Civilinė byla Nr. 2A-1355/2013

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00476-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 69

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1090-71/2012 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“ (buvęs pavadinimas „Smulkus urmas“), išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos  sprendimą, įformintą 2012 m. liepos 16 d. posėdžio protokolu Nr. 172, kuriuo buvo įvertinta tiekėjų pasiūlymų techninė dalis (A dalis); 2) ex officio panaikinti atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos sprendimą, kurio nustatyta pasiūlymų eilė ir viešojo pirkimo Nr. 120469 laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymas; 3) grąžinti šalis į pradinę padėtį, t. y. prieš pažeidimą buvusią stadiją – įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti pasiūlymus, gautus vykdant viešąjį pirkimą Nr. 120469; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-22). Nurodė, kad perkančioji organizacija neteisėtai sudarė pasiūlymų eilę ir pripažino konkurso sąlygų neatitinkantį trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu pirkimą bei neobjektyviai ir nepagrįstai įvertino ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų techninę dalį (A dalį), tuo pažeisdama viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Ieškovo teigimu, trečiojo asmens pateikti valgiaraščiai ir technologinės kortelės neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų bei trečiojo asmens pasiūlyme nepateikti visi valgiaraščiai, kuriuos tiekėjai privalėjo pateikti pagal konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Perkančioji organizacija, nevertindama trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų valgiaraščių ir technologinių kortelių bei juose nurodytų duomenų atitikimo konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams, nesilaikė savo patvirtintų konkurso sąlygų ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 7 dalį ir 2 dalies 2 punktą. Ieškovas teigia, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nepateikė 20 dienų valgiaraščio (pusryčiai, pietūs) mokykloje organizuojamose vasaros poilsio stovyklose 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams bei 20 dienų pusryčių valgiaraščio 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams. Trečiasis asmuo visus valgiaraščius pateikė ne pagal konkurso sąlygų 8 priede pateiktą formą, o pateikė savo formos valgiaraščius, nors atsakovas savo paaiškinime draudė pateikti valgiaraščius, neatitinkančius konkurso sąlygose nustatytos formos. Trečiojo asmens pasiūlyme pateiktos technologinės kortelės Nr. 2466, 329, 585, 327, 325, 1212, 304, 370, 455, 351, 197, 2103 neatitinka internetinėje svetainėje www.smlpc.lt pateiktų formų (konkurso sąlygų 8 priedas), nes nenurodyta maistinė ir energetinė vertė (kcal), o neto kiekiai nurodomi skirtingais matavimo vienetais (vienur kilogramais, kitur gramais), kas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimo nurodyti energetinę vertę (kcal) ir kiekius gramais (g) (konkurso sąlygų priedo Nr. 8 „Techninė specifikacija“ 3.3.3 p.). Be to, trečiojo asmens pasiūlyme pateiktos ne visos technologinės kortelės, kurias privalėjo pateikti tiekėjai pagal konkurso sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo pateikė valgiaraščius ir technologines korteles, kurie neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, nepateikė valgiaraščių, kuriuos buvo privaloma pateikti pagal konkurso sąlygas, taip pat nepateikė visų technologinių kortelių, trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų, todėl atsakovas privalėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą (konkurso sąlygų 9.8.2 p., VPK 3 str. 1 d., 39 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovo teigimu, atsakovo sprendimai sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu yra neteisėti, nes trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų 1.8, 1.8.4 punktų, konkurso sąlygų 8 priedo „Techninė specifikacija“ 3.3.2, 3.3.2.2, 3.3.3, 3.4 punktų bei konkurso sąlygų 9 priede nustatytų reikalavimų. Atsakovas neturėjo teisės pripažinti trečiojo asmens pasiūlymo atitinkančiu konkurso sąlygų reikalavimus bei paskelbti jo laimėjusiu konkursą, todėl šie atsakovo sprendimai yra naikintini (VPĮ 3 str. 1 d.).

