Civilinė byla Nr. e2-1062-819/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04183-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.20.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės riba“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 242 Eur skolą, 1,36 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2024 m. gegužės 14 d. atsakovas V. V. ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisės riba“ sudarė žodinį susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo – ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimo. Paslaugos užsakymas buvo patvirtintas telefonu ir elektroniniu paštu, kuriuo atsakovas nurodė: „Laba diena, kalbėjome tel. dėl skolos išieškojimo iš asmens pagal vekselį ir pavedimą, kur pasibaigęs terminas, sutarėme susirašyti. Tai norėčiau pradėti procesą, tai parašykite, ko iš manęs reikia“. 2024 m. gegužės 14 d. atsakovas atsiuntė prašomus dokumentus dėl skolos priteisimo, taip patvirtindamas paslaugos užsakymą. Ieškovės teigimu, atsakovas, atsiųsdamas dokumentus, sutiko su paslaugos atlikimu, tai yra ieškinio dėl skolos priteisimo surašymu, taip pat sutiko su tarp šalių suderinta paslaugos teikimo kaina, todėl paslauga buvo pradėta vykdyti iki atsakovui pasirašant pateiktą įsiskolinimų išieškojimo sutartį Nr. TR20240514/1282. 2024 m. gegužės 15 d. ieškovė atsakovui elektroniniu paštu pateikė įsiskolinimų išieškojimo sutartį Nr. TR20240514/1282, pavedimą-įgaliojimą Nr. TR20240514/1282/1 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2019082 242 Eur sumai. 2024 m. gegužės 28 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovui pateikė sutartinę teisinę paslaugą – ieškinį dėl skolos priteisimo susipažinimui ir priminė dėl sutarties pasirašymo ir apmokėjimo. 2024 m. gegužės 28 d. atsakovas pateikė klausimus dėl sutarties sąlygų. Ieškovė pateikė atsakymus ir priminė dėl PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo už suteiktą teisinę paslaugą, kurią atsakovas patvirtino. Atsakovas buvo raginamas susimokėti, tačiau mokėjimų ieškovė nesulaukė. Ieškovės vertinimu, vien tai, kad šalys iš anksto nepasirašė sutarties ar pavedimo-įgaliojimo, nedaro susitarimo dėl paslaugų atlikimo negaliojančiu, tuo labiau, jei susitardamos dėl paslaugų teikimo sutarties šalys žinojo, kad paslaugos yra mokamos ir sutiko jas apmokėti. Šalys susitarė dėl paslaugų teikimo ir siekiamo rezultato, todėl laikytina, jog atsakovas turėjo apmokėti jam pateiktą sąskaitą-faktūrą, nes ieškinys dėl skolos buvo surašytas ir atiduotas atsakovui. Atsakovas be jokių išlygų ir sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovei 242 Eur sumą. PVM sąskaitos-faktūros bei susirašinėjimo tarp šalių įrodymai patvirtina aiškų atsakovo prievolės sumokėti pinigus egzistavimą, termino apmokėti pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą suėjimą. Nėra jokių aplinkybių, kurioms esant, ši prievolė galėtų būti pripažinti pasibaigusia.
Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas privalėjo sumokėti pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2019082 iki 2024 m. gegužės 16 d., tačiau iki ieškinio surašymo dienos atsakovas su ieškove neatsiskaitė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 proc. palūkanų dydis yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, įvertinus kaip minimalius ieškovės nuostolius.
Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo nustatyti, ar teisines paslaugas teikianti ieškovė nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar/ir netrikdo teismų darbo, ar sąžiningai pateikė nepagrįstą ieškinį bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Nurodo, kad atsakovui dar iki 2024 m. gegužės 14 d. paskambino UAB „Teisės riba“ atstovas bei siūlė savo teisines paslaugas. Atsakovui pasiteiravus dėl jam aktualios paslaugos, t. y. dėl skolos išieškojimo, įmonės atstovas patikino, jog yra galimybė išsiieškoti ir atsiuntė savo kontaktus, jeigu atsakovas apsigalvotų. 2024 m. gegužės 14 d. atsakovas kreipėsi į UAB „Teisės riba“, taip pat užklausė ko UAB „Teisės riba“ reikėtų. UAB „Teisės riba“ atstovas paprašė atsakovo atsiųsti dokumentus, įrodančius asmens skolą atsakovui, tuomet įvertins galimybes. Ieškovė atsakovui patvirtino, kad skolos išieškojimas yra galimas. Taip pat paminėjo, jog atsiųs sutartį dėl teisinių paslaugų. Pažymi, kad pati ieškovė nurodė, jog atsiųs sutartį (sutartis atsiųsta 2024 m. gegužės 15 d.). Atsakovas nurodo, jog susipažinęs su ieškovės atsiųsta sutartimi pastebėjo, jog sutartyje nėra numatyta tai, apie ką buvo kalbėta ir žadėta telefonu. Atsakovui tai netiko, todėl jis ieškovei surašė ir nusiuntė pastabas-klausimus. Ieškovė atsakė į atsakovo pastabas, tačiau sutarties keisti nenorėjo. Atsakovas suprato, kad sutarties ieškovė nekeis. Atsakovas nesutiko pasirašyti sutarties, kadangi jo netenkino sutarties sąlygos. Tai pranešė el. paštu. Ieškovė pranešė atsakovui, jog jeigu jis nesusimokės už suteiktas paslaugas, ji kreipsis į teismą. Tuomet atsakovas priminė ieškovei, jog jis nėra pasirašęs sutarties, o sutarties sąlygos jo neįtikino ir nėra jam tinkamos.
Ieškovė byloje pateikė dubliką, kuriame palaiko ieškinio reikalavimus.
Nurodo, jog kategoriškai nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais. Šie motyvai, anot ieškovės, yra deklaratyvūs ir prieštarauja paties atsakovo išreikštai pozicijai dėl skolos fakto. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas teiginiu, kad sutartis nebuvo pasirašyta, todėl laikoma, jog paslauga nebuvo užsakyta. Kadangi atsakovas žodžiu ir raštu išreiškė sutikimą pasinaudoti ieškovės teikiamomis teisinėmis paslaugomis, tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Teisiniai santykiai laikomi atsiradusiais nuo momento, kai atsakovas išreiškė savo sutikimą. Nuo sutikimo momento ieškovė įgijo teisę tikėtis, kad atsakovas vykdys įsipareigojimus, susijusius su paslaugų apmokėjimu ir kitais susitarimo aspektais, o atsakovas įgijo teisę reikalauti susitartos teisinės paslaugos – ieškinio paruošimo. Teisiniai santykiai tarp šalių yra pagrįsti abiejų šalių valios suderinamumu ir įsipareigojimų vykdymu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aplinkybė, kad asmenys nėra sudarę rašytinės formos sutarties, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nėra saistomi sutartinių santykių. Tokiu atveju būtina nustatyti, ar asmenys nėra išreiškę valios sudaryti sutartį kita forma, įskaitant ir valios išreiškimą konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė, gavusi iš atsakovo sutikimą, suteikė paslaugas – paruošė ir nusiuntė ieškinį dėl skolos priteisimo. Pagal CK 6.162 straipsnį, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais, šiuo atveju raštiškai išreikštu sutikimu. Atsakovas pripažįsta, kad 2024 m. gegužės 14 d. kreipėsi į UAB „Teisės riba“ dėl teisinių paslaugų teikimo ir išreiškė norą pradėti procesą. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas vėliau nesutiko pasirašyti rašytinės sutarties, preliminari paslaugų teikimo procedūra yra įpareigojanti. CK 6.2282 straipsnyje numatyta, kad paslaugų teikėjui priklauso teisė reikalauti apmokėjimo už paslaugas, kurios buvo teikiamos su užsakovo žinia. Tuo pačiu metu atsakovas, pateikdamas dokumentus ir inicijuodamas paslaugų teikimą, savo veiksmais sukūrė teisinius santykius, o nepasirašyta sutartis nesustabdo pareigos mokėti už jau suteiktas paslaugas. Atsakovas turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimą ir paslaugų teikimo inicijavimą. Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas su ieškove neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Pažymi, jog ieškovė sutartį atsakovui nusiuntė 2024 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku. 2024 m. gegužės 28 d. 09:55 val. ieškovė pateikė užsakytą teisinę paslaugą – ieškinį dėl skolos priteisimo, tačiau atsakovas iškėlė klausimus dėl sutarties sąlygų tik 2024 m. gegužės 28 d. 13:37 val., tai yra jau gavęs užsakytą paslaugą – ieškinį. Ieškovės teigimu, atsakovas 14 dienų laikotarpiu, nuo sutarties gavimo iki paslaugos suteikimo, nesikreipė į ieškovę su pastabomis ar klausimais, todėl atsakovo veiksmai, įskaitant klausimų pateikimą tik po paslaugos suteikimo, leidžia daryti išvadą, jog jis piktnaudžiauja savo teisėmis. Atsakovas taip elgdamasis siekia išvengti pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas, o tai pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus, kurie yra pagrindiniai civilinių teisinių santykių pagrindai.
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaiko pateiktą atsiliepimą į ieškinį.
Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovas davė sutikimą suteikti jam teisines paslaugas, o nuo to momento tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai. Pažymi, jog tokio sutikimo jis nedavė. El. pašte tik parašė, kad norėtų pradėti procesą, taip pat paklausė, ko ieškovei reiktų. Ieškovei pasirodė, jog tai yra atsakovo sutikimas. Pati ieškovė atrašė atsakovui, jog siunčia rašytinę sutartį dėl teisinių paslaugų, todėl anot ieškovo, sutartiniai santykiai susiklosto nuo to momento, kai abi šalys sutinka su sutarties sąlygomis. Pati ieškovė nustatė susitarimo formą – rašytinę, bet ne žodinę. Su ieškove buvo kalbėta telefonu, ji siūlė savo paslaugas, tačiau kitomis sąlygomis nei buvo atsiųstoje sutartyje. Atsakovo teigimu, dėl to ir nepavyko susitarti. Ieškovė nenorėjo keisti sutarties sąlygų, o atsakovui jos netiko. Ieškovė pabrėžė, kad sutartį išsiuntė gegužės 14 d., o atsakovas klausimus dėl sutarties sąlygų pateikė gegužės 28 d. Kokiu pagrindu ieškovė atlikinėjo paslaugą, jeigu šalys dar nebuvo susitarę dėl paslaugos, įkainių ir t.t., atsakovui neaišku. Atsakovo vertinimu, ieškovė bent galėjo pasiteirauti, ar atsakovui tinka sutarties sąlygos, paklausti, kada jis pasirašys sutartį. Be to, pažymi, jog jis turėjo teisę sutartį perskaityti, panagrinėti ne tik keturiolikai dienų, bet trisdešimt ir daugiau. Bet kokiu atveju keturiolika dienų yra protingas terminas susipažinimui su sutarties sąlygomis. Atsakovo vertinimu, šis ieškovės teiginys visiškai nelogiškas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, neteisingai atsiųsdama atsakovui ieškinį (suteikdama paslaugą) ankščiau laiko. Niekas ieškovės neprašė tai padaryti ankščiau. Ieškovė juk žinojo, kad atsakovas dar nėra pasirašęs sutarties. Pakartotinai atsakovas pabrėžia, kad šalys nebuvo susitarę dėl paslaugos, o ieškovė iš anksto suteikė atsakovui paslaugą, jo net neinformavus, kaip tai numato CK 6.2282 straipsnis.
Ieškinys netenkinamas.
