Administracinė byla Nr. A-1127-492/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 52.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų” (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą į lygiavertes 13,1 pareiginės algos koeficiento pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1 NMA Įsakymas dėl jo atleidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Įsakymo teisiniu pagrindu nepagrįstai nurodyta NMA reorganizacija, kuri neatitinka pertvarkos realumo ir pagrįstumo reikalavimų, buvo organizuota siekiant ne tobulinti įstaigos veiklą, tačiau susidoroti su pareiškėju ir kitais naujajam NMA direktoriui nepalankiais aukščiausiais vadovais; priimant Įsakymą padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai – informuojant jį apie naikinamą pareigybę ir pateikiant informaciją apie laisvas pareigybes buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatos bei nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos; pažeidžiant VTĮ ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) imperatyvias nuostatas pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, nors augina mažametį vaiką iki 3 m.
2.2 NMA direktorius vykdė mobingo veiksmus, o, kadangi jie nedavė laukiamų rezultatų, buvo inicijuota nepagrįsta NMA reorganizacija, kuria pasinaudota pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų. NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. pranešime apie valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą (toliau – ir Pranešimas) nebuvo nurodytos konkrečios jo pareigybės panaikinimo priežastys, neatskleista, kokių tikslų yra siekiama.
2.3 Reorganizacija buvo organizuojama ir vykdoma formaliai, nors nepasikeitė jokios NMA veiklos funkcijos, NMA nebuvo nustatyti nauji veiklos uždaviniai. Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas (toliau – ir Departamentas) išskaidytas į 2 atskirus departamentus, tačiau jiems nenustatyta jokių naujų funkcijų nei Departamento buvo vykdytos iki reorganizacijos. Vietoje panaikinto direktoriaus pavaduotojo, direktoriaus (duomenys neskelbtini) ir Departamento direktoriaus etatų įsteigta bent 10 naujų etatų, kas kelia abejones dėl to, ar buvo pasiektas reorganizacijos tikslas – optimizuoti ir efektyvinti procesus, ar pareiškėjo vykdytos funkcijos nėra perkeltos (dirbtinai išskaidytos) kitiems naujai įsteigtiems etatams, taip ne tik ne optimizuojant, bet dar labiau apsunkinant įstaigos darbą.
2.4 Laisvų pareigybių aprašymai buvo sudaryti įtraukiant diskriminacinio pobūdžio kriterijus, dirbtinai apribojant pareiškėjo galimybes užimti dabar einamoms pareigoms lygiavertę (arba kuo labiau jas atitinkančią) poziciją. Atsakovas nepagrindė poreikio nustatyti būtent tokius specifinius – išsilavinimo, užsienio kalbos ar patirties – reikalavimus, nenurodė, kodėl būtent šių pareigybių aprašymai turėtų išsiskirti iš visų kitų lygiaverčių NMA pareigybių, taip pat nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pašalinti iš pareigybių aprašymų diskriminacinius kriterijus. Toks tendencingas atsakovo elgesys vertintinas kaip prieš pareiškėją nukreipta mobingo veiksmų tąsa, akivaizdžiai neteisėtas siekis su juo susidoroti.
2.5 Dirbdamas NMA direktoriaus (duomenys neskelbtini) jis savo darbą atliko labai gerai, buvo vertinamas tarnyboje, eilinio ir neeilinio vertinimo metu jam buvo keliamas pareiginės algos koeficientas. Turimas išsilavinimas ir aukšta kvalifikacija buvo pakankami ir tinkami užimti NMA kanclerio, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus, patarėjo, Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pozicijas, o atsakovas, dirbtinai nustatęs specialiuosius reikalavimus taip, kad jis jų neatitiktų, pažeidė pareiškėjo teises, užkirto kelią pasirinkti laisvą pareigybę ir taip išvengti atleidimo iš darbo.
2.6 2020 m. liepos 3 d. jam buvo įteiktas siūlymas užimti laisvas pareigas. Pareiškėjas įstaigos vadovui 2020 m. liepos 10 d. raštu nurodė, kad lygiaverčių pareigų reikalavimai yra pertekliniai, diskriminacinio pobūdžio ir pateikė prašymą ištaisyti nurodytus trūkumus. Šis jo prašymas atmestas, nurodant, kad pareigybių aprašymai nebus keičiami. Atsakovas 2020 m. liepos 29 d. registruotu paštu išsiuntė jam dar vieną laisvų pareigybių sąrašą ir siūlė iki 2020 m. liepos 30 d. pateikti prašymą dėl pareigų, į kurias jis norėtų būti perkeltas. Pranešimą apie šį registruotą laišką pareiškėjas gavo 2020 m. liepos 31 d. (pasibaigus siūlyme nurodytam terminui laisvai pareigybei pasirinkti), o laišką atsiėmė ir su jo turiniu susipažino 2020 m. rugpjūčio 4 d. Dėl tokių aplaidžių atsakovo veiksmų jis neturėjo objektyvių aplinkybių iki siūlyme nurodyto termino (2020 m. liepos 30 d.) pranešti, kokią laisvą pareigybę norėtų užimti, buvo atleistas jam nesuteikus galimybės išreikšti savo pasirinkimo.
2.7 Į pateiktą laisvų pareigybių sąrašą buvo įtrauktos ne visos reorganizuojamuose NMA padaliniuose esančios laisvos pareigybės. Atsakovas pažeidė teismų praktikoje nustatytą pareigą teikti išsamią informaciją, pranešti apie visas laisvas pareigas.
2.8 Jį atleidžiant buvo padaryta grubių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių Įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjas augina mažametį vaiką, todėl jam apie pareigybės panaikinimą turėjo būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Pareiškėjas iki 2020 m. gegužės 1 d. nebuvo tinkamai informuotas – pranešimas apie pareigybės naikinimą pareiškėjui pasirašytinai įteiktas tik 2020 m. birželio 1 d., jam grįžus į darbą po atostogų. Atleidimo metu (2020 m. rugpjūčio 10 d.) jis atitiko valstybės tarnautojo požymius, kuriam turi būti taikomos VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos garantijos.
3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo visas NMA turėtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-251 buvo pakeista NMA struktūra. NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. PS1-673 ir 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. PS1-790 patvirtinti NMA valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai. Nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją pareiškėjui buvo suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. 2020 m. balandžio 30 d. 16:42 val. pareiškėjui el. paštu buvo siųstas Pranešimas apie pareigybės panaikinimą. Pranešimas kartu su lydraščiu pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu. Registruotas laiškas pristatytas pareiškėjui 2020 m. gegužės 6 d. Personalo skyriaus vedėja trumpąja žinute (į darbinį mob. tel.) 2020 m. balandžio 30 d. 16:45 val. pareiškėją informavo, kad jam darbiniu el. paštu ir registruotu laišku yra išsiųstas Pranešimas. 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjui įteiktas (į rankas) siūlymas užimti laisvas pareigas su priedu, kuriame išvardintos visos NMA esančios laisvos pareigybės ir nurodyta pasirinkti pareigybes, jeigu atitinka pareigybės keliamus reikalavimus ir buvo prašoma iki 2020 m. liepos 13 d. 17:00 val. pateikti rašytinį prašymą dėl pareigų, į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Personalo skyriaus vedėja 2020 m. liepos 16 d. 14:42 val. el. laišku (darbiniu ir asmeniniu) informavo pareiškėją apie atsilaisvinusią pareigybę ir pasiūlė Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Antrojo paramos administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę bei kartu nusiuntė pareigybės aprašymą. Šis pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas ir registruotu laišku. 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjui buvo išsiųsti priminimai.