Be to, ieškovas nesutinka su trečiojo asmens pasiūlymo techninės dalies („A“ dalies) vertinimo rezultatais dėl to, kad trečiojo asmens pasiūlyme yra esminių trūkumų ir jis neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, todėl trečiojo asmens pasiūlymui negalėjo būti skiriami maksimalūs balai (puikiai – 100 balų) vertinant jo pasiūlymo techninę dalį („A“ dalį). Ieškovo teigimu, trečiojo asmens pasiūlymo techninė dalis („A“ dalis) nepagrįstai įvertinta 29,86 balais, o kokybiškesnis ieškovo pasiūlymas įvertintas mažesniu balu, t.y. 29,73 balo. Todėl neįmanomi tokie vertinimo rezultatai, kai esminių trūkumų turintis trečiojo asmens pasiūlymas surenka daugiau balų už kokybišką ir tvarkingai parengtą pasiūlymą. Perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, vertindami trečiojo asmens pasiūlymo techninę dalį (A dalį), neobjektyviai, neišsamiai ir nepagrįstai skyrė aukštus balus trečiojo asmens pasiūlymui bei nepagrįstai sumažino balus ieškovo pasiūlymui. Atsakovas, priimdamas sprendimus dėl pasiūlymų techninės dalies įvertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo bei konkurso laimėtojo pripažinimo, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, todėl šie atsakovo sprendimai yra naikintini (VPĮ 39 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 7, b.l. 138-143). Teismas nurodė, kad ieškovo 2012 m. spalio 15 d. pateiktas teismui pareiškimas dėl ieškinio dalyko papildymo nepriimtinas, nes gautas teismui pradėjus nagrinėti bylą, todėl dėl šio ieškinio dalyko papildymo teismas plačiau nepasisakė (t. 7, b.l. 119). Teismas nurodė, kad dokumento formos nustatymas reiškia ne tik reikalavimus jo vizualiniai išraiškai, bet kartu ir turiniui. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nustatęs valgiaraščių vizualinę formą, kartu šioje formoje nustatė ir privalomus nurodyti kokybinius rodiklius (patiekalų pavadinimą, dieną, kiekį (g), energetinę vertę (kcal). Atsakovas, siekdamas užtikrinti konkrečių rodiklių reikalingų paslaugos tinkamumo įvertinimui pateikimą, o ne vizualinės dokumento formos išlaikymą, 2012 m. balandžio 30 d. konkurso sąlygų paaiškinimu, neleido tiekėjams pateikti savo formos valgiaraščių bei technologinių kortelių. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens pateiktų valgiaraščių formos neatitiko konkurso sąlygų priede pateiktų pavyzdinių formų vizualine išraiška, bet ne turinio prasme, t.y. skyrėsi nuo konkurso sąlygose pateiktų pavyzdžių tik informacijos išdėstymu – trečiojo asmens pateiktose formose patiekalai išdėstyti ne horizontalia, bet vertikalia tvarka, tačiau valgiaraščiuose yra pateikta visa konkurso sąlygų 9 priede reikalaujama pateikti informacija. Trečiojo asmens technologinės kortelės, kaip to reikalauja konkurso sąlygų 1.8.4 punktas, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-645 patvirtintu Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašu, atsižvelgiant į internetinėje svetainėje http://www.smlpc.lt pateiktas pavyzdines ir jose yra pateikta visa informacija, kuri buvo reikalinga pasiūlymų vertinimui pagal ekonominio naudingumo kriterijus, nurodytus konkurso sąlygų 10 skyriuje. Teismas pažymėjo, kad ir ieškovo pateiktas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų, nes ieškovas pateikė ne visas pagal konkurso sąlygas reikalaujamas užpildyti ir Pirkimų dokumentų prieduose nurodytas formas. Todėl ir ieškovo pasiūlymas turėjo formalių trūkumų ir, vadovaujantis formaliuoju požiūriu, negalėjo būti vertinamas tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose, kas reiškė, kad atsakovo vykdomas pirkimas, nesant nė vieno konkurso sąlygas atitinkančio pasiūlymo, turėjo pasibaigti nesudarant pirkimo sutarties. Atsakovas, vertindamas tai, kad abiejų tiekėjų pateikti pasiūlymai turi formalių trūkumų, tačiau jie realiai nesudarė kliūčių pasiekti viešojo pirkimo tikslo – nupirkti mokinių ir personalo maitinimo paslaugas, racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas – laikantis viešųjų pirkimų principų, dėl pateiktų pasiūlymų formalių trūkumų suteikė nuolaidų tiek trečiajam asmeniui, tiek ieškovui, ko pasėkoje jie įgijo realią galimybę konkuruoti tolesnėse pirkimo procedūrose. Teismas sprendė, kad būtent ši faktinė aplinkybė, jog atsakovas pateiktiems pasiūlymams suteikė vienodos apimties nuolaidas, įrodo, kad atsakovas tiek su trečiuoju asmeniu, tiek ir su ieškovu elgėsi vienodai, abiems sudarė vienodas ir lygiavertes sąlygas dalyvauti pirkimo procedūrose, tokiu būdu užtikrindamas lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymąsi. Todėl ieškovo teiginius, kad atsakovas nesilaikė viešųjų pirkimų principų, teismas laikė teisiškai nepagrįstais ir neįrodytais.

Teismas nurodė, kad atsakovui perkant mokinių maitinimo paslaugas tiekėjų siūlomus mitybos racionus reikėjo vertinti kokybine prasme, todėl atsakovas šiam vertinimui atlikti pasirinko specialių žinių ir patirties vertinimo objekte turinčius asmenis, nesusijusius tarpusavyje jokiais teisiniais ir asmeniniais santykiais ir skirtingais aspektais mitybą vertinančius profesijų ekspertus, kas eliminuoja  bet kokių pasiūlymų vertinimo metu subjektyvumo apraiškų buvimą ir užtikrina visapusišką pateiktų mitybos racionų analizę. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis procedūromis, sudarė maksimalias sąlygas kvalifikuotam, profesionaliam ir nešališkam tiekėjų pasiūlymų vertinimui. Byloje nepateikta įrodymų kurie leistų teigti, kad atsakovas turėjo nepasitikėti ekspertinio vertinimo rezultatais. Priešingai, aukšta bei įvairialypė ekspertų kvalifikacija, vienodų sąlygų ekspertiniam vertinimui sudarymas ir visos reikalingos, pasiūlymuose esančios informacijos (maitinimo aprašų, valgiaraščių ir technologinių kortelių) pateikimas, atsakovui pagrįstai leido tikėti ekspertų išvadų patikimumu ir jomis vadovaujantis sudaryti pasiūlymų eilę, ko pasėkoje trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu konkursą, o ieškovo pasiūlymui suteikta antra vieta. Ieškovas neįvardija jokių procedūrinių pažeidimų ir nekvestionuoja atsakovo veiksmų teisėtumo sudarant ekspertinę komisiją, pateikiant jiems ekspertinę užduotį bei pasiūlymų vertinimui reikalingą informaciją. Ieškovas ekspertinę išvadą ginčija išimtinai savo paties subjektyviais vertinimais, tačiau nepateikia jokių objektyviai egzistuojančių įrodymų, kurie pagrįstai leistų abejoti ekspertinio vertinimo rezultatų patikimumu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, o ieškovo argumentai, kad menkiausias nukrypimas nuo pirkimo dokumentų kvalifikuotinas kaip viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimu yra pernelyg formalistinis ir yra nesuderinamas su VPĮ įtvirtintais viešųjų pirkimų principais bei tikslais ir formuojama teismų praktika dėl viešųjų pirkimų esmės, o ne formalumų laikymosi siekimo. Ieškovas viešuosius pirkimus aiškina ne kaip procesą, kurio metu laikantis įstatyminio reguliavimo siekiama įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, o kaip procesą, kuomet preciziškai kaip savitikslės atliekamos tam tikros procedūros.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti visiškai; ex officio pripažinti negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 17 d. Maitinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 2012/08/17, sudarytą tarp atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Smulkus urmas“ (dabar UAB „Pontem“); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti liudytojus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 8, b.l. 1-13). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino itin reikšmingų trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimų, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo trečiojo asmens pasiūlymą atmesti remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Byloje nepaneigta faktinė aplinkybė, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė 20 dienų valgiaraščio (pusryčiai, pietūs) mokykloje organizuojamose vasaros poilsio stovyklose 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams; 20 dienų pusryčių valgiaraščių 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams. Teismas šio fakto visiškai neįvertino ir į tai neatsižvelgė, dėl to buvo nepagrįstai konstatuotas trečiojo asmens atitikimas pirkimo dokumentų reikalavimams.
2. Teismas nepagrįstai tarpusavyje lygino ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymo duomenis, nes ieškovo pasiūlymas nebuvo ginčo dalyku, be to, jis (kaip rašytinis įrodymas) net nebuvo pateiktas į bylą. Apelianto teigimu, teismas ne tik netinkamai nustatė ginčo ribas, kurias apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir išvadas dėl ieškovo pateikto pasiūlymo tariamų formalių trūkumų grindė prielaidomis. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą, o procesinės normos pažeidimas yra esminis, nes dėl jo buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas nepagrįstas teismo sprendimas (CPK 263 str.).
3. Iš konkurso sąlygų vienareikšmiškai seka, kad visi be išimties konkurso dalyviai turėjo pateikti pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos parengtas formas ir buvo draudžiama jas keisti. Teismas visiškai į tai neatsižvelgė ir neįvertino, o sprendimą priėmė išimtinai atsakovo paaiškinimų pagrindu, kuriais keičiamos pradinės pirkimo dokumentų nuostatos. Atsakovo teiginiai, kad konkurso dalyviai neprivalėjo laikytis konkurso sąlygų 9 priede nurodytos formos, neteisėtai keičia pirkimo dokumentų sąlygas, į ką teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino. Be to, nėra ginčo byloje ir teismas sprendime nustatė faktinę aplinkybę, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas (valgiaraščių formos) neatitiko konkurso sąlygų 9 priede įtvirtintos formos reikalavimų.
4. Teismas išvadą, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovo techninė dalis yra įvertinta netinkamai, padarė šiurkščiai pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, nes neįvertino apelianto pateiktų įrodymų, kuriais apeliantas grindė netinkamą jo ir trečiojo asmens pasiūlymų techninių dalių įvertinimą. Apeliantas pažymi, kad su ieškiniu pateikė ekspertinio vertinimo anketų nuorašus, trečiojo asmens pasiūlymo technologinių kortelių ir valgiaraščių nuorašus, ieškovo pasiūlymo išrašą, išrašą iš Metodinių nurodymų gydytojams dietologams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams, maisto įmonių specialistams, kurie įrodo ekspertinio vertinimo trūkumus, neobjektyvumą ir nepagrįstą balų skyrimą ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų techninei daliai („A“ daliai).
5. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens pateiktos technologinės kortelės sudarytos netvarkingai ir neatitinka konkurso sąlygose ir internetinėje svetainėje www.smlpc.lt pateiktose formose nustatytų reikalavimų. Taip pat jose nurodyta patiekalų sudėtis neatitinka konkurso sąlygų ir nurodytoje internetinėje svetainėje pateiktose formose nurodytų technologinių kortelių sudėties, tačiau maistinė ir energetinė vertė nurodoma kaip internetinės svetainės. Be to, buvo pateiktos ne visos konkurso sąlygose reikalaujamos technologinės kortelės, kurių nesant neįmanoma įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo. Apelianto teigimu, jo pateikti rašytiniai įrodymai, kurių netyrė ir nevertino teismas, įrodo ekspertinio vertinimo neobjektyvumą ir nepagrįstai skirtus balus ieškovo ir trečiojo asmens techniniams pasiūlymams.
6. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti neteisėtais ieškinyje nurodytus atsakovo sprendimus, teismas ex officio turėtų pripažinti atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį negaliojančia (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str.).