Iš atsakovo rašytinių paaiškinimų, kurių ieškovė byloje neneigė, nustatyta, kad į atsakovą telefonu kreipėsi ieškovė, siūlydama savo teisines paslaugas. Pokalbio metu šalys sutarė susirašyti, po ko 2024 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku atsakovas kreipėsi į ieškovę, nurodydamas „tai norėčiau pradėti procesą, <..> parašykite, ko iš manęs reikia“. Kitais elektroniniais laiškais tą pačią dieną 2024 m. gegužės 14 d. atsakovas atsiuntė ieškovei dokumentus, į ką ieškovė atsakė atsakovui 2024 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku, nurodydama, kad „dokumentus gavau, kolegė paruoš teisinių paslaugų sutartį ir Jums atsiųs“.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 14 d. ieškovė parengė įsiskolinimų išieškojimo sutartį Nr. TR20240514/1282 (toliau – Sutartis) ir ją elektroniniu paštu 2024 m. gegužės 14 d. nusiuntė atsakovui, nurodydama „siunčiame vienkartinę įsiskolinimų išieškojimo sutartį ir pavedimą-įgaliojimą pasirašymui“. Sutartyje buvo įtvirtintos tokios ieškovės siūlomos sąlygos. Pagal Sutartį Sutartimi užsakovas (atsakovas) įgalioja vykdytoją (ieškovę) veikti jo kaip kreditoriaus vardu vykdant įsiskolinimų išieškojimą ne teismo ir/ar teismo tvarka Sutartyje nustatytais atvejais iš užsakovo skolininkų – juridinių ar fizinių asmenų, kurių turtinės prievolės įvykdymo terminas pasibaigęs (1.1 punktas). Įsiskolinimo išieškojimas vykdomas tik gavus užsakovo akceptavimą ir įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus, remiantis užsakovo pavedimu-įgaliojimu, kuriame nurodyta data laikoma skolininko prievolės perdavimo data ir kuri yra neatsiejamas Sutarties priedas (Sutarties 1.2 punktas). Užsakovo pasirašytas pavedimas įsigalioja po abiejų šalių patvirtinimo ir galioja iki kol jis bus įvykdytas, atsisakytas vykdytojo arba atšauktas užsakovo Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 5.4 punktas). Šalys susitaria, kad pavedimas laikomas jame nurodytų dokumentų perdavimo aktu. Dokumentai nenurodyti pavedime laikomi neperduotais (Sutarties 5.9 punktas). Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad užsakovas įsipareigoja už sėkmingą įsiskolinimo ar jo dalies išieškojimą sumokėti vykdytojui komisinius – sėkmės mokestį nuo išieškotos skolos sumos ar jo dalies, nurodytos pavedime-įgaliojime. Vykdytojo atlyginimą (komisinius) už sėkmingą visos skolos ar jos dalies išieškojimą bet kokia forma užsakovas sumoka per 3 kalendorines dienas po sąskaitos išrašymo (Sutarties 3.1 punktas). Sąskaitą-faktūrą užsakovas vykdytojui išrašo gavęs iš užsakovo pranešimą apie skolininko atliktą mokėjimą ar kitokį atsiskaitymą (Sutarties 3.5 punktas). Įsiskolinimo išieškojimo užsienyje ar Lietuvoje vykdymo atveju, užsakovas sumoka bylos administravimo mokestį, kurio dydis nurodytas pavedime-įgaliojime, per 3 darbo dienas nuo pavedimo patvirtinimo dienos, nebent šalys susitarė kitaip (Sutarties 3.7 punktas). Iš Sutarties priedu esančio pavedimo nustatyta, kad jame buvo apibrėžtas skolininkas, nurodyti įsiskolinimą pagrindžiantys dokumentai, taip pat nurodytos kitos pavedimo-įgaliojimo sąlygos: pavedimo-įgaliojimo neatšaukimo terminas (2 mėnesiai), sėkmės mokesčio įkainio dydis, mokamas atgavus skolą ar jos dalį bet kokia forma (10 procentų), sėkmės mokesčio įkainio dydis, mokamas atgavus palūkanas, delspinigius, baudas ir/ar kt. bet kokia forma (10 procentų), bylos administravimo mokestis (200 Eur + PVM). Į bylą taip pat yra pateikta 2024 m. gegužės 14 d. ieškovės atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija TR Nr. 2019082 242 Eur sumai, kurioje paslaugos įvardintos – įsiskolinimo išieškojimo pavedimas-įgaliojimas Nr. TR20240514/1282/1. Kada šį sąskaita buvo pateikta atsakovui, byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 28 d. 9:55 val. ieškovė atsiuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriame nurodė „Siunčiu susipažinimui ieškinį dėl skolos priteisimo. Kad galėtume pateikti teismui, laukiame pasirašytos sutarties ir sąskaitos apmokėjimo. Pridedu žyminio mokesčio kvitą, kurį reikia apmokėti valstybinei mokesčių inspekcijai už ieškinio pateikimą.“ 2024 m. gegužės 28 d. 13:86 val. atsakovas atsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad „perskaičiau jūsų sutartį, tai klausimai: 1. 2.1.3 punktas – informuoti apie papildomas išlaidas užsakovą, man norėtųsi, kad papildomų išlaidų nebūtų, turiu išlaidas už ieškinį ir žyminį mokestį, viskas ok, tolimesnės paslaugos norėtųsi būti už sėkmės mokestį, jei pakryptų į teisminį ginčą; žemiau punkte jūs bet kada galite nutraukti sutartį, hipotetiškai – jūs galite susitarti su skolininku ar jo atstovu man nežinant (yra buvę taip man) arba jei pakrypsta į teisminį ginčą ir jūs nusprendžiate neatstovauti, nes gal nematote prasmės?; 2. 2.2.4 punkte galite nutraukti su manimi sutartį dėl kitų priežasčių, kurias vykdytojas neprivalo pateikti užsakovui? Skolininkas yra mokus, pavykus skolas prisiteisti, manau išieškojimo problemos nekiltų; 3. Jei skolininkas moka dalimis, tai kiek atgaunu skolos, tai nuo tos sumos sumoku sėkmės mokestį, jei pradelsiu, moku delspinigius. Tokios pastabėlės, lauksiu komentaro ir tada judam“. 2024 m. gegužės 28 d. 16:57 val. elektroniniu laišku ieškovė pateikė atsakovui atsakymą į pastabas, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškinys paruoštas, sąskaitos vėlavimas 5 dienos. 2024 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku atsakovas ieškovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė „ labai nustebinote, dar nepasirašėme sutarties, nes man kai kurie punktai, kuriuos išdėsčiau, yra nelabai suprantami, o jau gaunu grasinimus. Kas netinka, išdėsčiau jums, bet gal pasikartosiu, kažkaip pasigedau sutartyje aprašymo, už ką bus mokamas tada sėkmės mokestis, nes gaunasi taip – jūs surašote ieškinį (už kurį aš turiu apmokėti), bet jeigu ieškinį atmes arba jei pereis į teisminį ginčą, jūs vėl atstovausite mane už man pateiktas sąskaitas (nors iš pokalbio telefonu supratau, kad tik ieškinio surašymas man kainuos). Pagal sutartį jūs nenešate jokios atsakomybės ir neduodate jokių garantijų, nesėkmės atveju aš prarandu pinigus, o jūs uždirbat iš to, tada man kyla paprastas klausimas – už ką sėkmės mokestis, nes tada paprastai aš galiu kreiptis pas jus surašymo ieškinio ir atstovavimo? O gal aš kažko nesuprantu, tai prašau man paaiškinimo, gal slypi tik jums žinomose procedūrose, kas man suteiktų vilties sėkmingai išsiieškoti skolas ir už tai sėkmės mokestis?“. 2024 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu ieškovė paragino atsakovą padengti įsiskolinimą už atliktus darbus. 2024 m. birželio 10 d. elektroniniu paštu atsakovas atsakė ieškovei, nurodydamas „aš jums rašau apie vieną, jūs man apie kitą, gal pirmiausia reikia susitarti dėl sąlygų sutarties, ką aš ir dariau, nes jos man netinkamos ir neįtikinamos buvo, dėl to ir sutarties nepasirašiau ir išdėsčiau savo poziciją. Jūs rašote, kad aš sutikau – su kuo? Gal pirmiausiai susidėlioti reiktų sutarties sąlygas ar kokias jūs padavėte ir su tuo turiu sutikti, nes telefonu sakėte kitaip? Kokios netinkamos sąlygos man yra, aš jums išdėsčiau, esmė, mes dar iš vis nesutarėme dėl sąlygų sutarties ir paslaugos atlikimo, o jau grasinate teisminiais išieškojimais man??? Manau aiškiai esu išdėstęs anksčiau kokios sąlygos man netinka ir jūsų paaiškinimai manęs neįtikino ir netinkami“.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 242 Eur skolą iš atsakovo, teigdama, kad tai yra skola už ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimą, dėl ko šalys sutarė žodžiu. Ieškinį ieškovė, jos teigimu, paruošė ir jį atsakovui pateikė 2024 m. gegužės 28 d. Atsakovas byloje neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė parengė ir atsakovui 2024 m. gegužės 28 d. pateikė ieškinį, tačiau nesutinka, kad dėl paslaugų suteikimo sąlygų šalys iki parengto ieškinio jam pateikimo buvo apskritai sulygę. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, atsakovo poziciją byloje pripažįsta pagrįsta.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).
Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau bet kuriuo atveju sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovė egzistuojantį šalių susitarimą dėl ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimo įrodinėja iš esmės tik atsakovo 2024 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku, kuriame atsakovas nurodė pageidaujantis pradėti procesą dėl skolos išieškojimo iš asmens pagal vekselį ir pavedimą, kur pasibaigęs terminas. Teismo vertinimu, šis atsakovo elektroninis laiškas pats savaime nepatvirtina nei konkrečios užduoties, kurią turės įvykdyti ieškovė, nei atlyginimo už tai, kurį turės sumokėti atsakovas ieškovei. Tuo tarpu atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių, reglamentuojamų CK 6.716 straipsnio 1 dalyje (paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti), esminės sąlygos yra susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-695/2018).
