Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-75-498/2017

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00838-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, T. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. 2016 m. gegužės 19 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau- Inspekcijos) vyresniojo inspektoriaus nutarimu T. J., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) medienvežio vairuotoju, 1450 eurų bauda nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 4 d. apie 12.50 val. Alytaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime transporto priemone „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (triašiu vilkiku su dviaše priekaba), važiavo maršrutu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas T. J. vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Patikrinus nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta. Pasvėrus transporto priemonės junginį ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė masė – 57,70 tonų, kai leistina bendroji masė – 40 tonų, t. y. faktinė bendroji masė viršyta 16,70 tonų; transporto priemonės varančiosios ašies apkrova – 24,70 tonų, kai leistina apkrova – 19 tonų, t. y. varančiosios ašies apkrova viršyta – 1,25 tonų; priekabos ašies apkrova – 11,85 tonų, kai leistina – 10 tonų, t. y. ašies apkrova viršyta – 1,65 tonos; priekabos ašies apkrova – 12,05 tonų, kai leistina – 10 tonų, t. y. priekabos ašies apkrova viršyta 1,85 tonos.
2. T. J. dėl šio nutarimo pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui.
3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi 2016 m. gegužės 19 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos  vyresniojo inspektoriaus nutarimą paliko nepakeistą, T. J. skundo netenkino.
4. Apeliaciniame skunde T. J. prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį bei Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
1. Apeliaciniame skunde T. J. nurodo, kad nuvykęs į bylos nagrinėjimą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje (toliau - Institucija) pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pateikė šiuos dokumentus: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (originalą), raštą (prašymą) „Dėl nuobaudos“ (originalą), pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (originalą) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 4 d. įgaliojimą (originalą), tačiau pareigūnas pasiėmė tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o kitus dokumentus atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad jis pavaduoja kolegę, kuri atostogauja ir nežino ar gali priimti dokumentus, nes administracinių pažeidimų bylų jis nenagrinėja. Tačiau pareigūnas kategoriškai atsisakė juos priimti su dokumentais net nesusipažino, bylos nagrinėjimo iki grįš kolegė atsakinga už administracinių bylų nagrinėjimą taip pat neatidėjo.
2. Apeliantas nurodo, kad Institucijoje jam nebuvo išaiškintos jo teisės, jo dalyvavimas bylos nagrinėjime visiškai nieko nereiškė. Tai rodo, kad Institucijoje nebuvo pasiruošta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, kaip tai numato ATPK 280 straipsnis. T. J. nurodo, kad  teismas nepasisakė apie tai, kad surašant protokolą ir jį nagrinėjant Institucijoje buvo padaryta aibė pažeidimų, protokolas surašytas su trūkumais, kurie trukdė teisingam bylos nagrinėjimui ir byla privalėjo būti grąžinta atgal protokolą surašiusiai institucijai.
3. Apeliantas T. J. skunde nurodo, kad tiek Institucija tiek teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodo, kad jis gailėjosi, nuoširdžiai apgailestavo. Apeliantas skunde nurodo, kad įrodymus renka turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą organas (pareigūnas) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d.). Jo pateiktas, tačiau nepriimtas raštas „Dėl nuobaudos“ ir kiti dokumentai galėjo ir turėjo būti laikomi rašytiniais įrodymais byloje, tačiau Institucija, vienasmeniškai ir neteisėtai nusprendė, kad tokių įrodymų jie nepriims į bylą, kas yra akivaizdžiai neteisėta.
4. T. J. skunde akcentuoja, kad protokolas ir su juo susijusi medžiaga negali būti nagrinėjama, jei protokole ar byloje nėra atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo. Pastaruoju atveju tokio paaiškinimo Institucijai nagrinėjant jo bylą nebuvo nei protokole, nei byloje, tačiau teismas šią aplinkybę taip pat ignoravo. Vienintelis dokumentas, nors ir įvardintas kaip paaiškinimas, buvo jo užpildytas klausimynas į konkrečius iš anksto suformuluotus klausimus, išimtinai susijusius tik su kroviniu.
5. Apeliantas skunde pabrėžia, kad jis kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, padėjo teismui aiškintis bylos aplinkybes, nurodė, kad nenori, jog įmonė nukentėtų dėl tokių jo veiksmų, turėjo įmonės įgaliojimą vadovauti vežimui. Tai, kad apeliantas nesitikėjo, jog vežamas krovinys viršys svorį, pasitikėjo savo nuojauta ir darbine patirtimi šioje sferoje, anaiptol nepaneigia jo kaltės prisipažinimo, tik įvardija kokia veika jis padarė pažeidimus. T. J. nurodo, kad byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl mano, kad nuobauda man buvo skirta neteisingai įvertinus aplinkybes.
6. T. J. nuomone paskirta nuobauda yra neproporcinga administracinio teisės pažeidimo sunkumo laipsniui, paskirta nesivadovaujant baudos skyrimo taisyklėmis, todėl turi būti peržiūrėta, taip pat mano, kad byla negalėjo būti išnagrinėta Institucijoje esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ir peržiūrint ją apylinkės teisme - turėjo būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai arba teisingai išspręsta pirmos instancijos teisme.
5. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) atsiliepime į T. J. apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį. Nurodo, kad pareiškėjo gailėjimasis dėl pažeidimo turi būti nuoširdu, o ne deklaratyvus.