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 8, b.l. 22-24). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad viešųjų pirkimų esmė yra ne preciziškas formalių procedūrų vykdymas, o viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimas nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų principų, todėl tiekėjų veiksmų  ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus  ir tikslus turi viršenybę prieš formalumus. Teismas vertino ne tik kiekvieną byloje esantį įrodymą, jo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, jų tarpusavio santykį, vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis ir pusiausvyros principais, dėl ko ieškinys atmestas teisėtai ir pagrįstai.
2. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog apelianto pasiūlymas konkursui nebuvo pateiktas į bylą, neatitinka tikrovės. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė visą medžiagą, t.y. ir apelianto bei trečiojo asmens pasiūlymus. Todėl teismo sprendimas  yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o ne prielaidomis.

Atsakovo manymu, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių objektyviai ir pilnutinai ištirti bylą rašytinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra tikslinga ir būtina.

Trečiasis asmuo UAB „Smulkus urmas“ (šiuo metu - UAB „Pontem“) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 8, b.l. 26-39). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, o ieškovo nurodyti trečiojo asmens pasiūlymo trūkumai yra mažareikšmiai ir formalūs, nekeičiantys pasiūlymo esmės, be to, panašūs trūkumai yra nustatyti paties ieškovo pasiūlyme. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad perkančioji organizacija, vertindama tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens pasiūlymą, užtikrino lygiateisiškumo principą ir priėmė pagrįstus sprendimus.
2. Teismas vertino ne pavienius pirkimo sąlygų reikalavimus, bet šių reikalavimų visumą, todėl padarė išvadas, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus ir nėra jokio pagrindo šio tiekėjo pasiūlymo atmesti. Apelianto nurodomi trečiojo asmens pasiūlymo trūkumai tėra formalūs, dėl kurių pasiūlymas nepraranda savo techninių savybių.
3. Trečiasis asmuo sutinka, kad nepateikė 20 dienų valgiaraščių (pusryčiai, pietūs) mokykloje organizuojamose vasaros poilsio stovyklose 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams ir 20 dienų pusryčių valgiaraščio 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams. Trečiojo asmens teigimu, pagal pirkimo sąlygų reikalavimus šių valgiaraščių ir nereikėjo pateikti (pirkimo sąlygų 1.8.4 p. 9 priedas), todėl trečiasis asmuo laikėsi pirkimo sąlygų reikalavimų ir perkančiajai organizacijai pateikė tokius valgiaraščius, kaip reikalauja konkurso sąlygų 9 priede.
4. Lyginant konkurso sąlygų 9 priede pateiktą valgiaraščio formą su trečiojo asmens pasiūlyme pateikta valgiaraščio forma, darytina išvada, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateiktuose valgiaraščio pateiktos informacijos turinys absoliučiai atitinka konkurso sąlygų 9 priede nurodytą. Pateiktų valgiaraščių forma tik neryškiai skiriasi nuo konkurso sąlygų 9 priede pateiktos formos, kas neturi jokios reikšmės nei valgiaraščių, nei pasiūlymo turiniui, todėl iš esmės atitinkančio pasiūlymo atmetimas vien dėl formalių pasiūlymo trūkumų pažeistų VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes būtų visiškai neproporcinga pirkimu siekiamam tikslui.
5. Internetiniame tinklapyje pateiktos technologinių kortelių formos tėra pavyzdinės. Konkurso sąlygų 9 priede po pateiktomis valgiaraščių formomis yra prierašas, kad kartu su valgiaraščiu turi būti pateikta patiekalo technologinė kortelė parengta pagal internetinėje svetainėje www.smlpc.lt pateiktus pavyzdžius, todėl tiekėjas negali pažeisti pavyzdinių kortelių reikalavimų, nes jie tėra rekomendaciniai. Apeliantas neįrodė nė vienos trečiojo asmens pasiūlyme neva esančios klaidos. Trečiojo asmens pasiūlyme pateikti valgiaraščiai ir technologinės kortelės yra pagrįstos, teisingos ir teisėtos, parengtos ir patvirtintos kompetentingų asmenų. Jei kalorijų ir(ar) kitų produktų kiekiai šiek tiek svyruoja, tai yra normalu ir pateisinama objektyviomis gamybos proceso technologinėmis  priežastimis ir naudojamais maisto produktais.
6. Apeliantas ekspertų kompetencijos nenuginčijo, todėl skirti ekonominio naudingumo balai yra pagrįsti ir teisėti. Iš pateiktų ekspertų vertinimo lentelių matyti, kad ekspertai, vertindami tiekėjų pasiūlymus, vadovavosi konkurso sąlygų 10.2 ir 10.6 punktuose nustatytais kriterijais ir tvarka, teisingai įvertino tiekėjų pasiūlymuose esančią informaciją ir padarė pagrįstas išvadas.

Trečiojo asmens nuomone, byloje nėra poreikio kviesti liudytojus (ekspertus), nes jų pozicija ir suteikti balai yra pateikti ekspertinio vertinimo anketose ir šie įrodymai teismui pateikti. Liudytojų iškvietimas į bylą ir žodinis procesas užvilkintų bylos nagrinėjimą, apeliantas nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas dėl žodinio proceso ir liudytojų iškvietimo neturėtų būti tenkinami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl tirtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.).

