie pradedamą mokestinį patikrinimą (MAĮ 121 str. 1 d.; pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525‑438/2011); mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011), atvykti pas mokesčių administratorių (pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑2917/2011). Ginčijant baigiamuosius mokesčių administratoriaus sprendimus, gali būti teikiami argumentai ir dėl administracinėje procedūroje priimtų tarpinių (procedūrinių) sprendimų, o šiuos argumentus administraciniai teismai privalo įvertinti spręsdami dėl galutinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.“ Vadinasi, šioje byloje išduotas leidimas atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą negalėjo būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl pareiškėjos argumentai dėl, esą, pažeistos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą nėra pagrįsti.

71.       Vertinant pareiškėjos teiginius, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, pabrėžtina, kad šioje byloje pakartotinis patikrinimas atliktas vadovaujantis MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtimi, t. y. paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. MAĮ 118 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog iš šios teisės normos matyti, kad draudimas atlikti pakartotinį patikrinimą yra siejamas su anksčiau atliktu mokesčių mokėtojo patikrinimu, dėl kurio yra priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas. Šiuo atveju atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimas teisine prasme reiškia, kad šis sprendimas turi būti nustatyta tvarka įsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑245/2009), t. y., kad prieš tai (prieš pakartotinį patikrinimą šio straipsnio taikymo prasme) vykusi mokesčių administravimo procedūra buvo pasibaigusi arba buvo pasibaigęs atitinkamas mokestinis ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑624/2007). Vadinasi, tik turintis teisinę galią mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto (pažymos) patvirtinimo užkerta kelią pakartotiniam mokesčio mokėtojo patikrinimui už tą patį mokestinį laikotarpį, jei nėra sąlygų (išimčių), išvardintų MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17‑921/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, 2006, p. 67–74). Atsižvelgiant į tai, neturi būti painiojama (i) mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos galimybė, išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą, pavesti atlikti pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 154 str. 4 d. 5 p.) bei (ii) mokesčių administratoriaus teisė atlikti pakartotinį patikrinimą jau po to, kai įsiteisėja galutinis sprendimas dėl anksčiau vykusio mokestinio patikrinimo. Mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi mokesčių mokėtojo skundą, pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus gali pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą nesilaikydama MAĮ 118 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, nes toks sprendimas (pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą) suponuoja, kad teisinės galios netenka mokesčių administratoriaus sprendimas dėl atitinkamo patikrinimo akto patvirtinimo ir MAĮ 118 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai tampa nebeaktualūs, kadangi nelieka įsiteisėjusio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl atitinkamo mokestinio laikotarpio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑1481/2010, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015). Pabrėžtina, kad pagal MAĮ 118 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojai turi teisėtus lūkesčius, jog mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma: tiesa, kaip minėta, jei nėra sąlygų (išimčių), išvardintų MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos aiškinimo praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad „Naujomis aplinkybėmis, kurios būtų pakartotinio patikrinimo pagrindas, gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo pirminio mokestinio patikrinimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui tiek atliekant mokestinį patikrinimą, tiek priimant sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo arba patvirtinant patikrinimo rezultatus patikrinimo pažyma, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo mokestiniame ginče priėmimo, jeigu sprendimas dėl patikrinimo akto patikrinimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka; 3) gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Kiekvienu atveju nustačius šių kriterijų visumą, mokesčių administratorius įgyja teisę atlikti pakartotinį patikrinimą“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-2707/2011, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2067-556/2021). Kartu akcentuotina, kad mokesčių mokėtojo teisėtų lūkesčių principo apsauga, esant MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytoms aplinkybėms, taikoma tik tada, jei kompetentingos institucijos, be kita ko, mokesčių administratoriai, „pačios“ sukuria pagrindą šiems lūkesčiams. Tik dėl kompetentingų institucijų veikimo atsiradusios klaidos suteikia teisę į mokesčių neišieškojimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-290/2014; šiuo klausimu mutatis mutandis žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Sprendimo Mecanarte, C‑348/89, EU:C:1991:278, 19 ir 23 punktus, Sprendimo Agrover, C‑173/06, EU:C:2007:612, 31 punktą, Sprendimo SIA Veloserviss, C-427/14, EU:C:2015:803, 44 punktą).