4.2. NMA naujos struktūros pokyčiai įvyko dėl objektyvių priežasčių, kurios nėra susijusios su pareiškėju, prieš tai atlikus informavimo bei konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais. Pareiškėjas nepagrįstai siekia reorganizacijos metu panaikintos pareigybės priežastį pateikti kaip siekį jį atleisti. Pareiškėjas buvo tiesiogiai pavaldus NMA direktoriui, užduotys jam buvo teikiamos, kaip ir visiems NMA darbuotojams, naudojantis UVIS sistema, numatomi užduočių atlikimo etapai ir terminai. Šių ir panašaus pobūdžio užduočių atlikimui nebuvo būtinybės dalyvauti darbo grupių ir komisijų veiklose. NMA darbuotojams teisės suteikiamos, keičiamos ir panaikinamos, vadovaujantis informacinės sistemos naudotojų teisių sukūrimo, keitimo ir panaikinimo taisyklėmis. Pareiškėjas galėjo naudotis konfidencialių duomenų sistema (KDS), dokumentų valdymo sistema (DVS), galėjo šiose sistemose vizuoti, taip pat kiekvieną pirmadienį dalyvaudavo NMA vadovų susirinkimuose, kuriuose iš esmės pirmiausia ir yra sprendžiami įvairūs strateginiai organizacijos valdymo klausimai, teikiami pasiūlymai, įžvalgos, pristatomos įgyvendintos užduotys ir pavedimai ir pan. NMA kabinetai nėra vardiniai ar skirti konkrečioms pareigybėms. Darbuotojų perkėlimai tarp kabinetų yra NMA veiklos darbo ūkiniai klausimai. Tokie ir panašūs sprendimai buvo ir yra atliekami nuolat.
4.3. Pareiškėjas buvo įspėtas laikantis 3 mėnesių termino. Pareiškėjui buvo suteiktas laisvas laikas naujo darbo paieškoms (2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. liepos 28 d. ir 2020 m. liepos 29 d.). Per laiko tarpą nuo Pranešimo pareiškėjui įteikimo dienos iki pareigybės panaikinimo datos atsakovas suteikė pareiškėjui išsamią informaciją apie laisvas pareigybes. Pareiškėjas savo nuogąstavimus ir nesutikimą dėl naujoms pareigybėms keliamų reikalavimų dirbtinumo buvo išreiškęs NMA 2020 m. liepos 13 d. el. laiške, į kurį NMA išsamiai ir argumentuotai atsakė 2020 m. liepos 14 d.
4.4. Pareiškėjas neteikė prašymo būti perkeltas į lygiavertes arba į kuo labiau eitas pareigas atitinkančią poziciją, nepretendavo nei į vieną laisvą pareigybę, neatsakė į siųstus pranešimus apie atsilaisvinusias pareigybes. Naujai patvirtintų pareigybių aprašymai (NMA kanclerio, Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus) buvo parengti laikantis teisės aktų ir juose numatytos tvarkos. VTĮ nenustato detalios kitų pareigų siūlymo tvarkos. Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta 2020 m. rugpjūčio 1 d., todėl jam nebuvo siūlytos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Antrojo skyriaus vedėjo pareigos, kurios atsilaisvino nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. Minėta pareigybė 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo užimta, šias pareigas ėjo kitas valstybės tarnautojas.
4.5. VTĮ 49 straipsnio 1 dalis karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra naikinama, nustato garantiją tik paskyrimą į kitas to paties lygio ar žemesnes (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Todėl siūlyti pareigybių, užimamų pagal darbo sutartį (Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento patarėjo), nebuvo teisinio pagrindo.VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta garantija valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, nebūti atleistam, nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1836/2014). NMA suteikė pareiškėjui galimybę tęsti tarnybą NMA, tačiau visų siūlymų pareiškėjas atsisakė. Pareiškėjas atitiko didžiąją daugumą pareigybių ir juose numatytų reikalavimų, kurios jam buvo siūlytos, ir objektyviai galėjo į jas pretenduoti. Tačiau nepretendavęs, sąmoningai atsisakė VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad NMA direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas, vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 5 dalimi, 48 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, DK 65 straipsnio 5 dalimi, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, buvo atleistas iš NMA direktoriaus (duomenys neskelbtini) pareigų, atleidimo datą nukeliant į 2020 m. rugpjūčio 10 d. (dėl atostogų).
5. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad NMA reorganizacija buvo fiktyvi, jos tikslas buvo tik pašalinti pareiškėją iš NMA, teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-251 „Dėl Žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista NMA struktūra. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų“ patvirtintų NMA nuostatų 18 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad ministras, būdamas politiku, atsakingu už Vyriausybės programoje įtvirtintų jam pavestos valdymo srities vystymo strateginių nuostatų įgyvendinimą, turi plačią diskrecijos laisvę ministerijos ir ministerijai pavaldžių institucijų darbo organizavimo ir struktūros sutvarkymo srityse.
6. Teismas akcentavo, kad NMA struktūriniai pokyčiai ir funkcijų perskirstymas vyko realiai ir apėmė visą NMA struktūrą: Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas pertvarkytas į 2 departamentus – Kaimo plėtros ir paramos regionams departamentą ir Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentą; įkurtas Prevencijos ir saugos departamentas; panaikinti du Teisės departamento skyriai – Teisėkūros skyrius ir Pažeidimų prevencijos, administravimo ir rizikų valdymo skyrius, vietoje jų įsteigtas vienas Teisėkūros ir teisės taikymo skyrius; panaikintos 2 NMA direktorių pavaduotojų ir 2 NMA direktoriaus vyriausiųjų patarėjų pareigybės ir įsteigta NMA kanclerio pareigybė ir viena pavaduotojo pareigybė ir pan. Šias aplinkybes patvirtina žemės ūkio ministro įsakymų turinys. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo nuspręsta panaikinti, be kita ko, ir NMA direktoriaus (duomenys neskelbtini) pareigybę, kurią pareiškėjas užėmė.
7. Teismas darė išvadą, kad NMA struktūriniai pertvarkai įgyvendinti buvo priimti kompetentingų asmenų sprendimai, pertvarka buvo reali. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad jo pareigybės panaikinimas buvo specialiai skirta priemonė su juo susidoroti, siekiant jį atleisti iš darbo ir pan. Teismas pažymėjo, kad teismui nėra suteikta teisė bylose ginčijamus teisės aktus ir veiksmus (neveikimą) vertinti politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl tokio pobūdžio skundo argumentai negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Įvertinęs NMA struktūrinių pertvarkymų teisėtumą ir realumą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vykdytų pertvarkymų sieti su pareiškėjo skunde nurodytu pareiškėjui galbūt vykdytu mobingu. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracini teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, pažeidimų dėl NMA struktūros pertvarkymo teisėtumo nenustatė.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo siūlomos kitos pareigos, todėl būtina įvertinti, ar pasiūlytos pareigos buvo lygiavertės toms, kurias pareiškėjas ėjo iki atleidimo. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas, kaip ir nustato VTĮ, buvo įspėtas laikantis 3 mėnesių termino. Pareiškėjui įspėjimo termino laikotarpiu buvo suteiktas laisvas laikas naujo darbo paieškoms (2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. liepos 28 d. ir 2020 m. liepos 29 d.). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad NMA per laiko tarpą nuo pranešimo pareiškėjui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki pareigybės panaikinimo dienos suteikė jam išsamią informaciją apie laisvas pareigybes. NMA pareiškėjui pateikė sąrašą su 62 laisvų pareigybių, o, atsiradus papildomoms laisvoms pareigybėms, pateikė patikslintą sąrašą. Įvertinęs byloje pateiktą sąrašą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas atitiko didžiąją daugumą pareigybių ir juose numatytų reikalavimų, kurios jam buvo siūlytos, ir objektyviai galėjo į jas pretenduoti. Tačiau nepretendavęs sąmoningai atsisakė VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos. Pareiškėjas reorganizacijos metu nepretendavo nei į vieną NMA laisvą tiek lygiavertę, tiek žemesnę pareigybę, nors pareiškėjui buvo teikiama išsami informacija apie laisvas pareigybes tiek el. paštu, tiek registruotu paštu. Lygiavertės pareigybės buvo įsteigtos pagal tuo metu galiojusias pareigybės steigimo metodikas, atsižvelgiant į pareigybių funkcijas, kurios nustatytos atsižvelgiant į tokių pareigybių poreikį vykdant struktūrinius pertvarkymus ir šiuo pagrindu, atsižvelgiant į pareigybių pobūdį bei NMA pertvarkymų tikslus, besikeičiančius poreikius, nustatant specialiuosius reikalavimus. Teismas nustatė, kad reorganizacija buvo atlikta tesėtai.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog NMA buvo pakeisti departamentų, kuriuose S. A. ir G. B. ėjo pareigas, pavadinimai, todėl minėti tarnautojai nebuvo perkelti į naujas pareigas pareiškėjo įspėjimo ir reorganizacijos laikotarpiu. Taip pat į bylą papildomai pateikti įrodymai patvirtina, kad E. R., laikinai eiti kanclerės pareigas buvo priimta laimėjus konkursą ir jau po reorganizacijos, kadangi reorganizacijos metu, kai šios pareigos buvo siūlytos ir pareiškėjui, nors jis į jas nepretendavo, buvo laisvos. V. Z. konkursą į Strateginio valdymo departamento direktorės pareigas laimėjo jau po reorganizacijos. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad į šias pareigas kandidatavo net 8 pretendentai, tačiau pareiškėjo kandidatūros tarp jų nebuvo.
10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti siūlomos pareigybės, kurios buvo įsteigtos po reorganizacijos. Teismas akcentavo, kad pareigybės buvo steigiamos pagal poreikį, siekiant įgyvendinti NMA keliamus tikslus. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad pareiškėjui turėjo būti pasiūlytos anksčiau eitos pareigos, teismas nustatė, jog pareiškėjui po NMA reorganizacijos, buvo pasiūlytos lygiavertės pareigos, jų neįvardijant direktoriaus (duomenys neskelbtini) pareigomis, į kurias pareiškėjas nepretendavo. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė likti valstybės tarnyboje, kuri įtvirtinta VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje.
11. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atliekant realius organizacijos struktūrinius pakeitimus ir panaikinus pareiškėjo pareigybę, pareiškėjui tinkamai pranešus apie jo užimamos pareigybės panaikinimą, taip pat pasiūlius pareiškėjui kitas lygiavertes pareigas ir pareiškėjui jų atsisakius, pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš užimamų pareigų. Todėl nėra pagrindo panaikinti Įsakymą ir tenkinti kitus pareiškėjo skundo reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.
III.
12. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti NMA direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų“, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą į lygiavertes 13,1 pareiginės algos koeficiento pareigas; priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) jei teismas manytų, kad naujo sprendimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai pat prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje šioje byloje, pateiktų išaiškinimų ir taip neužtikrino vaiką iki 3 metų auginančiam pareiškėjui taikytinos VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos garantijos į darbo vietos išsaugojimą tinkamo įgyvendinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo siūlomos visos laisvos pareigybės, įskaitant ir lygiavertes, tačiau neargumentavo, kokiu pagrindu konkrečias pareigybes pripažino lygiavertėmis, taip pat nevertino, ar pareiškėjas atitiko šių pareigybių aprašymų specialiuosius reikalavimus. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo įrodinėtų aplinkybių, kad šioms pareigoms buvo keliami itin aukšti, specifiniai reikalavimai, kurių pareiškėjas neatitiko ir dėl to neturėjo jokios galimybės pretenduoti į nurodytas pareigas. Teismas padarė bylos medžiagos neatitinkančią ir nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pats nusprendė atsisakyti siūlomų pareigų.
16.2. Teismas nurodė, kad pareigybės buvo įsteigtos pagal tuo metu galiojusias pareigybių steigimo metodikas, atsižvelgiant į jų funkcijas, pobūdį, NMA pertvarkymų tikslus, besikeičiančius poreikius. Tokia išvada nebuvo pagrįsta jokiais bylos duomenimis, teismas tiesiog perrašė atsakovo atsiliepimo teiginius. Pareiškėjas pažymi, kad, nors NMA nustatyti ginčijami reikalavimai per se (patys savaime) buvo galimi, tačiau jais buvo sukurta netiesioginės diskriminacijos situacija. Tiek NMA kanclerio, tiek Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigybių aprašymuose buvo nustatyti itin specifiniai, tokioms pareigoms nebūdingos darbo patirties – elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) ir informacinių sistemų ar technologijų projektų valdymo srityje – reikalavimai, ir atsakovas (be deklaratyvių teiginių) nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų objektyvią būtinybę nustatyti būtent tokius reikalavimus. Tai, kad specifiniai specialieji reikalavimai NMA nebuvo būtini ir nepateisina vykdytų pertvarkų tikslo, patvirtina faktas, kad iškart po reorganizacijos dalis pareiškėjo ginčytų specialiųjų reikalavimų buvo pakeisti (supaprastinti). Pareiškėjas nurodė teismui ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis, kad būtent po pareiškėjo atleidimo iš pareigų atsakovas sumažino NMA kanclerio ir Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigybių aprašymuose keltus specialiuosius reikalavimus (po sumažinimo pareiškėjas būtų juos atitikęs) ir į laisvas pareigas priėmė NMA dirbusius asmenis, kurių kvalifikacija žemesnė nei pareiškėjo. Nurodyti pakeitimai, nors ir atlikti jau po NMA reorganizacijos (po pareiškėjo atleidimo iš pareigų), yra aktualūs tinkamam ginčo išsprendimui ir teismo privalėjo būti įvertinti šioje byloje. Teismas, nurodytų faktinių bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų neįvertindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų kontekste, neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir priėmė neteisėtą sprendimą.
16.3. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų išaiškinimų, netyrė ir nevertino, ar lygiavertės pareigybės, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, realiai egzistavo ir buvo pasiūlytos pareiškėjui. Skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo įrodinėtas aplinkybes, kad jis neatitiko laisvų pareigų sąraše nurodytų aukščiausių pareigybių specialiųjų reikalavimų, o pareigybės, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėjas atitiko, nebuvo lygiavertės jo iki atleidimo eitoms pareigoms, be to, dalis NMA tarnautojų buvo perkelti į naujai įsteigtas pareigas, šių pareigų neįtraukiant į laisvų pareigų sąrašą, t. y. pareiškėjui nesudarant realios galimybės jų pasirinkti.
