Civilinė byla Nr. e2-711-553/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00282-2021-4

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Irmanto Šulco, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo V. N. finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mijorus“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Mijorus“, nemokumo administratore paskyrė UAB „Valdsita“.

2.       BUAB „Mijorus“ nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti neginčijamą kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, taip pat prašė netvirtinti pareiškėjo V. N. 6 000 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Nurodė, kad V. N. pateikė finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas 2021 m. gruodžio 2 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ir vekseliu. Bendrovės apskaitoje sandoris nebuvo apskaitytas, sutartį UAB „Mijorus“ vardu pasirašė V. Z., kuri niekada nedirbo UAB „Mijorus“. Vekselis yra tik bendrovės antspaudas „Sąskaitoms“ be parašų ir sandorį sudariusio asmens pavardės. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ rašte apie bendrovės esamas, įgytas ir parduotas transporto priemones V. N. parduotas automobilis VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino nemokumo administratorės prašymą ir nepatvirtino pareiškėjo V. N. 6 000 Eur finansinio reikalavimo UAB „Mijorus“ bankroto byloje.

4.       Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. N. nepateikė teismui atsiliepimo į nemokumo administratorės prieštaravimus.

5.       Teismas nustatė, kad nei nemokumo administratorė, nei kreditorius, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, neprašo ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo nuomone, byloje pakanka rašytinių įrodymų V. N. kreditorinio reikalavimo ginčui išspręsti.

6.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Mijorus“ vardu pasirašė V. Z., kuri niekada nedirbo UAB „Mijorus“. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų teismas nustatė, kad V. N. vardu yra įregistruotos kelios transporto priemonės, kitaip tariant, V. N. turi patirties transporto priemonių pirkimo–pardavimo veikloje ir žino, ar turi žinoti pirkimo–pardavimo veiksmus, t. y. nustatyti pirkėją, jo rekvizitus, turi patikrinti įgalioto pasirašyti sutartį asmens įgaliojimą, asmens dokumentą ir kt. Teismas sprendė, kad negali daryti išvados, jog šiuo atveju V. N. buvo atidus ir rūpestingas. Teismas pažymėjo, kad vekselis UAB „Mijorus“ vardu taip pat nepasirašytas. Pareiškėjas V. N. nesikreipė pas notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

7.       Atsižvelgęs į tai, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Mijorus“ vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, teismas abejojo tokios sutarties teisėtumu, todėl konstatavo, kad administratorės prašymas įrodytas ir pagrįstas, dėl to tenkintinas.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas V. N. nereiškia jokių pretenzijų UAB „Mijorus“ dėl pareigos registruoti įsigytą automobilį savo vardu. Kai viena pirkimo–pardavimo sutarties šalis vengia atlikti Saugaus eismo automobiliu įstatyme numatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į policiją, kuri už įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę nuobaudą, arba teismą, kuris gali įpareigoti pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į VĮ „Regitra“ ir atlikti jai priklausančias pareigas. Jei pirkėjas vengia deklaruoti nuosavybės pasikeitimą, pardavėjui pageidaujant, jis turi teisę išregistruoti transporto priemonę, t. y. panaikinti leidimą dalyvauti su ja viešajame eisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėjas V. N. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo
2022 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėja V. N. į BUAB „Mijorus“ kreditorių sąrašą su 6 000 Eur finansiniu reikalavimu, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratorės prieštaravimus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė atsiliepimą, jis teisėjos rezoliucija buvo priimtas.

9.2.                      Atsiliepime pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad liudytojai gali patvirtinti jo nurodomas aplinkybes, susijusias su pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu.

9.3.                      Byloje nėra pirkimo–pardavimo sutarties, kurią būtų pasirašiusi V. Z.. Pareiškėjas niekada nenurodė, kad sutartį jis sudarė su V. Z..

9.4.                      Teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo argumentų, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta įmonėje, jos interesus atstovavo ne įgalioti atstovai, o pats direktorius, dokumentas buvo surašytas BUAB „Mijorus“ darbuotojo, kuris nurodė įmonės rekvizitus. Vien tai, kad UAB „Mijorus“ direktorius nepasirašė ant sutarties, negali lemti nemokumo administratorės apsisprendimo ginčyti kreditorinį reikalavimą.

9.5.                      Teismas, turėdamas teisę tikrinti registrų duomenis, nepatikrino informacijos, kad dėl prarasto automobilio ir negauto atsiskaitymo už automobilį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas
Nr. 01-1-08671-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį įmonės / įmonės vadovo, atsakingų asmenų atžvilgiu.