72.       Minėta, kad Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pakeitė VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, t. y. panaikino nurodymą sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos (duomenys neskelbtini) Eur paskolos. Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendime, be kita ko, konstatuota, kad: „mokesčių administratorius netinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas <...>. Mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog <...> 2010 m. į Pareiškėjos sąskaitą SEB banke pervesti (duomenys neskelbtini) Eur yra ne paskolos grąžinimas, o yra kitos, nesusijusios su darbo santykiais, ir ne individualios veiklos pajamos“. Taigi, Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu konstatuotos mokesčių administratoriaus netinkamas savo pareigų vykdymas. Kartu pabrėžtina, kad tik nuo 2017 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir paklausimus šiai valstybei galima siųsti dėl sandorių už laikotarpį, kuris prasideda 2018 metais. Taip pat akcentuotina, jog bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2017 m. sausio 25 d. FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto (duomenys neskelbtini) praturtėjimo, gavus Kauno apskrities VMI 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. sausio 13 d. sprendimą dėl akto tvirtinimo. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys pareiškėjos mokestinį patikrinimą atliekančiam Kauno AVMI pareigūnui tapo žinomi 2020 m. gegužės 25 d. nuvykus į FNTT ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančia medžiaga bei gavus dokumentų kopijas.

73.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 72 punkte nustatytas aplinkybes, t. y. kad Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu panaikino nurodymą sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos (duomenys neskelbtini) Eur paskolos, nes mokesčių administratorius netinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas ir kad netinkamai rinko įrodymus, kad mokesčių administratorius negalėjo surinkti visos informacijos, atlikdamas pirminį pareiškėjos patikrinimą, nes tik nuo 2017 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, kad bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2017 m. sausio 25 d., t. y. iki įsiteisėjant mokesčių administratoriaus sprendimams, kad FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys pareiškėjos mokestinį patikrinimą atliekančiam Kauno AVMI pareigūnui tapo žinomi 2020 m. gegužės 25 d., konstatuoja, kad aplinkybės, kurios tapo žinomos mokesčių administratoriui 2020 m. gegužės 25 d. turi būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis MAĮ 184 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir ją aiškinančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos prasme, kurioms esant mokesčių administratorius galėjo ir turėjo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą. Be to, mokesčių administratorius nepriklausomai nuo jo valios pirminio patikrinimo metu negalėjo surinkti tam tikrų duomenų, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimo.

74.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl į jos banko sąskaitą 2010 m. (duomenys neskelbtini) Eur ir 2013 m. (duomenys neskelbtini) Eur gautų piniginių lėšų kilmės, t. y. kad ginčo pajamos yra kitos iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos, nes byloje pagal FNTT surinktus ir pareiškėjos pateiktus įrodymus yra akivaizdu, kad pajamų šaltinis ir lėšų kilmė buvo nustatyta. Antra, nesutinkama dėl pareiškėjos į banko sąskaitą 2010 m. ir 2013 m. gautų piniginių lėšų apmokestinimo momento, taip pat jų vertinimo ir pajamų pripažinimo GPMĮ 8 straipsnio prasme.

