Civilinė byla Nr. e2YT-367-793/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05457-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1.; 3.4.6.6.; 3.4.6.10.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. vasario 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Petras Mineikis,
sekretoriaujant Monikai Karpienei,
dalyvaujant pareiškėjai V. S. ir jos atstovei advokatei A. U.,
suinteresuoto asmens, kurią prašoma pripažinti neveiksnia G. R. atstovė advokatė G. M.,
išvadą byloje teikiančios institucijos viešosios įstaigos (toliau ir VšĮ) „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovams G. Z., R. Š.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo G. R., išvadą byloje teikianti institucija viešoji įstaiga „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.
Teismas
nustatė:
3. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. R. atstovė advokatė G. M. su pareiškimu sutiko iš dalies. Nurodė, jog siekiant užtikrinti, kad G. R. galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, reikia vadovautis eksperto išvada, kuri geriausiai apibūdina G. R. sveikatos būklę. Visi neaiškumai turi būti vertinami asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, naudai. Perteklinis G. R. veiksnumo apribojimas pripažįstant ją pilnai neveiksnia netikslingas.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad G. R. atsisako vartoti vaistus, jai reikalinga nuolatinė pagalba. Ji nesugeba įvertinti savo sveikatos problemos rimtumo.
6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovė R. Š. pateikė išvadą. Nurodė, kad G. R. būklė jau yra tokia, kad ji negali priimti sprendimų ir savimi pasirūpinti. Ji nepriima pagalbos, nepripažįsta savo ligos, elgiasi agresyviai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas iš dalies.
7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.
8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
9. VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ pateiktoje 2025 m. balandžio 30 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus Nr. 1.14-175 apie G. R. nurodyta, kad G. R. pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus negali savarankiškai, naudodamasi pagalba visose turtinių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad G. R. sunkumai yra susiję su asmens nesugebėjimu pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. G. R. negeba savarankiškai suprasti naujos informacijos ir priimti sprendimų, negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo priėmimo, negali savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasčių. Ji negeba savarankiškai nuosekliai atlikti veiksmų galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti.
10. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas byloje pateiktą ekspertizės aktą, neturi jokio pagrindo abejoti jo patikimu (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).
11. Siekiant nustatyti ar egzistuoja medicininis kriterijus pripažinti G. R. neveiksnia tam tikrose srityse, 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi G. R. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Atlikus ekspertizę gautas uždarosios akcinės bendrovės Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. TPE-356/2025. Ekspertizės akte be kita ko konstatuojama, kad G. R. nuo 1980 m. serga (duomenys neskelbtini), kuomet išryškėjo (duomenys neskelbtini) būdinga simptomatika, dėl kurios ji buvo gydoma psichiatrijos stacionare, jai buvo diagnozuojama (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos sveikatos būklės ji negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jai būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Nurodyta, kad G. R. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai iš dalies visose turtinių santykių srityse, taip pat savitvardos įgūdžių, šeimos santykių, darbo teisinių santykių, asmeninių neturtinių santykių srityse. G. R. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai sveikatos priežiūros ir asmenų gebėjimų būti globėju (rūpintoju), pagalbininkų asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertizę atliko teismo psichiatras ekspertas, Dr. K. D., jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal ekspertizės rezultatus spręstina, kad G. R. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai iš dalies socialinių paslaugų srityje.
12. Nagrinėjamu atveju prašomos pripažinti ribotai veiksnia G. R. atstovė su pareiškimu nesutiko, nurodydama, kad tikslinga vadovautis ekspertizės akte pateiktais duomenimis ir teismo psichiatro eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu.
13. Ekspertizės akte pateikta išvada ir teismo eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu nuosekliai ir aiškiai nurodo faktines aplinkybes apie G. R. psichinės sveikatos būklę. G. R. serga (duomenys neskelbtini), taigi jai yra būtina nuolatos vartoti būklę palaikančius ir simptomus mažinančius vaistus, tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų G. R. turi kritikos stoką dėl savo psichikos būsenos, todėl ji vengia vartoti vaistus, ji savarankiškai nutraukia medikamentinį palaikomąjį gydymą. Kol G. R. vartoja vaistus jos psichinė būklė žymiai pagerėja, tampa stabili, ji gali palaikyti pokalbį, atsakinėti į klausimus, iš dalies suprasti savo veiksmų prasmę ir pasekmes. Teismo ekspertas teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, kad vartojant vaistus nebuvo nustatyti didesni G. R. nuovokos sutrikimai turtinių ar asmeninių neturtinių santykių srityse. Kita vertus, jeigu G. R. vaistų nevartoja jos psichinė būklė smarkiai pablogėja, ji tampa neprognozuojama, negali numatyti ar suprasti savo veiksmų prasmės ir pasekmių.
14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodančias G. R. psichinės sveikatos būklę, nustatytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad šiuo momentu nėra tikslinga tenkinti pareiškimą visiškai, t. y. pripažinti, kad G. R. yra neveiksni visose turtinių ar asmeninių neturtiniųsantykių srityse.
15. Nustačius, kad G. R. turi kritikos stoką dėl savo psichikos būsenos ir vengia vartoti jai būtinus psichinę būklę palaikančius vaistus, konstatuotina, kad ji visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei veikti savarankiškai sveikatos priežiūros srityje, taip pat atsižvelgiant į tai laikytina, kad ji negali būti globėja (rūpintoja), pagalbininkė pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. G. R. visose kitose turtinių ar asmeninių neturtinių santykių srityse gali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei veikti savarankiškai, tačiau jai reikalinga pagalba, todėl spręstina, kad tikslinga pripažinti, kad kitose turtinių ar asmeninių neturtinių santykių srityse G. R. yra ribotai veiksni. Pažymėtina, kad pareiškėja su šia išvada teismo posėdžio metu iš esmės sutiko (CPK 185 straipsnis).
16. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismo eksperto pateiktus paaiškinimus, išaiškinant savo išvadą, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovo pateiktą išvadą, ekspertizės akte nurodytus duomenis ir pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad G. R. dėl psichikos sveikatos sutrikimo negali arba iš dalies negali visiškai viena savarankiškai atlikti pagrindinių funkcijų savo asmeniniame gyvenime, suprasti jos aplinkoje vykstančių reiškinių arba šiuos reiškinius supranta tik iš dalies, dėl psichikos sutrikimo negali pilnai valdyti savo veiksmų, įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas, todėl egzistuoja tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti G. R. veiksnumą, kad būtų tinkamai apsaugoti jos interesai ir teisės.
17. CK 2.10 straipsnio 2 dalyje ir CPK 468 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. CPK 468 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą.
19. Pažymėtina, kad pareiškėja prašė G. R. pripažinti neveiksnia, socialinių paslaugų srityje, tačiau atsižvelgus į teismo psichiatro eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu nėra pagrindo laikyti, kad tinkamai vaistais gydoma G. R. su atitinkama pagalba negalėtų iš dalies įgyvendinti savo teisių ir pareigų šioje asmeninių neturtinių santykių srityje.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, suinteresuotas asmuo G. R. pripažintina neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus sritis (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).
22. CPK 10 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos specifiką, t. y. jog byloje yra pateikti duomenys apie asmens sveikatą, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad yra pagrindas civilinėje byloje esančius medicininius duomenis, susijusius su G. R. sveikatos būkle, pripažinti nevieša bylos medžiaga – šie dokumentai negali būti teikiami susipažinimui ir kopijavimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 473, 474 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti nevieša bylos medžiaga byloje esančius medicininius dokumentus, susijusius su G. R. sveikatos būkle, nustatant, kad šie dokumentai negali būti teikiami susipažinimui ir kopijavimui.
Sprendimo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjas Petras Mineikis