Civilinė byla Nr. e2-1097-592/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22029-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovui V. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroleta“ atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daroleta“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Daroleta“, kuriuo prašo: nutraukti šalių 2019 m. birželio 27 d. sudarytą transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei transporto priemonę BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovui 5820 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovės 202,01 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad šalys 2019 m. birželio 27 d. sudarė naudotos transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo transporto priemonę BMW 730D už 5820 Eur. Ieškovas apie parduodamą transporto priemonę sužinojo iš skelbimo internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Skelbime transporto priemonė apibūdinta kaip itin geros būklės, nurodyta, kad ji yra „be defektų“. Sutartyje atsakovė taip pat nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų. Atsakovė žodžiu nurodė, kad transporto priemonė yra tvarkinga ir neturi jokių defektų, išskyrus tai, kad jos akumuliatorius išsikrovęs, nes kelis mėnesius prieš tai nebuvo eksploatuojama, todėl gali kilti sunkumų ją užvedant. Atsakovė pateikė techninės apžiūros kortelę, iš kurios matyti, kad prieš metus laiko transporto priemonė buvo pripažinta kaip tinkama eksploatavimui viešuose keliuose, taip pat ataskaitą apie tai, jog 2018 m. balandžio 25 d. buvo atlikti remonto darbai, susiję su transporto priemonės pavarų dėže. Ieškovui išoriškai transporto priemonę padėjo apžiūrėti jo tėvas A. S.. 

Ieškovui atsakovė nurodė, kad transporto priemonės draudimas pasibaigęs dar 2019 m. balandžio 25 d., todėl ieškovas negalėjo atlikti nei bandomojo važiavimo, nei nuvykti į autoservisą atlikti transporto priemonės patikrą, o apdrausti transporto priemonę ieškovas galėjo tik ją įsigijęs. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, buvo užsakyta draudimo paslauga ir ieškovas galėjo važiuoti namo į Druskininkus. Važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus, transporto priemonės kompiuterio ekrane užsidegė perspėjimas, kad veikia tik 3 ir 5 pavaros. Ieškovas sustojo, užgesino variklį ir jį vėl užvedė, o po šių veiksmų perspėjimo kompiuterio ekrane neliko. Važiuojant toliau, transporto priemonės kompiuteryje vėl atsirado perspėjimai apie pavarų dėžę bei įjungiamą serviso režimą. Ieškovas vėl užgesino ir užvedė variklį, tuomet pradėjo važiuoti, tačiau kompiuterio ekrane ir vėl pasirodė perspėjimai. Toliau ieškovas nevažiavo.

2019 m. birželio 28 d. ieškovas automobilių dalių parduotuvėje patikrino akumuliatorių,  tačiau paaiškėjo, kad jis yra puikios būklės. Ieškovas nuvyko pas starterių meistrą, kuris patikrino starterį ir nurodė, kad starteris yra sugedęs ir būtinas jo keitimas. Autoservise buvo nustatyta, kad pavarų dėžė yra sugedusi, yra būtinas jos keitimas. Autoservise taip pat buvo rekomenduota transporto priemone nevažiuoti dideliu greičiu, kadangi pavarų dėžė gali „subyrėti“. Ieškovas kreipėsi į oficialų ir autorizuotą BMW automobilių servisą UAB „Krasta Auto“, kuris atliko išsamią transporto priemonės diagnostiką. Atlikus patikrą, buvo nustatyta daugybę transporto priemonės defektų, nurodyta, kad visų defektų šalinimas kainuos net 16 906,51 Eur. Šalinant tik būtiniausius defektus, be kurių neįmanoma ar nesaugu toliau eksploatuoti transporto priemonės, esminių defektų šalinimas kainuotų bendrą 5825,86 Eur sumą. Pažymėjo, kad be šio kapitalinio remonto transporto priemonės naudojimas pagal paskirtį, t. y. normalus eksploatavimas, nebūtų galimas. Taigi buvo parduotas su dideliais techniniais trūkumais automobilis, kuris negali būti eksploatuojamas be brangaus remonto. Praėjus 10 dienų po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo transporto priemonė buvo išregistruota ir šiuo metu stovi neeksploatuojama. Pažymėjo, kad ieškovas negalėjo sutarties sudarymo metu pastebėti transporto priemonės defektų, kadangi jie nebuvo išoriniai ir pastebimi plika akimi. Ieškovas mėgino su atsakove susitarti taikiai, tačiau to padaryti nepavyko.