Teismas

k o n s t a t u o j a,

6. T. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Pagal Įstatymo 5 straipsnį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Analizuojant minėtas Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką T. J. atžvilgiu, nėra.
8. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog išnagrinėjus byla surinkti neginčijami ir objektyvūs įrodymai, jog T. J. pažeidė 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 7 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudojant kelių transporto priemonių ar junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.4 punkto, IV skyriaus 17 punkto, 19.2 punkto, 20 punkto, 21.4 punkto nuostatas; 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. IX-1113 20 straipsnio reikalavimus; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 9 punkto, 10 punkto nuostatas; Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus.
9. Atsakomybė už minėtų taisyklių pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatyta 145 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse. Institucija priimdama nutarimą pagrįstai sprendė, kad T. J. padarė minėtus pažeidimus. Apeliantas skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant institucijoje buvo pažeistas procesas, iš jo neapimtas paaiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. J. užpildė paaiškinimo formą, kuri yra administracinių teisės pažeidimų byloje. Nors apeliantas skunde nurodo, kad šis dokumentas negali būti laikomas paaiškinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad iš T. J. nebuvo paimtas paaiškinimas taip kaip reikalauja ATPK nuostatos. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, T. J. pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodyta, kad teisės ir pareigos nurodytos ATPK 272 straipsnyje jam buvo išaiškintos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų. Skunde nenurodoma kokių esminių trūkumų turi administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš protokolo matyti, kad jame nurodytos visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės koks asmuo, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis padarė administracinį teisės pažeidimą, kokias teisės normas pažeidė savo veiksmais. T. J. skunde nurodomi pažeidimai nagrinėjant bylą Institucijoje nepasitvirtino, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti įgaliotai institucijai. 
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su T. J. skundo argumentu, kad nei Institucija, nei skundą nagrinėjęs apylinkės teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. J. neginčija pažeidimo fakto, kaltę pripažino, nurodo kad gailėjosi padaręs pažeidimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 302 straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti, Institucija administracinėn atsakomybėn patrauktam T. J. už administracinės teisės pažeidimus, skyrė baudos vidurkius ir skirtos nuobaudos subendrintos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, taikant nuobaudų subendrinimą apėmimo būdu. Pripažinus, kad egzistuoja T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apygardos teismas vadovaudamasis ATPK 302 straipsniu, už pažeidimą numatytą ATPK 145 straipsnio 3 dalyje skiria 144 eurų baudą, už pažeidimą numatytą 145 straipsnio 5 dalyje – 868 eurų baudą, už 145 straipsnio 6 dalyje – 289 eurų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirtina galutinė subendrinta 868 eurų bauda.
11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis keistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d.  nutartį pakeisti:

Pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimus lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi.

Už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje skirti - 144 eurų baudą;

už pažeidimą numatytą 145 straipsnio 5 dalyje – 868 eurų baudą;

už 145 straipsnio 6 dalyje – 289 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu skirti galutinė subendrintą - 868 eurų bauda.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                                                          Olegas Šibkovas