Baudžiamoji byla Nr. 1-877-919/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08021-17-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.6; 1.1.9.3; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8;
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 13 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis,
sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,
dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,
kaltinamajam T. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
laiduotojui J. K.,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pameistriu, gyvenamoji vieta Radistų a. 19, Kaune, baustas administracine tvarka, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Teismas,
n u s t a t ė :
T. K. 2017-03-10 apie 20:30 val., Kaune, Raudondvario pl. nuo Betygalos g. link Jurbarko g. vairavo automobilį Seat Cordoba Vario, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilės etilo alkoholio, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
T. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad išgėręs vairavo todėl, kad nerado, kas gali parvaryti jo automobilį. Taip pat bevažiuodamas dar atsitrenkė į stulpą. Policijos pareigūnams kyšio nesiūlė, jis buvo girtas, kažką sapaliojo, todėl policijos pareigūnai galėjo neteisingai suprasti. Išgėręs vairavo pirmą kartą, ankščiau administracine tvarka yra baustas už greičio viršijimą. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti jį pagal laidavimą tėvo J. K. atsakomybei.
Be kaltinamojo T. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:
- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2017-03-10 apie 20.30 val., Kaune, Raudondvario pl. ties namu Nr. 85 (b. 1. 9-20).
- alkotesterio parodymai T. K. 2017-03-10 d. 20.34 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 22);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2414/2017(01) nurodyta, kad T. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilės etilo alkoholio (b. l. 30);
- liudytojos V. J. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-03-10 apie 20.30 val. važiavo automobiliu VW PASSAT, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurį vairavo draugas. Sėdėjo keleivio vietoje ant priekinės automobilio salono sėdynės. Buvo tamsus paros metas, važiavo Panerių gatve link žiedinės sankryžos su Jurbarko g.. Buvo įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas, todėl matomumas buvo geras, nelijo, nesnigo. Kuomet įvažinėjo į žiedinę sankryžą, atkreipė dėmesį į vienintelį tuo metu iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį. Jis važiavo Raudondvario pl. link žiedinės sankryžos. Priekyje šio automobilio kita transporto priemonė nevažiavo. Matė, kad automobilis artėja prie nedidelio kelio vingio kur yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, o paskui seka įvažiavimas į žiedinė sankryžą. Automobilis akivaizdžiai važiavo tiesiai, užvažiavo ant salelės, atsitrenkė ir apgadino kelio ženklą, šiek tiek pavažiavęs sustojo. Draugas sustabdė automobilį ir nuskubėjo prie sustojusio kito automobilio, o ji matė, kaip tuo metu iš matyto automobilio vairuotojo vietos, durelėms atsidarius, tiesiog iškrito vyriškis. Pati iš automobilio neišlipo. Iš kelio ženklą apgadinusio automobilio iškritęs vyriškis atsikėlė, vaikščiojo ir akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, nes svirduliavo. Vairuotojas buvo priėjęs ir prie jos. Kiek vėliau vyras sėdo už savo automobilio vairo ir norėjo nuvažiuoti, tačiau to padaryti negalėjo dėl apgadintos priekinės važiuoklės. Daugas iš savo mobilaus telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį (b.1. 38-39);
- T. K., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2017-03-10 apie 20.30 val., Kaune, vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį Seat Cordoba Vario, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo vienas. Važiavo Raudondvario plentu link Jurbarko gatvės. Tą vakarą susipyko su drauge, sužinojo, kad mirė dėdė, todėl būdamas susijaudinęs vartojo alkoholį. Vairuoti automobilio neketino, tačiau neradęs, kas jį galėtų parvairuoti iki namų, nieko pikto neįtardamas, sėdo už transporto priemonės vairo ir važiavo link namų. Priartėjus prie žiedinės sankryžos su Jurbarko gatve, kai greitis tuo metu buvo apie 40-45 km/h, vairuojamą automobilį tiesiog užmetė labiau į kairę, užvažiavo ant salelės ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu nesusižalojo. Pilnai atlygino padarytą žalą UAB „Kauno gatvių apšvietimas“. Dėl to, kas nutiko, gailisi. Turi tris vaikus, su kurių mama negyvena kartu, tačiau prisideda prie jų išlaikymo. Gyvendamas su drauge augina kartu jos du mažamečius (6 ir 9 m.) vaikus. Tai kas nutiko jam bus didžiulė pamoka visam gyvenimui. Labai išgyvena dėl to, kas nutiko (b.1. 53-54);
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Kaltinamojo T. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. K. 2017-03-10 apie 20.30 val. vairavo automobilį Seat Cordoba Vario, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 % (promilės) etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad T. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas T. K. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl laidavimo instituto taikymo.
Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo tėvo J. K. atsakomybei, mano, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką.
Byloje yra pateiktas laiduotojo J. K. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei. Laiduotojas J. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį T. K. ir nurodė, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka. Kaltinamasis yra jo sūnus, nors jis jau pilnametis, tačiau jų socialiniai ryšiai yra artimi. Kaltinamasis dirba ir svariai prisideda prie bendro ūkio. Kaltinamasis įsiklauso į jo nuomonę ir pastabas, todėl jis gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Taip pat laiduotojas prašo, atsižvelgiant į sunkią jo finansinę padėtį, skirti laidavimą be užstato (b. l. 70).
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis T. K. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas J. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą J. K. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, charakterizuojantis teigiamai. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoja byloje nėra.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus – dveji metai.
Taip pat, teismo vertinimu, vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio Seat Cordoba Vario, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Seat Cordoba Vario, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis Seat Cordoba Vario atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad T. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio Seat Cordoba Vario, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam T. K. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis Seat Cordoba Vario, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – T. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. R1074198 nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje 2017-03-22 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3493, kurioje nurodyta, kad advokatas Rimantas Bučma teikė antrinę teisinę pagalbą T. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo T. K..
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto T. K.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
T. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo J. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-877-919/2017 nutraukti.
Paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Išaiškinti T. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš T. K. nepriteisti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Seat Cordoba Vario, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
T. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. R1074198 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Aurelijus Rauckis