              Nustatyta, kad apeliantas ir trečiasis asmuo dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės administracijos organizuojamame supaprastintame atvirajame konkurse „Mokinių ir personalo maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo numeris 120469). Atsakovas 2012 m. liepos 16 d. informavo pirkimo dalyvius apie pasiūlymų „A“ techninių dalių įvertinimus, kuriais apeliantui skirta 29,73 ekonominio naudingumo balų, o trečiajam asmeniui – 29,86 balų (t. 1, b.l. 100). Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. pranešė apeliantui apie nustatytą pasiūlymų eilę ir nurodė, kad apelianto pasiūlymui iš viso suteikė 99,73 ekonominio naudingumo balus, o trečiojo asmens pasiūlymui – 99,86 balus, todėl konkurso laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo (t. 1, b.l. 101).

              Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams. Apeliantas teigia, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygose 1.8 ir 1.8.4 punktų, konkurso sąlygų 8 priedo „Techninė specifikacija“ 3.3.2, 3.3.2.2, 3.3.3, 3.4 punktų bei konkurso sąlygų 9 priede nustatytų reikalavimų, t.y. trečiojo asmens pateikti valgiaraščiai ir technologinės kortelės neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų bei trečiojo asmens pasiūlyme pateikti ne visi valgiaraščiai, kuriuos tiekėjai privalėjo pateikti pagal konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Apelianto teigimu, atsakovas, neįvertinęs trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo nurodytiems konkurso sąlygų reikalavimams, pripažino jį tinkamu ir paskelbė laimėtoju, taip pažeisdamas viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 3 str. 1 d.). Taip pat apeliantas nesutinka su jo bei trečiojo asmens pasiūlymų techninės dalies („A“ dalies) įvertinimu, t.y. trečiojo asmens pasiūlymo „A“ dalis įvertinta per aukštais, o apelianto pasiūlymas – per mažais ekonominio naudingumo balais.

              Dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei liudytojų apklausos

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXI1 skyriaus normos reglamentuoja viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 4231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Ši taisyklė taikytina nagrinėjant šios kategorijos bylas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Šių bylų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kada teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 4231 str. 4 d., 322 str.). Apeliaciniame skunde išdėstyti prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, į viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus reguliuojančias procesinės teisės normas, taip pat įvertinusi šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį (šalys pateikė plačios apimties bei teisiškai argumentuotus procesinius dokumentus) ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 4231 straipsnio 4 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliantas taip pat prašo į teismo posėdį kviesti bei apklausti liudytojus – perkančiosios organizacijos pasitelktus ekspertus, kurie vertino pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto prašomų ekspertų vertinimai yra išsamiai išdėstyti pateiktose ekspertinio vertinimo anketose, teismo posėdžio pateikti ekspertų paaiškinimai nepakeistų jų jau pateiktų vertinimų, kuriais rėmėsi perkančioji organizacija, t.y. perkančiosios organizacijos sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas tikrintinas būtent tuo metu jos turėtų duomenų kontekste, šis apelianto prašymas atmestinas. Juo labiau, kad apeliantas nenurodė argumentų, kokias papildomas aplinkybes liudytojai galėtų patvirtinti šioje byloje, o atsižvelgiant į viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus, teismas sprendžia, kad liudytojų apklausa, kaip ir žodinis procesas, užvilkintų bylos nagrinėjimą, kas prieštarautų CPK 4238 straipsnio 4 dalies nuostatai.

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

              VPĮ 39 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju  konkurso sąlygų 9.8.2 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad viešųjų pirkimų komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Dėl dalies valgiaraščių nepateikimo

Konkurso sąlygų 1.8.4 punkte numatyta, kad dalyviai turi pateikti 20 dienų valgiaraščius pagal mokinių amžių: pietų, maitinimo mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose; pusryčių. Toliau šiame punkte nurodoma, kad parengiami valgiaraščiai dviem amžiaus mokinių grupėms pagal konkurso sąlygų 9 priedą. Pagal šį priedą pasiūlyme turėjo būti pateikti šie valgiaraščiai: 1) 20 dienų pietų valgiaraštis 6-10 metų amžiaus mokiniams; 2) 20 dienų pietų valgiaraštis 11 metų ir vyresnio amžiaus mokiniams; 3) 10 dienų pusryčių, pietų ir pavakarių valgiaraštis 6-10 metų amžiaus mokiniams mokykloje organizuojamose vasaros poilsio stovyklose; 4) pusryčių valgiaraštis 6-10 metų amžiaus mokiniams (t. 1, b.l. 79-82).

Apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo nepateikė 20 dienų valgiaraščio (pusryčiai, pietūs) mokykloje organizuojamose vasaros poilsio stovyklose 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams bei 20 dienų pusryčių valgiaraščių 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi konkurso sąlygas, sutinka su trečiojo asmens atsiliepime nurodytu argumentu, kad pagal konkurso sąlygų 9 priedą ir nėra reikalavimo pateikti apelianto aukščiau nurodomų valgiaraščių. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju konkurso sąlygų 1.8.4 punktas ir 9 priede pateikta informacija gali būti tiekėjų interpretuojama ne visiškai vienareikšmiškai, šalys reikalavimą pateikti valgiaraščius šiuo atveju skirtingai ir interpretuoja, tačiau minėti neaiškumai negali būti taikomi vieno tiekėjo nenaudai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylose dėl viešųjų pirkimų yra konstatavęs, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011). Toks aiškinimas svarbus viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo – laikymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto nurodomų trečiojo asmens nepateiktų valgiaraščių formų konkurso sąlygų 9 priede ir nebuvo nurodyta, o trečiasis asmuo parengė valgiaraščius pagal konkurso sąlygų 1.8.4 punkte nurodytą pareigą dalyviams pateikti valgiaraščius pagal konkurso sąlygų 9 priedą, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog dėl jo paminėtų aplinkybių trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų.

Dėl ginčo ribų peržengimo skundžiamame sprendime

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai tarpusavyje lygino jo ir trečiojo asmens pasiūlymų duomenis, nes apelianto pasiūlymas nebuvo ginčo dalyku, be to, jis (kaip rašytinis įrodymas) net nebuvo pateiktas į bylą. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku iš tikrųjų nėra apelianto perkančiajai organizacijai pateiktas pasiūlymas, tačiau pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktą pasiūlymą tik palygino, o ne iš esmės nagrinėjo. Savo pasiūlymo dalį, t.y. valgiaraščius ir technologines korteles kartu su ieškiniu pateikė teismui pats apeliantas (ieškinio priedas Nr. 11), atsakovas su atsiliepimu pateikė apelianto pasiūlymą (t. 6 ), todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad apelianto pasiūlymas nebuvo pateiktas į bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nedarė galutinių išvadų šiame ginče vien dėl to, kad ir apelianto pasiūlymas turėjo formos trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad abiejų tiekėjų pateikti pasiūlymai (konkrečiai -technologinės kortelės) turėjo trūkumų, juos, kaip minėta, tik palygino, nes atsakovas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymąsi grindė, be kita ko, ir būtent apelianto pasiūlymo trūkumų egzistavimu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi pareigą įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus siekiant išsiaiškinti, ar vertindama pateiktus pasiūlymus perkančioji organizacija nepažeidė lygiateisiškumo principo. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, palyginęs į bylą pateiktus šalių teiktus perkančiajai organizacijai dokumentus, peržengė ginčo ribas, juo labiau, kad, kaip minėta, ieškinio atmetimą lėmė ne šis lyginimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lygino apelianto ir trečiojo asmens pasiūlymų kai kuriuos aspektus, apskritai ir nėra nuoseklus, nes, kaip matyti iš ieškinio, aptardamas ekspertinio vertinimo rezultatus, jis pats analizuoja ne tik trečiojo asmens, bet ir savo pasiūlymo vertinimo ydingumą.

              Dėl pateiktų valgiaraščių formos

              Konkurso sąlygų 1.8 ir 1.8.4 punktai numato, kad dalyvio pasiūlymą sudaro pateiktų dokumentų ir duomenų visuma, susidedanti iš A ir B pasiūlymo dalies, tarp jų ir 20 dienų valgiaraščiai pagal mokinių amžių: pietų, maitinimo mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose; pusryčių. Parengiami valgiaraščiai dviem amžiaus grupėms 6-10 ir 11 metų bei vyresnio amžiaus mokiniams pagal šių konkurso sąlygų 9 priede pateiktą formą. Taigi, konkurso sąlygų 1.8.4 punkte nustatyta, kad tiekėjas valgiaraščius turi pateikti pagal konkurso sąlygų 9 priede pateiktą formą, kuriame nustatyta, kad tiekėjas kiekviename valgiaraštyje turi nurodyti patiekalų pavadinimus, kiekį ir energetinę vertę.

Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo asmens pateiktus valgiaraščius (t. 5, b.l. 58-76), sprendžia, kad trečiojo asmens sudarytų valgiaraščių forma vizualiai neatitinka konkurso sąlygų 9 priede pateiktų pavyzdinių formų, tačiau šiuose valgiaraščiuose pateiktos informacijos turinys (diena, patiekalų pavadinimas, kiekis, energetinė vertė) konkurso sąlygų 9 priede nurodytus reikalavimus atitinka. Todėl spręstina, kad pateiktų valgiaraščių forma neturi esminės reikšmės valgiaraščių (taip pat ir pateikto pasiūlymo) turiniui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2012 m. balandžio 30 d. konkurso sąlygų išaiškinimas dėl to, kad konkurso sąlygose pateiktos valgiaraščių formos ir technologinės kortelės negali būti keičiamos, yra skirtas būtent pirkimo komisijos darbo palengvinimui, taip pat tam, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus nebūtų nukrypta nuo jų esmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad atsakovo 2012 m. balandžio 30 d. konkurso sąlygų išaiškinimas yra skirtas formos turinio, o ne vizualinės jos išraiškos užtikrinimui, nes su pasiūlymo esme (siekiama paslauga, jos kokybė ir pan.) yra susijęs būtent formos turinys. Todėl apelianto nurodyti argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų valgiaraščių neatitikimo konkurso sąlygų reikalavimams yra formalistiniai. Tuo tarpu iš esmės atitinkančio tiekėjo pasiūlymo atmetimas vien dėl formalių pasiūlymo trūkumų pažeistų VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes tai būtų neproporcinga pirkimu siekiamam tikslui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai ir tiekėjams yra nustatyti siekiant viešųjų pirkimų tikslų, todėl viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti šių tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su dokumentų formos neatitikimu, nes jie nėra esmingai reikšmingi ginčo išsprendimui.

Dėl technologinių kortelių

Pagal konkurso sąlygų 1.8.4 punkto reikalavimus valgiaraščiai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-645 patvirtintu Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo 30-39 punkto reikalavimais (be kainų) ir technologinės kortelės. Pagal konkurso sąlygų 9 priedą kartu su valgiaraščiu pateikiama technologinė kortelė pagal internetinėje svetainėje www.smlpc.lt pateiktus pavyzdžius. Apeliantas savo skunde nurodo, kad trečiojo asmens pateiktos technologinės kortelės sudarytos netvarkingai, neatitinka minėtoje internetinėje svetainėje pateiktose formose nustatytų reikalavimų, jose nurodyta patiekalų sudėtis neatitinka konkurso sąlygų ir pavyzdinėse formose nurodytų kortelių sudėties, taip pat pateiktos ne visos technologinės lentelės.

Iš tikrųjų galima sutikti su apeliantu, kad kai kuriose trečiojo asmens technologinėse kortelėse produktai skaičiuojami ne tais svorio vienetais (kg/g),  kai kurios jų sudarytos patiekalo porcijai, o kai kurios 1 kg gaminio išeigos, nenurodytas pieno ir jo gaminių riebumo procentas, kai kurių patiekalų receptūra ne visai atitinka pavyzdines receptūras, o jų maistinė ir energetinė vertė nurodoma kaip internetinėje svetainėje.  Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisminėje praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikšti esminių įstatyme nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų, dėl kurių buvo pažeistos nevaržomos konkurencijos sąlygos, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą konstatuota, kad formalieji reikalavimai negali būti prioritetiškai priešpastatomi turiningajam vertinimui ir viešųjų pirkimo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011). Todėl net ir sutikus su apelianto nurodomais trečiojo asmens pateiktų technologinių kortelių pildymo trūkumais (lyginant su internetinėje svetainėje nurodytomis technologinėmis lentelėmis) spręstina, ar šie trūkumai iš tikrųjų yra tokie, kad leistų manyti, jog jie reiškia esminį VPĮ nustatytų principų, kitų taisyklių pažeidimą, o viešųjų pirkimų tikslai gali būti nepasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai išvadai pakankamo pagrindo nėra.

Visų pirma pažymėtina, kad, minėta, lemiamą reikšmę turi ne forma, o į tą formą „įdėtas“ turinys. Pagal virš paminėto aprašo 30 punktą valgiaraščiai turi būti sudaromi (pasirinktinai): 30.1. remiantis pietų patiekalų receptūrų pavyzdžiais, pateiktais interneto svetainėje http://www. smlpc. lt; 30.2. remiantis juridinių ar fizinių asmenų parengtomis ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderintomis patiekalų receptūromis arba jų kombinacijomis su šio Tvarkos aprašo 30.1 punkte pateiktais receptūrų pavyzdžiais; 30.3 savarankiškai maitinimo paslaugos teikėjo, vadovaujantis šio Tvarkos aprašo reikalavimais. Taigi, galima spręsti, kad internetinėje svetainėje pateiktos technologinės lentelės yra susietos su valgiaraščiais ir jose yra pateikti rekomendacinio pobūdžio receptūrų pavyzdžiai. Nagrinėjamu atveju tokie trečiojo asmens technologinių kortelių trūkumai kaip svorio mato vienetai, energetinė vertė yra nurodyti trečiojo asmens valgiaraščiuose, tuo tarpu informacija kiek produkto sudaro baltymai, riebalai, angliavandeniai yra nurodyta kalkuliacinėse kortelėse vienam mokiniui (t. 5, b.l. 209-238). Todėl teigti, jog perkančioji organizacija negalėjo patikrinti šių duomenų atitikimo pavyzdinėse technologinėse kortelėse nurodytiems duomenims, nors betarpiškai jose ir tokie duomenys nenurodyti ar nurodyti ne tais mato vienetais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovui pasiūlymų techninių dalių vertinimui reikalingą esminę informaciją, o informacijos pateikimo forma nekeičia pateikto pasiūlymo esmės. Be to, trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai maitinimo paslaugų teikimo organizavimo proceso Raseinių rajono bendrojo ugdymo mokyklose aprašymą (t. 5, b.l. 37-57). Jame jis nurodė teisės aktus (įstatymai, Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymai), kuriais įsipareigoja vadovautis teikiant mokinių maitinimo paslaugą.  Byloje nėra duomenų, jog pasiūlymus vertinę ekspertai būtų nurodę, jog jiems dėl jau paminėtų formalių trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų nepakanka kokių nors pasiūlymo duomenų ir dėl to jie negalėtų tinkamai įvertinti siūlomų paslaugų kokybės. Pastebėtina, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad  formalūs trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimai nedaro įtakos pasiūlymų vertinimo rezultatams ir konkurso laimėtojo nustatymui (t. 7, b.l. 119-120).

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo techninės dalies („A“ dalies) įvertinimo

Apeliantas nesutinka su jo bei trečiojo asmens pasiūlymų techninės dalies („A“ dalies) įvertinimu, teigdamas, kad dėl jo nurodytų trūkumų ekspertai nepagrįstai ir neobjektyviai vertino apelianto ir trečiojo asmens pasiūlymus ir nepagrįstai skyrė ekonominio naudingumo balus, t.y. trečiojo asmens pasiūlymo „A“ dalis įvertinta per aukštais, o apelianto pasiūlymas – per mažais ekonominio naudingumo balais. Apeliantas kvestionuoja ekspertų atlikto pasiūlymų vertinimų rezultatus remdamasis savo paties subjektyvia analize.