Byloje surinktų įrodymų visuma liudija, kad konkreti užduotis, kurią įsipareigoja atlikti ieškovė atsakovui, buvo apibrėžta ieškovės atsakovui 2024 m. gegužės 14 d. pateiktoje Sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje tokia paslauga kaip ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimas apskirtai nėra aptarta, už ją nenustatytas užmokestis (atlyginimas). Priešingai, ieškovės prašomas priteisti užmokestis yra nustatytas už bylos administravimą, ne ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą. Būtent šį bylos administravimo mokestį ieškovė įrašė ir į bylą pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje serija TR Nr. 2019082, kuria grindė ir ieškovės ieškinį šioje byloje, Sutarties 3.7 punkto pagrindu skaičiavo minėtos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminą. Nurodytos aplinkybės, vertinant jas tolimesnio ieškovės susirašinėjimo su atsakovu kontekste (jame atsakovas mini ieškinio parengimą, tačiau nenurodo, kad buvo tartasi dėl konkretaus apmokėjimo už šią paslaugą; susirašinėjime atsakovo dėstoma pozicija apskritai kelia klausimų, kokias paslaugas žodžiu ieškovė siūlė teikti atsakovui (ikiteisminio ar/ir teisminio išieškojimo; jei tik teisminio išieškojimo, kokią užduotį, susijusią su skolos išieškojimu, siūlėsi atlikti pati ieškovė); pati ieškovė duomenų, kokias paslaugas ji atsakovui siūlė teikti žodžiu, kokiomis sąlygomis, apskritai į bylą nepateikė), sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, pakankamų nustatyti, dėl ko konkrečiai ieškovė su atsakovu kalbėjosi žodžiu iki 2024 m. gegužės 14 d., kokias sutarties sąlygas jam siūlė, kaip apibrėžė užduotį, kurią vykdys, kaip ir kokia tvarka atsakovui nurodė atsiskaitymo už suteiktas paslaugas sąlygas. Nesant šių duomenų, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas žodžiu su tokiomis byloje nenustatytomis sąlygomis sutiko, pateikdamas ieškovei 2024 m. gegužės 14 d. elektroninį laišką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Taigi, vien šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės teikiamo ieškinio nepagrįstumą ir pagrindą jo netenkinti pilna apimtimi.
Nepaisant to, teismas trumpai pasisako ir dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose akcentuotų aplinkybių.
Kaip minėta, nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą pagal ieškovės su atsakovu sudarytą žodinį susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo – ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimo, ieškiniui pagrįsti pati pateikė tiek Sutartį, tiek jos pagrindu išrašytą 2024 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija TR Nr. 2019082. Teismo vertinimu, šie ieškovės pateikti įrodymai patvirtina su atsakovu buvus ne žodinį susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo – ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimo, bet liudija šalių derybas dėl atlygintinų paslaugų atsakovui teikimo, kurios nesibaigė Sutarties sudarymu. Byloje nustatyta, kad Sutartyje, kurios sąlygas pasiūlė ir parengė ieškovė, pati ieškovė nurodė, kad įsiskolinimo išieškojimas vykdomas tik gavus užsakovo akceptavimą ir įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus, remiantis užsakovo pavedimu-įgaliojimu (Sutarties 1.2 punktas). Užsakovo pasirašytas pavedimas įsigalioja tik po abiejų šalių patvirtinimo (Sutarties 5.4 punktas). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas Sutarties nepatvirtino, jos neakceptavo, Sutarties priedu esančio pavedimo-įgaliojimo nepasirašė ir kitaip nepatvirtino (CK 1.77 straipsnio 1 dalis, 6.181 straipsnio 3 dalis, 6.192 straipsnio 5 dalis).