75.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su mokesčių administratoriaus, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Byloje, be 2008 m. paskolos sutarties, nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėja 2008 m. (duomenys neskelbtini) realiai suteikė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio paskolą. Mokesčių administratorius, gavęs Audito įmonės (duomenys neskelbtini) išvadą, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) nėra apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų, o (duomenys neskelbtini) įmonė 2012 m. gegužės 4 d. likviduota. Taip pat nustatė, jog pareiškėja 2008 m. turėtų lėšų nenaudojo suteikti paskolai (duomenys neskelbtini). Be to, mokesčių administratorius nustatė, jog (duomenys neskelbtini) tarptautiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) 2010 m. pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, ši suma vėliau pervesta pareiškėjai, 2011 m. (duomenys neskelbtini) tarptautiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) Eur. 2013 m. iš (duomenys neskelbtini) pareiškėja gavo (duomenys neskelbtini) Eur. Teigė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) 2011 m. negrąžino (duomenys neskelbtini) Eur, todėl buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią, pareiškėjai paskolą turėjo grąžinti (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad pareiškėja jos atžvilgiu atliekamų kontrolės veiksmų metu buvo nenuosekli ir nuolat keitė savo poziciją įrodinėdama lėšų, iš kurių ji suteikė paskolą (duomenys neskelbtini), šaltinius: pirminio patikrinimo metu nurodė 2007 m. (duomenys neskelbtini) atsidarytoje banko sąskaitoje disponavusi didelėmis sumomis pinigų, įskaitant įneštus Lietuvoje laikytus grynuosius pinigus, ir iš šių piniginių lėšų 2008 m. suteikusi paskolą (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktose pastabose dėl pirminio patikrinimo akto pareiškėja jau nurodė suteikusi paskolą iš banko (duomenys neskelbtini) gautos paskolos, o pinigai buvo paskolinti (duomenys neskelbtini), jų nepervedant į (duomenys neskelbtini); Komisijai pateiktame 2017 m. balandžio 28 d. skunde pareiškėja jau nurodė, kad buvo ir kitų pajamų, kurių ji nebuvo paminėjusi patikrinimo metu bei pateiktuose skunduose mokesčių administratoriui ir todėl jos patikrinimo metu nebuvo įvertintos, kad iki 2012 m. nebuvo jokių apribojimų išvežti grynuosius pinigus iš Lietuvos į kitas ES valstybes, o (duomenys neskelbtini) nėra jokių apribojimų ir prievolės deklaruoti įvežant grynuosius pinigus į jos teritoriją; nagrinėjant pirmąjį mokestinį ginčą Komisijoje, pareiškėja pajamų šaltiniu paskolai 2008 m. suteikti jau nurodė ir (duomenys neskelbtini) 2007 m. už parduotas (duomenys neskelbtini) gautas pinigines lėšas; šiame mokestinio ginčo etape pareiškėja pajamų šaltiniu paskolai suteikti jau nurodo (duomenys neskelbtini) 2008 m. pareiškėjai paskirtus tarpinius dividendus. Pažymėtina, jog ir pakartotinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių realų paskolinių santykių tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) egzistavimą pagal 2008 m. balandžio 1 d. surašytą paskolos sutartį, todėl ir iš šios įmonės gautos piniginės lėšos pagrįstai nevertintos kaip paskolos pareiškėjai grąžinimas. Pareiškėja kaip savo pajamas nurodo užsienio įmonių pajamas, tačiau įmonių turimas turtas, įskaitant įmonės banko sąskaitose valdomas lėšas, nelaikytinas pareiškėjos pajamomis dėl įmonių turto atskirumo nuo jų akcininkų turto. Nesant įrodymų dėl dividendų išmokėjimo 2008 metais pareiškėja šių lėšų kaip pajamų 2008 metais ir negavo. Dėl to nepagrįsti argumentai dėl senaties šiame ginče taikymo. Atitinkamai, pareiškėja negalėjo 2008 metais paskolinti lėšų, kurių nebuvo gavusi. Paskolos, kaip sandorio, realus pobūdis reikalauja pagrįsti, jog paskolos lėšos buvo paskolos gavėjui išmokėtos ar suteiktos. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, FNTT ir prokuratūros išvada, kad pareiškėja turėjo galimybę suteikti paskolą, taip pat nepagrindžia to, jog pareiškėja realiai suteikė paskolą. Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad į jos sąskaitas pervesta (duomenys neskelbtini) Eur suma iš (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) grąžinta paskolos suma, kadangi nėra duomenų, kad šiai įmonei paskolą suteikė būtent pareiškėja. Trišalis susitarimas apie tai, kad įskaitoma neva iš kitos įmonės gautina paskolos grąžinimo suma perskolinant šią sumą (duomenys neskelbtini) įmonei, patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas apie eilės dirbtinių sandorių sudarymą siekiant mokestinės naudos ir nepatvirtina, jog būtent pareiškėja 2008 m. ar vėliau nurodytai (duomenys neskelbtini) realiai suteikė nurodyto dydžio paskolą, kurią vėliau atgavo. Atitinkamai, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje pagrįstai buvo pritaikyta MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, pagal kurią tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą; šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Vien pareiškėjos argumentai, kad paskola nėra pripažįstama GPM objektu, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti nei įvertino Kauno AVMI ir VMI skundžiamuose sprendimuose pinigų sumas, kurias pareiškėja teigė susigrąžinusi iš 2008 m. sudarytos paskolos sutarties, ar daryti išvadą, kad Kauno AVMI šias sumas nepagrįstai priskyrė GPM apmokestinamoms pajamoms.

76.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo (duomenys neskelbtini) sumokėto mokesčio atskaitymui Lietuvoje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje nenurodė jokių motyvų, t. y. vienu sakiniu konstatavo, kad pareiškėjos nurodytas argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pasisakydama šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 1 dalį palūkanos, susidarančios Susitariančioje Valstybėje ir mokamos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje. Tačiau tokios palūkanos taip pat gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jos susidaro, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jei faktiškasis palūkanų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 10 proc. bendros palūkanų sumos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 2 dalis). Pagal šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatas (duomenys neskelbtini) vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamos palūkanos gali būti apmokestinamos (duomenys neskelbtini) taikant ne didesnį kaip 10 proc. pajamų (tarifą).“ Todėl darytina išvada, jog pareiškėja ginčo atveju turi teisę atskaityti ne (duomenys neskelbtini) nuo palūkanų faktiškai išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, ne 15 proc., kaip kad siūlo pareiškėja, bet tokią sumą, kurią (duomenys neskelbtini) turėjo teisę išskaičiuoti pagal tarptautinę sutartį (t. y. taikant 10 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotą GPM sumą). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės nuostatas, susijusias su (duomenys neskelbtini) sumokėto mokesčio atskaitymu Lietuvoje, o teigti, kad šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių motyvų, nėra pagrindo.

77.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais dėl sprendimo atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuo delspinigių mokėjimo atleidžiama remiantis administracinės institucijos ir ginčą nagrinėjančios institucijos diskrecine galimybe, bet ne prievole. Įvertinus, kad pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo, kad mokesčių administratorius atsižvelgė į ilgą mokestinių patikrinimų ir mokestinių ginčų nagrinėjimo trukmę, kuri ginčo atveju priklausė ir nuo pačios pareiškėjos valios neteikiant mokesčių administratoriui visų įrodymų pirminio mokestinio patikrinimo metu, keičiant savo poziciją dėl įrodinėtinų aplinkybių ir pan., atleisti pareiškėją nuo visų apskaičiuotų delspinigių ar bent dar didesnės jų dalies mokėjimo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes delspinigių suma, nuo kurios mokėjimo pareiškėja neatleista, yra proporcinga papildomai apskaičiuotos GPM sumos ((duomenys neskelbtini) Eur), nuo kurios buvo skaičiuoti delspinigiai, kontekste bei toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Be to, atleidus pareiškėją nuo visų delspinigių ar dar didesnės jų dalies mokėjimo, būtų nukrypta nuo delspinigių instituto esmės, t. y. užtikrinti valstybės biudžeto praradimų kompensavimą, nes, kaip minėta, mokėtina delspinigių suma, nuo kurios pareiškėja nebuvo atleista, vertintina kaip proporcinga (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-96-442/2021).

78.       Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Rytis Krasauskas

 

 

        Ernestas Spruogis