Pagal VPĮ 39 straipsnio 4 dalies nuostatą perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijus. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimui pasirinko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (konkurso sąlygų 10.2) (t. 1, b. l. 45). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus reiškia geriausią pasiūlymo kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Dėl to perkančioji organizacija turi vertinti pasiūlymus ir nustatyti, kuris iš jų siūlo geriausią kokybės ir kainos derinį. Tam reikia nustatyti konkurso sąlygose ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie leistų perkančiajai organizacijai objektyviai įvertinti ekonomiškai pranašiausią pasiūlymą. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas suteikia perkančiajai organizacijai teisę kviesti ekspertus – turinčius patirties vertinimo objekto srityje fizinius asmenis (dalyko žinovus) atlikti ekspertinį vertinimą (VPĮ 16 str. 2 d.). Apeliantas kvestionuoja pasitelktų ekspertų atlikto tiek apelianto, tiek trečiojo asmens pasiūlymų techninės dalies vertinimo rezultatų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus ir argumentus, nustatė, kad vertinimą atliko kompetentingi ir turintys pakankamai patirties su perkamu objektu susijusioje srityje ekspertai, todėl sprendė dėl pagrindo pripažinti jų atliktą vertinimą netinkamu, nepagrįstu ir neobjektyviu nebuvimo. Šias teismo išvadas apeliantas ginčija, argumentuodamas netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktas ekspertinio vertinimo anketas (t. 2, b.l. 147-158; t. 3, b.l. 201-212), sprendžia, kad paskirti ekspertai nėra atsakovo darbuotojai ir jam nepavaldūs, kiekvienas ekspertas atskirai užpildė apelianto ir trečiojo asmens pasiūlymų techninių duomenų vertinimo anketas ir nurodė įvertinimo balais pagrindimus. Pastebėtina, kad ekonominio naudingumo balai tiekėjų pasiūlymams suteikiami ne pagal tai, ar tiekėjo pasiūlymas (plačiąja prasme) atitinka visas konkursų sąlygas, o pagal tai, kiek siūlomos paslaugos atitinka būtent kokybinius parametrus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra duomenų, kad atsakovo pasitelkti kvalifikuoti ekspertai tiekėjų pasiūlymus vertino ne pagal konkurso sąlygose nustatytus kokybės kriterijus. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 yra patvirtintos Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos. Pagal jas ekspertinį vertinimą gali atlikti tiek viešojo pirkimo komisijos nariai, tiek perkančiosios organizacijos specialiai pakviesti asmenys. Perkančioji organizacija ekspertais gali kviesti tiek savo darbuotojus, tiek kitus, nepriklausomus asmenis, tačiau nepriklausomi ekspertai kelia didesnį pasitikėjimą viešųjų pirkimų dalyviams dėl ekspertinio vertinimo nešališkumo ir objektyvumo (rekomendacijų 45 p.). Nagrinėjamu atveju ir buvo pakviesti būtent nepriklausomi  ekspertai.  Faktiškai bet kuris ekspertinis vertinimas turi tam tikrą subjektyvumo elementą, nes priklauso nuo ekspertų patirties, kvalifikacijos ir pan. Byloje nėra duomenų apie ekspertų vertinimo derinimus tarpusavyje ar su atsakovu, taip pat apie jų sąsajas su tiekėjais, taigi, nėra pagrindo manyti, jog  ekspertai pasiūlymus vertino šališkai, ne pagal savo vidinį įsitikinimą ar neturėdami pakankamos kompetencijos. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisėjų kolegijai pagrindo abejoti atsakovo paskirtų ekspertų nešališkumu, perkančioji organizacija, vadovaudamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis procedūromis, faktiškai sudarė maksimalias sąlygas kvalifikuotam, profesionaliam ir nešališkam tiekėjų pasiūlymų vertinimui.

Kaip jau minėta, pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus konkurso dalyvių lygiateisiškumo bei skaidrumo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytų principų laikymosi. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantui, tiek trečiajam asmeniui buvo sukurtos vienodos ir lygios sąlygos rungtis konkurse, tam tikros nuolaidos nebuvo taikomos vienam dalyviui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pozicija dėl privalomo trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo  esant paminėtiems kai kuriems šio pasiūlymo trūkumams, kai šie trūkumai - didelės apimties bei su dideliu kiekiu detalizuojančių duomenų pasiūlyme - yra labiau formalūs, nėra pagrįsta ir prieštarauja viešųjų pirkimų principams bei tikslams. Priešingu atveju, atmetus trečiojo asmens pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų, sprendimas būtų formalus ir nepagrįstas, nes neatitiktų išskirtinių - moksleivių maitinimo - skubių paslaugų teikimo Raseinių rajono mokyklose užtikrinimo.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos trečiojo asmens turėtos išlaidos už advokato pagalbą (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d., 98 str.). Trečiasis asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius 5 450 Lt išlaidas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro  kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Taigi, jose yra nustatyti iš esmės maksimalūs užmokesčio dydžiai, o šiuo atveju trečiojo asmens patirtų išlaidų už advokato pagalbą dydis viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus. Be to, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka,  atsiliepime  į apeliacinį skundą ženklia dalimi dėstomi jau anksčiau pirmosios instancijos teismui teikti argumentai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti visa apimtimi trečiojo asmens turėtas išlaidas nėra pakankamo pagrindo, ir trečiajam asmeniui priteistina 1275 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

              n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos maistas“ 1 275 Lt už advokato pagalbą trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ (buvęs pavadinimas – UAB „Smulkus urmas“).

              Teisėjai                                                        Audronė Jarackaitė

                                                                                    Nijolė Piškinaitė

                                                                                    Alvydas Poškus