Todėl šie įrodymai gali būti reikšmingi tik tiek, kiek jie pagrindžia ieškovės turėtus tikruosius ketinimus atsakovo atžvilgiu, kurie nesutampa su ieškovės deklaruojamais kaip nurodytais atsakovui žodžiu iki 2024 m. gegužės 14 d. Pagal Sutarties 2.1.3 punktą ieškovė kaip vykdytoja įsipareigojo informuoti atsakovą kaip užsakovą apie papildomų išlaidų sumas (žyminis mokestis, vertimo išlaidos, teisinės pagalbos išlaidos ir pan.) bei organizuoti papildomų paslaugų (kreipimosi į teismą ir kt.) teikimą pagal papildomą susitarimą su atsakovu kaip užsakovu, tačiau Sutartyje bylos administravimo mokesčio niekaip nesusiejo su ieškinio dėl skolos išieškojimo paruošimu (Sutarties 3.7 punktas). Ieškovės elgesys rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo, teismo vertinimu, apskritai nedera su ieškovės atsakovui pasiūlytomis Sutarties sąlygomis, kuriose numatytas 2 mėnesių pavedimo neatšaukimo terminas (5.5 punktas). Pagal Sutarties 4.2 punktą užsakovas įsipareigoja šios Sutarties galiojimo metu nesamdyti kitų trečiųjų šalių dėl pavedimu-įgaliojimu perduoto įsiskolinimo išieškojimo tol, kol galios pavedime-įgaliojime nurodytas 2 mėnesių neatšaukimo terminas. Atvejais, kai nesėkmingo ikiteisminio skolos išieškojimo metu nepasiekiama rezultato ir užsakovo sutikimu pereinama į teisminį procesą, pavedime-įgaliojime nurodytas neatšaukimo terminas pratęsiamas automatiškai vykdomo teisminio proceso terminui iki perduotos galutinio skolos išieškojimo ar įsiskolinimo-išieškojimo bylos uždarymo (Sutarties 5.8 punktas). Taigi, tiek šios, tiek kitos Sutarties nuostatos, teismo vertinimu, leidžia suprasti, jog ieškovė Sutartimi siūlė atsakovui pirma vykdyti ikiteisminį skolos išieškojimą ir tik vėliau, užsakovui sutikus ir/ar galimai sudarius papildomą susitarimą dėl papildomų paslaugų (tame tarpe ieškinio parengimo), pereiti į teisminį procesą.
Atsakovo užsakymo ruošti ieškinį dėl skolos priteisimo nepatvirtina ir aplinkybė, kad 2024 m. gegužės 14 d. elektroniniais laiškais atsakovas ieškovei pateikė skolą pagrindžiančius dokumentus. Kaip matyti iš Sutarties (Sutarties 2.3.2, 2.2.4, 2.9 punktai), šie dokumentai ieškovei buvo reikalingi Sutarčiai sudaryti. Jie tikėtina ir yra nurodomi Sutarties priede-įgaliojime, o Sutarties 5.9 punkte nurodoma, kad šalys susitaria, kad pavedimas laikomas jame nurodytų dokumentų perdavimo aktu. Dokumentai, nenurodyti pavedime, laikomi neperduotais.
Ieškovės nurodoma CK 6.2282 straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja. Tuo tarpu CK 6.2285 straipsnis numato, kad vartotojas privalo sumokėti verslininkui už prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar pagal ją nustatytą kainą, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar įstatymuose (1 dalis). Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno papildomo mokesčio, numatyto prie kainos (atlyginimo už verslininko pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą) (3 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė pakankamais įrodymais nepagrindė gavusi atsakovo aiškų sutikimą mokėti 242 Eur už ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimą. Ieškinio dėl skolos priteisimo parengimas ir išsiuntimas jo atsakovui 2024 m. gegužės 28 d., ko atsakovas neginčija, pats savaime neįpareigoja atsakovo mokėti ieškovės nurodomą tokių paslaugų kainą (CPK 178, 185 straipsniai).
Byloje abi šalys apeliavo į viena kitos sąžiningumą. Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Taip pat teismas trumpai pažymi nenustatęs nesąžiningų ieškovės veiksmų reiškiant ieškinį. Pats faktas, jog ieškovės ieškinys yra atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą teisminės gynybos, elgėsi nesąžiningai. Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama kiekvieno asmens teisė.
Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminio mokesčio, jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybė byloje patyrė 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės, nes jos ieškinys netenkintas (CPK 96 straipsnis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės riba“ ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės riba“, juridinio asmens kodas 304045070, valstybės naudai 8,64 Eur (aštuonių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir