Baudžiamoji byla Nr. 1-1328-957/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44121-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.5.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

civilinio ieškovo įgaliotam atstovui L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J.

1. Šakių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 50 parų arešto bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti mokslą;

2. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą vidurinėje mokykloje;

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 323 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

4. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

5. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas;

teistas užsienio valstybėse:

1. 2008 m. gegužės 7 d. Prancūzijos teismo Tribunal correctionnel de Montlu?on nuosprendžiu už vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis formos, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. 2008 m. gegužės 30 d. Prancūzijos teismo Tribunal correctionnel de Bourges nuosprendžiu už vagystę – 8 dienų laisvės atėmimo bausme;

3. 2015 m. kovo 2 d. Švedijos teismo Hovrätten ö Skåne och Blekinge avd 3 nuosprendžiu už prekybą vogtomis prekėmis – lygtinai atleistas nuo bausmės, kai sutinkama dalyvauti socialinėje-teisminėje programoje;

4. 2015 m. spalio 15 d. Vokietijos teismo Amtsgericht Senftenberg nuosprendžiu už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. 2018 m. spalio 12 d. Švedijos teismo Kalmar tingsrätt Avdelning förtur nuosprendžiu už prekybą vogtomis prekėmis – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. 2020 m. spalio 19 d. Didžiosios Britanijos teismo Leicester Crown nuosprendžiu už pavojingą vairavimą ir eismo taisyklių pažeidimus – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. 2020 m. gruodžio 4 d. Didžiosios Britanijos teismo Leicester Crown nuosprendžiu už automobilio vagystę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme su bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       E. J. veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į UAB „A“, (į. k. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), aikštelė Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl automobilio „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), išperkamosios nuomos bei nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad visų įmokų mokėti ir automobilio grąžinti neketina, 2020 m. liepos 8 d. sudarė „Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį“, t. y. išperkamosios nuomos sutartį Nr. RNT08072020/0003 laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2027 m. birželio 13 d., kurios pagrindu jam buvo perduotas naudotis 5 390 Eur vertės automobilis „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jis įsipareigojimų laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyje nurodytų mokėjimų nevykdė ir negrąžino automobilio, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį 5 390 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2.       Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad paėmė automobilį, nes tėtis sirgo vėžiu, susirgo per pirmą koronavirusą. Jam reikėjo į Kauną važiuoti švitintis, dar ir vaistų reikėjo. Dėl koronoviruso tėčiui atidėjo gydymą Kaune, vėliau vėžys pasidarė piktybinis. Reikėjo vaistus pirkti. Internetu pažįstamas rado vaistų, kurie kainavo 2 000 Eur. Pasak kaltinamojo, jis dirbo automobilių plovykloje ir galvojo, kad sugebės sumokėti, tačiau prasidėjo koronovirusas, nebebuvo darbo, todėl išvažiavo į užsienį. Liepos 8 d. sugalvojo paimti paskolą automobiliui. Kreipėsi į „A“ Vilniuje, kurie jam suteikė 5 390 Eur paskolą automobiliui. Vėliau pardavė tą automobilį. Sudarė sutartį, kad mokės kiekvieną mėnesį iki 2027 m. Manė, kad nėra skirtumo, kada sumokės sumą. Galvojo, kad grįš ir sumokės didesnę sumą „A“, bet vėliau jį deportavo į Lietuvą. Kaltinamojo teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė, kad parodytų, jog nori sumokėti. Liepos mėn. turėjo būti pirma įmoka, kurios nesumokėjo, taip pat nemokėjo nei vienos įmokos. Rugsėjo mėn. išvažiavo į Angliją dirbti statybose, ten mokėjo 600 svarų į savaitę. Po pirmojo atlyginimo nepradėjo mokėti įmokų. Planavo susirinkti pinigus ir sumokėti didesnę sumą sugrįžęs į Lietuvą. Nesikreipė į „A“, kad nukryps nuo mokėjimo grafiko. Liepos 8 d. pasiėmęs automobilį, tą pačią dieną įdėjo skelbimą, kad parduoda. Mieste susitikęs su žmogumi automobilį pardavė už 3 000 Eur, asmuo sumokėjo grynais, automobilio nevarė į (duomenys neskelbtini). Su pirkėju sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Kaltinamojo teigimu, tam žmogui nekilo abejonių, kad parduoda svetimą automobilį, be to, jam nesakė, jog automobilis priklauso „A“. Pasak kaltinamojo, jis nieko nežino, kad buvo įmontuotas GPS daviklis. Pripažįsta, jog nesumokėjo už automobilį, dar liko laiko iki 2027 m., kad sumokėtų įmokas. Lietuvoje dirbo „(duomenys neskelbtini)“ plovykloje, prasidėjo koronovirusas, į plovyklą atvažiuodavo mažai mašinų ir nebereikėdavo darbininkų. Uždirbdavo 30 Eur per dieną, 3 Eur už valandą. Yra kaltas, kad pardavė svetimą automobilį. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Visiškai pripažįsta civilinį ieškinį, planuoja padengti civilinį ieškinį, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Automobilis „Opel Zafira“, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso jam. Šiuo metu yra suimtas beveik mėnesį, brolis, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, dabar prižiūri tėvą. Kai buvo laisvėje, gyvendavo pas tėvą. Tėvas gyvena iš invalidumo pensijos, kuri yra apie 140 Eur, jis prisideda pinigais. Tėvai išsiskyrę. Užsienyje užsidirbo 1 500 Eur, dirbo statybose. Dėl užsienyje padarytos nusikalstamos veikos paaiškino, nežinojo, kad ta mašina yra vogta. Paprašė jo pervaryti mašiną į kitą miestą ir pasakė, kad sumokės 1 200 svarų. Planavo tėvui nusiųsti pinigų, bet jį sulaikė ir dar avariją padarė, gydytojai dar nustatė, kad serga hepatitu C. Pasak kaltinamojo, nevažiuos dabar į užsienį, bandys į firmą įsidarbinti (duomenys neskelbtini).

3.       Civilinio ieškovo UAB „A“ įgaliotas atstovas L. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinis ieškinys susideda iš pačios automobilio kainos, negautos įmokos iki kol nebuvo nutraukta sutartis. Tai yra negautos pajamos. Dar yra paieškos kaina, kai jų darbuotojai važinėja pas klientą. Civiliniame ieškinyje 300 Eur suma yra bauda, kuri yra nurodyta pačioje sutartyje. Sutartyje nurodyta, kas atsitinka, kai yra nerandamas klientas. 359 Eur yra negautos pajamos, 840 Eur yra nuoma. Atstovo teigimu, 359 Eur yra sutarties sudarymo mokestis, „Regitros“ mokestis, automobilio mokestis. Šias sumas sumokėjo įmonė, kaltinamasis jokios sumos neįmokėjo. Kaltinamasis gavo mašiną pagal trišalę sutartį. Šie skaičiai buvo įskaičiuoti į sumas. 359 Eur įskaičiuota į jo kiekvieno mėnesio mokestį iki 2027 m. Kiekvieną mėnesį ta suma yra įkalkuliuojama. Pas juos įmonėje nėra dvigubinio paskaičiavimo. Iki kol sutartis nebuvo nutraukta, kaltinamajam buvo siunčiamos sąskaitos sumokėti mėnesinius mokesčius. 359 Eur nėra įtraukti į nuomos mokestį, tolimesnės sumos nepaskaičiuotos nutraukus sutartį. Paskaičiuotos negautos pajamos yra nuomos mokestis. Buvo paskaičiuoti negauti mėnesiniai mokesčiai iki sutarties nutraukimo. Į teisėjo klausimą dėl byloje esančio mokėjimo grafiko (1 t., b. l. 46), atstovas parodė, kad iš ko susideda 272,68 Eur įmoka negali smulkiai paaiškinti. Buhalterija sudaro mokestį.

4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.       Liudytojas L. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba įmonėje UAB „A“ prevencijos vadovo pareigose, įmonės aikštelė yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 8 d., tikslaus laiko neprisimena, UAB „A“ ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT08072020/0003, pagal kurią UAB „A“ suteikė E. J. teisę valdyti ir naudotis nuomos pagrindu bei išpirkti UAB „A“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), o E. J. priėmė minėtą transporto priemonę iš UAB „A“ ją valdyti ir naudotis nuomos pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „A“. Prieš pasirašant sutartį, E. J. pateikė paraišką gauti finansavimą. Įmonė, gavusi paraišką, patikrina asmenį dėl jo finansavimo atitikimo – išrašus apie jo gaunamas pajamas (mažiausiai už 4 mėn. laikotarpį), ar asmuo turi vairuotojo pažymėjimą, ar vairuotojo pažymėjimas nėra atimtas, ar turi kitų finansinių įsipareigojimų (pvz., įsiskolinimai antstoliams). Duomenys dėl kreditingumo yra patikrinami „kredit.info“ ir kituose laisvai prieinamose duomenų bazėse. Taip pat asmenys tikrinami dėl galimo mokesčių slėpimo. Visi duomenys yra tikrinami su finansavimą norinčio gauti asmens sutikimu. Paraiškas dėl finansavimo gavimo priima UAB „A“ darbuotojos,  paraiškos dažniausiai būna pateikiamos elektroniniu būdu per tinklalapį arba atvykus į jų įmonės skyrius. Liudytojo teigimu, E. J. buvo dirbantis, atitiko finansavimo išdavimo kriterijus, jokių įtarimų nekėlė. Todėl skiriant minėtam asmeniui finansavimą, buvo elgtasi apdairiai ir rūpestingai. Kas tiksliai gavo E. J. paraišką ir tikrino minėtą asmenį dėl jam finansavimo suteikimo, jis nežino, kadangi pagal įmonės tvarką vienas darbuotojas gali gauti paraišką, kitas darbuotojas gali minėtą asmenį tikrinti dėl jo kreditingumo ir pan. Žino, kad paskutinė apdorojo minėtą sutartį klientų aptarnavimo specialistė M. M., kuri ir pasirašė šią sutartį. E. J. atitiko finansavimo suteikimo kriterijus, todėl jam buvo išduotas 6 516,57 Eur finansavimas 7 metams. Klientas išsirinko pas jų partnerius UAB „B“ transporto priemonę „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Išsirinkus transporto priemonę buvo sudaryta trišalė sutartis, t. y. pirkimo-pardavimo ir transporto priemonės perdavimo bei išperkamosios nuomos, pagal kurią, transporto priemonę „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „A“ nuperka ir perduoda nuomos pagrindu E. J. su galimybe ją išsipirkti. Pagal UAB „A“ numatytą tvarką, automobiliuose, kurių vertė yra virš 5 000 Eur, įmontuojami GPS sekimo įrenginiai, taip pat įmontuojami, kai klientas kelia įtarimų. GPS įrenginiai – TELTONIKA priklauso UAB „A“. UAB „B“ įmontavo į E. J. pasirinktą transporto priemonę GPS sekimo įrenginį. Visą GPS įrenginio stebėjimą gali matyti tik UAB „A“ darbuotojai. Klientai gali žinoti, kad į pasirinktą transporto priemonę gali būti įmontuotas GPS sekimo įrenginys. Pasirašius sutartį, E. J. nesumokėjo jokio įnašo bei nemokėjo nei vienos įmokos iki šiol. 2020 m. liepos 17 d. buvo pastebėta, kad dingo į minėtą transporto priemonę įmontuotos GPS sistemos GPS signalas. Buvo nustatyta, kad paskutinė transporto priemonės buvimo vieta buvo (duomenys neskelbtini) ir bandyta susisiekti su E. J. paraiškoje nurodytais telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau telefonai buvo išjungti, į el. paštu siųstus el. laiškus nereagavo, todėl jų įmonės darbuotojas I. K. nuvyko į paskutinę pagal GPS signalą transporto priemonės buvimo vietą, kur nieko nerado. Šalimais pastebėjo, kad yra vieta, kur remontuojamos ir ardomos transporto priemonės, vizualiai apžiūrėjus, ieškoma transporto priemonė rasta nebuvo. Po kažkurio laiko I. K. nuvyko į E. J. nurodytą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur E. J. bei transporto priemonės nerado. I. K. surado E. J. tėvą, kuris jam paaiškino, kad jo sūnus gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), tačiau, kur sūnus gyvena jis nežino, papildomų sūnaus kontaktų neturi, nurodė, kad niekada transporto priemonės „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pas sūnų nematė. Sūnus pas jį atvažiuodavo tik su autobusu. Jis asmeniškai yra važiavęs į E. J. buvusią darbo vietą, kur jam pasakė, kad jis keletą dienų nepasirodė darbe ir kur jis yra šiuo metu, nežino. Kur E. J. yra šiuo metu, nežino. Negavus jokių įmokų už minėtą transporto priemonę, išnaudojus visas galimybes surasti E. J. ir transporto priemonę, pagal sutartį E. J. el. paštu buvo oficialiai įspėtas ir sutartis su juo buvo nutraukta ir kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Nori papildomai paminėti, kad GPS sistemos signalas veikia, kai yra nuolatinis maitinimo šaltinis – įjungtas akumuliatorius. GPS sistema turi savo maitinimo bateriją, kuri veikia be maitinimo šaltinio iki 10 dienų. GPS signalas veikia pakankamai tiksliai, maždaug 50-100 metrų vietos atstumu, priklausomai nuo bokšto. Į GPS sistemos įrenginį yra įstatyta BITĖS kortelė, kurios numerio šiuo metu nurodyti negali, tačiau esant reikalui galės pateikti (1 t., b. l. 73-78).

6.       Liudytoja M. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba įmonėje UAB „A“, adresu (duomenys neskelbtini), klientų aptarnavimo specialistės pareigose. Gavus klientų paraiškas, ji tikrina asmenis per valstybines duomenų bazes, kad nustatytų klientų kreditingumą bei jų galimybę įsigyti transporto priemonę, neigiamą informaciją apie asmenį, atsakinėja į klientų klausimus, sudarinėja sutartis dėl finansavimo gavimo bei jas pasirašinėja. Norint gauti iš UAB „A“ finansavimą, klientas turi pateikti paraišką, kuri yra jų oficialiame tinklalapyje arba tiesiogiai atvykus į skyrių. Klientas, pateikdamas paraišką, privalo patvirtinti savo tapatybę elektroninės bankininkystės prisijungimais arba tiesiogiai skyriuje, pildant paraišką su galiojančiu asmens tapatybės dokumentu. Gavus kliento paraišką, patvirtinimą dėl tapatybės, klientas yra tikrinamas duomenų bazėse dėl mokumo, kreditingumo, finansinių įsipareigojimų ir pan. Pagal įmonės tvarką su kliento paraiška gali dirbti keli klientų aptarnavimo specialistai, t. y. jeigu klientas yra vilnietis, paraišką gali gauti kolegė iš kito regiono, iš kito miesto gali ją apdoroti, o vėliau paraiškos apdorojimas, vykdymas, sutarties pasirašymas gali vykti Vilniuje visai pas kitą klientų aptarnavimo specialistą. Kiek prisimena, 2020 liepos mėn. pradžioje, galimai 7-8 dieną, tikslios datos neprisimena, į UAB „A“ skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi E. J. dėl finansavimo gavimo įsigyti transporto priemonę. Tiksliai negali pasakyti, ar minėtas asmuo vietoje užsipildė paraišką dėl finansavimo gavimo, ar buvo atvestas jų partnerių UAB „B“ darbuotojų. Pagal įmonės taisykles, ji turėjo vėl sutikrinti minėto asmens duomenis, peržiūrėti jo pateiktą paraišką dėl finansavimo gavimo norint įsigyti transporto priemonę. Kiek prisimena, asmuo buvo mokus, neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų. Vėliau reikėjo įvertinti kliento išsirinkto automobilio rinkos vertę, pagal kurią yra suteikiamas finansavimas. Taip pat reikėjo kreiptis į kredito komitetą, kurie sprendžia finansavimo galimybę minėtam klientui. Šiuo atveju kliento kreditingumo lygis buvo žemesnis, todėl reikėjo kreiptis į kredito komitetą. Prie minėto asmens paraiškos nelabai buvo prie ko prisikabinti, asmuo atitiko finansavimo suteikimo kriterijus. Buvo gautas kredito komiteto leidimas suteikti klientui finansavimą ir pasirašyta trišalė sutartis tarp UAB „A“, UAB „B“ ir pirkėjo E. J.. Pagal minėtą sutartį UAB „A“ nusipirko iš UAB „B“ transporto priemonę „JEEP GRAND CHEROKEE“ ir perdavė nuomos pagrindu E. J., su galimybe ją išpirkti. Sutartį pasirašinėjo ji (M. M.), pasirašant sutartį taip pat dalyvavo atstovas iš UAB „B“ R. M. ir E. J.. Negali pasakyti, ar teikiant paraišką E. J. buvo su kažkuo. Po sutarties pasirašymo E. J. su pardavėjo UAB „B“ atstovu nuėjo į jų aikštelę, iš kurios vyko į VĮ „Regitra“ perregistruoti transporto priemonę. Pasak liudytojos, pagal tvarką į minėtą transporto priemonę reikėjo įmontuoti GPS sekimo sistemą. Kiek jai žinoma, GPS sekimo sistemos priklauso UAB „A“, tačiau leidimus įmontuoti GPS sekimo sistemą turi ir UAB „B“ atstovai. Šiuo atveju, UAB „B“ atstovai įmontavo GPS sekimo sistemą į perkamą transporto priemonę. Įmontavus GPS sekimo sistemą, ji buvo patikrinta UAB „A“ darbuotojų. Klientas apie GPS sekimo sistemos įmontavimą yra informuojamas. Negali tiksliai pasakyti, kiek kainavo minėta transporto priemonė, tačiau kaina buvo virš 5 000 Eur, kadangi į transporto priemonę reikėjo montuoti sekimo sistemą. Kiek prisimena, E. J. sutartį pasirašė 84 mėnesių terminui. Kiek turėjo mokėti, neprisimena, tačiau turėjo mokėti standartinėmis sąlygomis. E. J. jokio pradinio įnašo transporto priemonei įsigyti nemokėjo, kiek jai žinoma, jis nemokėjo visiškai jokių įmokų. E. J. šiuo metu nemoka jokių įmokų, yra dingęs, nepalaiko su įmone UAB „A“ jokių ryšių, jo giminaičiai neturi jokių žinių apie E. J. bei transporto priemonės buvimo vietą, todėl buvo kreiptasi į policiją. Klientui nemokant įmokų, nevykdant įsipareigojimų ir E. J. dingus, sutartis buvo nutraukta (1 t., b. l. 80-83).

7.       Liudytojas R. M. (R. M.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba įmonėje UAB „B“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku. Jų įmonė užsiima naudotų automobilių pardavimais. UAB „B“ 2020 m. liepos 8 d. pardavė automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), įmonei UAB „A“ ir buvo sudaryta trišalė išperkamosios nuomos sutartis dėl minėto automobilio, jis (R. M.) dalyvavo sutarties pasirašymo metu. Pagal minėtą sutartį šia transporto priemone turėjo naudotis E. J.. Pagal jų įmonės 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija KUNS Nr. 125380, automobilis „JEEP GRAND CHEROKEE“, (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), su taršos mokesčiu kainavo 5 390 Eur. Kiek prisimena, 2020 m. liepos 8 d. į jų įmonę UAB „B“ kreipėsi pilietis E. J., norėdamas iš jų aikštelės įsigyti transporto priemonę išsimokėtinai ir išsirinko „JEEP GRAND CHEROKEE“, (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Išsirinkus transporto priemonę asmeniui visada yra užduodami klausimai, kurie nėra raštiškai fiksuojami, ar transporto priemonę norintis įsigyti asmuo yra dirbantis, ar turi vairuotojo pažymėjimą, ar turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo atitinka šiuos kriterijus, tada asmuo yra palydimas iki UAB „A“ atstovybės, adresu (duomenys neskelbtini), kur toliau su asmeniu dirba UAB „A“ vadybininkai, kurie jo žiniomis tikrina asmens norinčio įsigyti transporto priemonę kreditingumą, jo duomenis, dokumentus ir pan. Kuomet klientas užpildo paraišką dėl finansavimo suteikimo, yra patikrinamas, ar atitinka finansavimo suteikimo reikalavimus, ar jo pateikti dokumentai yra tvarkingi. Jeigu klientas atitinka įmonės UAB „A“ keliamus reikalavimus, UAB „A“ vertina kliento išsirinktos transporto priemonės rinkos vertę ir yra pateikiamas klientui finansavimo pasiūlymas. Jeigu asmeniui tinka visos sąlygos, tarp UAB „A“, UAB „B“ ir kliento yra sudaroma trišalė išperkamosios nuomos sutartis. Prieš sudarant trišalę sutartį, klientas yra informuojamas apie tai, kad jo įsigytame automobilyje bus įmontuotas GPS sekimo įrenginys. Kiek žino, anksčiau GPS sekimo sistemos įrenginiai buvo montuojami į transporto priemones, kurių rinkos vertė viršijo 5 000 Eur, tačiau dabar kiek žino, GPS sekimo įrenginiai yra montuojami beveik į visus automobilius, įsigytus pagal išperkamosios nuomos sutartį. Apie įmontuotą GPS sekimo sistemą juos bei klientą informuoja UAB „A“. Gavęs nurodymą į minėtą transporto priemonę įmontuoti sekimo įrenginį, jis (R. M.) įmontavo GPS sekimo įrenginį. Identifikacinį numerį įmontuotos GPS sistemos įrenginio ir visas prieigas turi UAB „A“ darbuotojai. GPS sistemos įrenginiai yra UAB „A“ nuosavybė. Pasirašant trišalę sutartį dalyvavo jis, klientas E. J., ir UAB „A“ vadybininkė, galimai M.. Po to klientas yra paleidžiamas iki tol, kol transporto priemonė bus įregistruota VĮ „Regitra“ bei bus įmontuotas GPS sekimo sistemos įrenginys. E. J., pirkdamas minėtą transporto priemonę, buvo atvykęs ne vienas, o kartu su kažkokiu draugu (maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, maždaug apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, kaip asmuo buvo apsirengęs neprisimena, kadangi pas juos būna daug klientų. E. J. atrodė maždaug apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, trumpų šviesių plaukų, buvo apsirengęs darbinį kostiumą („specofkę“). Kai buvo užregistruotas automobilis ir įmontuotas GPS sekimo įrenginys, praėjus kelioms valandoms, klientas pats atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti automobilio, transporto priemonės dokumentų ir raktų. Prieš atiduodant klientui transporto priemonę, visada UAB „A“ atsakingi asmenys patikrina GPS sekimo sistemos įrenginio veikimą. Šiuo atveju, GPS sekimo sistemos įrenginys buvo įmontuotas po transporto priemonės vairo panele, kur laisvai žmogus tikrai negalėtų jo surasti. GPS įrenginys veikia gaudamas pastovų maitinimą, todėl yra prijungiamas prie pastovaus maitinimo šaltinio. GPS sistemos įrenginys turi savo bateriją, kuri pastoviai yra pakrauta. Dingus GPS sistemos įrenginio maitinimo šaltiniui, GPS įrenginys duoda signalą iš savo integruotos baterijos, tačiau signalą siunčia neilgai, apie porą valandų. Liudytojo teigimu, jis konkrečiai nežino, ar galima nustatyti dėl kokių priežasčių neveikia GPS sistemos įrenginys, t. y. atjungtas ar yra įvykęs kažkoks gedimas, ar aplamai GPS sistemos įrenginys yra išmontuotas, ar neveikia dėl kažkokių kitų priežasčių. Apie tai galėtų daugiau pasisakyti UAB „A“ atsakingi asmenys, kurie turi visas prieigas prie įmontuotų sekimo sistemos įrenginių. Jeigu GPS įrenginys negauna ilgai maitinimo šaltinio (kai nusėda akumuliatorius), tai GPS įrenginio signalas dings. Įmontuotas GPS sistemos įrenginys veikia pakankamai tiksliai, maždaug apie 50 metrų vietos nustatymo tikslumu (1 t., b. l. 85-88).

8.       Liudytojas I. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba įmonėje UAB „A“ skolų išieškojimo vadybininku, darbo pobūdis susijęs su skolų išieškojimu ir automobilių, kurie yra UAB „A“ nuosavybė, paieška. Kiek jam žinoma, UAB „A“ ir E. J. buvo sudarę transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį dėl transporto priemonės „JEEP GRAND CHEROKEE“, valstybinių numerių neprisimena. Kada tiksliai sutartis buvo sudaryta, jis nežino, kadangi su sutarčių sudarymu, jis nėra susijęs. E. J. nevykdant sutarties įsipareigojimų, gavo pavedimą surasti E. J. bei minėtą automobilį. Jis bandė su E. J. susisiekti telefonu, kuris buvo nurodytas pasirašytoje sutartyje, tačiau asmuo telefono ragelio nekėlė, į žinutes nereagavo. Tada jis, tiksliai neprisimena kada, nuvyko pagal paskutinį GPS sistemos signalą adresu (duomenys neskelbtini), kur automobilis nebuvo rastas. Tada nuvyko E. J. gyvenamosios vietos adresu, kiek prisimena, tai buvo (duomenys neskelbtini), tačiau E. J. namuose nebuvo. Bendravo su E. J. tėvu, kuris pasakė, kad sūnus minėtu adresu negyvena, o nuomojasi butą kažkur (duomenys neskelbtini), tačiau kur tiksliai, jis nežino. E. J. tėvas sakė, kad sūnus pas jį atvažiuodavo visą laiką autobusu, apie automobilį nieko pasakyti negalėjo (1 t., b. l. 92-94).

9.       2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „A“ pareiškime nurodoma, kad 2020 m. liepos 8 d. UAB „A“ ir gavėjas E. J. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT08072020/0003, pagal kurią UAB „A“ suteikė E. J. teisę valdyti ir naudotis nuomos pagrindu bei išpirkti „A“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o gavėjas priemė transporto priemonę iš UAB „A“ ir ją valdyti bei ja naudotis nuomos pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „A“. Nuo pat sutarties pasirašymo UAB „A“ negavo nei vienos įmokos už automobilį, nurodytu adresu automobilis nerastas, klientas su įmonės atstovais bendrauti vengė, telefonai išjungti, į el. laiškus nereaguoja. Įmonės darbuotojams kelis kartus apsilankius nurodytu adresu, kliento ir automobilio rasti nepavyko, buvimo vieta nežinoma. Automobilyje įrengta GPS sistema yra atjungta arba išmontuota 2020 m. liepos 17 d. Dėl E. J. neteisėtų veiksmų UAB „A“ neteko automobilio bei patyrė 6 516,57 Eur turtinę žalą. Pridedama transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties kopija, transporto priemonės perdavimo aktas (1 t., b. l. 20-21).

10.       Iš 2020 m. liepos 8 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT08072020/0003 matyti, kad sudaryta sutartis tarp E. J. ir UAB „A“, pagal kurią UAB „A“ suteikė E. J. teisę valdyti, naudotis ir išpirkti automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o E. J. priėmė automobilį, juo naudojosi bei įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas. Nurodyta, kad transporto priemonės vertė yra 5 390 Eur (1 t., b. l. 22-38).

11.       Iš 2020 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PS08072020/0003 matyti, kad UAB „B“ atstovas, veikiantis pagal įgaliojimą, UAB „A“ atstovė, veikianti pagal įgaliojimą ir E. J. sudarė sutartį dėl transporto priemonės „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo-pirkimo. Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina 5 390 Eur, aptartas apmokėjimas, šalių įsipareigojimai, atsakomybė, sutarties įsigaliojimas ir pasibaigimas (1 t., b. l. 39-43).

12.       2021 m. kovo 22 d. UAB „A“ civiliniame ieškinyje nurodoma, kad E. J. ir UAB „A“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal sąlygas su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o gavėjas įsipareigojo mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Pažymi, kad gavėjas nesumokėjo nei vienos įmokos, pagal pareikštus reikalavimus negrąžino minėtos transporto priemonės, tuo padarydamas UAB „A“ turtinę žalą. UAB „A“ nuostolius dėl nusikalstamos veikos sudaro tiesioginiai nuostoliai – 6 914,08 Eur, kuriuos sudaro: 5 376,28 Eur transporto priemonės vertė, 840,29 Eur nepadengtas nuomos mokestis, 359,51 Eur sutarties sudarymo mokestis, 300 Eur bauda (1 t., b. l. 63). 

13.       Iš 2020 m. lapkričio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. pateikė 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos-faktūros, Serija KUNS Nr. 125380, kopiją (1 t., b. l. 89-90).

14.       Iš 2020 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), kurioje dingo automobilio „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), GPS signalas, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pastate Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengti garažai, kuriuose vykdomas automobilių ardymas. Pro atidarytus vartus įvažiuojama į keliuką, kuris yra šalia geležinkelio bėgių. Važiuojant keliuku privažiuojama vieta, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Vienoje pusėje yra geležinkelio bėgiai, kitoje pusėje mūriniai pastatai. Vietoje matosi stovintis baltos spalvos krovininis mikroautobusas „FORD“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurio matosi mūrinis vieno aukšto pastatas rampa (užvažiavimas) ir garažo vartai, kurie atidaryti, viduje vykdomi automobilių ardymo darbai. Prie pastatų mėtosi įvairios šiukšlės, automobilių detalės (1 t., b. l. 95-105).

15.       Iš VĮ „Regitra“ sistemos duomenų matyti, kad automobilio „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra UAB „A“, o valdytojas E. J. (1 t., b. l. 116-117).

16.       2020 m. spalio 12 d. paskelbta paieška transporto priemonės „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškomų transporto priemonių registre kaip pavogtos, neteisėtai pasisavintos, pamestos ar kaip dingusios (1 t., b. l. 122-124).

17.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. R. 2020 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinus E. J. policijos registruose ir bazėse neturima duomenų, kad asmuo būtų baustas už panašias veikias. Patikrinus automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad transporto priemonė būtų kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną su trečiosiomis šalimis duomenų nėra, policijos administracinių nusižengimų registre įvykių su šia transporto priemone neužfiksuota. 2020 m. spalio 6 d. su E. J. telefonu susisiekti nepavyko. Susisiekus su E. J. paskutine darboviete IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakingas asmuo nurodė, kad E. J. nebedirba jų įmonėje, kad buvo išdarbintas, nes nebeatėjo į darbą (1 t., b. l. 125-126).

18.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. V. (E. V.) 2021 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl skambučių ir sms žinučių išklotinės analizės nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo sankcionuotos bei gautos E. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė“), telefono skambučių bei SMS pranešimų išklotinės, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. 00.01 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 23.59 val. Matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 8 d. (sutarties pasirašymo metu) buvo prisijungęs prie celės Nr. 3C33, (duomenys neskelbtini). Kai 2020 m. liepos 17 d. dingo automobilio GPS signalas šalia adreso (duomenys neskelbtini), buvo matyti, kad analizuojamas abonentas jungėsi prie celių Nr. 3644 (Vilnius, Metalo g. 8), Nr. 4949 (Vilnius, Eišiškių pl. 25A), Nr. 3113 (Vilnius, Eišiškių pl. 76), kas yra nutolę nuo vietos kur dingo GPS signalas apie 30 km ir matyti, kad abonentas nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo prisijungęs prie telekomunikacinių bendrovių celių apimančių adresą (duomenys neskelbtini). Toliau analizuojant telefono išklotinę matyti, kad abonentas paskutinį jungimąsi prie telekomunikacinio tinklo įvykdė 2020 m. rugsėjo 8 d. ir jungėsi prie celės Nr. 05C6 Joniškio r. sav., Satkūnų sen., Plikiškių k., nuo minimos dienos iki 2020 m. gruodžio 30 d. abonentas prie telekomunikacinių tinklų nesijungė (2 t., b. l. 136-137).

III.                      Teismo argumentai ir išvados

19.       Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

20.       Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie skolininko asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2004, 2K-336/2014).

21.       Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).

22.       Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, juo palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

23.       Apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis E. J. savo kaltę iš esmės pripažino visiškai, nors pradžioje teigė ketinęs mokėti, vėliau parodė, kad paėmė automobilį, nes tėtis sirgo vėžiu. Reikėjo pirkti vaistų, internetu pažįstamas rado vaistų, kurie kainavo 2 000 Eur. Liepos 8 d. sugalvojo paimti paskolą automobiliui. Kreipėsi į „A“ Vilniuje, kurie jam suteikė 5 390 Eur paskolą automobiliui. Vėliau pardavė tą automobilį. Sudarė sutartį, kad mokės kiekvieną mėnesį iki 2027 m. Manė, kad nėra skirtumo, kada sumokės sumą. Galvojo, kad grįš iš užsienio ir sumokės didesnę sumą „A“, bet vėliau jį deportavo į Lietuvą. Kaltinamojo teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė, kad parodytų, jog nori sumokėti. Liepos mėn. turėjo būti pirma įmoka, kurios nesumokėjo, taip pat nemokėjo nei vienos įmokos. Rugsėjo mėn. išvažiavo į Angliją dirbti statybose, ten mokėjo 600 svarų į savaitę. Po pirmojo atlyginimo nepradėjo mokėti įmokų. Planavo susirinkti pinigus ir sumokėti didesnę sumą sugrįžęs į Lietuvą. Nesikreipė į „A“, kad nukryps nuo mokėjimo grafiko. Liepos 8 d. pasiėmęs automobilį, tą pačią dieną įdėjo skelbimą, kad parduoda. Mieste susitikęs su žmogumi automobilį pardavė už 3 000 Eur, asmuo sumokėjo grynais, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Kaltinamojo teigimu, tam žmogui nekilo abejonių, kad parduoda svetimą automobilį, be to, jam nesakė, jog automobilis priklauso „A“.

24.       Pirmiau nurodyti kaltinamojo E. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina faktines įvykio aplinkybes bei patvirtina jo turėtą išankstinę tyčią, sudarant sutartį su UAB „A“, nevykdyti sutarties sąlygų ir pasisavinti svetimą turtą. Kaltinamojo parodymus apie sutarties sudarymą, automobilio įsigijimą už suteiktą kreditą ir jo negrąžinimą bei neketinimą grąžinti, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų L. G., M. M. ir R. M. parodymai (1 t., b. l. 73-78, 80-83, 85-88). Pastarieji liudytojai, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išties, 2020 m. liepos 8 d. UAB „A“ ir E. J., (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią UAB „A“ suteikė E. J. teisę valdyti ir naudotis nuomos pagrindu bei išpirkti UAB „A“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o E. J. priėmė minėtą transporto priemonę iš UAB „A“ ją valdyti ir naudotis nuomos pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „A“. Liudytojo L. G. teigimu, E. J. buvo dirbantis, atitiko finansavimo išdavimo kriterijus, jokių įtarimų nekėlė, todėl skiriant minėtam asmeniui finansavimą, buvo elgtasi apdairiai ir rūpestingai. E. J. atitiko finansavimo suteikimo kriterijus, todėl jam buvo išduotas 6 516,57 Eur finansavimas 7 metams. Klientas išsirinko pas jų partnerius UAB „B“ transporto priemonę „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Išsirinkus transporto priemonę buvo sudaryta trišalė sutartis, t. y. pirkimo-pardavimo ir transporto priemonės perdavimo bei išperkamosios nuomos, pagal kurią transporto priemonę „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „A“ nuperka ir perduoda nuomos pagrindu E. J. su galimybe ją išsipirkti. UAB „B“ įmontavo į E. J. pasirinktą transporto priemonę GPS sekimo įrenginį. Pasak liudytojo, pasirašius sutartį, E. J. nesumokėjo jokio įnašo bei nemokėjo nei vienos įmokos iki šiol. 2020 m. liepos 17 d. buvo pastebėta, kad dingo į minėtą transporto priemonę įmontuotos GPS sistemos GPS signalas. Buvo nustatyta paskutinė transporto priemonės buvimo vieta, bandyta susisiekti su E. J. paraiškoje nurodytais telefono numeriais, tačiau telefonai buvo išjungti, į el. paštu siųstus el. laiškus nereagavo, todėl įmonės darbuotojas I. K. nuvyko į paskutinę pagal GPS signalą transporto priemonės buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur nieko nerado. Šalimais pastebėjo, kad yra vieta, kur remontuojamos ir ardomos transporto priemonės, vizualiai apžiūrėjus, ieškoma transporto priemonė rasta nebuvo. Po kažkurio laiko I. K. nuvyko į E. J. nurodytą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur E. J. bei transporto priemonės nerado. Negavus jokių įmokų už minėtą transporto priemonę, išnaudojus visas galimybes surasti E. J. ir transporto priemonę, pagal sutartį E. J. el. paštu buvo oficialiai įspėtas ir sutartis su juo buvo nutraukta ir kreiptasi į teisėsaugos institucijas (1 t., b. l. 73-78). Analogiškai parodė ir liudytoja M. M., pasirašiusi minėtą sutartį su kaltinamuoju E. J., kad kiek prisimena, E. J. sutartį pasirašė 84 mėnesių terminui. Kiek turėjo mokėti, neprisimena, tačiau turėjo mokėti standartinėmis sąlygomis. E. J. jokio pradinio įnašo transporto priemonei įsigyti nemokėjo, kiek jai žinoma, jis nemokėjo visiškai jokių įmokų. E. J. šiuo metu nemoka jokių įmokų, yra dingęs, nepalaiko su įmone UAB „A“ jokių ryšių, jo giminaičiai neturi jokių žinių apie E. J. bei transporto priemonės buvimo vietą, todėl buvo kreiptasi į policiją. Klientui nemokant įmokų, nevykdant įsipareigojimų ir E. J. dingus, sutartis buvo nutraukta (1 t., b. l. 80-83). Šias liudytojų aplinkybes detalizuoja bei papildo 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „A“ pareiškime nurodomos aplinkybės (1 t., b. l. 20-21) bei prie pareiškimo pridedami dokumentai. Štai iš 2020 m. liepos 8 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT08072020/0003 matyti, kad sudaryta sutartis tarp E. J. ir UAB „A“, pagal kurią UAB „A“ suteikė E. J. teisę valdyti, naudotis ir išpirkti automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o E. J. priėmė automobilį, juo naudojosi bei įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas. Nurodyta, kad transporto priemonės vertė yra 5 390 Eur (1 t., b. l. 22-38) bei 2020 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PS08072020/0003, iš kurios matyti, kad UAB „B“ atstovas, UAB „A“ atstovė ir E. J. sudarė sutartį dėl transporto priemonės „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo-pirkimo. Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina 5 390 Eur, aptartas apmokėjimas, šalių įsipareigojimai, atsakomybė, sutarties įsigaliojimas ir pasibaigimas (1 t., b. l. 39-43).

25.       Sugretinus pirmiau minėtas aplinkybes su kaltinamojo parodymais matyti, kad išties, kaltinamasis E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys 2020 m. liepos 8 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį su UAB „A“, kadangi pastarasis iš karto sudaręs sutartį jokio pradinio įnašo nemokėjo, be to, vėliau su juo civilinio ieškovo atstovams nebuvo galimybės susisiekti, kadangi E. J. nereagavo į skambučius, gyvenamosios vietos adresu taip pat nebuvo rastas. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, kad iš byloje esančios sutarties matyti, kad 2020 m. liepos 8 d. sudarius sutartį, E. J. sekanti įmoka, kuri siekė 46,65 Eur, turėjo būti mokėtina 2020 m. liepos 13 d. (1 t., b. l. 46), t. y. praėjus vos 5 dienoms po sutarties pasirašymo, kuri buvo nesumokėta, kai tuo tarpu nustačius E. J. kreditingumą, jo finansines galimybes sudaryti sutartį, jis nesukėlė jokių įtarimų, kadangi tuo metu asmuo buvo dirbantis ir atitiko visus finansavimo suteikimo kriterijus. Pats kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pirma įmoka turėjo būti mokėtina liepos mėn., tačiau jis jos nesumokėjo, taip pat nemokėjo nei vienos įmokos.

26.       Kaip jau buvo minėta, kad svarbios aplinkybės, rodančios baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, yra tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Nagrinėjamos situacijos kontekste matyti, kad E. J. kreditą teikiančiai bendrovei save pateikė kaip mokų klientą, kuris sutartį sudaro turėdamas sąžiningus kėslus, tačiau po sutarties sudarymo jis nemokėjo nei vienos įmokos, o civilinio ieškovo atstovams bandant susisiekti su E. J. paraiškoje nurodytais telefono numeriais, pastarasis telefono nekėlė, paraiškoje nurodytu gyvenamuoju adresu rastas nebuvo. Štai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. parodė, kad E. J. nevykdant sutarties įsipareigojimų, gavo pavedimą surasti E. J. bei minėtą automobilį. Jis bandė su E. J. susisiekti telefonu, kuris buvo nurodytas pasirašytoje sutartyje, tačiau asmuo telefono ragelio nekėlė, į žinutes nereagavo. Tada jis, tiksliai neprisimena kada, nuvyko pagal paskutinį GPS sistemos signalą adresu (duomenys neskelbtini), kur automobilis nebuvo rastas. Tada nuvyko E. J. gyvenamosios vietos adresu, kiek prisimena, tai buvo (duomenys neskelbtini), tačiau E. J. namuose nebuvo. Bendravo su E. J. tėvu, kuris pasakė, kad sūnus minėtu adresu negyvena, o nuomojasi butą kažkur (duomenys neskelbtini), tačiau kur tiksliai, jis nežino. E. J. tėvas sakė, kad sūnus pas jį atvažiuodavo visą laiką autobusu, apie automobilį nieko pasakyti negalėjo (1 t., b. l. 92-94). Antai ir iš tyrėjos J. R. 2020 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių matyti, kad patikrinus 2020 m. spalio 6 d. su E. J. telefonu susisiekti nepavyko. Susisiekus su E. J. paskutine darboviete IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakingas asmuo nurodė, kad E. J. nebedirba jų įmonėje, kad buvo išdarbintas, nes nebeatėjo į darbą (1 t., b. l. 125-126), o 2020 m. spalio 12 d. paskelbta paieška transporto priemonės „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškomų transporto priemonių registre kaip pavogtos, neteisėtai pasisavintos, pamestos ar kaip dingusios (1 t., b. l. 122-124). Taigi matyti, kad kaltinamasis sąmoningai nutraukė darbo santykius, sudarė situaciją, kai su juo negalėjo susisiekti UAB „A“ atstovai, nerado jo gyvenamosios vietos adresu, galiausiai paaiškėjo, kad jis buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją, iš kurios buvo deportuotas į Lietuvą, taigi tokiais veiksmais E. J. sąmoningai sukūrė situaciją, kad civilinis ieškovas negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės.

27.       Štai iš vyriausiojo tyrėjo E. V. 2021 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl skambučių ir sms žinučių išklotinės analizės matyti, kad gavus E. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė“), telefono skambučių bei SMS pranešimų išklotines, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 8 d. (sutarties pasirašymo metu) buvo prisijungęs prie celės Nr. 3C33, (duomenys neskelbtini). Kai 2020 m. liepos 17 d. dingo automobilio GPS signalas šalia adreso (duomenys neskelbtini), matyti, kad analizuojamas abonentas jungėsi prie celių Nr. 3644 (Vilnius, Metalo g. 8), Nr. 4949 (Vilnius, Eišiškių pl. 25A), Nr. 3113 (Vilnius, Eišiškių pl. 76), kas yra nutolę nuo vietos kur dingo GPS signalas apie 30 km, tačiau abonentas nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo prisijungęs prie telekomunikacinių bendrovių celių apimančių adresą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 136-137). Šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes sugretinus su paskutine E. J. 202 m. liepos 17 d. vieta, kai dingo automobilio signalas ir su paskutinės automobilio GPS signalo vietos apžiūra, iš kurių matyti, kad nuo dingusio automobilio GPS signalo vietos, E. J. buvo nutolęs 30 km, o atlikus šios vietos apžiūrą nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), pastate yra įrengti garažai, kuriuose vykdomas automobilių ardymas. Privažiuojama vieta, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), matosi mūrinis vieno aukšto pastatas rampa (užvažiavimas) ir garažo vartai, kurie atidaryti, viduje vykdomi automobilių ardymo darbai, prie pastatų mėtosi įvairios šiukšlės, automobilių detalės (1 t., b. l. 95-105), BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme tik sustiprina pagrindą manyti, kad išties, E. J., kaip nurodė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, minėtą transporto priemonę pardavė Vilniaus mieste, o tai kartu patvirtina ir kaltinamojo tiesioginę tyčią padaryti sukčiavimą, kartu ir kaltinime nurodytą aplinkybę apie tai, kad sudarydamas sutartį jis nutylėjo esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad ne tik neketina vykdyti sutarties ir mokėti įmokų, bet ir grąžinti automobilio. Apie kaltinamojo tyčios turinį leidžia spręsti ir tai, kad E. J. nesumokėjo po 5 dienų pirmos, gana nedidelės įmokos, o praėjus vos 9 dienom po sutarties pasirašymo, dingo automobilio signalas. 

28.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad E. J. apgaulė pasireiškė, pateikiant save kaip mokų klientą ir nutylint esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad visų įmokų mokėti ir automobilio grąžinti neketina, o tai sudaro pagrindą jo veiksmus kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Įvertinus tai, kad E. J. apgaule savo naudai įgyto turto vertė viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą nedidelės vertės (5 MGL) dydžio sumą, tačiau nesiekia didelės vertės (250 MGL) dydžio sumos ir nenustačius kvalifikuojančių požymių, jo veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti tinkamai.

29.       Taigi, apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. J. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į UAB „A“, esančią (duomenys neskelbtini), dėl automobilio „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išperkamosios nuomos bei nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad visų įmokų mokėti ir automobilio grąžinti neketina, 2020 m. liepos 8 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. RNT08072020/0003 laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2027 m. birželio 13 d., kurios pagrindu jam buvo perduotas naudotis 5 390 Eur vertės automobilis „JEEP GRAND CHEROKEE“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jis įsipareigojimų laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyje nurodytų mokėjimų nevykdė ir negrąžino automobilio, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį 5 390 Eur vertės turtą.

IV.                      Dėl E. J. skirtinos bausmės 

30.       Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas sukčiaujant, apgaule savo naudai įgijus svetimą). Įvertinama ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas prašė atsižvelgti ir nustatyti E. J. lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 2 dalis) tai, kad jis norėjo padėti sunkiai sergančiam tėvui, teismas vis tik neturi pagrindo pripažinti šios aplinkybės lengvinančia aplinkybe. Iš gynėjo pateikto dokumento matyti, kad išties E. J. tėvui diagnozuota sunki liga, ką patvirtino ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių apie tai, kad būtų perkami vaistai, kad gyveno kartu su sergančiu tėvu, tėvui reikalinga globa, kad jis įstatymo nustatyta tvarka pripažintas globėju ar pan., byloje nėra pateikta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo E. J. asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, nedirbantis (2 t., b. l. 49-50), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 51), veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 53-57), praeityje teistas Lietuvoje 5 kartus, daugiausiai iš jų už nusikaltimus nuosavybei, t. y. vagystes ir plėšimą, tačiau gana seniai ir bausmes Lietuvoje atlikęs, taip pat teistas užsienio valstybėse už vagystę bei prekybą vogtomis prekėmis, po šios veikos padarymo nuteistas laisvės atėmimo bausme Didžiojoje Britanijoje du kartus – 2020 m. spalio 19 d. už pavojingą vairavimą, o 2020 m. gruodžio 4 d. už automobilio vagystę (2 t., b. l. 58-64, 67-75). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 78), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 80). 

31.       Teismo vertinimu, kaltinamojo E. J. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis padaręs nemažai nusikalstamų veikų, jo neigiamas elgesys ganėtinai susiformavęs, padaryta veika nėra vienkartinio ar atsitiktinio pobūdžio, anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, kaip matyti, jis savo elgesio nekeitė ir toliau nusikalto. Paties E. J. teigimu, šią veiką padarė norėdamas padėti sergančiam tėvui, pateikė byloje patvirtinantį dokumentą apie tėvui nustatytą ligą, tačiau ši aplinkybė niekuo nepagrįsta. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį E. J. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad E. J. tėvas tikrai sunkiai serga, būtent tokia bausmė, o ne prokuroro prašoma vienerių metų laisvės atėmimo, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

32.       Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

33.       Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas prašė skirti jo ginamajam arešto bausmę, tačiau teismo vertinimu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo pobūdį, tik reali laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipnyje numatytus bausmės tikslus. Taip pat teismas, apsvarstęs galimybę kaltinamajam E. J. taikyti BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šias nuostatas taikyti.

34.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 3 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

35.       Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

36.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors E. J. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, vis tik įvertinus E. J. asmenybę, manytina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Visų pirma, teismas teigiamai vertina tai, kad kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos veikos, tačiau kaip matyti iš byloje esančių jį charakterizuojančių duomenų, E. J. teisiamas nebe pirmą kartą, Lietuvoje teistas 5 kartus, paskutinį iš jų nuteistas 2010 m., bausmę atliko, tačiau taip pat yra teistas užsienio valstybėse 7 kartus, šią veiką padarė neišnykus teistumui už 2018 m. spalio 12 d. Švedijos teismo nuosprendžiu paskirtą 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už prekybą vogtomis prekėmis, maža to, jis po šios veikos padarymo dar teistas du kartus, 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. Didžiojoje Britanijoje. Paskutinė veika Didžiojoje Britanijoje panašaus pobūdžio – automobilio vagystė. Nors kaltinamojo gynėjas posėdžio metu nurodė, kad nereikėtų laikyti, jog šią veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau įvertinus veikos pobūdį (prekyba vogtomis prekėmis) bei atsižvelgus į BK 97 straipsnio 1 dalyje esančią nuostatą, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo, be kita ko, kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, laikytina, jog šią veiką jis padarė neišnykus teistumui. Įvertinus tai, kad E. J. nusikalstamos veikos iš esmės panašaus pobūdžio, t. y. nusikaltimai nuosavybei, šiuo metu nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, bei įvertinus, kad nusikalstamas elgesys kartojasi, ši veika nėra vienkartinio ar atsitiktinio pobūdžio, anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nekeitė ir toliau nusikalto. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

37.       Kaltinamasis E. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 22 d., 2.15 val. (2 t., b. l. 9), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui iki 2021 m. balandžio 23 d. (2 t., b. l. 16-18). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, visas šis sulaikymo ir suėmimo laikotarpis iki nuosprendžio paskelbimo dienos įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę.

38.       Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 175-176) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V.                      Dėl pareikšto civilinio ieškinio

39.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kaip deliktinės atsakomybės, taip ir sutartinės atsakomybės atveju aktualus konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

40.       Šioje byloje pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį 5 390 Eur vertės turtą, todėl jis yra atsakingas už civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą. 

41.       Civilinis ieškovas UAB „A“ pareiškė 6 914,08 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad UAB „A“ nuostolius dėl nusikalstamos veikos sudaro tiesioginiai nuostoliai – 6 914,08 Eur, kuriuos sudaro: 5 376,28 Eur transporto priemonės vertė, 840,29 Eur nepadengtas nuomos mokestis, 359,51 Eur sutarties sudarymo mokestis, 300 Eur bauda (1 t., b. l. 63).

42.       Teismas, atsižvelgdamas į turtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo įgalioto atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, pažymi, kad šioje byloje negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų dokumentų, teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

43.       Visų pirma, tokia išvada darytina susipažinus su byloje pateiktu civiliniu ieškiniu. Iš civilinio ieškinio matyti, kad prašomą priteisti turtinės žalos 6 914,08 Eur sumą, kurią, pasak ieškovo, sudaro transporto priemonės vertė, nepadengtas nuomos mokestis, sutarties sudarymo mokestis ir bauda, sudėjus šias sumas gaunasi mažesnė suma – 6 876,08 Eur (5 376,28 + 840,29 + 359,51 + 300 Eur). Civilinis ieškovas, teikdamas civilinį ieškinį, prie jo nepridėjo jokių jį pagrindžiančių dokumentų. Iš civilinio ieškinio nematyti, kodėl būtent civiliniame ieškinyje nurodomos tokios automobilio vertės, nepadengtos nuomos mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio ar baudos sumos, kadangi iš byloje esančiose sutartyse, sudarytose su kaltinamuoju E. J., tokių įvardintų sumų nėra, taip pat nėra jokių, apart R. M. pateiktos 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos-faktūros, Serija KUNS Nr. 125380, kopijos, kurioje matosi automobilio vertė (1 t., b. l. 89-90), kitų sąskaitų-faktūrų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie prašomos priteistinos sumos dydį, įvertinęs civiliniame ieškinyje nurodomas išlaidas, kurias sukėlė kaltinamojo E. J. neteisėti veiksmai. Antra, teismas, 2021 m. balandžio 19 d. pateikęs prašymą civilinio ieškovo įgaliotam atstovui pateikti papildomus, civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus, gavo iš pastarojo pateiktą jau minėtą 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą apie automobilio vertę – 5 390 Eur, taip pat pažymą sąskaitą Nr. RNT08072020/0003, iš kurios matyti, kad nepadengta transporto priemonės vertė – 5 376,28 Eur, nuomos mokestis – 840,29 Eur, netesybos už sutarties pažeidimą – 300 Eur ir delspinigiai po sutarties nutraukimo – 397,51 Eur, viso 6 914,08 Eur, tačiau detaliau sumos nepaaiškintos. Trečia, apklausiamas teismo posėdžio metu įgaliotas atstovas L. G. paaiškino, kad civilinis ieškinys susideda iš pačios automobilio kainos, negautos nuomos įmokos iki kol nebuvo nutraukta sutartis. Tai yra negautos pajamos. Dar yra paieškos kaina, kai jų darbuotojai važinėja pas klientą. Civiliniame ieškinyje 300 Eur suma yra bauda, kuri yra nurodyta pačioje sutartyje. Sutartyje nurodyta, kas atsitinka, kai yra nerandamas klientas. 359 Eur yra negautos pajamos, 840 Eur yra nuoma. Atstovo teigimu, 359 Eur yra sutarties sudarymo mokestis, „Regitros“ mokestis, automobilio mokestis. Šias sumas sumokėjo įmonė, o kaltinamasis nieko nemokėjo. 359 Eur įskaičiuota į jo kiekvieno mėnesio mokestį iki 2027 m. Kiekvieną mėnesį ta suma yra įkalkuliuojama. Į teisėjo klausimą dėl byloje esančio mokėjimo grafiko (1 t., b. l. 46), atstovas parodė, kad iš ko susideda 272,68 Eur įmoka negali smulkiai paaiškinti, buhalterija sudaro mokestį. Taip pate negalėjo aiškiai paaiškinti, ar sutarties mokestis įskaitomas į nuomos sumą, ar neįskaitomas, negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų ir pan.

44.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta konstatuotina, kad, nors byloje ir nustatyta, kad E. J. savo nusikalstamais veiksmai padarė turtinę žalą „A“, tačiau nesant civilinį ieškinį pagrindžiančių įrodymų, negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Tai suvaržytų kaltinamojo teisę į greitą baudžiamąjį procesą, todėl dėl UAB „A“ ieškinio teismas priima sprendimą, numatytą BPK 115 straipsnio 2 dalyje.

VI.                      Dėl proceso išlaidų atlyginimo

45.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

46.       Teisme gauta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymoje nurodoma, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos koordinatoriaus parinkimu advokatas V. Firsovas teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam E. J.. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 302,94 Eur. 

47.       Teismas, atsižvelgiant į išlaidų advokatų pagalbai apmokėti ganėtinai nedidelę sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad advokatas V. Firsovas E. J. gynė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo paskirtas teisminio nagrinėjimo metu, į tai, kad kaltinamasis E. J. yra darbingo amžiaus vyras ir ateityje turės galimybių atlyginti patirtas išlaidas, kadangi kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, planuoja įsidarbinti firmoje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra tenkintinas, valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis, todėl 302,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš E. J..

VII.                      Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

48.       Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti byloje pareikštą UAB „A“ 6 914,08 Eur civilinį ieškinį, 2021 m. kovo 22 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. J. priklausančiam automobiliui „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), taikant dalinį apribojimą, uždraudžiant juo disponuoti. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. birželio 22 d. (2 t., b. l. 84). Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas paliktinas galioti iki civilinio ieškinio išsprendimo, atsižvelgiant į tai, kad yra neaiškumų dėl civilinio ieškinio dydžio sumos ir 43 nuosprendžio punkte išdėstytus argumentus. 

49.       Kadangi šiuo nuosprendžiu žalos priteisimo klausimas neišspręstas, teismas neturi pagrindo nukreipti turtą ieškiniui užtikrinti, juo labiau, kad tokios galimybės nenumato įstatymas (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7/2010).

VIII.                      Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

50.       Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voke prie antrojo bylos tomo galinio viršelio prisegtą CD laikmeną su apklausų garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti valstybei iš E. J. 302,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Pripažinti civiliniam ieškovui UAB „A“ teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2021 m. kovo 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. J. priklausančiam automobiliui „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. birželio 22 d., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki civilinio ieškinio išsprendimo. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voke prie antrojo bylos tomo galinio viršelio prisegtą CD laikmeną su apklausų garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. J., kad:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                            Marijus Kursevičius