Pažymėjo, kad gedimai ėmė ryškėti dar transporto priemonės įsigijimo dieną, dėl to ieškovas kreipėsi į atsakovą, o netrukus automobilį užsiregistravo profesionaliai diagnostikai automobilių servise UAB „Krasta Auto“, kuri buvo atlikta 2019 m. liepos 3 d. (nuo įsigijimo praėjus vos 6 dienoms). Iš gedimų pobūdžio (pavarų dėžės, starterio ir degalų purkštuvo gedimai, taip pat sutrūkinėjusios stabdžių žarnelės) akivaizdu, kad šie gedimai negalėjo atsirasti vos per 6 dienas. Ieškovo teigimu, transporto priemonės trūkumai egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir transporto priemonės perdavimo ieškovui metu.

Ieškovo teigimu, faktas, kad transporto priemonė yra naudota, nepaneigė atsakovės pareigos parduoti tinkamos kokybės transporto priemonę, kurią būtų galima naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį.

Už atliktą transporto priemonės patikrą oficialiame BMW automobilių servise UAB „Krasta Auto“ ieškovas sumokėjo 202,01 Eur sumą, kurią turi atlyginti atsakovė.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirminiame skelbime, kuris buvo patalpintas interneto puslapiuose skelbiu.lt ir autoplius.lt, buvo nurodyta, kad transporto priemonė parduodama už 12 000 Eur kainą.

Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 26 d. ieškovas automobilį įdėmiai apžiūrėjo apie 1 valandą laiko. 2019 m. birželio 27 d. automobilį nuodugniai apžiūrėjo ieškovas su tėčiu. Šios apžiūros metu ieškovo tėtis paaiškino, kad jis 15 metų užsiima automobilių remontu ir jų dažymu. Atsakovė pasiūlė nuvežti automobilį į automobilių centrą, kuriame bus galima patikrinti transporto priemonę kompiuteriu. Ieškovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad tėtis geriau išmano už meistrus. Ieškovas taip pat nurodė, kad kompiuteriniam klaidų patikrinimui jis turi įrangą. Ieškovas prijungė automobilį prie kompiuterio, pasakė, kad programa jam rodo 26 vnt. klaidų. Kadangi daugelis klaidų buvo patikrintos vietoje ir, pavyzdžiui, priekinių žibintų fiksuota klaida nepasitvirtinto, atsakovės atstovas dar kartą pasiūlė nuvežti automobilį į autocentrą patikrai. Dėl šių 26 vnt. klaidų ieškovas su tėčiu pradėjo intensyviai derėtis, prašė automobilį parduoti už 5 500 Eur. Ieškovas su tėčiu išvažiavo automobiliu, po 20-25 min grįžo ir pasakė, kad pirks automobilį. 

Atsakovės teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirkėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.328 straipsnyje įtvirtinta daiktų patikrinimo teise. Ieškovas ne tik pasinaudojo šia teise, bet ir pats nustatė, kad automobilis pagal jo turimos įrangos parodymus turi gedimų. Ieškovas, žinodamas apie galimus automobilio gedimus, prisiėmė riziką dėl jų.

Pažymėjo, kad visos esminės sąlygos, būtinos pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, buvo nurodytos ir užfiksuotas pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovė papildomai mažiausiai tris kartus siūlė ieškovui ir jo tėčiui patikrinti automobilį automobilių techninės apžiūros centre, tačiau ieškovas kategoriškai tai daryti atsisakė.

Atsakovės teigimu, šiuo atveju automobilio defektai, susiję su greičių dėže, atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jau ieškovui netinkamai eksploatuojant transporto priemonę. Ieškovas, matydamas, kad prietaisų skydelyje dega simboliai D2, turėjo arba perjunti greičių dėžės svirtį į automatinį rėžimą, arba tęsti vairavimą mechaniniu rėžimu, perjunginėdamas pavaras mechaniškai. Akivaizdu, kad to padaryta nebuvo, lenkimo metu ieškovas pats dėl savo neracionalių veiksmų sugadino transporto priemonės greičių dėžę.

Atsakovės nuomone, teismas negali taikyti vartojimo teisinių santykių, nes nėra visų šiam santykiui kvalifikuoti būtinų elementų. Atsakovė nevykdo transporto priemonių pirkimo pardavimo veiklos ir joje nesispecializuoja. Atsakovė vykdo suvenyrų gaminimo ir pardavimo veiklą.

Pažymėjo, kad šiuo atveju yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės, nes dėl kilusios žalos yra kaltas pats ieškovas. t. y. jis, pirkdamas automobilį, nesutiko su atsakovės atstovo siūlymais patikrinti automobilį automobilių techniniame centre. Ieškovas, vairuodamas automobilį, matė, kad automobilio prietaisų skydelyje dega D2 rėžimas, tačiau važiavo toliau. Ieškovas, užuot vežęs automobilį į specializuotą autocentrą, pareiškė, kad jo negrąžins, prašė taikyti nuolaidą (500 Eur, po to 800,00 Eur, galiausiai 1 600 Eur. Žala, kurią ieškovas prašo atlyginti, yra padaryta išskirtinai tik dėl jo paties neteisėtų ir neracionalių veiksmų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 6 dalis numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis).

CK 6.4311 straipsnio nuostatos numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teises gina vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis - jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčas, kad 2019 m. birželio 27 d. šalys sudarė transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilis buvo parduotas už 5820 Eur sumą.

Nekilo ginčas ir dėl to, kad automobilis parduotas su anksčiau - 2018-04-25 - remontuota greičių (pavarų) dėže, o tą pačią ginčo sandorio dieną automobilio kompiuteris nurodė klaidą, susijusią su greičių (pavarų) dėže. Atsakovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad iki ginčo sandorio sudarymo kelis mėnesius automobilis nebuvo eksploatuojamas, siūlė ieškovui patikrinti akumuliatorių, nes galimai sunkiai užsives automobilis. Taip pat pripažino, kad po automobilio pardavimo tą pačią dieną ieškovas skambino jam ir kalbėjo apie gedimus, t. y. ieškovas bendradarbiavo.

Iš ginčo sutarties turinio matyti, kad joje nėra įvardinti automobilio trūkumai.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovo ar jo tėvo veikla susijusi su transporto priemonių verslu, todėl teismas neturi pagrindo ieškovui kelti didesnio rūpestingumo reikalavimus nei įprastam asmeniui – vartotojui. Pažymėtina, kad ieškovas yra fizinis asmuo, kuris pirko automobilį savo reikmėms, todėl teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad sprendžiant ginčą ieškovas nelaikytinas vartotoju ir atitinkami netaikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (CK XVIII1 skyrius). Tokiu atveju nėra pagrindo ir konstatuoti, kad ieškovas privalėjo nepasitikėti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio būklės ir būtinai prieš ginčo sutarties sudarymą tikrinti, ar transporto priemonė neturi paslėptų trūkumų (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Atsakovė neginčijo, kad viešoje ofertoje ji nurodė, jog automobilis yra itin geros būklės ir be defektų, tačiau nenurodė ir apie remontuotą greičių (pavarų) dėžę, dėl ko tikėtina pirkėjas iš anksto būtų apgalvojęs sprendimą, kada ir kur tikrinti automobilį prieš jo pirkimą; apie šį remontą buvo išviešinta tik prieš pat sandorio sudarymą (CPK 185 straipsnis). 

Atsakovė nepaneigė pakankamai ir objektyviais įrodymais, specialiomis žiniomis ieškovo nurodytų aplinkybių, kad pastarajam ginčo sandorio dieną važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus automobilio kompiuterio ekrane užsidegė perspėjimas, kad veikia tik 3 ir 5 pavaros, kad ieškovas sustojo, užgesino variklį ir jį vėl užvedė, o po šių veiksmų perspėjimo kompiuterio ekrane neliko, kad važiuojant toliau automobilio kompiuteryje vėl atsirado perspėjimai apie pavarų dėžę bei įjungiamą serviso režimą, kad ieškovas vėl užgesino ir užvedė variklį, pradėjo važiuoti, tačiau kompiuterio ekrane vėl pasirodė perspėjimai;  kad ieškovui apsilankius autoservise buvo nustatyta, jog sugedęs automobilio starteris, pavarų dėžė ir reikalingi jų keitimai; kad būtent ieškovo veiksmai lėmė gedimų atsiradimą. Iš automobilio patikros pažymos oficialiame BMW automobilių servise UAB „Krasta Auto“ (automobilis patikrintas 2019-07-03, t. y. per savaitę laiko nuo jo įsigijimo) matyti, kad taip pat nustatyta pavarų dėžės ir starterio gedimas ir reikalingi jų keitimai, taip pat įvardinta važiuoklės, variklio bei kėbulo dalių trūkumai, dėl ko jos keistinos arba būtinas remontas. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad šio serviso nurodyta bendra automobilio remonto kaina – 16906,51 Eur, neatskaičius automobilio nusidėvėjimo, netaikytina visa apimtimi. Tačiau ir tai pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad ir būtiniems remonto darbams atlikti ar dalims pirkti sumos yra ženklios, jei skaičiuoti ir nusidėvėjimą, taip pat lyginant su paties automobilio sutartine kaina. Pati atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią keistinų dalių ir remonto kainą, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes ir įrodymus.

Taigi visuma minėtų aplinkybių ir pateiktų įrodymų  leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo automobilis parduotas su esminiais trūkumais (CPK 178, 185 straipsniai), kuriems pašalinti reikalingos gana ženklios išlaidos, todėl ieškovas pagrįstai CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reikalauja nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus, tuo pačiu ieškovas įpareigotinas per 7 kalendorines dienas (tokiai prievolei įvykdyti yra protingas terminas CK 6.53 straipsnio pagrindu) grąžinti automobilį atsakovui (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl ieškovo prašomų priteisti 202,01 Eur dydžio nuostolių. Teismo nuomone, tai pagrįstos ir protingos išlaidos, susijusios su ginčo automobilio patikra, kuri reikšminga šiai bylai ir iš esmės pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl jos priteistinos (CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniai).

Pažymėtina, kad teismas išaiškino šalims teisę naudotis specialių žinių turinčių asmenų pagalba, prašyti skirti ekspertizę ir teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šalių nurodytas aplinkybes (CPK 179 straipsnis).

Konstatavus, kad ieškovo piniginiai reikalavimai pagrįsti, tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistiną 6022,01 Eur sumą (5820 Eur + 202,01 Eur) nuo bylos iškėlimo - 2019-07-29 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai, liudytojų parodymai  esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, priteistina iš atsakovės ieškovui 986,97 Eur bylinėjimosi išlaidų: 135 Eur žyminio mokesčio, 851,97 Eur advokato padėjėjo pagalbai ir vertimo išlaidoms; į valstybės biudžetą 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei nepriteista jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį visiškai.

Nutraukti ieškovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroleta“ (juridinio asmens kodas 304167779) 2019 m. birželio 27 d. sudarytą transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroleta“ (juridinio asmens kodas 304167779) ieškovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5820 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų), 202,01 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 1 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 6022,01 Eur sumą nuo 2019-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti ieškovą V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 7 kalendorines dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daroleta“ (juridinio asmens kodas 304167779) transporto priemonę BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroleta“ (juridinio asmens kodas 304167779) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                        Igoris Kasimovas