10.       BUAB „Mijorus“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Sutartį UAB „Mijorus“ vardu pasirašė V. Z., kuri niekada nedirbo UAB „Mijorus“ ir įgaliojimo V. Z. atstovauti UAB „Mijorus“ neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad toks įgaliojimas V. Z. buvo išduotas.

10.2.                      VĮ „Regitra“ raštas apie bendrovės esamas, įsigytas ir parduotas transporto priemones patvirtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo registruota UAB „Mijorus“ vardu, t. y. sutarties bendrovė VĮ „Regitra“ nepateikė ir tokiu būdu sandorio nepatvirtino. Be to, sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 6 000 Eur, tačiau nenurodytas nei mokėjimo būdas, nei atsiskaitymo terminai.

10.3.                      Pareiškėjo į bylą pateiktas vekselis nėra pasirašytas bendrovės vadovo ar jo įgalioto asmens, ant jo tik uždėtas anspaudas su užrašu „Uždaroji akcinė bendrovė MIJORUS. SĄSKAITOMS“, kuris taip pat kelia abejonių, kadangi nemokumo administratorei bendrovė perdavė kitą bendrovės antspaudą.

10.4.                      Vekseliai, kurių suma viršija 3 000 Eur, privalo būti notarinės formos, t. y. vekselio davėjas (skolininkas), pasirašydamas tokį vekselį, turi kreiptis į notarą, kuris patvirtintų išrašomą vekselį. Šio veiksmo UAB „Mijorus“ neatliko.

10.5.                      UAB „Mijorus“ buhalterinėje apskaitoje sutartis neapskaityta, nemokumo administratorei perduotame kreditorių sąraše skolos V. N. nėra.

10.6.                      Pareiškėjas teigia, kad jis transporto priemonę perdavė UAB „Mijorus“, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašus iš Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
2022 m. kovo 14 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

13.       BUAB „Mijorus“ nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė
2022 m. balandžio 14 d. VĮ „Regitra“ raštą, UAB „Mijorus“ antspaudo pavyzdį ir UAB „Mijorus“ kreditorių sąrašą.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktuose išrašuose iš Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo yra nurodyta informacija, esanti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šiuos apelianto pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

16.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. VĮ „Regitra“ raštą nemokumo administratorė jau yra pateikusi į bylą, UAB „Mijorus“ kreditorių sąrašas taip pat yra byloje, todėl pakartotinai priimti šių įrodymų nėra pagrindo.

17.       Kiti apelianto ir nemokumo administratorės pateikti nauji įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti reikšmingi sprendžiant dėl apelianto pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, jie nėra didelės apimties ir jų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

18.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

19.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

20.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė patvirtinti jo 6 000 Eur finansinį reikalavimą, kurį kildina iš 2021 m. gruodžio 2  d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ir 2021 m. gruodžio 2 d. UAB „Mijorus“ išduoto paprastojo vekselio 6 000 Eur sumai. Pareiškėjo teigimu,
2021 m. gruodžio 2  d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi jis pardavė UAB „Mijorus“ automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau UAB „Mijorus“, išdavusi jam vekselį 6 000 Eur sumai, iki šiol su juo neatsiskaitė.

21.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Mijorus“ vardu pasirašė V. Z., kuri niekada nedirbo UAB „Mijorus“, vekselis UAB „Mijorus“ vardu taip pat nepasirašytas, pareiškėjas V. N. nesikreipė pas notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vertino, kad esami įrodymai nepagrindžia pareiškėjo kreditorinio reikalavimo, todėl prašymo dėl jo patvirtinimo netenkino.

22.       Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti apelianto reikalavimą, netyrė ir nevertino jo argumentų, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta įmonėje, jos interesus atstovavo ne įgalioti atstovai, o pats direktorius, dokumentas buvo surašytas UAB „Mijorus“ darbuotojo, kuris nurodė įmonės rekvizitus. Vien tai, kad UAB „Mijorus“ direktorius nepasirašė ant sutarties, apelianto teigimu, negali lemti nemokumo administratorės apsisprendimo ginčyti kreditorinį reikalavimą.

23.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

24.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantas, siekdamas, kad jo finansinis reikalavimas nemokumo byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-233/2014).

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto įrodinėjama aplinkybė, kad sutartis buvo parengta UAB „Mijorus“ darbuotojų ir pasirašyta įmonėje, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokia sutartis neabejotinai buvo sudaryta. Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta V. Z. nėra UAB „Mijorus“ darbuotoja. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad šis asmuo turėjo teisę atstovauti UAB „Mijorus“. Nors apeliantas akcentuoja, kad V. Z. pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, tačiau pažymėtina, jog iš pačios sutarties turinio matyti, jog ji kartu su UAB „Mijorus“ nurodyta kaip transporto priemonės pirkėja. Kodėl V. Z. nurodyta kaip pirkėja, apeliantas jokių paaiškinimų nepateikia.

26.       Nors apeliantas įrodinėja, kad sutartį parengė UAB „Mijorus“ darbuotojai, o ją sudarant dalyvavo UAB „Mijorus“ direktorius, tačiau taip pat neneigia, kad UAB „Mijorus“ direktoriaus parašo ant sutarties nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, turėdamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo patirties, neabejotinai žino ar turi žinoti pirkimo–pardavimo veiksmus, t. y. turėjo nustatyti pirkėją, jo rekvizitus, patikrinti įgalioto pasirašyti sutartį asmens įgaliojimą, asmens dokumentą ir kt. Pažymėtina, kad ant UAB „Mijorus“ išduoto paprastojo vekselio taip pat nėra jokio bendrovės įgalioto asmens parašo, tačiau apeliantas nepateikė jokių argumentų ir paaiškinimų, kodėl vekselis nėra pasirašytas, ant jo uždėtas tik UAB „Mijorus“ antspaudas „Sąskaitoms“.

27.       Be to, apeliantas iš esmės tik deklaratyviai teigia, kad transporto priemonė buvo perduota atsakovei UAB „Mijorus“, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonė apskritai jam priklausė. Iš nemokumo administratorės pateikto VĮ „Regitra“ 2022 m. balandžio 14 d. rašto matyti, kad apelianto nurodyta transporto priemonė UAB  „Mijorus“ vardu taip pat nebuvo registruota. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo sandoris buvo apskaitytas UAB „Mijorus“ buhalterinėje apskaitoje.

28.       Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir nepatikrino informacijos, kad dėl prarasto automobilio ir negauto atsiskaitymo už automobilį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas
Nr. 01-1-08671-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį įmonės / įmonės vadovo, atsakingų asmenų atžvilgiu. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

29.       Kaip pažymima teismų praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

30.       Apelianto reikalavimas bankrutavusiai įmonei, grindžiamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ir įmonės išduotu vekseliu, nėra reikalavimas, kurio tenkinimas būtų susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą tenka būtent pačiam apeliantui. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei nemokumo administratorei teiktame prašyme patvirtinti jo reikalavimą, nei atsiliepime į nemokumo administratorės prieštaravimus nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad dėl prarasto automobilio ir negauto atsiskaitymo už automobilį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino minėtos aplinkybės, yra teisiškai nepagrįstas.

31.       Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jis nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratorės prieštaravimus. Sutiktina su apeliantu, kad atsiliepimą į nemokumo administratorės prieštaravimus jis pateikė ir teisėjos rezoliucija (pašalinus trūkumus) atsiliepimas buvo priimtas. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto argumentus, kuriais jis grindžia savo reikalavimo pagrįstumą, taip pat įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, todėl šis procesinis netikslumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

32.       Apeliantas skundą grindžia ir aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nepagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių byloje buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti išsamius rašytinius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokius nors įrodymus, kuriais ji siekė pagrįsti byloje svarbias aplinkybes. Vien apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą galėtų patvirtinti liudytojai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, liudytojų parodymais apeliantas siekia įrodyti, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį parengė UAB „Mijorus“ darbuotojai, ją sudarant dalyvavo bendrovės direktorius, ji buvo sudaryta bendrovėje (jos patalpose). Tačiau, šiuo atveju byloje nustačius, kad tiek ant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, tiek ant papradėtojo vekselio nėra UAB „Mijorus“ įgalioto asmens parašo, nėra duomenų apie transporto priemonės perdavimą, jos įregistravimą, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos apelianto įrodinėjamos aplinkybės sprendžiant kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą nėra reikšmingos. Pažymėtina, kad jokių kitų dokumentų ir įrodymų, kuriems esant teismas galėtų konstatuoti, jog kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, apeliantas nepateikė.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad sudarė su atsakove UAB „Mijorus“ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovė su juo pagal šią sutartį neatsiskaitė, todėl pirmosios instancijos teismas iš tariamų šalių sutartinių santykių kylantį pareiškėjo reikalavimą pagrįstai atsisakė tvirtinti.

35.       Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo V. N. atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Irmantas Šulcas

                                                                        Aldona Tilindienė

                                                                        Vigintas Višinskis