Civ. b. Nr. e2A-372-262/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01001-2018-5

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. C. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 4 500 Eur negrąžintos kredito dalies, 438,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 20 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 500 Eur nuo 2018‑03‑21 iki visiško kredito grąžinimo, 636,63 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 800 Eur administravimo mokesčio, 6,97 Eur sutartinių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2017‑11-19) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių  (toliau ir sprendimas arba skundžiamas sprendimas) ieškinys buvo patenkintas iš dalies: pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio ieškovo UAB „NEO Finance“ ir atsakovo V. C. 2017-10-06 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K027794320 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygos, susijusios su administravimo mokesčių apibrėžimu, apskaičiavimu ir reikalavimu mokėti tokį mokestį kredito gavėjui dėl paskolos sutarties netinkamo vykdymo; iš atsakovo ieškovui priteista 4 500 Eur negrąžinto kredito, 438,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki kreipimosi į teismą, 20 (dvidešimt) proc. dydžio metinių mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4 500 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-03-21) iki visiško skolos grąžinimo dienos, 636,63 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,97 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 5 582,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 453,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-23 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydis sumažintas iki 5 582,28 Eur sumos.

4.       Teismas nurodė, kad administravimo mokesčio dydis Sutarties Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Kas yra administravimo ir komisiniai mokesčiai, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrose sąlygose, nėra paaiškinta. Sutarties bendrosiose sąlygose formaliai nurodoma, kad tai mokesčiai, kuri vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (Bendrųjų sąlygų 1.27 ir 1.29 punktai). Tokia sąlyga yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jų dydį po sutarties iki sutarties. Įvertinus tai, jog ieškovo prašomo priteisti administravimo mokesčio paskirtis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, ji pripažintina visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Todėl teismas Vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl administravimo mokesčio atsakovui taikymo pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1800 Eur administravimo mokesčio; pakeisti sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 600,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; pakeisti sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pakeisti turto arešto mąstą atsakovo V. C., atžvilgiu ir padidinti jį nuo 5582,28 Eur iki 7382,28 Eur ir palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovui 41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

6.       Nurodė, kad remiantis įstatymų reikalavimais, sutartinėmis nuostatomis bei formuluojama teismų praktika, Teismas nepagrįstai perkvalifikavo Apelianto reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį į netesybas bei netenkino šio reikalavimo, klaidingai pritaikydamas netesyboms taikomas teisės normas. Dėl šios priežasties, Teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant Apeliantui priteisti prašomą sutarties administravimo mokestį visa apimtimi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7.       CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

8.       Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.). 

9.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė administravimo mokesčio, nes vadovaujantis šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties (toliau – Sutartis) nuostatomis ir teismų praktika, toks mokestis turėjo būti priteistas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

10.       Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose nėra vienoda, tačiau ši Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės) civilinėje byloje e2A-1570-275/2018 jau yra sprendusi iš esmės analogišką klausimą dėl administravimo mokesčio pagrįstumo. Minėtoje byloje buvo nuspręsta, kad administravimo mokestis buvo paskaičiuotas nepagrįstai. Taigi, ta pati teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, remsis savo pačios sukurtu precedentu, taip pat minėtoje byloje cituotomis kitomis Vilniaus apygardos teismo bylomis – e2A-172-912/2018, e2A-1526-340/2018, e2A-1504-565/2018 ir kt.

11.       Kaip matyti iš Sutarties nuostatų, administravimo mokesčio dydis Sutarties Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Kas yra administravimo mokestis, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrose sąlygose, tiksliai nėra paaiškinta. Sutarties bendrosiose sąlygose formaliai nurodoma, kad tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (Bendrųjų sąlygų 1.27 ir 1.29 punktai). Dėl išvardintų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog tokia sąlyga yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog ieškovo prašomo priteisti administravimo mokesčio paskirtis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, pagrįstai Sutarties nuostatas dėl administravimo mokesčio pripažintino neskaidriomis ir nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu.

12.       Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 7 p. vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 3 d. į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. nuostatas Sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti administravimo mokesčių dydžio, šio mokesčio suma negalėjo būti ir nebuvo žinoma atsakovui Sutarties sudarymo metu.

13.       Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir Kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu (CK 6.2284 str. 3 d., 9 d.).

14.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad administravimo mokestis savo esme yra netesybos. Sutartyje nėra nurodyta, kokia yra administravimo mokesčio paskirtis, t. y., už kokias paslaugas/kokioms išlaidoms kompensuoti šis mokestis yra mokamas. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, tinkamai vykdant Sutartį, taikoma administravimo mokesčio nuolaida ir administravimo mokestis yra lygus nuliui. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 str.). Tai, kad netesybos pavadintos administravimo mokesčiu, nekeičia jų esmės.

15.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK ir Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bei su šiomis normomis susijusią teismų praktiką, todėl pagrįstai nepriteisė administravimo mokesčio. Taigi, sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį keisti. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjos                                Ona Gasiulytė

                                        Danutė Kutrienė

                                        Tatjana Žukauskienė