16.4. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, pritardamas atsakovo pozicijai, kad tiek S. A., tiek G. B. nebuvo perkelti į naujas pareigas. Anot teismo, NMA buvo pakeisti departamentų, kuriuose S. A. ir G. B. ėjo pareigas, pavadinimai, tačiau tai nebuvo naujos pareigos. Ši teismo išvada prieštaravo teismo nustatytai ir skundžiamame sprendime ne kartą nurodytai aplinkybei, jog reorganizacijos metu padaryti pokyčiai buvo realūs, apėmė visą NMA struktūrą, buvo perskirstytos funkcijos. Pareiškėjas pažymi, kad Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas, kurio (duomenys neskelbtini) funkcijas ėjo G. B., buvo suskaidytas į du naujus departamentus, o tai reiškia, kad suskaidžius departamentą į du, naujų departamentų (ir jiems vadovaujančių asmenų) funkcijos skyrėsi nuo pradinio departamento funkcijų – tapo siauresnės. Šiuo aspektu ir NMA savo procesiniuose dokumentuose teikė argumentus, kokie pokyčiai buvo atlikti pertvarkant Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentą į du naujus departamentus. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad buvo atlikta daugiau pakeitimų nei tik pakeistas departamento pavadinimas. Pareiškėjo atstovė teismui pateikė pakartotinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau teismas nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad būtų realiai gauti dokumentai, kurie parodytų, kada tiksliai ir kokiu teisiniu pagrindu buvo atliktas S. A. ir G. B. perkėlimas į naujas atitinkamai Išteklių departamento (duomenys neskelbtini) ir Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, taip pat, ar toks perkėlimas gali būti vertinamas kaip „pavadinimų pakeitimas“. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą iškraipė informaciją arba nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl teismas, priimdamas sprendimą vien atsakovo teiginių pagrindu, be jokių įrodymų, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus teismo sprendimo turiniui.
16.5. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyto aspekto, ar atsakovas turėjo realią galimybę įsteigti pareigybę, lygiavertę tai, kurią pareiškėjas ėjo iki atleidimo ir kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiko. Lygiavertė pareigybė, kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, pareiškėjui nebuvo pasiūlyta. NMA struktūros pokyčius, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-251 „Dėl Žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (ginčui aktualūs pakeitimai) taip pat inicijavo bei siūlymą dėl naujos struktūros ministrui 2020 m. kovo 26 d. raštu Nr. BR6-1848 pateikė NMA. Vadinasi NMA, rengdama naujos struktūros projektą turėjo realią galimybę spręsti, kokias naujas pareigybes įsteigti, atitinkamai, galėjo įsteigti pareigybę, lygiavertę pareiškėjo iki reorganizacijos eitoms pareigoms.
16.6. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų dėl jam siūlomų užimti pareigybių, iš kurių NMA būtų galėjusi spręsti, ar pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, keliamus pareigybėms. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad jis teismui pateikė išrašą iš Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos, kuriame nurodyti duomenys apie pareiškėją, prie kurių prieigą turi ir NMA, akivaizdžiai ir neginčijamai patvirtino, kad Valstybės tarnautojų registre buvo visi duomenys, reikalingi patikrinti pareiškėjo atitiktį lygiaverčių pareigybių specialiesiems reikalavimams, be to, didžiąją dalį šių duomenų į registrą įvedė pati NMA, vykdydama jai teisės aktų nustatytas pareigas.
16.7. Nesilaikydamas proceso teisės normų ir nepaisydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų, teismas konstatavo ir skundžiamame sprendime net kelis kartus pakartojo, kad pareiškėjas pats sąmoningai atsisakė pretenduoti į laisvas pareigybes ir dėl to neteko įstatyme nustatytų garantijų darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus. Tokia teismo išvada padaryta ir bylą teisme nagrinėjant pirmą kartą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo pripažinta nepagrįsta, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikta išvada tapo privaloma pirmosios instancijos teismui. Teismas, remdamasis iš esmės vien atsakovo pateiktais paaiškinimais, o pareiškėjo pateiktus įrodymus ignoruodamas, jų nevertindamas ir dėl jų nepasisakydamas, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
16.8. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjas nurodo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, atsakovo teikiami procesiniai dokumentai yra klaidinančio pobūdžio, byla nagrinėjama antrą kartą, o skundžiamas sprendimas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl, siekiant galutinai išsiaiškinti bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:
18.1. Teismas, išnagrinėjęs visus administracinėje byloje esančius įrodymus, aiškiai nurodė, jog visa byloje esanti medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė likti valstybės tarnyboje, auginant vaiką iki 3 metų, nėra absoliuti, o jos įgyvendinimas priklauso ne tik nuo NMA, bet nuo pareiškėjo veiksmų, šiuo atveju – neveikimo. NMA neturėjo pareigos ir negalėjo steigti „dirbtinės“ pareigybės pareiškėjui dėl to, kad jis augino vaiką iki 3 metų – NMA privalėjo ne tik įgyvendinti struktūrinių pertvarkymų tikslus, bet ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų vykdant struktūrinius pertvarkymus, o veikdama aktyviai bei sąžiningai ne vieną kartą siūlė pareiškėjui visas laisvas pareigas (tiek lygiavertes, tiek žemesnes). Pavyzdžiui, pareiškėjas turėjo galimybę pretenduoti į Teisėkūros skyriaus vedėjo pareigas, kurias užėmus jis ne tik būtų išsaugojęs darbo vietą, socialines garantijas augindamas vaiką iki 3 metų, bet ir beveik tokį patį darbo užmokestį. Tačiau pareiškėjas į jam pasiūlytas laisvas pareigybes net nebandė pretenduoti. Atsakovas tinkamai įgyvendino visas jam tenkančias pareigas ir, pareiškėjui atsisakius pretenduoti į bet kokias laisvas pareigas, teisėtai ir pagrįstai atleido pareiškėją iš pareigų.
18.2. Pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad NMA turėjo informaciją apie jo kalbų mokėjimą, yra nepagrįsta, nes informacija apie turimą kalbų lygį bei kiti dokumentai, pagrindžiantys atitikimą specialiesiems reikalavimams, teikiami pretenduojant į laisvas pareigas. Pareiškėjui savo iniciatyva nusprendus nei į vieną iš laisvų pareigų nepretenduoti, NMA neturėjo jokios galimybės patikrinti, ar pareiškėjas atitinka pareigybėms keliamus reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, kad pareigybės buvo kurtos fiktyviai nustatant tokius reikalavimus, kurių pareiškėjas neatitiktų (pvz. anglų k. mokėjimo nustatymas, neva žinant, kad pareiškėjas moka tik prancūzų k.), yra visiškai nepagrįstos ir laikytinos tik pareiškėjo nuomone. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017, atsakovas pažymi, kad teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, jog specialieji reikalavimai nėra ir negali būti individualizuojami pagal asmenį. Jie nustatomi, atsižvelgiant į konkretų poreikį, atsakomybes, funkcijas, tikslus, kt.
18.3. S. A. nebuvo perkeltas į naujas pareigas. Departamento, kuriam vadovavo S. A., pavadinimas buvo pakeistas iš Bendrųjų reikalų departamento į Išteklių departamentą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (iki struktūrinių pertvarkymų ir po jų nustatytų pareiginių nuostatų) matyti, kad šiam valstybės tarnautojui funkcijos liko nepakitusios tik sumažėjo viena funkcija, tačiau tai nebuvo naujos pareigos. G. B. taip pat nebuvo perkelta į naujas pareigas. Buvo pakeistas tik departamento pavadinimas iš Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento į Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentą, tačiau G. B. ėjo tas pačias – (duomenys neskelbtini) pareigas, o jau po reorganizacijos, 2020 m. rugpjūčio 12 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. PS1-918 buvo laikinai perkelta į Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigas.
18.4. Tai, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų buvo priimtas tinkamo subjekto, patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2892-438/2021, kuri buvo inicijuota kito buvusio NMA darbuotojo ir kurioje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su ta pačia reorganizacija.
18.5. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, teismas išnagrinėjo visus klausimus, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo iškėlęs nutartyje, kuria grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Teismas aiškinosi galimybę ir aplinkybes perkelti pareiškėją į lygiavertes pareigas, siekiant užtikrinti pareiškėjui tenkančias garantijas, kaip valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki 3 metų. Teismas buvo nurodęs atsakovui pateikti visus įrodymus ir paaiškinimus, kuriuos šis gali pateikti. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, atsakovas pateikė visus įrodymus ir paaiškinimus, patvirtinančius byloje nurodytas aplinkybes, todėl didžiausias dėmesys ir buvo skiriamas tiek lygiaverčių pareigų siūlymui, tiek pareiškėjo garantijų užtikrinimui, o ši išvada yra neatsiejama nuo aplinkybės, kad pareiškėjas pats atsisakė bet kokių jam siūlomų pareigų (tiek lygiaverčių, tiek žemesnių). Teismas, priimdamas sprendimą, neprivalėjo atskirai pasisakyti dėl kiekvieno byloje ištirto įrodymo.
16. Atsakovas NMA, vykdydmas Lietuvos vyriausojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Pareiškėjas R. K., atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus dokumentus, taip pat pateikė savo poziciją, išdėstytą rašytiniuose paaiškinimuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo ir su tuo susijusių reikalavimų grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą į lygiavertes 13,1 pareiginės algos koeficiento pareigas; priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadas, kad NMA struktūriniai pokyčiai ir funkcijų perskirstymas vyko realiai ir apėmė visą NMA struktūrą. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jo pareigybės panaikinimas buvo specialiai skirta priemonė su juo susidoroti, siekiant jį atleisti iš darbo; pareiškėjui negalėjo būti siūlomos tos pačios direktoriaus (duomenys neskelbtini) pareigos, nes po struktūrinių pokyčių jos neišliko; pareiškėjas atitiko didžiąją daugumą pareigybių ir jose numatytų reikalavimų, kurios jam buvo siūlytos, ir objektyviai galėjo į jas pretenduoti; pareiškėjas nedalyvavo konkursuose užimti laisvas pareigybes, kurios buvo lygiavertės jo anksčiau eitoms pareigoms; nepretenduodamas sąmoningai atsisakė VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos; pareiškėjui neturėjo būti siūlomos pareigybės, kurios buvo įsteigtos po reorganizavimo; pareiškėjo teisė likti valstybės tarnyboje, įtvirtinta VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeista.
19. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentavo, kad teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, nesilaikė šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. priimtoje nutartyje pateiktų išaiškinimų, neužtikrino vaiką iki 3 metų auginančiam pareiškėjui VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos garantijos į darbo vietą išsaugojimo. Teismas neištyrė, ar atsakovas buvo įsteigęs pareigybę, lygiavertę tai, kurią pareiškėjas užėmė iki atleidimo, ir kurios specialiuosius reikalavimus jis atitiko. Teismas neįvertino, kad lygiavertėms pareigybėms buvo nustatyti nepagrįsti, neesminiai specialieji reikalavimai, kurių jis neatitiko, tačiau po atleidimo jie buvo pakeisti taip, kad ir pareiškėjas juos būtų atitikęs; teismas nevertino, kad pareigybės, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėjas atitiko, nebuvo lygiavertės jo eitoms pareigoms, be to, dalis NMA tarnautojų buvo perkelti į naujai įsteigtas pareigas, jų neįtraukiant į laisvų pareigybių sąrašą ir nesuteikiant pareiškėjui realios galimybės jų pasirinkti. Pareiškėjas bylą apeliacinėje instancijoje prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, mano, kad tai būtina siekiant išsiaiškinti bylos aplinkybes.
20. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo realizuota nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalių išsamūs paaiškinimai raštu išdėstyti procesiniuose dokumentuose, todėl nėra būtina skirti žodinį posėdį, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3553-968/2021 pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas buvo panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teisėjų kolegija pažymėjo, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtina garantija į darbo vietos išsaugojimą pažeidžiamiems asmenims turi būti įgyvendinama sąžiningai, t. y. institucijai imantis tokių organizacinių priemonių ir taip perskirstant institucijos funkcijas, kad pareiškėjui būtų suteiktos lygiavertės pareigos toms, kurias jis ėjo. <...> pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nagrinėjamos bylos kontekste nevertino nagrinėjamu atveju esminių aplinkybių, inter alia (be kita ko), (i) ar atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo realią galimybę, nepakenkdamas įvykdytos reorganizacijos tikslams, įsteigti pareigybę, lygiavertę tai, kurią pareiškėjas ėjo iki atleidimo (t. y. NMA direktoriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, VII t., b. l. 145–146), ir kurios specialiuosius reikalavimus (išsilavinimo, vadovaujamo darbo patirties, darbo patirties ir jo trukmės, užsienio kalbos) pareiškėjas atitiko, (ii) ar tuo metu buvo tokios laisvos pareigybės įsteigtos; ir (iii) ar šios pareigybės realiai buvo pasiūlytos pareiškėjui.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuodamas aplinkybę, kad dalies pareigybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip lygiavertės, jis negalėjo pasirinkti, nes buvo nustatyti specialieji reikalavimai, kurių pareiškėjas neatitiko, nurodė, kad vėliau, po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, šioms pareigybėms keliami specialieji reikalavimai buvo pakeisti, ir pareiškėjas būtų galėjęs į jas pretenduoti. Pareiškėjo manymu, tokie specialieji reikalavimai buvo nustatyti nepagrįstai, siekiant išvengti siūlymo jam užimti šias pareigas.
23. Pareiškėjas teigia, kad dalis sąraše nurodytų pareigų – NMA kanclerio (III lygmuo), Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus (III lygmuo), Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus (III lygmuo), Prevencijos ir saugos departamento direktoriaus (III lygmuo), Strateginio valdymo departamento direktoriaus (III lygmuo), Informacinių technologijų departamento direktoriaus (III lygmuo), pagal joms nustatytą pareigybės lygmenį buvo lygiavertės arba artimos pareiškėjo eitoms iki reorganizacijos eitoms NMA direktoriaus (duomenys neskelbtini) (II lygmuo) pareigoms, tačiau joms buvo nustatyti itin aukšti, specifiniai reikalavimai, kurių pareiškėjas neatitiko. Pareiškėjas 2020 m. liepos 10 d. raštu kreipėsi į NMA ir prašė peržiūrėti NMA kanclerio, Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus ir Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus pareigybių aprašymus bei pašalinti iš jų perteklinius reikalavimus dėl išsilavinimo, užsienio kalbų mokėjimo, taigi atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo užimti lygiaverčių laisvų pareigų. Be to, pareiškėjas teigė, kad būtų atitikęs Išteklių departamento direktoriaus pareigybei (III lygmuo) keliamus reikalavimus, tačiau jos nebuvo siūlomos.
24. Pareiškėjas nurodė ir ginčo dėl to byloje nėra, kad jis turi (duomenys neskelbtini) magistro aukštąjį universitetinį išsilavinimą, moka prancūzų (B2 lygiu) ir anglų (B1 lygiu) kalbas, o per 11 metų nepertraukiamo darbo NMA, eidamas (duomenys neskelbtini), įgijo daugiau nei metus trunkančią vadovaujamo darbo patirtį.
25. Byloje nustatyta, kad Žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-251 „Dėl Žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista NMA struktūra. NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. PS1-673 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir NMA direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. PS1-790 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. PS1-673 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinti NMA valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai. Be kita ko, buvo panaikintos dvi NMA direktorių pavaduotojų ir dvi NMA direktoriaus vyriausiųjų patarėjų pareigybės ir įsteigta NMA kanclerio pareigybė bei viena pavaduotojo pareigybė.
26. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad NMA struktūriniai pokyčiai ir funkcijų perskirstymas vyko realiai ir apėmė visą NMA struktūrą, buvo atlikti kompetentingo subjekto – ministro priimto įsakymo pagrindu, o pareiškėjo pareigybė (NMA direktoriaus (duomenys neskelbtini), II lygmens) buvo panaikinta, nekartoja teisme sprendime išdėstytų argumentų, pažymi, kad jie grindžiami byloje nustatytais faktiniai duomenimis ir tinkamu aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikymu. LVAT praktikoje akcentuojama, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskreciją, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-3085/2012; 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Viešojo administravimo subjektas turi plačią diskreciją nustatyti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; ir kt.).
27. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010 ir kt.). Savo ruožtu teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali, tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013, 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017, 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018).
28. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) punkte nurodytu pagrindu – t. y. kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas priskirtinas prie subjektų, kuriems taikytina minėta garantija.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos garantijos aspektu formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad nustatytų garantijų taikymas negali riboti darbdavio diskrecijos teisės pertvarkyti struktūrą taip, kad būtų kuo efektyviau įgyvendinamos jam pavestos funkcijos su optimaliomis sąnaudomis. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju įstaiga ir valstybės tarnautojas, kurio pareigybę naikinama, realizuodami garantiją turi elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Nustačius, kad buvo pasiūlyta lygiavertė pareigybę tai, kurią valstybės tarnautojas ėjo iki atleidimo, o pareiškėjui jos atsisakius be objektyvių priežasčių, konstatuojama, jog pareiškėjas sąmoningai atsisakė garantijos, kuri jam yra suteikta pagal VTĮ 51 straipsnio 6 dalį; kitoks šios normos aiškinimas, kaip jau buvo minėta, būtų nepagrįstas, kadangi, pripažinus šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą kaip absoliutų, įstaiga realiai negalėtų atlikti struktūrinių pakeitimų, be to, atsirastų galimybė piktnaudžiauti šia garantija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2404-261/2020, taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje eA-767-261/2022).
30. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos garantijos aiškinimas atskleidžiant jos esmę turi būti grindžiamas įstatymo leidėjo siekiamu tikslu užtikrinti ne tik dirbančių tėvų – valstybės tarnautojų interesų apsaugą, bet a priori mažamečių vaikų iki 3 metų amžiaus interesų į materialinį aprūpinimą ir socialinę apsaugą, taigi valstybės tarnautojui siūlomos galimybės pasilikti valstybės tarnyboje lygiavertėse pareigose turi būti vertinamos būtent įstatymo leidėjo siekiamų tikslų aspektu. Sprendžiant, ar atliekant institucijos struktūros pertvarką, buvo tinkamai pasiūlytos valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, kurio pareigybė naikinama, pareigos naujoje struktūroje, jų lygiavertiškumas turi būti įvertinamas ne vien pagal formaliuosius kriterijus (pareigybės lygmuo, vadovaujamas pobūdis ir kt.,), bet ir įstatyme numatytos garantijos siekiamų tikslų tinkamo įgyvendinimo aspektu. Toks vertinimas lemia, kad nesant galimybės užimti formaliai lygiavertes pareigas, tinkamu pasiūlymu gali būti pripažintas ir žemesnės pareigybės siūlymas, kai tokiu būdu yra užtikrinamas įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimas, toks aiškinimas laikytinas atitinkančiu Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai aiškinant aptariamą garantiją – t. y. kad besąlygiškai turi būti konkrečiam valstybės tarnautojui naujoje struktūroje numatyta tik lygiavertė pareigybė, būtų dirbtinai suvaržoma atsakovo diskrecija formuoti institucijos struktūrą atsižvelgiant į jos įgyvendinamas funkcijas ir siekiamus tikslus, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, reikštų neproporcingus reikalavimus atsakovui.
31. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl tinkamo VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje bei 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų garantijų užimti lygiavertes pareigas, kai valstybės tarnautojo pareigybė yra panaikinama, realizavimo, pažymi, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad įstatyme nustatytą pareigą jis įgyvendino tinkamai, t. y. lygiavertės, o jų nesant – žemesnės pareigybės buvo pasiūlytos realiai. Tai reiškia, kad nepakanka valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, pateikti sąrašą laisvų pareigybių, turi būti pasiūlytos lygiavertės pareigybės, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus asmuo atitinka; kai tokių nėra galimybės pasiūlyti, turi būti siūlomos žemesnės, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus asmuo atitinka. Nepagrįstu laikytinas ir atmestinas atsakovo argumentas, kad jam negali būti žinoma informacija apie atleidžiamo valstybės tarnautojo išsilavinimą, kompetencijas, patirtį, kalbų mokėjimą ir t. t., nes pareiškėjas ilgą laiką ėjo atsakingas pareigas NMA, taigi tokie duomenys atsakovui turi būti žinomi. Pažymėtina, kad ginčo šalys savo veikloje visais atvejais įpareigotos vadovautis VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais, taigi, siekdamas išsiaiškinti trūkstamą informaciją, atsakovas turėjo galimybę betarpiškai kreiptis į pareiškėją.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo išsamiai informuotas apie pareigybės panaikinimą; 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjui įteiktas (į rankas) siūlymas užimti laisvas pareigas su priedu, kuriame išvardintos visos NMA esančios laisvos pareigybės ir nurodyta pasirinkti pareigybes, jeigu atitinka pareigybės keliamus reikalavimus; papildomai 2020 m. liepos 16 d. jis buvo informuotas apie atsilaisvinusią Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Antrojo paramos administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę. Pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. el. laiško turinys patvirtina, kad jis buvo išsamiai susipažinęs su laisvų pareigų sąrašu bei pareigybėms keliamais reikalavimais. Nepaisant aplinkybės, kad atsakovo pasirinktas laisvų pareigybių pasiūlymo būdas (viso sąrašo pateikimas) neatitiko įprastos panašiais atvejais taikomos praktikos, teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo tokio siūlymo vertinti kaip iš esmės netinkamo ir savaime ribojančio pareiškėjo teises pasirinkti laisvą pareigybę, kurios specialiuosius ir bendruosius reikalavimus jis atitiktų.
33. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar buvo aplinkybės, kurios tapo objektyvia kliūtimi pareiškėjui pretenduoti į lygiavertes pareigas, nepakanka apsiriboti formaliu vertinimu, kad laisvų pareigybių sąraše jos buvo nurodytos, tačiau pareiškėjas jų nepasirinko. Tinkamam įstatyme nustatytos garantijos įvykdymui pagrįsti turi būti nustatyta, ar pareigybių aprašymuose pagrįstai nustatyti specialieji reikalavimai, ar tam egzistavo objektyvios priežastys, ar konkrečiu atveju jos netapo pareiškėjui formalia kliūtimi pasirinkti lygiavertes pareigas.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (taip pat ir 2021 m. balandžio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui) yra nurodęs, kad NMA kanclerio ir Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigybių aprašymuose specialieji reikalavimai pakeisti po jo atleidimo iš tarnybos: NMA kanclerio pareigybės aprašymas buvo papildytas įtraukiant studijų kryptį vadyba, viešasis administravimas, vadovaujamo darbo patirtis sutrumpinta nuo 3 iki 1 metų; šiuos reikalavimus dėl išsilavinimo ir darbo patirties pareiškėjas būtų atitikęs. Be to, pareiškėjas nurodė, kad kanclerio darbo patirčiai be pagrindo nustatytas reikalavimas elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politikos srityje, nors kancleriui nuo 2021 m. kovo mėnesio pavestos kuruoti sritys nėra su tuo susijusios (Išteklių departamento, Teisės departamento, Kontrolės departamento, Žemės ūkio departamento veikla). Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigybės aprašymas buvo papildytas įtraukiant studijų kryptį vadyba, numatant projektų valdymo patirtį vietoje buvusios informacinių sistemų ar technologijų valdymo patirties; šiuos reikalavimus pareiškėjas, turėdamas vadybos ir verslo administravimo aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei daugiau negu 4 metus trunkančią projektų valdymo patirtį, taip pat būtų atitikęs.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad NMA kanclerio (III lygmuo) pareigybės negalėjo pasirinkti dėl to, kad pareigybės aprašyme, kuris įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 1 d., nepagrįstai buvo nustatytos tik dvi galimo išsilavinimo alternatyvos – ekonomikos ir informatikos, bei vienintelis alternatyvus darbo patirties reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip 4 metų darbo patirtį elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politikos srityje, tokiu būdu sudarant pareiškėjui dirbtines kliūtis užimti šias pareigas. Atsakovas 2022 m. balandžio 8 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareigybės aprašymas parengtas remiantis aktualia Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, redakcija (galiojusia nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.). Metodikos 1 priedo „Tipiniai specialieji reikalavimai valstybės tarnautojams“ 3 punkte (III pareigybės lygmuo) numatyta aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, vadovaujamo darbo patirtis – 3 metai. NMA pažymėjo, kad negali nukrypti nuo metodikoje numatytų vadovaujamo darbo patirties bei išsilavinimo reikalavimų.
36. Kanclerio pareigybės aprašyme numatyta veiklos sritis – planavimas, priežiūra ir kontrolė; atsakovas nustatytą darbo patirties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politikos srityje reikalavimą grindė siekiu sustiprinti asmens duomenų bei elektroninių dokumentų saugumą. Kanclerio pareigybės aprašyme (20 p.) numatyta, kad šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją organizuoja ir dalyvauja veiklose, susijusiose su informacijos sauga, kibernetiniu saugumu. Teisėjų kolegija, vertindama aptariamai NMA kanclerio pareigybei nustatytus specialiuosius reikalavimus, akcentuodama atsakovo diskreciją pasirinkti geriausiai pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms atlikti atitinkantį specialistą, neturi pagrindo vertinti, kad juos nustatant buvo pažeisti metodikos reikalavimai, kad jų nustatymas būtų nesusijęs su numatytomis funkcijomis ar pareigybei keliamais uždaviniais. Teismas negali perimti viešojo administravimo subjektui priskirtos kompetencijos, todėl neturi spręsti dėl vienos ar kitos pasirinktos alternatyvos tikslingumo, kai tokie pasirinkimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų neproporcingumo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas tai turėtų pagrindą konstatuoti tik išimtinai akivaizdaus, visuotinai suprantamo ir pripažįstamo fakto atveju (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje eA-4128/2019).
37. Kai teismui nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas institucijos struktūrinių pertvarkymų metu naujai įsteigtoms pareigybėms nustatydamas bendruosius ir specialiuosius reikalavimus veikė nepažeisdamas jam suteiktos diskrecijos, nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, kad specialieji reikalavimai pareigybei buvo nustatyti siekiant formaliai užkirsti kelią jam užimti naujai steigiamą pareigybę ar pripažintini diskriminaciniais. Atsižvelgiant nurodytus argumentus, pareiškėjo teiginiai, kad jo turimas išsilavinimas (vadyba) nebuvo įtrauktas į išsilavinimo alternatyvų sąrašą, kad darbo patirtis elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politikos srityje buvo nustatyta siekiant eliminuoti jo galimybes pasirinkti aptariamą pareigybę, laikytini jo subjektyvia nuostata. Šios pareigybės pareiškėjas negalėjo užimti, nes atleidimo iš valstybės tarnybos metu neatitiko jai keliamų specialiųjų reikalavimų.
38. Analogiškai vertintini pareiškėjo argumentai dėl jo galimybės užimti Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigybę (III lygmuo), kuriai keliamų specialiųjų reikalavimų jis neatitiko. Šiai pareigybei buvo numatyti (2020 m. rugpjūčio 1 d.) reikalavimai turėti ekonomikos, informacinės sistemos arba informatikos inžinerijos aukštąjį išsilavinimą bei informacinių sistemų ar technologijų projektų valdymo darbo patirtį.
39. Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigybei buvo nustatytas reikalavimas turėti žuvininkystės ar ekonomikos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 4 metų darbo patirtį tarptautinio bendradarbiavimo srityje bei mokėti anglų kalbą B2 lygiu, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus pareigybei buvo nustatytas reikalavimas turėti žemės ūkio ar ekonomikos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 4 metų darbo patirtį regionų plėtros politikos srityje bei mokėti anglų kalbą B2 lygiu, Prevencijos ir saugos departamento direktoriaus pareigybei buvo nustatytas reikalavimas turėti informacijos sistemų, informatikos inžinerijos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 4 metų darbo patirtį informacinių sistemų ar technologijų projektų valdymo srityje; Informacinių technologijų departamento direktoriaus pareigybei buvo nustatytas reikalavimas turėti informatikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, informacinių sistemų, programos sistemų studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 4 metų darbo patirtį informacinių technologijų srityje.
40. Pareiškėjas, nurodydamas, kad Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus (III lygmuo) pareigybei (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nepagrįstai nustatytas tik dviejų studijų krypčių (žuvininkystės ir ekonomikos) alternatyvos, anglų kalbos mokėjimo B2 lygiu reikalavimas, tarptautinio bendradarbiavimo srities patirtis, kvestionuoja atsakovo diskreciją pasirinkti geriausiai pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms atlikti atitinkantį specialistą, tačiau ir šiuo atveju nėra pagrindo iš esmės vertinti, kad atsakovo pasirinkimas būtų neatitinkantis teisės aktų reikalavimų bei pareigybei nustatytų funkcijų įgyvendinimui būtinų gebėjimų. Analogiškai vertintini pareiškėjo argumentai ir dėl Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus (III lygmuo) pareigybei (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytos dviejų studijų krypčių (žuvininkystės ir ekonomikos) alternatyvos bei anglų kalbos mokėjimo B2 lygiu reikalavimo pagrįstumo. Šių pareigybių, taip pat Prevencijos ir saugos departamento direktoriaus (III lygmuo), Informacinių technologijų departamento direktoriaus (III lygmuo) pareigybių, pareiškėjas negalėjo užimti, nes neatitiko joms keliamų specialiųjų išsilavinimo ir kitų (darbo patirties pareigybės aprašymuose nustatytose srityse) reikalavimų.
41. Pareigybių aprašymuose padarytus keitimus po pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos atsakovas grindė metodikos reikalavimų pasikeitimais, poreikiu prisitaikyti prie vykdomų funkcijų, iškilusių nenumatytų aplinkybių, kaip pvz. COVID-19, padidėjusių darbų krūvių, atsiradusių naujų finansinių mechanizmų, fondų (EURI, pereinamojo laikotarpio, kt.), prieš kiekvieną konkursą, nepriklausomai nuo pareigybės lygio. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad metodikoje nustatyti bendrieji reikalavimai valstybės tarnautojų pareigybių aprašymams, suteikiant institucijai plačią diskreciją pasirinkti konkrečias studijų kryptis, konkrečios užsienio kalbos mokėjimą, patirties ir kompetencijų bei kitus reikalavimus. Tokie pasirinkimai visais atvejai turi būti pagrįsti objektyviais poreikiais, t. y. konkrečiai valstybės tarnautojo pareigybei pavestų funkcijų vykdymu, jo veiklos sritimi, tikslais ir pan.
42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino NMA kanclerio pareigybės aprašymo pakeitimų, padarytų 2021 m. kovo 10 d., nes po pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (virš 7 mėnesių), todėl jie negali būti siejami išimtinai su pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybėmis. Atliktų pakeitimų vertinimas reikštų neproporcingą atsakovo kompetencijos suvaržymą, nepateisinamą ribojimą priimti reikalingus sprendimus objektyviai keičiantis aplinkybėms. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, nulėmusiomis poreikį keisti pareigybių aprašymus.
43. Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigybės aprašymą NMA pakeitė 2020 m. spalio 28 d., taip pat praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po pareiškėjo atleidimo (3 mėnesiams), todėl teisėjų kolegija vertina, kad nei pareigybės aprašymui nustatytų specialiųjų reikalavimų, nei vėliau padarytų pakeitimų nėra objektyvaus pagrindo vertinti kaip išimtinai nulemtų su pareiškėjo atleidimu iš valstybės tarnybos sietinomis aplinkybėmis. Viešojo administravimo subjektui neturėtų būti neribotą laiką po pertvarkos draudžiama steigti naujas pareigybes ar keisti pareigybių aprašymus, nes tai būtų neproporcinga institucijos paskirties bei jai keliamų tikslų įgyvendinimo aspektu.
44. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo pasiūlytos Išteklių departamento direktoriaus (III lygmuo) pareigybė, bei Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos regionams departamento vyresniojo patarėjo pareigybė (VI pareigybės lygmuo), kurioms keliamus reikalavimus jis būtų atitikęs, nustatė, kad minėtos pareigybės negalėjo būti siūlomos pareiškėjui. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. pakeistoje NMA struktūroje Bendrųjų reikalų departamento pavadinimas buvo pakeistas į Išteklių departamentą, Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus ir Išteklių departamento direktoriaus pareigybės aprašymai patvirtina, kad šias pareigas užimančio valstybės tarnautojo funkcijos iš esmės nesikeitė (neliko vienos funkcijos – NMA vykdomų viešųjų ir kitų pirkimų vykdymo), todėl Išteklių departamento direktoriaus pareigos nebuvo naujos, jas eiti buvo paliktas Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas ėjęs S. A.. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas buvo pertvarkytas į du departamentus – Kaimo plėtros ir paramos regionams departamentą ir Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentą. Kaimo plėtros ir paramos regionams departamente (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi G. B. toliau tas pačias pareigas po struktūros pertvarkymo ėjo Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos regionams departamente (VI pareigybės lygmuo). Po pertvarkos, NMA direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. PS1-918, ji buvo laikinai perkelta į Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad organizacijos struktūrinių pertvarkymų metu, kai išlieka valstybės tarnautojo pareigybė bei jai priskirtos funkcijos iš esmės nepasikeitusios, valstybės tarnautoją atleisti iš valstybės tarnybos ar jo išlikusią nepakitusią pareigybę siūlyti kitam asmeniui nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai minimų pareigybių nebuvo įtraukęs į laisvų pareigybių sąrašą ir nesiūlė pareiškėjui. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos klausimą, kai jo pareigybė panaikinama, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė panaikinta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylas Nr. A662-1966/2012; Nr. A-3748-492/2019). Taigi aptariamu atveju, kai Išteklių departamento direktoriaus (III lygmuo) pareigybės bei Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos regionams departamento vyresniojo patarėjo pareigybės (VI pareigybės lygmuo) funkcijos iš esmės nepasikeitė, šiose pareigybėse valstybės tarnybą tęsti pagrįstai buvo palikti valstybės tarnautojai, prieš tai užėmę analogiškas pareigas ir vykdę analigiškas funkcijas.
45. Teisėjų kolegija reikšminga byloje pripažįsta atsakovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę pasirinkti kurią nors iš siūlomų pareigybių sąrašo žemesnę pareigybę. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas, jo teigimu, negalėjo pasirinkti lygiaverčių pareigybių, neturi būti vertinama kaip jo teisių pasinaudoti įstatyme nustatyta garantija paneigimas, nes jis galėjo rinktis žemesnes pareigas, kurios bendruosius ir specialiuosius reikalavimus jis atitiko – pavyzdžiui, atsakovo nurodomas Teisės departamento Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pareigas (V lygmuo, t. 1, b. l. 156). Jas užėmęs pareiškėjas ne tik būtų išsaugojęs darbo vietą, socialines garantijas augindamas vaiką iki trejų metų, bet ir beveik tokį patį darbo užmokestį. Pareiškėjas nenurodė argumentų, kodėl nesirinko šios pareigybės, neneigė, kad, nepaisant jos žemesnio lygmens, ji yra vadovaujančio pobūdžio, beveik tokio paties darbo užmokesčio – taigi iš esmės atitinkanti pareiškėjui taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje numatytos garantijos esmę, nes užtikrina tiek vaiko iki trijų metų materialines bei socialines garantijas, tiek pareiškėjo teisę likti valstybės tarnyboje jo specialybę bei patirtį atitinkančiose pareigose. Minėta, kad šios įstatymo nuostatos taikymas aiškintinas sistemiškai kartu su Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nesant galimybės pasiūlyti lygiavertes pareigas, valstybės tarnautojui sutinkant jis gali būti paskiriamas į žemesnes, tokiu būdu išsaugant jam galimybę tęsti valstybės tarnybą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui buvo galimybė rinktis ir daugiau pasiūlytų žemesnio lygmens pareigybių, į kurias jis galėjo pretenduoti.
46. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino, jog NMA struktūros pertvarka buvo atlikta kompetentingo subjekto, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta realiai; atsakovas naujai įsteigtoms pareigybėms bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustatė tikslingai, siekdamas pasirinkti geriausiai pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms atlikti atitinkantį specialistą bei vadovaudamasis metodikos reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtina garantija į darbo vietos išsaugojimą pažeidžiamiems asmenims turi būti įgyvendinama sąžiningai, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atitiko didžiąją daugumą jam realiai pasiūlytų žemesnio lygmens pareigybių ir jose numatytų bendrųjų bei specialiųjų reikalavimų ir objektyviai galėjo į jas pretenduoti; pareiškėjas nedalyvavo konkursuose užimti laisvas pareigybes, kurios buvo lygiavertės jo anksčiau eitoms pareigoms; nepretenduodamas sąmoningai atsisakė VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
47. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė