Civilinė byla Nr. 2A-176-653/2015

Proceso Nr.2-52-3-03460-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl 2014-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams D. B., V. B.,  tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, išvadą teikiančiai institucijai - Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl  žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3153,60 Lt už aplinkai padarytą žalą,  2700 Lt nuostolių, viso  5853,60 Lt.

Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini),be projekto ir leidimo savavališkai iškastas nedidelis dirbtinis vandens telkinys. Plaštakos valstybinis hidrografinis draustinis (toliau – Draustinis) įsteigtas LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913, Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti gilaus slėnio mažai vingiuotą Plaštakos upelį. Pagal LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr.1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr.1-9) patvirtintą Valstybinių hidrografinių draustinių sąrašą, Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio saugomas objektas – Plaštakos upelis ir jo slėnis. Minėtame žemės sklype vykdant kūdros kasimo darbus buvo iškasta Plaštakos slėnio žemesnioji terasa, t. y. sunaikinta Draustinio reljefo forma. Neteisėtai iškasdami 122 kv. m ploto kūdrą atsakovai pažeidė saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą draudimą gamtiniuose draustiniuose naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Tikslus žalos padarymo laikas nebuvo nustatytas, tačiau atsižvelgiant į geodezinių darbų specialistų, atlikusių 2007 m. ir 2012 m. atsakovams priklausančio žemės sklypo toponuotraukų palyginimą bei nustačiusių žemės grunto tūrio pokytį minėtame žemės sklype, taip pat į pareigūnų, atlikusių žemės sklypo patikrinimus  raštiškus paaiškinimus, kūdra buvo neteisėtai iškasta 2007 metais, laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn., buvo neteisėtai praplatinta, suformuoti kūdros šlaitai, iškastas griovys. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovai sunaikino natūralias Plaštakos slėnio žemesniosios terasos reljefo formas, minėti neteisėti kasimo darbai buvo atliekami Plaštakos upės apsaugos juostoje. Atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala gamtai 3153,60 Lt sumai apskaičiuota vadovaujantis LR aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. VRAAD, siekiant įvertinti atsakovų padarytą neteisėtais veiksmais žalą aplinkai, pirkdamas iš UAB „Aplinkos inžinerija“ geodezinių darbų paslaugas, patyrė 2700 Lt nuostolių.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovai sunaikino Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio reljefo formą, kad jo minimi reljefo formų pokyčiai turėtų neigiamą poveikį aplinkai ir kad pasireikštų naudingų aplinkos savybių pablogėjimu. Reljefo formų pasikeitimas savaime nėra žalingas. Kūdra suformuota 2006 metų vasarą, po jos suformavimo nebuvo platinta, nebuvo dirbtinai suformuojami jos šlaitai, nebuvo atliekami jokie kiti kūdros ir jos aplinkos darbai.

Remiantis STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.3 p., I grupės nesudėtingiems statiniams (išskyrus statinius kultūros paveldo objekto ar saugomoje teritorijoje) nebuvo privalomas statinio projektas, leidimas ir statinio statybos techninė priežiūra, neprivalomi kadastriniai matavimai, pripažinimas tinkamu naudoti ar teisinė registracija. Tik nuo 2012-07-18, kai įsigaliojo bendra Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu                                 Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Aprašas, Lietuvoje imta visapusiškai reglamentuoti dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugą. Atsakovų sklypas nepriskirtas jokiai saugomai teritorijai, nei melioruotai žemei, įrengta kūdra nepatenka nei į vieną Aprašo 7-9 p. p. nurodytų draudimų sąrašą. Taip pat sklypui nėra nustatytos jokios specialiosios draustinio naudojimo sąlygos (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 5-6 p.p., LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos).

Pažymėjo, jog Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio (toliau – Draustinio) ribos niekada nebuvo nustatyta tvarka patvirtintos. Kūdros suformavimo teisėtumą patvirtina jos teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, vandens telkinys užfiksuotas 2010-11-29 kadastriniuose matavimuose, kurių pagrindu yra įregistruoti kūdros kadastriniai duomenys. Esant kūdros įrengimui neteisėtam, jos atlikti kadastriniai matavimai nebūtų suderinti ir nebūtų atlikta jos teisinė registracija. Tiek ieškovo nurodomo Valstybinių hidrografinių draustinių sąrašo 24 pastraipoje, tiek LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimo Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ 5 priedėlio „Valstybės saugomi hidrografiniai draustiniai“ 13 p. yra nurodomas saugotinas objektas – gilaus slėnio mažai vingiuotas Plaštakos upelis, bet ne jo slėnis. Upelio slėniai – nėra saugomas objektas. Faktą, jog sklype nesaugomos jokios reljefo formos patvirtina Nekilnojamojo turto registre įregistruota sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, visas esamas žemės ūkio naudmenų plotas – ariama žemė. Taip pat kūdros vieta nepatenka į pakrantės apsaugos juostos ribas. Šiai dienai nėra nustatytos draustinio ribos.

Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti: ieškinio senaties eigos pradžia yra kūdros įrengimo data – 2006-06-27. Tiek 2010 metų, tiek 2011 metų patikrinimo aktuose nėra užfiksuota kūdros kasimo  ar platinimo darbų faktų.

Nesutiko su ieškovo paskaičiuota žala bei nuostoliais.

             Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 1999-12-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4063-81, nebuvo nustatyta ir įrašyta į kadastrą ir nekilnojamojo turto registrą ginčo žemės sklypui taikytina XXXIX (hidrografiniai draustiniai) specialioji žemės naudojimo sąlyga.         

          Išvadą teikianti institucija – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje  nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, Santarvės g. 1A, Valų k., Žemaitkiemio sen., Ukmergės r., patenka į Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį, kuris įsteigtas                                     LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr.I-2913. Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti gilaus slėnio mažai vingiuotą Plaštakos upelį. Pagal LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1489 „ Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Valstybinių hidrografinių draustinių sąrašą, Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio saugomas objektas – Plaštakos upelis ir jo slėnis. LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. įtvirtina draudimą gamtiniuose draustiniuose naikinti ir žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Atsakovai, neteisėtai iškasdami kūdrą minėtame žemės sklype, pažeidė draustinių apsaugos ir tvarkymo režimą, sunaikindami natūralias Plaštakos slėnio reljefo formas ir padarė žalą gamtai bei pažeidė                        LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p.

           Atsakydama į atsakovų pateiktus klausimus, išvadą teikianti institucija - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos  nurodė: 1) Plaštakos valstybinis hidrografinis draustinis (toliau – draustinis) įsteigtas LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913                        „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto (dabar                     VĮ Valstybės žemės fondas) parengtą ir suderintą draustinio projektą; šiuo nutarimu buvo patvirtinta draustinio steigimo tikslas, plotas (399 ha) bei ribos; 2) visas žemės sklypas (kadastr.                               Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini),patenka į Draustinį; tai, kad žemės sklypui, suformuotam Valų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patv. 1999-12-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4063-81, nebuvo nustatyta ir įrašyta į kadastrą ir nekilnojamąjį registrą taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga „hidrografiniai draustiniai“, nereiškia, kad tokių apribojimų neturi būti laikomasi, kadangi pagal administracinio teismo praktiką (byla Nr. A 63 – 1555/2010), pakankamas pagrindas laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra veiklos apribojimų nustatymas įstatymu, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais; 3) saugomų teritorijų valstybės kadastras (toliau-kadastras) įsteigtas 2002-08-01, pradėtas kurti 2003 m., veikia nuo 2008-02-26, jame užregistruotos draustinio ribos yra analogiškos VĮ Valstybės žemės fonde (anksčiau – Valstybinis žemėtvarkos institutas)  saugomame originale nustatytomis ribomis. Draustinio ribos nuo jo įsteigimo 1992 m. iki dabar nesikeitė.  Lietuvos Seimo, LR Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos patvirtinti teisės aktai įsigalioja teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne nuo LR saugomų teritorijų valstybės kadastre. Iki tol įsteigtų saugomų teritorijų negalima sieti su įregistravimo kadastre datomis; 4)  LR Vyriausybė 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ patvirtino draustinių sąrašus, kuriuose įrašytas ir nagrinėjamas draustinis bei pavedė aplinkos ministerijai (tuo metu – Aplinkos apsaugos ministerijai) visų draustinių ribų planus pateikti atitinkamoms institucijoms, įskaitant tuo metu už žemės reformą atsakingas apskričių viršininkų administracijas, taip pat savivaldybes. Vykdant šį Vyriausybės sprendimą, Aplinkos ministerija per nustatytą laikotarpį Draustinio ribų planus M 1:10000 su atitinkamais dokumentais pateikė visoms suinteresuotoms institucijoms, įskaitant Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Ukmergės rajono savivaldybę; 5) steigiamo draustinio plotas (398,7 ha) buvo skaičiuojamas rankiniu būdu. LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarime Nr.1486                  „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ pateiktas suapvalintas draustinio plotas (399 ha). Skaitmeniniu būdu perskaičiuotas draustinio plotas yra 405,6 ha, šis draustinio ploto skirtumas susidarė dėl nevienodo kartografinio pagrindo ir plotų skaičiavimo skirtingų metodų naudojimo. Plotas 405,6 ha yra tikslesnis, kadangi yra apskaičiuotas naudojant geografinių informacinių sistemų (GIS) programinę įrangą. Teritorija, kurioje buvo suformuotas žemės sklypas (kad. Nr. 8180/0003:41) draustinyje yra nuo jo įsteigimo, t.y. nuo 1992 m.; 6) ir 7) Lietuvoje saugomos teritorijos, taip pat ir draustiniai, egzistavo ir iki Lietuvos nepriklausomybės, t.y. iki                   1991 m. Saugomos teritorijos buvo steigiamos įvairiais laikotarpiais (nuo 1960 m.) pagal skirtingus teisės aktus, todėl iškilo būtinybė parengti vientisą draustinių sąrašą, todėl LR Vyriausybės                     1997-12-29 nutarimu Nr.1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtintas visų Lietuvos valstybinių draustinių sąrašas, įskaitant iš šiuo nutarimu įsteigtus naujus draustinius. Šis nutarimas įsigaliojo 1998-01-01. Anksčiau įsteigtų draustinių ribų plano                 LR Vyriausybė nekeitė. Draustinio ribos 1998 m. buvo perkeltos ant kito kartografinio pagrindo, vėliau buvo skaitmeninamas, ribos perkeltos ant ortofotografinio pagrindo, tačiau Draustinio ribos nebuvo keičiamos; 8) LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913 įsteigto draustinio tikslas – išsaugoti gilaus slėnio mažai vingiuotą Plaštakos upelį; LR Vyriausybės                 1997-12-29 nutarime Nr. 1486 Draustinio steigimo tikslas nesikeitė; 9) Hidrografiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, kurių paskirtis – išsaugoti tipiškus ir unikalius hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžius, draudžiant šio tipo draustiniuose vykdyti veiklą, galinčią pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms). Plaštakos hidrografiniame draustinyje saugomas gilaus slėnio mažai vingiuotas Plaštakos upelis, kuris ir jo hidrografinė struktūra yra viena iš Plaštakos slėnio kraštovaizdžio komponentų tiek fiziniu, tiek geografiniu, tiek reljefo morfologiniu, tiek geomorfologiniu, kitais kraštovaizdžio įvairovės aspektais ir yra sudėtinė, neatsiejama Plaštakos slėnio dalis. Atliekant neteisėtus kasimo darbus Plaštakos upelio slėnyje buvo pakenkta Plaštakos slėnio pirmajai viršsalpinei terasai; 10)  Sąvoka – pirmoji slėnio viršsalpinė terasa – yra ne teisės aktais apibrėžiama sąvoka, tai gamtos mokslų sąvoka, naudojama mokslinėje terminologijoje. Aplinkos apsaugos terminų žodyne, terasa apibrėžiama kaip plokščia ar kiek nuolaidi žemės paviršiaus pakopa; susidaro kalnų ir upių slėnių šlaituose, jūrų ir ežerų krante. Žodynas salpą apibrėžia kaip apatinę (pievinę) upės slėnio terasą, reguliariai apsemiamą per potvynius; 11) ir 12) Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, LR Vyriausybės 2008-04-02 nutarimu Nr.318 patvirtinti Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai bei LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343                            patv. specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; pažymėjo, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų tvarkymas (pildymas) nėra priskirtas tarnybos kompetencijai; nurodė, kad steigiant Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį ir nustatant Draustinio ribas, privačių žemės savininkų, kurie turėjo būti informuoti apie steigiamą draustinį, nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2014-02-10 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui 3153,60 Lt žalos atlyginimui už žalą gamtai, 2700 Lt nuostolių atlyginimui, viso 5853,60 Lt; priteisti iš atsakovų valstybei 257,29  Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 128,64 Lt.

Teismas nustatė, kad atsakovams V. B. ir D. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo  2004m. gruodžio 23 d.  įregistruotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Valų k.v., adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytos specialios naudojimo sąlygos, tame tarpe, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nuo 2011-02-01, o nuo 2011-12-27 minėtam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – XXXIX. Hidrografiniai draustiniai.

2013-04-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. II-1-517/2013 (b.l. 56-59, t2.) bei 2013-07-02 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog                    0,0122 ha vandens telkinys V. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., įregistruotas nuo 2011 m. vasario 1 d. 0,0122 ha ginčo kūdra buvo iškasta ir suformuota iki 2011 m. vasario 1 d., taigi ir visi veiksmai, susiję su šios kūdros iškasimu ir formavimu buvo atlikti iki 2011 m. vasario 1 d.

Teismas konstatavo, kad abejoti aukščiau nurodytų teismų (Ukmergės rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo) nustatytais faktais bei šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apklaustų liudytojų parodymais bei oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie nėra nuginčyti, nėra pagrindo, todėl atmestini kaip nepagrįstos atsakovų bei jų atstovės nurodytos aplinkybės apie kūdros iškasimo laiką, apie tai, jog nebuvo atlikti jokie kūdros praplatinimo darbai, jog nėra aiškios Draustinio ribos ir neaišku ar kūdra yra Draustinio teritorijoje, jog Aukščiausiajai Tarybai nebuvo pateiktas draustinio planas, ir kiti nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai. Atkreipė dėmesį, jog dar atsakovams priklausančio žemės sklypo 1998-05-21 ribų paženklinimo-parodymo plane bei grąžinamos natūra žemės valdos plane buvo fiksuotos vandens telkinio apsaugos juosta, zona, pažymėtos saugomų teritorijų ribos. Atsakovų pateiktuose Draustinio patikrinimo aktuose nurodoma, kad tai Plaštakos hidrografinio draustinio teritorija;  2010-06-18 ir 2010-09-01 Patikrinimų aktus yra pasirašiusi atsakovė V. B., šie aktai nėra nuginčyti yra galiojantys. Atsakovų pateikti Atliktų buldozerinių ir ekskavatorinių  darbų Aktas Nr.41 (darbų priėmimui už 2006-06-27; toliau – Aktas), kuriame nurodytas užsakovu D. B. ir rangovas UAB „Ukmergės melioracija“ ir 2006-06-27 PVM sąskaita faktūra neįrodo atsakovų argumentų apie kūdros iškasimą 2006 metais. Akte nenurodyta vietovė, kurioje buvo atliekami nurodyti darbai, be to, nei Aktas, nei PVM sąskaita faktūra nepasirašyti D. B., nors jis juose įvardintas atitinkamai užsakovu bei pirkėju. Atsakovai ginčydami ieškovo pateiktus paskaičiavimus dėl žalos dydžio nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo paskaičiuotas žalos dydis yra neteisingas. Be to, kai žala padaroma aplinkai, žalos dydis ir žalos faktas nustatomas remiantis kompetentingų institucijų parengtomis žalos apskaičiavimo metodikomis, kurios taikomos, remiantis Konstitucija,                            CK įstatymais ir kt norminiais aktais, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. 

Teismas atmetė atsakovų  argumentus, jog atsakovai neturi pareigos atlyginti ieškovo prašomus priteisti 2700 Lt nuostolius, nes nebuvo pagrindo atlikinėti viso atsakovams priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų, nes buvo sklypo kadastriniai matavimai jau atlikti. Atsakovams priklausančiame sklype  tyrimą atlikusi institucija UAB „Aplinkos inžinerija“  buvo pasirinkta viešojo pirkimo būdu, be to, nei ieškovo sudaryta sutartis su UAB „Aplinkos inžinerija“ , nei jų atlikto tyrimo išvados, atsakovų nėra nuginčytos ar paneigtos. 2010-11-28 UAB „AASE“ parengtas atsakovų sklypo planas nėra topografinė nuotrauka, o atsakovų pateiktose fotonuotraukose nėra užfiksuota fotonuotraukų padarymo data,  2012 metų aerofotografinė atsakovų sklypo valdos nuotrauka yra 2012 metų, o ne ieškinyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo laikotarpio.

Plaštakos valstybinis hidrografinis draustinis (toliau – Draustinis) įsteigtas LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913, Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti gilaus slėnio mažai vingiuotą Plaštakos upelį. Pagal LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr.1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr.1-9) patvirtintą Valstybinių hidrografinių draustinių sąrašą, Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio saugomas objektas – Plaštakos upelis ir jo slėnis. Minėtame žemės sklype vykdant kūdros kasimo darbus buvo iškasta Plaštakos slėnio žemesnioji terasa, t. y. sunaikinta Draustinio reljefo forma. LR Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 8 str. 3 d. 3 p. nurodyta, kad hidrografiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, skirti tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams saugoti. Neteisėtai iškasdami 122 kv. m ploto kūdrą bei ją praplatinę, atsakovai pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą draudimą gamtiniuose draustiniuose naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Be to, LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.4 p. draudžia pakrantės juostose dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius;  o pagal 158 p., hidrografiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje.

  Atsakovai pažeidė aukščiau nurodytų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, todėl turi atlyginti gamtai padarytą žalą.

Ieškovas pagal CK 1.125 str. 8 d. trijų metų ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti nėra praleidęs, nes apie atsakovų padarytus pažeidimus jam tapo žinoma, atlikus 2010-2011 metais patikrinimus atsakovų žemės sklype, ką patvirtina aukščiau nurodyti patikrinimo aktai bei                       2013-04-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo ir 2013-07-02 Vilniaus apygardos teismo procesiniai sprendimai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantai V. B. ir D. B. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodė, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nes neatsakyta į atsakovų argumentus. Teismas neteisingai taikė prejudicinių faktų taikymo teisės aktus, rėmėsi įrodymu, kuris nebuvo pateiktas byloje.

Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 6 p. bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 158 p. draudžiama įrengti naujus su draudimo paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius. Draudimo įrengti draustinėje mažesnius vandens telkinius nėra. Ginčo kūdra yra 0,0122 ha. Teismas šio įstatymo nepagrįstai netaikė.   Tai, kad draustiniuose galima įrengti iki                 10 arų dirbtinius vandens telkinius ir tam nereikia leidimo patvirtino liudytojas P. P.. Kadangi kūdra įrengta prieš 2007 metus, jos įrengimui netaikytini nuo 2012-07-18 nustatyti reikalavimai. Esant teisėtam kūdros iškasimui, galimas ir jo praplatinimas iki 0.1 ha.

Kūdros suformavimo teisėtumą įrodo jos teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Vandens telkinys užfiksuotas 2010-11-29 kadastriniuose matavimuose.

Teismas netinkamai aiškina Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio objektą, kurio saugomas elementas  yra tik Plaštakos upelis, o ne reljefas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išvada yra prieštaringa, nes atsiliepime ši tarnyba nurodė, jog saugomas objektas yra išimtinai tik pats upelis, o išvadoje – upelis ir slėnis. Teismas nevertino ir fakto, jog sklypo žemės pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, visas esamas naudmenų plotas – ariama žemė. 

Teismas nemotyvuotai atmetė ieškovo argumentus, jog žalos dydis neįrodytas. Nėra nustatytas nei neigiamas gamtos elementų pokytis, nei šių elementų funkcijų, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimo. Apeliantas vadovaujasi LAT nutartimi Nr. 3K-3-433/2008. Po kūdros iškasimo 2006 metais jokie papildomi darbai nebuvo atliekami. Nei viename akte nėra užfiksuoti žemės darbai aplink kūdra. Tai, kad ginčo vietos būklė nekito patvirtina ieškovo pateikta                     UAB „Aplinkos inžinerija“ ataskaita, kurioje nurodyta, kad situacija, nustatyta 2012 m. topografiniame plane ir 2010 metų plane iš esmės nesikeitė. Teismas ignoravo 2009 m. ir 2012 m. darytas nuotraukas. Kūdros egzistavimą 2007 metais patvirtina pats ieškovas, 2007 m. toponuotrauka,  2010 m. kadastriniai matavimai, vieša teisinė registracija ir kiti rašytiniai įrodymai.

Teismas neįvertino atsakovo argumentų dėl kūdros natūralios kaitos ir klimato, temperatūrų ir kitų gamtinių veiksmų įtakos. Taip pat nevertino fakto, kad kūdros plotas negali būti lyginamas su 2007 m. pagal 2007 m. toponuotrauka, nes jame nėra nurodytas kūdros plotas, ribos.

Didžioji dauguma grunto tūrio pokyčių pagal UAB „Aplinkos inžinerija“ nustatytus altitudės aukščius patenka į leistinas matavimų paklaidas, nes neviršija 17 cm aukščio paklaidos. Altitudės aukščio skirtumas, grunto tūrio pakyčiai negali būti tapatinami su reljefo pažeidimais. Tai gali būti dėl paskleistos akmenukų dangos ir pan.

Metodikos 6 p. („Reljefo keitimas, žalojimas) netaikytinas, nes sklypas nepatenka į reljefui išsaugoti steigtinus draustinius. Ieškovas taiko Metodikos 5 p., taikydamas vartotojų kainų indeksą, kaip nesaugotinam kraštovaizdžiui. Ieškovas nepagrįstai taiko Metodikos 6 p. nurodytą bazinį tarifą 5, nes Saugomų teritorijų tarnyba rašte 2012-03-14 nurodė, kad kūdros vietą kaip užpelkėjusią šlapinę. Tuo tarpu pelkėms taikomas tarifas 1,2. Nepagrįstai taikomas koeficientas 3, nes sklypui nėra nustatytos draustinio specialios sąlygos, juo labiau nebuvo nustatytos kūdros įrengimo metu 2006-06-27.

Teismas nepagrįstai netaikė Žemės įstatymo 22 str. 12 d., jog specialios draustinio naudojimo sąlygos, nurodytos registre nuo 2011-12-27, t.y. po kūdros suformavimo darbų,  konkrečiam sklypui taikomos tik nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Sklypui taikytos specialios sąlygos nėra susijusios su draustinio specialiosiomis sąlygomis.

Jeigu pažeidimai ir buvo padaryti, atsakovas nėra už juos atsakingas, nes atsakingos institucijos neinformavo žemė sklypo savininką apie saugomų teritorijų režimą, teritorijoje nėra jokių tą pažyminčių ženklų.

Teismo minėtoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta prejudicinių faktų, nes toje byloje buvo sprendžiama ne dėl specialiųjų sąlygų nustatymo, o dėl žemėtvarkos projekto tikslinimo, dėl to, kokių procedūrų laikantis šios sąlygos gali būti įrašomos.

Teismas rėmėsi Saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotu Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio ribų planu, kuris nebuvo pateiktas byloje. Be to, šis planas buvo parengtas 2013 m. , t.y. po kūdros iškasimo.

Teismas konstatavo, kad žalingi aplinkai darbai buvo atlikti Plaštakos upės pakrantės apsaugos juostoje, tačiau šių išvadų nepagrindė, nesiaiškino kokios kūdros įrengimo metu galiojo pakrantės juostos. Apeliantas teigia, kad kūdros vieta nepatenka į pakrantės apsaugos juostos ribas.

Nors apeliantas atskirai neginčijo 2010-06-18 ir 2010-09-01 patikrinimo aktų, tačiau nesutikimo su jais argumentus nurodė. Teismas jų nevertino. Administracinėse bylos                          (VAAT 2012-03-05 byla Nr. II-25-580/2012, VAT 2012-12-12 adm. Byla Nr. ATP-1368-648/2012) nurodyti prejudiciniai faktai, jog jokie kasimo darbai nenustatyti, o draustiniuose saugomų objektų būklė yra gera. Ieškovas rėmėsi 2010-10-28 suklastotu patikrinimo aktu, kuriame pakeistas patikrinimo objektas bei teritorija.

Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl nepagrįstų nuostolių geodeziniams darbams atlikti dydžio. Pačios sutarties teisėtumas neturi įtakos ginčo išsprendimui. Didžiąja dalį darbų ieškovas atliko savo rizika, nes jie nesusiję su kūdros užimamu plotu ar ginčijama teritorija. Ieškovas turėjo galimybę kreiptis į nekilnojamojo turto registro dėl 2010 m. padarytos sklypo toponuotraukos ir nemokėti už papildomą tos pačios nuotraukos darymą, kuri yra identiška. Pagal sutartį nebuvo atlikti reljefo formų palyginimo darbai, todėl ieškovas neturėjo už juos mokėti.

Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią: senaties pradžia yra kūdros įrengimo data, t.y. 2006-06-27, vėliausiai 2007-10-17 patikrinimo diena. Kūdra užfiksuota jau                 2007 m. Tikrinimai atliekami kiekvienais metais. Kūdra yra matomoje vietoje. Be to, pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog senaties termino pradžia yra 2007 m., kuomet buvo suderinta kūdros topografinė nuotrauka.

Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad pačių atsakovų prašymu į bylą išvadai duoti buvo įtraukta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Savo išvadoje ši tarnyba nurodė, kad Plaštakos upelis ir jo hidrografinė struktūra yra viena iš Plaštakos slėnio kraštovaizdžio komponentų ir yra sudėtinė neatsiejama Plaštakos slėnio dalis. Atliekant neteisėtus kasimo darbus, plaštakos upelio slėnyje buvo pakenkta plaštakos slėnio pirmajai viršsalpinei terasai. UAB „Aplinkos inžinerija“ ataskaitoje taip pat patvirtino, kad kūdra visa apimtimi patenka į Plaštakos užės apsaugos juostą.

Draudimas atlikti kasimo darbus įtvirtintas Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 3 p. bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p., t.y. draudimas gamtiniuose draustiniuose naikinti ir žaloti reljefą bei atlikti kasimo darbus, ardyti natūralią velėną paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (kūdra visa apimtimi patenka į Plaštakos upės apsaugos juostą).

Apelianto argumentas, jog žemės sklypo naudojimo paskirtis – ariama žemė- įrodo, jog sklype nėra saugomų objektų, yra nelogiškas. Sklypui yra aiškiai nustatytos specialios sąlygos (Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos). Todėl iškasant kūdrą atsakovas pažeidė ne tik įstatymu nustatytą draudimą, bet ir specialiąsias sąlygas. Apeliantas nutyli, kad Aprašo 7.3 p. nurodyta, jog paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje dirbtinį vandens telkinį įrengti draudžiama.

Žalos faktas įrodytas patikrinimo aktais, UAB „Aplikos inžinerija“ ataskaita, Valstybinės saugomų teritorijų išvadomis.

Ieškovas neturėjo galimybės prašyti žalos už visą neteisėtai iškastą kūdrą, kadangi buvo suėjęs senaties terminas, skaičiuojamas nuo 2006 m.  Nustačius faktą, kad kūdra buvo neteisėtai praplatinta nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. , suformuoti kūdros šlaitai, iškastas griovys, ieškovas paskaičiavo žalą dėl pastarųjų kasimo darbų. Kūdros kasimo, formavimo darbų faktą konstatavo Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-04-18 nutartimi adm. b.                            Nr. II-1-517/2013.

Žemės sklypo planas, kurį papildomai pridėjo apeliantai, buvo 2010 m. gruodžio mėn.. Liudytojų parodymai patvirtina, kad kūdra buvo iškasta nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. Kūdros pokyčiai konstatuoti ir minėtoje teismo nutartyje.

Žalos dydis buvo pagrįstai paskaičiuotas pagal nustatytą Metodiką.

Tai, kad žemė sklypas patenka į Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį, įrodo teismo sprendimais konstatuoti faktai, kurių nereikia įrodinėti. Be to, tai patvirtina rašytiniai įrodymai bei išvada. Taip pat sprendime nurodyta, kad žemė sklypo savininkas negali nežinoti apie tai, kad sklypas yra draustinėje, nes draustinio ribos skelbiamos viešai. 

Atsakovai nekonkretizavo kodėl jų manymu 2700 Lt suma už atliktus geodezinius darbus bei toponuotraukų parengimą, tikslaus grunto nustatymą yra per didelė. Šios paslaugos buvo perkamos pagal mažiausios kainos kriterijų.

Apie kūdros praplatinimą ieškovui tapo žinoma 2010-2011 m. atliekant patikrinimus žemė sklype.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerija (išvadą teikianti institucija) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pritarė teismo išvadoms ir pakartojo atsiliepime ir išvadoje išdėstytus argumentus.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantai įrengė su draustinio paskirtimi susijusį telkinį, taip pat draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusį telkinį.

Teismui buvo pateiktas 2013-08-06 raštu Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio ribų planas ir Saugomų teritorijų kadastre užregistruoto plano kopija.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad apeliantai teisūs, jog kūdros atsiradimo momentu specialioji draustinių sąlyga nebuvo nustatyta, nes šis įrašas galioja tik nuo 2013-04-30. Tačiau nuo                    1999-09-07 žemės sklypui galiojo specialioji sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinių pasaugos zonos pakrantės apsaugos juostos“.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų už aplinkai padarytą žalą. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, jog jie atliko kasimo darbus 2010-2011 m., kad šie darbai yra neteisėti. Taip pat nesutiko su teismo išvadomis dėl žalos fakto ir dydžio bei dėl ieškinio  senaties termino netaikymo.

Tarp šalių nėra ginčo, jog pirminiai kūdros kasimo darbai buvo atlikti 2006 m. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, jog ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo atsakovų neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktą siejo ne su kūdros kasimo darbais, atliktais 2006 m., o su kūdros praplatinimo, kūdros šlaitų suformavimo ir griovio iškasimo darbais, atsakovo atliktais nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn.  Šių darbų atlikimo faktą įrodo UAB „Aplinkos ministerija“ parengta ataskaita, kurioje nustatyta, kad palyginus 2007 m. ir 2012 m. topografiniuose planuose užfiksuotas altitudes, išaiškėjo esminiai teritorijos skirtumai, apimančios kūdrą ir plotą aplink ją (1 t. b.l. 47, 48, 57,58). Apelianto argumentai, jog tokie skirtumai atsirado dėl kūdros natūralios kaitos ir klimato, temperatūrų ir kitų gamtinių veiksmų įtakos nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, todėl atmestini. Nustatant faktą dėl darbų atlikimo teismas vadovavosi įsiteisėjusia 2013-04-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi adm. b. Nr. II-1-517/2013 (2 t. b.l. 56-59), kurioje buvo konstatuotas faktas apie 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. atliktus darbus ne tik minėtos ataskaitos, bet ir liudytojų parodymų pagrindu. Net ir vertinant šį teismo sprendimą kaip rašytinį įrodymą, kuris, apeliantų teigimu, neturi prejudicinės reikšmės, šioje byloje minėto teismo išvados, pagrįstos faktiniais duomenimis, nėra paneigtos. Taip pat apeliantas neįrodė, jog esant 2007 m. toponuotraukoje užfiksuotoms altitudėms, nėra galimybės palyginti ir įvertinti esamą situaciją, ką patvirtina minėta UAB „Aplinkos ministerija“ ataskaita. Tai, kad situacija 2012 m. topografiniame plane ir 2010 m. žemės sklypo plane iš esmės sutampa, nepaneigia nustatyto fakto apie 2010 m., t.y. po minėto 2010 m. plano parengimo, pradėtus vykdyti kūdros praplatinimo darbus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus apie kasimo darbų nevykdymą po 2006 m.

Nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmai vertinami tuo aspektu ar jais buvo padaryta žala aplinkai. Tokiu atveju ypatingai svarbu nustatyti atsakovams priklausančio žemės sklypo teisinį režimą ir naudojimosi juo sąlygas. Nors apeliantai nesutiko, jog visas minėtas žemės sklypas patenka į Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį, įsteigtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. 1-2913 pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą ir suderintą draustinio projektą ir šio draustinio ribų planas yra įregistruotas saugomų teritorijų valstybės kadastre, tačiau šiuos faktus patvirtina byloje esanti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos išvada (2 t. b.l. 71-72) bei rašytiniai įrodymai – planai (2 t. b.l. 79). Nuo 1992 m. įsteigto draustinio ribų planai nebuvo keičiami. Gilus Plaštakos upelio slėnis yra neatskiriamas upelio elementas, todėl slėnis saugotinas kartu su upeliu. Šiuo aspektu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos procesiniuose dokumentuose, tame tarpe atsiliepime į apeliacinį  skundą, nurodyti argumentai yra nuoseklūs, motyvuoti, todėl teismas jiems pritaria (3 t. b.l. 30-31). Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių planų bei išvadą duodančių institucijos paaiškinimų, atsakovų žemės sklypas visa apimtimi nuo 1992 m. patenka į Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį, jis nėra ties draustinio riba, kuri nebuvo keičiama. Tai, kad ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės ūkio, nepaneigia šiam žemės sklypui nustatyto specialaus naudojimo režimo apribojimų.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad specialiųjų sąlygų neįrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis nesukuria žemės sklypo savininkui teisės nesilaikyti teisės aktais nustatytų apribojimų žemės sklypui, patenkančiam į saugomą teritoriją. Žemė sklypo savininkai privalo domėtis teritorijų režimu, tuo labiau, kad draustinio režimas turi įtakos vykdant statybos, remonto darbus. Taigi, Saugomų teritorijų įstatymo normos dėl saugomų teritorijų įsteigimo ir tvarkymo laikomos specialiosiomis normomis Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies atžvilgiu.

Kadangi žemės sklypas yra hidrografinio draustinio teritorijoje nuo 1992 m., t.y. iki atsakovams įsigyjant žemės sklypus, ir specialios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos viešai skelbiamais teisės aktais, todėl vien šių sąlygų neišviešinimas nekilnojamojo turto viešajame registre neatleido atsakovų nuo pareigos laikytis teisės aktais nustatytų veiklos apribojimų, kurie turėjo būti žinomi savininkams, nes duomenys apie draustinių ribas yra viešai prieinami.  Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus apie tai, kad neva atsakovams buvo neaiškios draustinio ribos, neaišku ar žemės sklypas buvo draustinio teritorijoje. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančios išvados ir byloje esančių 1992 m. patvirtintų planų – 1 t.               b.l. 7, 2 t. b.l. 76, draustinio ribos nuo 1992 m. nesikeitė, taip pat draustinių ribų planas yra įregistruotas Saugomų teritorijų valstybės kadastre.   

Kita vertus, bylos duomenimis kūdros buvimo vieta patenka į Plaštakos upės apsaugos juostą (1 t. b.l. 13-15, 46-49). Apelianto teiginys, kad kūdros vieta nepatenka į pakrantės apsaugos juostos ribas, atmetamas kaip neįrodytas. 

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovams jau 1998-05-21 ribų paženklinimo-parodymo plane bei grąžinamos natūra žemės valdos plane jau buvo fiksuotos vandens telkinio apsaugos juosta, zona, pažymėta saugomų teritorijų ribos; atsakovų pateiktuose Draustinio patikrinimo aktuose dar iki kūdros praplatinimo darbų atlikimo buvo nurodyta apie draustinio teritoriją.  Šios bylos dalykas nėra susijęs su minėtuose aktuose fiksuotais patikrinimo rezultatais, šie aktai yra reikšmingi tik kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovų žinojimą apie žemės sklypo teisinį statusą, todėl apelianto nurodyti nesutikimo su šių aktų turiniu argumentai nėra teisiškai reikšmingi.

Taigi, atliekant darbus atsakovai aiškiai žinojo apie nustatytas specialias žemės sklypo naudojimo sąlygas kaip objekto, esančio draustinio teritorijoje, taip ir pakrantės apsaugos juostoje.

LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. numatytas absoliutus draudimas, nepriklausantis nuo kūdros matmenų, naikinti draustiniuose reljefo formas bei saugomus objektus. Byloje esanti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos išvada, taip pat UAB „Aplinkos inžinerija“ ataskaita patvirtina, kad atsakovui atliekant kasimo darbus įvyko pakrantės apsaugos juostoje aplinkai buvo padaryta žala: nustatyti tam tikri pokyčiai, palyginus su 2007 m. padėtimi; plaštakos upelio slėnyje buvo pakenkta Plaštakos slėnio pirmajai viršsalpinei terasai. Taigi, aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad šie atsakovo veiksmai sąlygojo žalos aplinkai atsiradimą. Tuo tarpu apeliantai įrodymų, paneigiančių šią išvadą, nepateikė, o jų paaiškinimai grindžiami tik prielaidomis.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo veiksmus vertino kaip neteisėtus, bei sprendė, jog  buvo pažeisti sprendime nurodyti teisės aktai, reglamentuojantis draustinio teisinę režimą (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p.) bei specialiąsias sąlygas, draudžiantys vykdyti bet kokius kasimo darbus pakrantės apsaugos juostoje (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p., LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 3 p., Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 7.3 p.). Tokiu atveju apeliantų argumentai dėl LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 6 p. taikymą nėra teisiškai reikšmingi. 

Tai, kad kūdros faktinė padėtis buvo užfiksuota atlikus kadastrinius matavimus, nepaneigia aukščiau minėtų išvadų, jog įvykdyti kasimo darbai buvo neteisėti, nes padarė žalą aplinkai. 

Apeliantų nurodyta kaip teismų praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008 šiuo atveju netaikytina, nes tos bylos aplinkybės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, todėl joje pateikti išaiškinimai (ratio decidendi) neaktualūs nagrinėjamoje byloje. Be to, skirtingai nuo nurodytos bylos aplinkybių, šioje byloje yra pateikti objektyvūs duomenys – aktai, išvada, UAB „Aplinkos ministerija“ parengta ataskaita - patvirtinantys, kad atsakovai tokiais veiksmais sukėlė neigiamą poveikį slėnio reljefui.

Atmestinas apelianto teiginys, jog teismas nemotyvuotai atmetė ieškovo argumentus, jog žalos dydis neįrodytas. Iš teismo sprendimo matyti, kad atsakovų argumentai buvo įvertinti ir atmesti, kaip neįrodantys, jog žalos dydis, paskaičiuotas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikomis, nustatytas neteisingai. Apelianto argumentai apeliaciniame skunde dėl žalos dydžio taip pat atmestini, nes jie yra deklaratyvaus pobūdžio ir motyvuotai paneigti ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvuotais argumentais, kuriems teismas pritaria ir jų nekartoja.

Atmestinas  apelianto teiginys, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Kaip buvo minėta, kūdros praplatinimo ir kiti darbai, kurių pasiekoje atsirado byloje nustatyti aplinkos pokyčiai, buvo atlikti 2010-2011 m. Kadangi ieškinys pateiktas 2012-12-19                    (1 t. b.l. 1), ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.   

Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2700 Lt kaina už atliktus geodezinius darbus bei toponuotraukų parengimą, tikslaus grunto nustatymą yra aiškiai per didelė, taip pat neįrodė, jog tinkamam situacijos palyginimo darbų atlikimui nebuvo būtinybės rengti naujos toponuotraukos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvuotai šias išlaidas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai. 

Kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra pertekliniai, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo               14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tačiau teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė

2014-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Jelena Šiškina

Tatjana Žukauskienė                                                                      

                                                                      Rūta Petkuvienė